Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo V. S. įgaliotai atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atstovei pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) atstovei R. J.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, nedirbanti, teista:

1. 2013-06-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2. 2013-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-26 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams;

3. 2014-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2013-09-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės apribojimas l metams 10 mėnesių;

4. 2014-12-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2014-08-07 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, kurio vykdymas atidėtas 1 metams;

5. 2015-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

6. 2015-03-27 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7. 2015-05-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

8. 2015-06-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį, BK 178 straipsnio l dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

9. 2015-07-09 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 parų arešto, paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo, 2015-03- 27 Palangos miesto apylinkės teismo ir 2015-05-26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė 2 metų laisvės atėmimas;

10. 2015-07-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio l dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2015-11-24 nutartimi paskirtoji bausmė subendrinta su 2015-07-09 Kretingos rajono teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

11. 2018-11-29 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu;

12. 2018-12-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė - 1 metų 8 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas; 2019-02-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalį pagal 2018-11-29 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2018-12-18 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. Panevėžio pataisos namų direktoriaus 2020-08-12 įsakymu Nr. M-236, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį – paleista lygtinai prieš 6 mėn. 7 dalį, taikant intensyvią priežiūrą. 2020-08-18 įtraukta į probuojamųjų asmens duomenų registrą. 2020-11-13 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųsta atlikti likusios neatliktos 6 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės;

13. 2021-08-31 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-11-18 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimu; 2022-09-16 paleista atlikusi bausmę, 2022-10-17 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji A. S. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus V. S. sveikatą, o būtent: 2025-04-15, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nenumatydama, kad dėl jos neatsargių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai mažamečio sūnaus V. S., gimusio (duomenys neskelbtini) sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, negalėdama nuraminti savo mažamečio sūnaus, laikydama kūdikį rankose bei vežimėlyje, nenustatytą kiekį kartų krestelėjo (papurtė) vaiko kūną ir galvą, dėl ko, nukentėjusiojo V. S. galvai staigiai keičiant judėjimo kryptį, o galvos smegenims dėl to staigiai keičiant padėtį kaukolės viduje, V. S. buvo padarytas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujosruvos abiejų akių tinklainėse (sukrėsto kūdikio sindromas), tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.4 punktas). Tokiu būdu, dėl neatsargumo A. S. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo kūdikio V. S. sveikatą.

Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino ir gailėjosi, nurodė, kad V. S. jos sūnus. Jam buvo 5-6 mėn., jie gyveno (duomenys neskelbtini). Susipyko su draugu, jis juos išmetė iš namų, todėl neturėjo kur gyventi ir taip atsidūrė (duomenys neskelbtini). Tas draugas nėra vaiko tėvas. Kas yra vaiko tėvas, nenurodys, ryšio su juo nepalaiko, vaiko gimimo liudijime jis nėra įrašytas. Su vaiku gyveno (duomenys neskelbtini), draugas liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) g., kadangi buto nuomos sutartis buvo jo vardu, jis už viską mokėdavo. Kada apsigyveno (duomenys neskelbtini), neprisimena, vaikui buvo apie 5 mėn., ten gyveno neilgai. Vaikas gimė sveikas, viskas buvo gerai, reguliariai lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Vaikas stipriai sirgo, turėjo aukštą temperatūrą, kosėjo. Šeimos gydytoja nepriėmė, konsultavo nuotoliniu būdu, išrašė vaistus. Gydėsi namuose, vartojo paskirtus vaistus. Vaikas buvo neramus, naktimis nemiegojo, verkė. Tą dieną buvo palikusi vaiką mergaitei, kuri gyveno kitame kambaryje, kad prižiūrėtų, kol nueis iki vaistinės nusipirkti vaistų. Ji pas ją atėjo į kambarį ( kiekviena turėjo po kambarį). Užtruko gal apie 15 min., kol nuėjo ir grįžo. Vaikas neverkė, bet buvo neramus, visą laiką zyzė. L. M. ta kaimynė. Paskui migdė vaiką, supdama vežimą. Besupant staiga vaikas nebejudėjo. Paėmė vaiką ant rankų, nubėgo pas L. M. į kambarį, sakė: „Žiūrėk, kas čia V.“, ir iškvietė greitąją pagalbą. Sūnus nebejudėjo, nes, matyt, buvo supurtytas per stipriai. Stipriai supo vežimą, nes lengvai supamas vaikas niekada neužmigdavo, reikėdavo stipriau papurtyti ir užmigdavo. Migdydavo vežime. Apie 15–20 min. migdė, kol pamatė, kad vaikas nejuda. Kai paėmė vaiką iš vežimo ant rankų, jis suglebo. Su L. M. iškvietė greitąją, bandė gaivinti. Kol rengėsi, L. M. telefonu sakė ką reikia daryti. Greitoji važiavo labai ilgai. Atvažiavę medikai gaivino vaiką, po to atvažiavo dar viena greitoji, vaiką išvežė į ligoninę, į reanimaciją, ji važiavo kartu. Reanimacijoje vaikas išbuvo 1–2 paras, paskui išvežė į Kauno klinikas. Į Kauną važiuoti jai neleido. Visada domėjosi vaiku, skambindavo. Vaikas buvo neatsargiai supurtytas. Žino, kad jis dabar nemato, nevaikšto, dabar jam 1 m. 2 mėn. Nežino, kiek laiko išbuvo klinikose, jai buvo uždrausta telefonu skambinti. Pripažįsta, kad sunkiai sutrikdė sūnaus sveikatą. Su ieškiniais sutinka, žalą atlygins dalimis. Šiuo metu nedirba, ieškosis darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Yra išsituokusi, be V. turi dar keturis vaikus, juos augina mamos mama, vaikų močiutė, yra globėja. Vaikai nuo skirtingų vyrų. Ankstesni teistumai už vagystes, eidavo vogti su pirmu vyru. Jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), yra geriantys. Alkoholio nevartoja, anksčiau vartojo. Nebūdavo neblaivi vagysčių metu. Dirbo (duomenys neskelbtini), bet išėjo, nes pusę pinigų reikėjo atiduoti įdarbinimo agentūrai. Gyvena nakvynės namuose (duomenys neskelbtini), gyvens ten, kol susiras kur išeiti. Gyvenimo sąlygos normalios, atskiras kambarys. Tiesiog atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasiliko. Geriau nei Klaipėdoje, mažesnis miestas. Jau 5 m. gyvena „švariai“, be kriminalų. Vaikus pas močiutę aplanko, nuvažiuoja retai. Jai sunku, vaikai nuteikinėjami prieš ją, nelabai leidžia bendrauti. Močiutė griežta, gerai auklėja. Turi SEB banko sąskaitą, į ją gauna socialinę pašalpą - 309 eurus. Daugiau jokių lėšų neturi, turto neturi. Vaikus augino, kol vyriausiajam suėjo 7 m. Žinojo, kad negalima stipriai vaiką supti. Neleidžiama V. lankyti pas globėjus.

