- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- 1-103-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40431-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- L. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Daivai Aliulienei, Sigitai Šviegždienei, dalyvaujant prokurorui D. J., kaltinamajam L. G., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei S. D., įgaliotai atstovei advokatei D. J., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), savanoriaujantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą - 2013-05-30 Šilalės r. apylinkės teismo pagal LR BK 137 str. 1 d., 1 m. laisvės atėmimo, BK 75 str. tvarka atidedant vykdymą 1 m., teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. G. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 19.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suėmęs mažametį (kūdikį) A. D., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis, neprilaikydamas ir niekaip nefiksuodamas šio galvos, tyčia stipriai supurtė mažametį A. D., tuo padarė šiam galvos traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje galvos smegenų pusėje, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momeninių smegenų skilčių, daugybines kraujosruvas abiejų akių tinklainėse ir sukėlė sukrėsto kūdikio sindromą, pavojingą gyvybei bei sunkiai sutrikdė A. D. sveikatą.
Kaltinamasis L. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019-09-19 po 18 valandos S. D. pabandė pavalgydinti nukentėjusįjį A. D. pieno mišinuku, tačiau šis nevalgė. S. D. pasakiusi, kad jai labai skauda dantį, išėjo į vaistinę. Jis liko prižiūrėti A., todėl davė tą patį buteliuką su mišiniu. Kad reikia mažyliui duoti atsigerti, kai šis žagsi, jis žinojo iš S.. Mažylis pieną gėrė apie 1-2 minutes ir išgėrė apie 20-25 mililitrus. Begeriant A. labai giliai įkvėpė oro ir išleido kažkokį keistą garsą, lyg kažkas trakštelėtų ir visas sustingo, surietė kojytes ir visas lyg susirietė į kamuoliuką. Kūdikis tuo metu buvo jo glėbyje, laikė ant vienos rankos truputį pakėlęs vaiko galvytę. Kadangi jis buvo išklausęs pirmos pagalbos kursus, todėl švelniai mažylį paguldė šalia savęs ant tos pačios lovos pilveliu žemyn ir pradėjo glostyti jam nugarą judesiu iš apačios į viršų. Tačiau jautė, kad mažyliui negerėjo, mažylis buvo vis taip pat sustingęs, susirietęs, tačiau kvėpavo, nes jis savo ausį buvo prikišęs mažyliui prie veido. Tada (tai buvo 19.17 val.) jis mažylį švelniai apvertė ant nugaros ir bandė paskambinti S. D., tačiau to padaryti nepavyko, kadangi S. išeidama pamiršo savo telefoną. Kai S. išėjo iš namų, buvo kiek pamena apie 19 val. gal net kelios minutės prieš 19 val. Todėl jis skambino pagalbos telefonu 112. Toliau tiksliai darė taip, kaip liepė pagalbos centro darbuotoja, t. y. švelniai paėmė kūdikį ir paguldė ant kieto pagrindo, grindų. Vieną ranką laikė po kūdikio galvyte, o kita ranka darė paspaudimus bei burna darė įkvėpimus. Tuo metu kūdikis nekvėpavo. Kai jis darydavo įpūtimą, tai po jo įpūtimo iš kūdikio burnytės pasirodydavo pieno turinys. Po kelių kartų atlikto oro įpūtimo kūdikiui į burną, iš nukentėjusiojo nosies pradėjo bėgti kraujas, o iš burnos – maisto turinys. Dirbtinį kvėpavimą nukentėjusiajam darė apie 8-10 minučių, kol atvyko medikai. Jie perėmė gaivinimą, išvežė į ligoninę.