Mažamečio nukentėjusiojo V. S. atstovė pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) atstovė R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. S. atvyko pas juos 2025-12-01 Klaipėdos mero potvarkiu, jiems patikėta trumpalaikė jo globa, bet vaikų teisės inicijuoja kreipimąsi į teismą dėl ilgalaikės globos skyrimo (duomenys neskelbtini), nes V. yra reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra, gydymas. V. yra priskirtas darbuotojas, kuris jį prižiūri 24 val., nes jis nejuda, nekalba, nemato, negali nulaikyti galvytės, reaguoja tik į labai didelį garsą. Su darbuotojų pagalba pajudina kojytes, valgo labai ilgai, moko, kad trauktų skystį iš buteliuko, jis nebeturi traukimo, rijimo reflekso, maitinamas buvo švirkštu. Tuštinasi labai sunkiai, net reikalinga pagalba. Nesidomi visiškai aplinka, neima nei vieno žaisliuko. V. visą dieną guli arba yra nešiojamas ant rankų, visiškai negali išreikšti jokių emocijų, visada žiūri tik į vien tašką. Naktimis miega labai sunkiai, užmiega labai vėlai, prabunda anksti, jis praktiškai neverkia, tik inkščia. Medikų priežiūra reikalinga tretinio lygio Kauno klinikose, nes (duomenys neskelbtini) medikai neturi tokių galimybių jam teikti pagalbą, yra įdėtas šuntas galvytėje dėl vandenligės, situacija šiai dienai yra ganėtinai sudėtinga, reikalinga labai daug reabilitacijos procedūrų, vartoja labai daug vaistų, nes turi epilepsiją labai sunkią ir dažną. Jis negali visiškai likti be suaugusio žmogaus priežiūros. Įstaiga atskirai ieškinio nereiškia, yra bendras ieškinys, kurį pateikė advokate. Mama vaiko nelanko, nesidomi, jai yra uždrausta. Jie yra vienintelė įstaiga (duomenys neskelbtini), kuri teikia priežiūrą vaikams su sunkia negalia, V. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gydytojai sakė, kad labai sunku prognozuoti, ar yra kokios perspektyvos. Yra užsirašę pakartotinai neurochirurgo konsultacijai Kauno klinikose, kad galėtų pradėti reabilitacijos procesą, nes jis jei daugiau pajuda, prasideda epilepsijos priepuoliai. Turi visiškai vadovautis medikų rekomendacijomis.

Kadangi kaltinamoji dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-04-16 liudytoja apklausta L. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2025-01-15, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažymėtame kambaryje su savo beveik trijų metų sūnumi R. S.. 2025-04-14, apie 11.00 valandą, pas ją atėjo taip pat (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė. Ji paprašė pažiūrėti jos sūnų V. Nurodė, jog pusvalandžiui turi nueiti iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų. Ji sutiko, kadangi jos pačios sūnus buvo darželyje, tad turėjo laisvo laiko. Per tą laiką, kol kaimynė buvo išėjusi, jos vaikas buvo labai neramus, verkė, tikriausiai todėl, jog kiek jai žinoma, buvo sergantis. Per tą laiką vaiką vežimėlyje bandė raminti, vežiojo po kambarį bei koridorių. Taip pat išėjusi kaimynė nepaliko jokio mišinuko, su ja, kol buvo išėjusi, susisiekti nebandė. Kaimynė grįžo po geros valandos, jai pasakė, jog padarytų vaikui valgyti, taip pat pakeistų sauskelnes. Kaimynė iškart ėjo tą daryti. Visą tą dieną vaikas buvo neramus, girdėjo jo verksmą, bet matė, kad kaimynė, su vaiku vežimėlyje ėjo ir į virtuvę, bandė raminti vaiką, nešiojo jį ant rankų. Vėlai vakare, apie pirmą valandą nakties išgirdo triukšmą savo kaimynės kambaryje. Girdėjo, kaip kaimynė šaukė savo vaikui „užsičiaupk“ bei garsų ir stiprų vežimėlio trankymą, sprendžiant iš garso, į grindis. Trankymo metu, vaikas nustojo verkti, o nustojus - pradėdavo vėl. Trankymo garsus tą naktį girdėjo ne vieną kartą. Tuomet, po tų garsų, apie 01.10 val., kaimynė atėjo prie jos kambario durų, pasibeldė, atidarius duris pamatė ją su vaiku rankose. Kaimynė prašė pagalbos, sakydama: „padėk, L., kažkas atsitiko vaikui“. Vaikas A. rankose nejudėjo, buvo atsimerkęs, tačiau nemirksėjo. Ji pasakė kviesti kuo greičiau greitąją. Nuėjo į jos kambarį, kur ji paguldė savo vaiką ant lovos. Ji nubėgo iki kitos kaimynės S., kuriai pasakė kuo greičiau kviesti greitąją, sakydama, jog miršta A. vaikas. S. paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu, tačiau telefoną perėmė ji ir bendravo su medike, kuri jos klausė kaip atrodo vaikas, kokia jo būklė bei diktavo veiksmus, kuriuos turi atlikti. Tuo metu, kai klausė medikės nurodymų, V. mama vis vaikščiojo kambaryje, priėjusi prie vaiko šaukė jo vardą. Kuomet jai telefonu buvo pasakyta, jog medikai jau vietoje ir tuoj bus, pastebėjo, jog vaiko veidas pradėjo mėlynuoti, o rankos sugniaužtos. Netrukus po to pasirodė medikai, po ko ji išėjo į savo kambarį pažiūrėti miegančio savo sūnaus ir išėjo į lauką parūkyti, išėjo ir S. Joms būnant lauke atvažiavo ir antra medikų brigada. Po kažkur 10-15 minučių išėjo pirma medikų brigada, kur vienas iš medikų rankose nešė V. Po to išėjo ir antra medikų brigada iš centro. Medikai išsivežė V., su juo vyko ir jo mama. Kalbant apie mamą, prie kitų asmenų ji labai gražiai su vaiku elgiasi, jį bučiuoja, jam vaistus visuomet suduodavo, tačiau 2025-04-13 vakare, apie 21 valandą, girdėjo, jog kaimynė šaukia ant savo sūnaus, jog „užsičiaupk, eik miegot, ar tu baigsi“ (t. 1, b. l. 93-96).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-04-17 liudytoja L. M. papildomos apklausos metu parodė, kad atsimena ankstesnius savo parodymus ir juos tvirtina. Nori papildyti, kad 2025-04-16, apie pietus, į (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai. Apie 13 val. A. S. išsigandusi įbėgo pas ją į kambarį ir paklausė: „ką žadi sakyti policininkams?“. Ji atsakė, kad: „tą, ką girdėjau“. Tada ji paklausė: „o ką tu girdėjai?“. Ji atsakė, kad: „tavo vežimo trankymą į grindis“. T. A. pasakė: „nieko jūs negirdėjot!“. A. dar norėjo kažką sakyti, bet nebespėjo, nes pas ją į kambarį įėjo pareigūnai. A. atrodė labai nervinga. Ji pareigūnams papasakojo ką girdėjo. Tas garsas buvo siaubingas, net išsigando, kad nuo jo nepabustų jos miegantis sūnus. Tuo metu galvojo, kad tuoj eis jai belsti į duris ir klausti ką ji daro tam vaikui. Kambarių sienos yra nestoros, viskas puikiai girdisi. A. gyveno gretimame kambaryje. Girdėjo kaip ji rėkia ant vaiko: „ar tu miegosi, ar tu užsičiaupsi“. Buvo žiauru klausyti. Vežimo ratai buvo guminiai. Girdėjo tris kartus stiprų vežimo ratų trankymą į grindis. Kai trankė, vaikas tylėjo, kai nustodavo - vaikas vėl pradėdavo verkti. Po trečio vežimo ratų trankymo dingo vaiko verksmas, buvo visiška tyla. Ir po kelių minučių išgirdo beldimą į savo kambario duris. Ir kaip minėjo ankstesnėje apklausoje, A. stovėjo su vaiku rankose, sakė: „padėk, kažkas atsitiko vaikui“. Ji iš karto jai pasakė: „ką tu čia jam padarei, kviesk greitąją“. Kartu su ja nuėjo į jos kambarį. Paguldė berniuką ant lovos. Tada bėgo pas kitą gyventoją S., pasakė: „A. vaikas miršta, ateik, padėsi“. S. iš karto atėjo. Kol bendravo su medikais, A. vaikščiojo aplinkui, rengėsi, dažėsi akis. Matė, kad dar spėjo ir persirengti. Jai buvo keistas jos abejingumas ir jos asmenine nuomone, tikrai neatrodė šoko būsenoje. Bent jau jai taip atrodė. A. pradėjo verkti tik tada, kai medikai išsivežė V. Dar labai pagailo, kad vaikas net neužklotas ir neuždėta kepurytė ant galvos. A. su jos trimečiu sūnumi elgėsi grubiai, sakydavo nelįsk, neimk, eik iš čia, „R., tau reik per subinę užtrenkt“. Matydavo, kad jai nepatinka. V. tikrai labai sirgo. 2025-04-15 vis kartojo A., kad ji vežtų V. į ligoninę. Jai jo būklė atrodė labai prasta. Matė, kad vaikui reikalinga medikų pagalba, jis nuolatos karščiavo, buvo irzlus, negalėjo užmigti. V. niekaip nėjo nuraminti. V. labai gražus berniukas, ji mielai sutiko su juo pabūti, kai A. prašė valandai jį prižiūrėti. Atsakydama į jai užduotą klausimą, ar matė, kad V. susibraižė veidą, tai taip, matė ir dar nusistebėjo, kaip galima kūdikiui nenukirpti nagų. V. nagai buvo labai ilgi, jis muistėsi, lietė save, tai ir nusibraižė. Nori pažymėti ir tai, kad kai laukė medikų, pamatė ant V. kaklo, dešinėje pusėje raudonos spalvos dėmę. Klausė A. iš kur ši dėmė, o ji atsakė, kad nežino. Kai pareigūnai vykdė S. apklausą, su A. susitiko virtuvėje. Klausė, ar ji teiravosi kokia būklė. Ji atsakė, kad žino, jog išvežtas į Kauno klinikas. Jos paraginta, susirado kažkokį numerį internete ir tik tada paskambino į Kauno klinikas (t. 1, b. l. 97-100).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-04-16 liudytoja apklausta S. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2025-02-28, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame kambaryje. Gyvena su savo dviem sūnumis. Priešais jos kambario duris, kitame kambaryje gyvena kaimynė A., kitų anketinių duomenų nurodyti negali, su sūnumi V. 2025-04-14 nuo 21.00 valandos iki 23.00 valandos buvo pas kaimynę A., kambaryje, vežimėlyje buvo ir jos sūnus V., kurį ji bandė migdyti. Kiek jai žinoma, jos sūnus tuo metu buvo sergantis, kadangi buvo sutrikęs jo tuštinimasis, turėjo temperatūros. Jai grįžus į savo kambarį, girdėjo, jog apie valandą laiko V. verkė, o kaimynė šaukė ant jo, sakydama „miegok, tylėk, užsičiaupk“. Girdėjo ne tik šaukimą, bet ir vežimėlio trankymą į grindis, pernelyg stiprų sūpavimą. Visą tą laiką girdėjosi ir vaiko verksmas, visą tai tęsėsi iki tol, kol, jos žiniomis, ji pirmiausia nubėgo pas kaimynę L. su vaiku rankose, prašydama pagalbos. Po to L. atėjo pas ją, sakydama: „ateik, pažiūrėk kas vaikui“, po ko ji nuėjo pas A. į kambarį, kur pamatė gulintį V. ant kambario dešinėje pusėje esančios lovos. Vaikas visiškai nejudėjo, atrodė bejėgis, tarpais matėsi, jog vaikas labai sunkiai kvėpuoja, kvėpavimas buvo suretėjęs. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, telefonu kalbėjo L., kurios buvo klausiama kokios būklės vaikas bei nurodė veiksmus, kuriuos reikia atlikti iki medikų atvykimo į vietą. Kol laukė medikų, ji nubėgo iki sargo, esančio centro apačioje, jam nurodė, jog kažkas atsitiko vienam iš (duomenys neskelbtini) esančių vaikų. Jai buvo pasakyta, jog jis tuoj ateis, tačiau atėjo tik kartu su atvykusiais medikais. Labai greit po iškvietimo, atvykus medikams, kaip suprato, buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas. Viso to įvykio metu V. mama panikavo, verkė, tačiau prie paties V. labiau buvo L. Ar tuo metu A. buvo priėjusi prie vaiko, pasakyti negali. Atvykusi pirmųjų medikų brigada nusprendė, jog reikalinga antroji, todėl į vietą atvyko ir antra medikų brigada. Atvykus antrai medikų brigadai su L. išėjo į lauką parūkyti. Joms būnant lauke, neužilgo, gal po 2-3 minučių medikai išėjo su vaiku ant rankų, su jais buvo ir A., visi jie ir išvyko. Po viso to įvykio, būnant su L. virtuvėje, jai pasakė, jog ant V. kaklo, dvejose vietose matė raudonai mėlynas mėlynes. Klausė L., ar ji nieko nepastebėjo anksčiau, nes pirmadienio dieną, jos žiniomis ji prižiūrėjo V., atsakė, jog anksčiau mėlynių nebuvo pastebėjusi. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena. Kiek pastebėjo, A. nuolatos V. sūpuodavo pernelyg stipriai, kas atrodė keistai ne tik jai, bet ir kitoms mamoms, gyvenančioms (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025-10-23 liudytoja apklausta E. Č. (tuo metu V. S. atstovė pagal įstatymą) parodė, kad dirba, pagal individualią veiklą, yra budinti vaikų globotoja. Nuo 2025-05-21 ji sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) ir buvo informuota, kad jai bus patikėta globoti kūdikį, kuris turi supurtymo sindromą, tuo metu tiek ir sužinojo, nuo šios datos ir jai buvo patikėta jo globa. 2025-06-03 ji į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), parsivežė nurodytą kūdikį, kaip dabar žino, V. S., iš Kauno klinikų, kur jis buvo gydomas. Jis atvyko „daržovės“ būklės, t. y. nejudino nei kojyčių, nei rankyčių, mišinuką 140 ml „traukdavo“ 1 val. laiko, yra aklas, buvo ir yra kvėpavimo nepakankamumas, jam buvo reikalinga visapusiška priežiūra, jam nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis. Laikotarpyje buvo keli epilepsijos priepuoliai. V. S. būklė nesikeitė visiškai, jam nei kiek nepagerėjo, kiek lankosi pas gydytojus su V. S., tai jų prognozė, kad jam ir nepagėrės. Būklė yra stabili, nei gėrėja, nei blogėja. Kadangi V. S. yra aklas, tai jis reaguoja nebent į garsą, išsigąsta, jei būna kažkas garsiau, bet šiaip jis yra labai ramus, mažai verkia, emocijų nerodo. Kaip ir minėjo, jam nustatytas aklumas, jis visiškai nemato. V. S. dienos režimas: atsikelia 7 val., pavalgo, tuomet duoda 3 skirtingų rūšių vaistus (vieni nuo epilepsijos, kiti keliantys judrumą, kiti neatsimena, išrašė neurologė), juos duoda kas valandą, po to 12-13 val. pietų valgymas, po to geležies papildų davimas V. S., po to pietų miegas lauke, 18 val. vakarienė, ir tada vėl tų pačių 3 rūšių vaistų davimas kas valandą, apie 22.00 val. mišinuko davimas ir nakties miegas. Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais vyksta į (duomenys neskelbtini) reabilitaciją, kur lanko mankštas, kas mėnesį lankosi pas šeimos gydytoją S. T. dėl vaistų pratęsimo, maždaug kas tris mėnesius lanko neurologo konsultacijas, kas pusę metų neurochirurgo konsultacijas. Taip pat lankosi pas akių gydytoją. Visų gydytojų prognozė yra ta pati, kad V. S. liks tokios pačios būklės, kaip yra dabar, ir kiek jis gyvens, neaišku. Ji savo asmeninių finansų V. S. priežiūrai, reikalingiems daiktams, nenaudoja, kas mėnesį pinigus gauna iš (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko paaiškinti negali, tiesiog gaila matyti tokią vaiko būklę, kai mato, kad jam visiškai negerėja (t. 1, b. l. 40-43).