Nukentėjusiojo A. D. atstovė S. D. parodė, kad 2019 m. liepos 29 dieną gimė sūnus A. D.. Sūnaus biologinis tėvas yra K. K., tačiau su juo ji nebendrauja. Tėvas sūnumi nesidomėjo, jo niekada nelankė ir nematė. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ji susipažino su kaltinamuoju L. G., pradėjo gyventi kartu. L. G. jai padėjo prižiūrėti A.. L. G. ji apibūdina teigiamai, kadangi šis alkoholio beveik nevartoja. L. G. su A. elgėsi atsargiai, niekada nepastebėjo, kad su A. elgtųsi grubiai. 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val. ji išėjo į vaistinę, nes jai skaudėjo dantį. Prieš išeidama pamaitinusi A. paguldė į lovytę. Išeidama dar paruošė buteliuką su pienu ir paliko L. G., jei A. pradėtų žagsėti. A. buvo ramus, nemiegojo. Nuo išėjimo iš namų iki grįžimo ji užtruko 15-20 minučių. Grįžusi, rado du ekipažus medikų. L. G. paaiškino, kad A. užspringo. L. papasakojo, kad A. pradėjo žagsėti, jis padavė jam išgerti pieno ir A., išgėręs apie 20-30 ml užspringo. Todėl apvertė jį ant pilvo ir glostė nugarą. Pamatęs, kad tai neveiksminga, atvertė A. atgal ant nugaros bei darė dirbtinį kvėpavimą – spaudinėjo krūtinę ir pūtė į burną orą bei tuo pačiu metu skambino pagalbos tarnybai Nr. 112. Nematė, kad A. būtų purtęs L. G.. Ji niekada nėra purčiusi A..
Liudytojas K. N. parodė, kad jis su brigada vyko į iškvietimą suteikti skubią pagalbą dviejų mėnesių mažyliui. Iškvietimas buvo toks, jog vaikas gerdamas pieną užspringo. Kai atvyko nurodytu adresu, ten jau buvo atvykusi kita medikų brigada, jie jau suteikinėjo būtinąją pagalbą vaikučiui, buvo pasijungę monitorių ir stebėjo mažylio širdies veiklą. Kai jie atvyko, mažylis kvėpavo, bet netankiai. Būtinosios pagalbos suteikimą mažyliui perėmė jų brigada. Gydytoja apžiūrėjo mažylį, burnytėje pamatė skysto sekreto, kurį atsiurbė ir po atsiurbimo mažylis pradėjo kvėpuoti ir pradėjo verkti. Patalpos kampe tupėjo vyras, kuris matėsi, kad labai išgyvena. Jokių įtarimų, kad prieš mažylį galėjo būti panaudotas smurtas ar kad nukentėjusysis galėjo būti supurtytas, jiems nekilo, nes jie pirmąją pagalbą teikė tokią, koks buvo iškvietimas – kad mažylis užspringo.
Liudytoja O. B. parodė analogiškai, kad ji kaip Kauno miesto GMP gydytoja vyko gaivinti dviejų mėnesių mažylio į (duomenys neskelbtini) g. Taip pat ji parodė, kad tuo metu, kai teikė pagalbą, mažylis jau kvėpavo apie 10 kartų per minutę, tačiau mažylio oda dar buvo blyški, melsva. Burnoje buvo gausu skysto turinio, kuris buvo rausvos spalvos. Todėl jie panaudojo siurblį ir atsiurbė minėtą skystį, išvalė burnos ertmę. Iš karto atsiurbus kvėpavimas mažylio padažnėjo. Suteikus pirmąją būtiną pagalbą mažyliui ir tiek kiek jiems papasakojo šalia buvęs vyriškis, t. y. Kaltinamasis, ji galvojo, jog mažylis buvo užspringęs. Suteikus visą būtiną pagalbą mažyliui, jie jį šiltai suvyniojo ir išvežė į Kauno klinikas. Kaltinamasis jai pasirodė lyg būtų šoke, jis sėdėjo ant grindų šalia televizoriaus, visą laiką kažką kalbėjo.
Liudytojas D. V. parodė analogiškai. Be to, ji parodė, kad kai įėjo į butą, pamatė ant grindų paguldytą mažylį, o šalia jo buvęs vyriškis darė krūtinės masažą. Matėsi, kad tas vyras buvo labai sumišęs ir išsigandęs, verkė, buvo apimtas isterijos. Paklausus, kas nutiko, atsakė, kad laikė mažylį ant rankų ir maitino mišiniu. Gerdamas vaikas atpylė ir pradėjo springti. Matomi požymiai rodė, kad mažylis buvo springęs. Kai jis atvyko, mažylis visai nekvėpavo, tačiau atlikus kvėpavimo takų valymą, mažyliui iš karto pagerėjo, atsirado minimalus kvėpavimas. Atvyko greitosios reanimobilis. Tada mažylio gaivinimo veiksmus perėmė gydytoja, ji taip pat atsiurbė turinį iš mažylio burnos, nukentėjusysis buvo intubuotas ir paruoštas transportavimui į gydymo įstaigą.