2025-04-16 Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas Klaipėdos universiteto ligoninės pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025-04-15, apie 1.42 val., greitosios medicinos pagalbos medikai iš (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atvežė naujagimį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), su traukuliais. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), kas būdinga smurtiniam „sukrėsto kūdikio“ sindromui. Vaiko būklė sunki. Taip pat nurodyta, kad tolimesniam gydymui pervežtas į (duomenys neskelbtini). Tiriant įvykio aplinkybės, vadovaujantis BPK 140 str. sulaikyta ir į Klaipėdos AVPK areštinę uždaryta kūdikio V. S. mama - A. S..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), apžiūrėta 2025-04-16. Pastate savo veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) (žr. fotolentelės nuotrauką Nr.1). Į pastatą patenkama pro šiaurinėje pusėje esančias duris (žr. fotolentelės nuotrauką Nr. 2). Pastatas dviejų aukštų. Antrame aukšte esančio kambario durys yra uždarytos ir užrakintos (žr. fotolentelės nuotrauką Nr. 3). Kambarys fotografuotas ir apžiūrėtas vizualiai (žr. fotolentelės nuotraukas Nr. 4 - Nr. 9). Kambario dešinėje, prie sienos, stovi lova. Ant lovos padėta juoda rankinė, rūbai ir patalynė. Šalia lovos stovi vežimėlis. Priešingoje lovai pusėje, šalia sienos, stovi vystymo komoda, ant kurios yra padėtas televizorius, vaistų pakuotės ir kiti įvairūs daiktai. Šalia kambario durų stovi rūbu spinta, stalas ir kėdė (t. 1, b. l. 26-28).