Liudytoja D. E. G. parodė, kad dirbdama LSMUL KK vaikų intensyvios terapijos skyriuje gydytoja 2019-09-19 19.55 val. teikė medicininę pagalbą A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam skubios pagalbos skyriuje buvo nustatytas nepatikslintos trukmės sąmonės sutrikimas ir kvėpavimo sutrikimas. Atlikus tomografiją, buvo nustatytas kraujavimas į galvos smegenis bei kraujosruvos akių dugnuose. Pagal radinius įtariamas sukrėsto kūdikio sindromas. Iš skubios pagalbos skyriaus kūdikis perkeltas į vaikų intensyvios terapijos skyrių, konsultuotas neurochirurgo. Diagnozė: Dešinėje F-P konveksitaliai ir palei falx cerebri iki 0,7 cm. storio subdūrinio pakraujavimo ruožas, heterogeninio tankio, galimai ūmus pakraujavimas, poūmio pakraujavimo fone. Abipus F, dešinėje P negausios SAH požymiai. Vidurio linijos struktūros nedislokuotos, skilvelio sistema normalaus pločio, nedeformuota, ties subdūriniu pakraujavimu smegenų vagos seklios, kitur - diferencijuojamos gerai. Bazinės cisternos diferencijuojamos gerai. Apimtuose kaukolės pamato, skliauto kauluose lūžių nematyti. Budinčio oftolmalogo apžiūra: vyzdžiai medikamentinėje midriazėje, OU OND riboti, gelsvi, tinklainėje visame plote įvairaus intensyvumo ir dydžio kraujosruvos. Vaikų intensyvios terapijos skyriuje planuojama galvos operacija - daviklio implantavimas, smegenų spaudimui matuoti. A. D. būklė labai sunki, pavojus gyvybei yra, taikomos gyvybę palaikančios priemonės. Pagal išrašus matyti, kad 2019-08-24 02.52 val. kūdikis buvo pristatytas į LSMUL KK SPS dėl neramumo, pilvo dieglių, buvo išleistas į namus šeimos gydytojo priežiūrai. Pagal išrašus matyti, kad kūdikis gimė išnešiotas 41 sav., Cezario būdu, išraše matyti, kad motina S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) parašė, kad kūdikis gimdymo metu pradėjo "springti", todėl atlikta skubi operacija, kūdikis gimęs hipoksijoje. Jai asmeniškai motina S. D. paaiškino, kad kūdikis buvo sveikas ir jokių sutrikimų kūdikiui nebuvo nustatyta. Apie tai, kad dėl neramumo 2019-08-24 buvo pristatytas į skubios pagalbos skyrių, nepasakė. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams ir detaliau pasiteiravus motinos apie kūdikio ligas, ši ėmė prisiminti, kad kūdikis gimė pridusęs, kad kažkas buvo rasta kūdikio smegenyse, tačiau neva tai turėjo išnykti. S. D. pasirodė susijaudinusi, streso būsenoje. S. D. sugyventinis L. G. paaiškino, kad 2019-09-19, 19.16 val. motina buvo trumpam išėjusi iš namų, jis liko vienas su vaiku, namuose kūdikį maitino iš buteliuko, kūdikis ėmė žagsėti ir begerdamas mišinį sustingo ir negalėjo įkvėpuoti. L. G. jai paaiškino, kad kūdikį jis pradėjo gaivinti - spausdamas krūtinės ląstą ir darydamas įpūtimus, tačiau kūdikis tik įkvėpdavo, bet normaliai kvėpuoti nepradėjo. Vyras pats iškvietė greitąją pagalbą. A. D. nuo gimimo neturėjo jokių sveikatos pakitimų ar sutrikimų, kurie galėjo nulemti dabartinę jo sveikatos būklę. Atlikus neurosonoskopiją buvo nustatyti nedideli pakitimai aplink 3-ią skilvelį, kurie negalėjo turėti įtakos dabartinei A. D. būklei, šie pakitimai su dabartine jo būkle nėra visai susiję. Dėl gaivinimo veiksmų (krūtinės ląstos paspaudimų) kraujavimas