Iš 2025-05-14 apžiūros protokolo matyti, kad fiksuotas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Protokole užfiksuotas įvykio liudytojos (L. M.) bei BPC ir GMP darbuotojų pokalbis (t. 2, b. l. 4-9).

Iš 2025-10-20 - 2025-10-21 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota įtariamosios A. S. mobiliojo ryšio telefono Xiaomi POCO X5 Pro 5G (IMEI1: (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Apžiūrėjus skiltį „Pokalbiai internetu“, nustatytas pokalbis kuriame kalbama įvykio dieną apie vaiko būseną. Pokalbis - susirašinėjimas žinutėmis vyko per programą „whatsapp“ tarp naudotojų: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbis užfiksuotas nuo 2025-04-13 iki 2025-04-16. Asmenys nėra artimi, vyksta pažintis. Nuo 2025-04-13 19:12:03(UTC+3) A. S. M. rašo, kad sūnui pakilo temperatūra, guli leisgyvis. Atsiunčia nuotrauką, kurioje matosi vaikas gulintis lovoje, atsimerkęs, iš nuotraukos neatrodo turintis sveikatos problemų. 2025-04-14 08:15:39 (UTC+3) A. siunčia žinutę, kad vaikui yra 38,4 temperatūra, visą naktį praverkė, pati be miego, toliau rašo, kad net nežino ką daryti „nes šią savaitę turiu tiek daug reikalų kad jei kviesti greitąją guldys į ligoninę, patark ką daryti?“ (žinutė: 2025-04-14 08:28:46(UTC+3)). M. pataria kad turi daktaras apžiūrėti. A. atsako, kad galvoja eiti pas šeimos gydytoją, kad apžiūrėtų. 2025-04-14 14:01:06(UTC+3) A. pasakoja, kad toliau blogai su vaiku, kalbėjosi su daktarė, sakė kad virusas galimai bus. 2025-04-14 22:32:27(UTC+3) A. rašo, kad sūnui yra taip pat, niekas nesikeitė. 2025-04-15 09:08:54(UTC+3) A. parašė žinutę, kad su vaiku yra reanimacijoje, daugiau apie aplinkybes nedetalizavo (t. 2, b. l. 1-3).

Iš 2025-05-30 VTMT Vilniaus skyriaus specialistų išvados Nr. PKG 55/2025 (01) matyti, kad V. S. nustatyti kūno sužalojimai (kraujo išsiliejimas po galvos po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujosruvos abiejų akių tinklainėse, šiuo atveju nesant išorinių kūno sužalojimų požymių) yra susiję su smurtiniais (išorinio fizinio poveikio) veiksmais. Nustatyti kūno sužalojimai (kraujo išsiliejimas po galvos po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujosruvos abiejų akių tinklainėse, to pasėkoje išsivystė traukuliai su kvėpavimo funkcijos sutrikimu, atsirado židininė neurologinė simptomatika, koma, paralyžius ir kt.) yra būdingi sukrėsto (supurtyto) kūdikio sindromui. Kūdikio (duomenys neskelbtini) galva yra santykinai didelė ir sunki jo kūno atžvilgiu (sudaro net 25-30 procentų jo kūno svorio), o sprando raumenys dar silpni, kad tinkamai ją išlaikytų, todėl kūdikį purtant (pvz.: paėmus rankomis, trankant vežimėlį, kuriame guli kūdikis, vežimėliui apvirstant ir pan.), jo galva juda pirmyn ir atgal didele amplitude, o galvos smegenys trankosi į kaukolės sieneles, todėl plyšta dangalinės venos (kūdikių jos yra plonos ir trapios) ir išsilieja kraujas po kietuoju dangalu, atsiranda kraujosruvos akių (kūdikio akis supa labai tankus plonų ir trapių kraujagyslių tinklas) tinklainėse. Nustatyti kokia konkrečiai jėga reikalinga, kad atsirastų tokie sužalojimai, nėra galimybės, tačiau galima teigti, kad didelės jėgos nereikia dėl tokio amžiaus kūdikio anatominių ir fiziologinių kūno sandaros ypatumų. Nustatyti sužalojimai nėra suderinami su tokio amžiaus (duomenys neskelbtini) kūdikio elgesiu. Tokiems sužalojimams atsirasti yra būtinas išorinis fizinis poveikis. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti galimai trankant vaikišką vežimėlį, kuriame gulėjo V. S., į grindis, į sieną ar į kitus kietus bukus paviršius, taip pat ir purtant kūdikį, pvz.: laikant rankose ir panašiai. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 24 val. laikotarpyje iki V. S. patekimo į (duomenys neskelbtini) 2025-04-15 01.42 val.. Tam neprieštarauja ir medicininių dokumentų duomenys. Nustatyti kūno sužalojimai ir vėliau išsivysčiusi V. S. būklė (traukuliai, paralyžius ir kt.) nėra susijusi su nežymiais kraujo krešėjimo sutrikimais bei infekciniais susirgimais. Taip pat būklė nėra susijusi ir su kūno temperatūros pokyčiais. V. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.4 punktu (t. 2, b. l. 24-32).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), kuris padarytas paprastai kaltininkui pažeidžiant draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (išdėstytas ar neišdėstytas norminiame teisės akte), kuris pažeidžia visuotinai žinomus reikalavimus žmogui elgtis tam tikru būdu arba taip nesielgti; 2) kilusius žalingus padarinius – sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą; 3) tai, kad kaltininko veika (veikimas ar neveikimas) buvo nukentėjusiojo sunkaus sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo, kad tai įvyko dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 137 straipsnio 1 dalyje, skirtingai nei šio straipsnio 3 dalyje, išdėstyta straipsnio dispozicija, apibrėžianti asmens neatsargų pavojingą elgesį, nėra blanketinė, ji nenukreipia tokio elgesio reglamentavimo ieškoti kituose teisės aktuose ar specialiose elgesio saugumo taisyklėse (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-489/2023). Bet kurioje gyvenimiškoje situacijoje galioja bendras įpareigojimas asmeniui elgtis taip, kad savo veiksmais jis nepadarytų žalos kitiems (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257-697/2016, 2K-121-697/2020, 2K-27-976/2025). <...>

Kaltinamoji A. S. kalta prisipažino ir parodė, kad 2025-04-15 vaikas buvo neramus, visą laiką verkė. Migdant vaiką, supo vežimą. Stipriai supo vežimą, nes lengvai supamas vaikas niekada neužmigdavo. Besupant staiga vaikas nebejudėjo. Nebejudėjo, nes, matyt, buvo supurtytas per stipriai. Kai paėmė vaiką iš vežimo ant rankų, jis suglebo, tuomet nubėgo pas kaimynę.