galėjo atsirasti iš trachėjos. Dėl šių veiksmų kraujo išsiliejimas į smegenis atsirasti negalėjo. A. D. medicininių tyrimų metu buvo nustatytos mišraus intensyvumo kraujosruvos akių dugnuose. Tokios kraujosruvos, kurios buvo nustatytos šiam kūdikiui, yra būdingos sukrėsto vaiko sindromui. Pirminiai sukrėsto kūdikio sindromai gali būti įvairūs: padejavimai, sąmonės sutrikimai, kuriuos tokio amžiaus sunku pastebėti, vangumas bei irzlumas, pavėmimai, traukuliai ir pan. Pagal tai, jog atlikus kompiuterinę tomografiją buvo nustatyti ūmūs ir poūmiai kraujavimo židiniai, galėjo būti, jog jie atsirado ne vienu metu. Ūmus pakraujavimas rodo, jog jis galėjo atsirasti paros bėgyje po supurtymo. t. y. pakraujavimo sukelti požymiai atsirasti paros bėgyje. Paprastai dėl sukrėsto vaiko sindromo tėvai į ligoninę kreipiasi dėl įvairių priežasčių: suglebimo, įsitempimo, kvėpavimo sustojimo, traukulių, nenumaldomo rėkimo, vangumo, springimo. Kodėl gerdamas pieną kūdikis susirietė į kamuoliuką ir sustingo, sunku pasakyti. Tai galėjo nutikti tiek užspringus geriant pieną, tiek esant kažkokiam kvėpavimo sustojimui. Jokių sutrikimų, galinčių sukelti ar įtakoti vidinius kraujavimus galvoje ir kituose organuose, nebuvo nustatyta.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2545/2019(02) matyti, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, A. D. diagnozuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje galvos smegenų pusėje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momeninių smegenų skilčių, daugybinės kraujosruvos abiejų akių tinklainėje. Minėtų sužalojimų visuma atitinka klinikinį sukrėsto kūdikio sindromą ir vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie sužalojimai padaromi iš karto, kai supurtomas kūdikis suėmus jį už liemens viršutinės dalies. Neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-09-19. A. D. kūne jokie išoriniai sužalojimai nenustatyti. Medicininiuose dokumentuose nurodytos dešinio plaučio sumušimo diagnozės patvirtinimui nepakanka objektyvių duomenų –nėra išorinių sužalojimų krūtinės ląstoje. Išvardinti sužalojimai negalėjo būti padaryti numetus kūdikį ant žemės. Remiantis medicininiais dokumentais, A. D. gimdymo metu ir po gimdymo ryškių sveikatos sutrikimų nenustatyta. 2019-08-08 atliktos neurosonoskopijos metu ryškių patologinių pakitimų nenustatyta. Buvo rekomenduota pakartoti tyrimą po mėnesio. Remiantis medicininiais dokumentais, 2019-09-19 intubuojant kūdikį iš trachėjos atsiurbta šviežio kraujo. Pagal tokį įrašą nurodyti dėl kokių priežasčių ir iš kokios vietos buvo galimas kraujavimas nepakanka duomenų. A. D. nenustatyta jokių liguistų tinklainės pakitimų, dėl kurių būtų galima paaiškinti netrauminę kraujosruvų atsiradimo tinklainėje kilmę. A. D. nustatyti sužalojimai (sukrėsto kūdikio sindromas) padaromi iš karto supurčius kūdikį. Sukrėsto kūdikio sindromui yra būdingi vidiniai kraujavimai galvoje bei akių tinklainėje, kuriuos lydi įvairaus gylio sąmonės sutrikimai. Remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, A. D. gimdymo metu ir po gimdymo nenustatyta sveikatos sutrikimų, kurie būtų galėjo įtakoti vidinius kraujavimus galvoje. (T. 2, b. l. 91-94).
Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 25-33).
Iš 2020-01-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019-10-01 raštu Nr. MK-223(6.7) pateiktas greitosios med. pagalbos kvietimo garso įrašas. Kompiuterio "HP" pagalba atidarius kompaktinį diską, išklausytas failas "2019 09 19 19-18-21" su garso įrašu. Perklausius garso įrašą, kuris trunka 10 min. 14 sek. surašyta pokalbio stenograma: Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) Skambinantis asmuo (toliau - V) Greitoji medicinos pagalba (toliau - GMP).
V – „<...> nežinau, kažkas vaikui atsitiko, žinokit jis visas dūsta“. „Nežinau dabar va nugarą visą glostau.“ <...> nebekvėpuoja, viskas“. „<...> vaikas nebekvėpuoja, dabar dirbtinį kvėpavimą darau.“ „dabar va pieno daviau, sukrenkštė jisai ir viskas, susirietė visas, dirbtinį kvėpavimą darau.“ „Va dabar va vėl jis įkvepia vaikas karts nuo karto. Va dabar darau nesustodamas dirbtinį.“ „<...> nesąmoningas, visiškai, nebėra, viskas nebėra.“ GMP – „Atidžiai paklausykite. Dabar paguldykite kūdikį ant nugaros ant grindų ir ištraukite viską, kas yra po galva. Atsiklaupkite prie kūdikio ir pažiūrėkite ar burnoje nėra maisto ir vėmalų, ar pienuko. V - yra, yra, yra. GMP - Ar matote ką nors burnoje? V - dabar nieko nematau, bet va bėga pienas lauk. Jis vis karts nuo karto berniukas išsižioja. GMP - Supratau, dabar vieną savo delną uždėkite kūdikiui ant kaktos, o kitą pakiškite po kūdikio kaklu ir pečiais, tuomet šiek tiek atloškite jo galvą. V - gerai, taip dabar ir padariau. GMP-Glaudžiai apžiokite kūdikio burną ir nosį, tada įpūskite du kartus į kūdikio plaučius. V - taip ir padariau dabar <...> (T. 1, b. l. 112-115).
Iš 2019-09-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB "(duomenys neskelbtini)" paimtas video kamerų vaizdo įrašas. (T. 1, b. l. 116).
Iš 2020-04-08 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš UAB "(duomenys neskelbtini)" paimtas vaizdo įrašas. Atidarius kompaktinį diską matyti jame esantys du failai: IPkamera6_kameros_kameros20190919192214-20190919192333_22934936"; Pkamera6_kameros_kameros20190919192333-20190919193221_22789247".
Atidarius pirmą vaido įrašą, ekrano viršutinėje kairėje pusėje matyti užrašyta data - 2019-09-19 bei laikas - 19:22:33. Ekrane matyti vaizdas filmuotas vaistinėje. 19:22:20 pro dešinėje pusėje esančias duris į vaistinę ateina mergina, kuri vilki raudonos spalvos striuke, mergina ilgais plaukais, kuriuos susirišusi į kasą. Mergina apžiūrinėja prie kasos sudėtus vaistus, kažko paklausia vaistininkės. Vaizdo įrašas baigiasi 19:23:12. Atidarius antrą video įrašą, ekrano viršutinėje kairėje pusėje matyti užrašyta data - 2019-09-19 bei laikas - 19:23:33. Tai pirmojo video įrašo tęsinys, matyti kaip aukščiau paminėta mergina su vaistininke renkasi prekes. (T. 1, b. l. 117-121).
Iš 2019-09-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB "(duomenys neskelbtini)" paimtas video kamerų vaizdo įrašas. (T. 1 b. l. 122).