Be kaltinamosios A. S. prisipažinimo jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – liudytojų L. M., S. V., E. Č. (V. S. atstovės pagal įstatymą) parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis, 2025-05-30 VTMT Vilniaus skyriaus specialistų išvada Nr. PKG 55/2025 (01) bei kitais rašytiniais įrodymais. Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad girdėjo, kaip kaimyniniame kambaryje kaltinamoji A. S. šaukė ant savo kūdikio ir kelis kartus stipriai trankė vaiko vežimėlį į grindis. Trankymo metu vaikas nustojo verkti, o po paskutinio trankymo verksmas visiškai dingo ir stojo tyla. Po kelių minučių kaltinamoji atėjo pas liudytoją su nejudančiu vaiku rankose, prašydama pagalbos. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba (t. 1, b. l. 93-96, 97-100). Liudytoja S. V. nurodė, kad vakare ir naktį girdėjo, kaip kaltinamoji A. S. šaukė ant savo kūdikio ir pernelyg stipriai sūpavo bei trankė vaiko vežimėlį į grindis. Vaikas ilgą laiką verkė. Netrukus buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir vaikas išvežtas į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 87-90). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvada Nr. PKG 55/2025 (01) patvirtina, kad V. S. nustatyti sužalojimai (kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, abiejų akių tinklainės kraujosruvos, traukuliai, koma, paralyžius) yra būdingi sukrėsto (supurtyto) kūdikio sindromui ir galėjo atsirasti tik dėl išorinio fizinio poveikio. Šie sužalojimai nėra suderinami su kūdikio amžiaus elgesiu, nėra susiję su liga, infekcija ar temperatūra ir galėjo būti padaryti per 24 val. iki vaiko patekimo į ligoninę, galimai purtant kūdikį ar trankant vežimėlį į kietus paviršius. V. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.4 punktu (t. 2, b. l. 24-32). Mažamečio sužalojimų pobūdis atitinka kaltinime nurodytas smurto (išorinio fizinio poveikio) panaudojimo aplinkybes, sužalojimai nebūdingi kritimui, nėra susiję su liga, infekcija ar temperatūra. Tarp kaltinamosios veiksmų ir mažamečiam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. S., būdama (duomenys neskelbtini) kūdikio motina, gyvenusi kartu su juo (duomenys neskelbtini), žinodama jo amžių, sveikatos būklę ir kūdikių priežiūros ypatumus, netinkamai elgėsi su savo mažamečiu vaiku. Bylos duomenimis, tuo metu vaikas sirgo, buvo neramus, ilgą laiką verkė, o kaltinamoji bandydama jį migdyti, laikydama kūdikį rankose bei vežimėlyje, nenustatytą kiekį kartų krestelėjo (papurtė) vaiko kūną ir galvą, pernelyg stipriai sūpavo kūdikį vežimėlyje, trankė vėžimėlį į kietus paviršius, kartu šaukdama ant kūdikio. Šiuos veiksmus girdėjo ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. M. ir S. V.. Teismas pažymi, kad kaltinamoji A. S., būdama pilnametė, pakaltinama, turinti motinystės patirties (augino ir kitus savo keturis vaikus), žinojo ar bent jau turėjo žinoti, kad kūdikio negalima stipriai purtyti ar intensyviai sūpuoti, nes tai gali sukelti pavojingus padarinius jo sveikatai. Pati kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu patvirtino žinanti, kad kūdikio stipriai supti negalima. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamoji A. S., nenumatė, kad jos veikimo gali atsirasti tokie sunkūs padariniai, nors pagal savo asmenines savybes, tai yra būdama vidutinio amžiaus, turėdama motinystės patirties, turėjo ir galėjo numatyti, kad jos veiksmai gali sukelti pavojingas pasekmes vaiko sveikatai. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios A. S. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. S. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus V. S. sveikatą, o būtent: 2025-04-15, apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), nenumatydama, kad dėl jos neatsargių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai mažamečio sūnaus V. S., gimusio (duomenys neskelbtini) sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, negalėdama nuraminti savo mažamečio sūnaus, laikydama kūdikį rankose bei vežimėlyje, nenustatytą kiekį kartų krestelėjo (papurtė) vaiko kūną ir galvą, dėl ko, nukentėjusiojo V. S. galvai staigiai keičiant judėjimo kryptį, o galvos smegenims dėl to staigiai keičiant padėtį kaukolės viduje, V. S. buvo padarytas kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujosruvos abiejų akių tinklainėse (sukrėsto kūdikio sindromas), tai yra sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.4 punktas). Tokiu būdu, dėl neatsargumo A. S. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo kūdikio V. S. sveikatą. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. S. padarė vieną neatsargią nusikalstamą veiką. Anksčiau teista daug kartų, nedirba, bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi. Taip pat atsižvelgiama į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, artimą sankcijoje numatytam bausmės maksimaliam dydžiui. Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamoji visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamajai į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-04-16 14.45 val. iki 2025-04-17 15.40 val., t. y. dvi paros, kurios, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prilyginamos dviems arešto paroms.

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, po to kardomosios priemonės panaikinamos. Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. S. vardu, esantis 2-ojo tomo voke, pradėjus vykdyti bausmę, perduotina kaltinamajai A. S..

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė patikslintą civilinį ieškinį kaltinamajai dėl V. S. dėl 16 567,10 Eur gydymo išlaidų atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 174-176). V. S. dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 16 567,10 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji, neatsargiais savo veiksmais padariusi žalos sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas mažamečio V. S. gydymui. Kaltinamoji, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamosios priteisiama 16 567,10 Eur gydymo išlaidos ir 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 16 567,10 Eur sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. S. yra mažametis, todėl savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. V. S. įgaliota atstovė advokatė Marina Saveljeva byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 191-193), kuriuo ji prašė priteisti iš kaltinamosios A. S. 50 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Mažamečio nukentėjusiojo V. S. atstovė civiliniame ieškinyje nurodė, kad mažametis dėl kaltinamosios veiksmų patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, jis negali judėti, prarado regėjimą ir kitas organizmo funkcijas, jam reikalingas ilgalaikis brangiai kainuojantis gydymas, galimai jis niekada negalės pilnavertiškai gyventi ir vaikščioti (t. 2, b. l. 191-193).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios padarytų smurtinių veiksmų nukentėjusiajam V. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvadoje Nr. PKG 55/2025 (01) nustatyta, kad kūdikio (duomenys neskelbtini) galva yra santykinai didelė ir sunki jo kūno atžvilgiu (sudaro net 25-30 procentų jo kūno svorio), o sprando raumenys dar silpni, kad tinkamai ją išlaikytų, todėl kūdikį purtant (pvz.: paėmus rankomis, trankant vežimėlį, kuriame guli kūdikis, vežimėliui apvirstant ir panašiai), jo galva juda pirmyn ir atgal didele amplitude, o galvos smegenys trankosi į kaukolės sieneles, todėl plyšta dangalinės venos (kūdikių jos yra plonos ir trapios) ir išsilieja kraujas po kietuoju dangalu, atsiranda kraujosruvos akių (kūdikio akis supa labai tankus plonų ir trapių kraujagyslių tinklas) tinklainėse. V. S. nustatyti sužalojimai (kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu, abiejų akių tinklainės kraujosruvos, traukuliai, koma, paralyžius) yra būdingi sukrėsto (supurtyto) kūdikio sindromui ir galėjo atsirasti tik dėl išorinio fizinio poveikio. Šie sužalojimai nėra suderinami su kūdikio amžiaus elgesiu, nėra susiję su liga, infekcija ar temperatūra ir galėjo būti padaryti per 24 val. iki vaiko patekimo į ligoninę, galimai purtant kūdikį ar trankant vežimėlį į kietus paviršius. V. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.4 punktu (t. 2, b. l. 24-32).