Iš 2020-04-20 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš UAB "(duomenys neskelbtini)" paimtas video kamerų vaizdo įrašas. Kompaktinis CD-R diskas "Titanum" su vaizdo įrašu. Kompiuteriu peržiūrėtas vaizdo įrašas. Atidarius kompaktinį diską matyti jame esantys du failai, vieno iš jų pavadinimas "20190919192300" kito failo pavadinimas yra "20190919085500". Atidarius failą "20190919192300", jame matyti dviejų vaizdo kamerų vaizdai. Vaizdo įrašas prasideda 2019-09-19, 19:23:00. Pirmoje kameroje (Ch1) matyti tolumoje įėjimas į parduotuvę, dešinėje pusėje pieno produktų skyrius. 19:23:49 į parduotuvę ateina mergina, kuri vilki raudona striuke (galimai ta pati mergina, kuri užfiksuota vaizdo įraše, paimtame iš vaistinės). Mergina įeina į parduotuvę ir pasuka į kairę, renkasi prekes. Vaizdo įraše (Ch5) 08:55:20 matyti, kaip prie kasos ateina jau aukščiau paminėta mergina raudona striuke ir atsistoja į eilę, laukia kol susimokės už prekes. Vaizdo įraše (Ch10) kamera minėtos merginos nefiksuoja. (T. 1, b. l. 123-125).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis L. G. 2019 m. rugsėjo 19 d. suėmęs mažametį (kūdikį) A. D., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis, neprilaikydamas ir niekaip nefiksuodamas šio galvos, tyčia stipriai supurtė mažametį A. D., tuo padarė šiam galvos traumą su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje galvos smegenų pusėje, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momeninių smegenų skilčių, daugybines kraujosruvas abiejų akių tinklainėse ir sukėlė sukrėsto kūdikio sindromą, pavojingą gyvybei bei sunkiai sutrikdė A. D. sveikatą. L. G. atliko aprašyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, kurie sukėlė aprašytas sunkias pasekmes.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad L. G. tyčiniais veiksmais – supurtydamas mažametį (kūdikį) A. D., sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-176/2014, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015). Kaltinamasis L. G. veikė netiesiogine tyčia, nes tarp jo nusikalstamų veiksmų prieš mažametį ir pastarojo sunkaus sužalojimo yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2545/2019(02) matyti, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, A. D. diagnozuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje galvos smegenų pusėje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momeninių smegenų skilčių, daugybinės kraujosruvos abiejų akių tinklainėje. Minėtų sužalojimų visuma atitinka klinikinį sukrėsto kūdikio sindromą ir vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie sužalojimai padaromi iš karto, kai supurtomas kūdikis suėmus jį už liemens viršutinės dalies. Kaltinamasis veikė sąmoningai ir suvokė, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti bejėgio kūdikio sveikatą, ir nors atlikdamas savo veiksmus konkrečių padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. L. G. veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo. Šie kaltinamoji veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamos gyvenimiškos patirties, suprato, jog stipriai supurtydamas mažametį (kūdikį), kuriam įvykio metu nebuvo net dviejų mėnesių ir kurio organai dėl labai jauno amžiaus buvo iki galo neišsivystę bei lengvai pažeidžiami, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai sunkias pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Todėl kaltinamojo L. G. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 1 p.
Kaltinamojo L. G. parodymai, kad jis aprašytų nusikalstamų veiksmų neatliko, paneigti objektyviais anksčiau išdėstytais įrodymais. Mažamečiui A. D. konstatuotas sunkaus kūno sužalojimo padarymo mechanizmas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2545/2019(02), kuria netikėti nėra pagrindo. Šias išvadas patvirtina taip pat liudytojos D. E. Grinkevičiūtės parodymai, kuri dirbdama LSMUL KK vaikų intensyvios terapijos skyriuje gydytoja 2019-09-19 19.55 val. teikė medicininę pagalbą A. D.. Nukentėjusiojo A. D. atstovė S. D. parodė, kad 2019-09-19 apie 19 val. išeidama į vaistinę nukentėjusįjį paliko kaltinamajam sveiką ir pavalgydintą. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, kuris paaiškino, kad su kūdikiu jis žaidė, kai S. D. išėjo nusipirkti vaistų. Kai S. D. grįžo į butą, nukentėjusiajam jau buvo teikiama medicininė pagalba – gaivinamas. Tuo metu, kai S. D. nebuvo bute, su nukentėjusiuoju liko tik kaltinamasis. Kaltinamasis L. G. skambino į pagalbos centrą tuo metu, kai nukentėjusiojo motina buvo išėjusi. Minėta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada kitoks nukentėjusiajam sunkaus sužalojimo padarymo mechanizmas nei jo supurtymas negalimas. A. D. nenustatyta jokių liguistų tinklainės pakitimų, dėl kurių būtų galima paaiškinti netrauminę kraujosruvų atsiradimo tinklainėje kilmę. A. D. nustatyti sužalojimai (sukrėsto kūdikio sindromas) padaromi iš karto supurčius kūdikį. Sukrėsto kūdikio sindromui yra būdingi vidiniai kraujavimai galvoje bei akių tinklainėje, kuriuos lydi įvairaus gylio sąmonės sutrikimai. Pats kaltinamasis L. G. parodė, kad jam likus su kūdikiu, A. D. tuo metu nemiegojo, būdravo, neverkė, tai yra buvo sąmoningas. Pradėjus kūdikiui žagsėti (taip būdavo dažnai), jis girdė paliktu S. D. mišiniu. A. pradėjo godžiai gerti, gėrė 1-2 minutes ir tuo metu jis išgirdo kažkokį kūdikio garsą ir nukentėjusysis sustingo, susirietė. Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, kad nukentėjusiojo reakcija į pakitimus galvoje buvo labai ūmi, nebuvo jokio tarpo, kad kūdikis būtų tapęs vangiu, būtų pakitę jo judesiai. Teismo medicinos specialistas D. T. paaiškino, kad būtent dėl galvos stichinių judesių, įvykus difuziniam aksomų pažeidimui galvos smegenyse įvyksta „nutrauktų laidų“ efektas, kuris iš karto duoda tam tikrą simptomatiką, kurios sunkumą lemia pažeistų aksomų kiekis. Tai pagrindžia aplinkybę, kad nukentėjusiojo A. D. kūne pakitimai įvyko tuo metu, kai nukentėjusysis buvo likęs su kaltinamuoju L. G. ir ne anksčiau, kai jis buvo su savo motina. Pats kaltinamasis patvirtino, jog S. D. niekada nėra skriaudusi savo kūdikio ir netiki galimybe, kad kūdikio būklę galėjo sukelti ji. Specialisto išvada nustatytas sunkus kūno sužalojimas negalėjo būti padarytas numetus nukentėjusįjį ant žemės. Teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusysis buvo sukrėstas tada, kai su juo buvo tik kaltinamasis L. G.. Todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusįjį stipriai supurtė ir taip jam padarė sunkų kūno sužalojimą kaltinamasis L. G.. Kadangi kaltinamasis L. G. nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kaip galėjo būti sukrėstas A. D., todėl dėl to išsamiau pasisakyti teismas negali.
Kaltinamojo L. G. parodymai, kuriais jis nenurodo nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. Jie nėra pagrįsti objektyviais įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kaltinamasis L. G. kreipdamasis pagalbos į Pagalbos centrą nenurodė, kad kūdikis būtų užspringęs. Iš greitosios med. pagalbos kvietimo garso įrašo matyti, kad kaltinamasis nurodė, jog „<...> nežinau, kažkas vaikui atsitiko, žinokit jis visas dūsta“. „Nežinau dabar va nugarą visą glostau.“ <...> nebekvėpuoja, viskas“. „<...> vaikas nebekvėpuoja, dabar dirbtinį kvėpavimą darau.“ „dabar va pieno daviau, sukrenkštė jisai ir viskas, susirietė visas, dirbtinį kvėpavimą darau.“ „Va dabar va vėl jis įkvepia vaikas karts nuo karto. Va dabar darau nesustodamas dirbtinį.“ „<...> nesąmoningas, visiškai, nebėra, viskas nebėra.“ Taip pat iš kaltinamojo L. G. parodymų matyti, kad jis gaivindamas nukentėjusįjį nepakenkė jam, nes tuoj pat kreipėsi pagalbos, darė dirbtinį kvėpavimą, vykdė medicinos darbuotojo nurodymus ir jam pavyko suteikti nukentėjusiajam tinkamą pagalbą kol atvyko greitosios medicinos pagalbos brigados.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis ėmėsi nukentėjusiojo gaivinimo veiksmų, kvietė pagalbą, tai yra aktyvių siekdamas išvengti sunkesnių padarinių ir jam tai pavyko padaryti (BK 59 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo L. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamąjį L. G. charakterizuoja neigiamai praeityje sistemingai daryti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau baudų nemokėjo 17 atvejų (T. 2 b. l. 111-125).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys) BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis L. G. padarė labai sunkų nusikaltimą. Mažamečio sunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 str. 6 d.). Padarytas kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas mažamečiui (1 p.). Jis naują nusikaltimą padarė išnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo. Buvo taikytas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. L. G. yra nevedęs, neturi išlaikomų asmenų, vidurinio išsilavinimo, savanoriauja (duomenys neskelbtini). Neigiamai L. G. charakterizuoja praeityje sistemingai daryti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau baudų nemokėjo 17 atvejų. Tai parodo jo neigiamą požiūrį į taikomas poveikio priemones. Šioje byloje jis buvo pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas, išvykęs į užsienio valstybę. Už šio labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Skiriant bausmės dydį L. G. atsižvelgtina ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimu būtų sukeltos negrįžtamos pasekmės nukentėjusiajam, nenustatyta. Po nusikaltimo padarymo kaltinamasis išgyveno ir ėmėsi skubių pagalbos nukentėjusiajam priemonių suteikimo, pats gaivino nukentėjusįjį ir tai padėjo išsaugoti A. D. gyvybę, todėl skirtina minimali sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė (LR BK 61 str. 1 d. 2 d.). Dėl anksčiau išdėstyto, tai yra, kad kaltinamasis L. G. atsisakė nurodyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, nenurodė nusikaltimo padarymo motyvo – kodėl stipriai sukrėtė nukentėjusįjį, taikyti BK 54 str. 3 d., 62 str. nuostatas nėra pagrindo.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 7288,89 Eur žalos už A. D. gydymą atlyginimą pagrįstas dokumentais, tenkinamas visiškai – materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo L. G. veiksmais (LR BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo A. D. atstovės S. D. ieškinys dėl 8000 Eur neturtinės žalos priteisimo A. D. pagrįstas, kadangi nukentėjusysis patyrė nusikaltimu jam sukeltą skausmą, jam padarytas sunkus kūno sužalojimas ir to pasekmė – taikytos gaivinimo ir kitos procedūros, kad išgelbėti gyvybę. Nors nenustatyta, kad nusikaltimu būtų sukeltos negrįžtamos pasekmės nukentėjusiajam, tačiau tai turi neigiamą poveikį nukentėjusiojo sveikatai ateičiai, todėl nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą (LR CK 2.250str.). Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą kolegija atsižvelgia į BK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusios asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kaltinamasis L. G. yra darbingas ir jauno amžiaus, tai yra pajėgus atlyginti neturtinę žalą, kurios dydis lyginant su analogiškose bylose priteisiamomis sumomis nėra didelis (2K-407-489/2015, 2K-604-788/2015, 2K-84-458/2020, 2K-64-303/2018).
2021-09-09 Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 500,94 (penkis šimtus Eur 94 ct) Eur susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. D. pirmos instancijos teisme, priteisimo. Jos išieškotinos iš nuteistojo BPK 105 str. 1 d. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti L. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant įstaigoje.
L. G. kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ((duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas) palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Priteisti iš L. G. Kauno teritorinei ligonių kasai 7288,89 (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 89 ct) turtinės žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, b. k. 73000.
Priteisti iš L. G. A. D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 8000 (aštuonis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, paskiriant jo motiną S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) šių lėšų valdytoja uzufrukto teise.
Iš L. G. išieškoti valstybės naudai 500,94 (penkis šimtus Eur 94 ct) Eur susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. D. pirmos instancijos teisme.
1. kompaktinis diskas su video įrašu paimtu 2019-09-24 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1vnt.,
2. kompaktinis diskas su video įrašu paimtu 2019-09-23 iš UAB “ (duomenys neskelbtini)”, 1 vnt.,
3. kompaktinis diskas su BPC kvietimo garso įrašu, 1 vnt. – palikti prie bylos.
4. L. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti į nuteistojo L. G. asmens bylą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).