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininkės veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios veiksmais mažametis nukentėjusysis patyrė kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, kraujosruvas abiejų akių tinklainėse, dėl ko išsivystė traukuliai su kvėpavimo funkcijos sutrikimu, atsirado židininė neurologinė simptomatika, koma, paralyžius ir kt., jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Mažamečio nukentėjusiojo V. S. atstovas pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini) atstovė R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. S. nejuda, nekalba, nemato, negali nulaikyti galvos, reaguoja tik į labai didelį garsą. Su darbuotojų pagalba pajudina kojas, valgo labai ilgai, jis nebeturi traukimo, rijimo reflekso. Tuštinasi labai sunkiai, reikalinga pagalba. Nesidomi visiškai aplinka, neima nei vieno žaislo. V. S. visą dieną guli arba yra nešiojamas ant rankų, visiškai negali išreikšti jokių emocijų, visada žiūri tik į vien tašką. Naktimis miega labai sunkiai, užmiega labai vėlai, prabunda anksti, jis praktiškai neverkia, tik inkščia. V. S. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gydytojai sakė, kad labai sunku prognozuoti ar yra kokios perspektyvos. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad A. S. nedirba, turto neturi, gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios veiksmais padaryta žala mažamečiui negrįžtamai visam likusiam gyvenimui.

Teismas, įvertinęs paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kaltinamosios finansinę padėtį, taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašios šiai bylai faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika bylose, kai neatsargiomis nusikalstamomis veikomis padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nėra gausi. Be to, kiekvienas toks atvejis vertinant neturtinės žalos dydį yra individualus. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamosios amžių, šeimyninę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstamą veika padarytą mažamečio nukentėjusiojo sveikatai, kad įvykio metu nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, sukėlė sunkias pasekmes, liko liekamieji reiškiniai ir jie liks mažamečio visą likusį gyvenimą, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiajam V. S. padaryta neturtinė žala vertintina 10 000 Eur. Pažymėtina, kad kaltinamoji yra darbinga ir jauno amžiaus, tai yra pajėgi atlyginti neturtinę žalą, kurios dydis lyginant su analogiškose bylose priteisiamomis sumomis nėra didelis (2K-407-489/2015, 2K-604-788/2015, 2K-84-458/2020, 2K-64-303/2018, 1-103-245/2021). Kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio) naudai.

Kadangi nukentėjusysis V. S. yra mažametis ir negali savarankiškai įgyvendinti savo turtinių teisių, jos įgyvendinamos per atstovą pagal įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2025 m. lapkričio 18 d. potvarkiu V. S., likusiam be tėvų globos, nustatyta laikinoji globa nuo 2025 m. gruodžio 1 d., o jo laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.197). Atsižvelgiant į tai, kad priteisiama neturtinė žala skirta mažamečio nukentėjusiojo interesams užtikrinti, o pats nukentėjusysis dėl amžiaus ir sveikatos būklės negali disponuoti jam priteistomis lėšomis, teismas sprendžia, jog priteistų lėšų tvarkytoju paskirtinas nukentėjusiojo laikinasis globėjas – (duomenys neskelbtini).

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2026-00410, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026-01-12 gavo advokatės Marinos Saveljevos prašymą Nr. ATP-2026-01567 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą V. S. pagal 2026-01-06 sprendimą Nr. KTS-2026-00051. Nurodyta, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 468,75 Eur. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajam teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiojo vardu buvo parengtas civilinis ieškinys. Teismas daro išvadą, kad šios nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje, 2-ame tome, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

2025-10-30 prokuroro nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. S. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 16 379,38 Eur mastą, iš kurių 1 038 Eur suma laikoma neišieškoma. Šis apribojimas buvo pritaikytas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių įvykdymą. Teismų praktikoje prioritetas teikiamas civilinių ieškinių patenkinimui, todėl išieškojimas pirmiausia nukreiptinas į turtą, kuriam yra taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios A. S. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje, turi būti pratęstas iki teismo nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo visiško įvykdymo, po to panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę A. S. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo vietoje nuo 2025-04-16 14.45 val. iki 2025-04-17 15.40 val. išbūtą laiką, t. y. dvi paras, kurios prilyginamos dviems arešto paroms.

Priteisti iš kaltinamosios A. S. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. S., o šių lėšų tvarkytoju paskirti V. S. laikinąjį globėją – (duomenys neskelbtini). Kitą nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamosios A. S. 16 567,10 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 10 ct) gydymo išlaidas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 16 567,10 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 10 ct) sumą, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio visiško įvykdymo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Iš kaltinamosios A. S. priteisti 468,75 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct) proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant į VMI sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2025-10-30 prokuroro nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – esančias AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 16 379,38 Eur mastą, iš kurių 1 038 Eur suma laikoma neišieškoma, pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių visiško įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti tokiomis sąlygomis, kaip nurodyta 2025-04-18 tyrėjos nutarime, ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to kardomąsias priemones panaikinti. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. S. vardu, esančią 2-ojo tomo voke, pradėjus vykdyti bausmę, perduoti kaltinamajai A. S..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, 2-ame tome, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistoji negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jeigu per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistoji neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jos paieškos paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.