- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-97-180/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- Bergmile United LLP
- Atsakovas
- uždarosioms akcinėms bendrovėms „Laringa“, „Todema“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudimo pasaulis“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.5.26Vežimas
- 3.2.4Įrodymai ir įrodinėjimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bergmile United LLP apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1273-467/2016 pagal ieškovo Bergmile United LLP ieškinį atsakovėms: uždarosioms akcinėms bendrovėms „Laringa“ ir „Todema“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudimo pasaulis“ ir uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Bergmile United LLP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Laringa“, UAB „Todema“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 110 231,79 Eur žalos atlyginimo, atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybę dėl žalos atlyginimo apribojant 2015 m. vasario 9 d. vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijime nurodyta draudimo suma; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2014 m. sausio 1 d. su Ridgemore Management LLP sudarytos krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ar/ir gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Vykdydamas krovinio siuntėjo Ridgemore Management LLP pavedimą, Bergmile United LLP, kaip ekspeditorius, 2015 m. kovo 31 d. su vežėju UAB „Todema“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį – užsakymą, pagal kurią pastaroji įsipareigojo pervežti jai perduotą krovinį – vario gaminius iš UAB „AD REM“, esančios Metalo g. 2a-213, Vilniuje (pasikrovimo vieta) į Aurubis AG, Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20S39, Hamburge, Vokietijoje (pristatymo vieta) už 1 050 Eur pervežimo kainą. 2015 m. kovo 31 d. UAB „Todema“ su UAB „Laringa“ sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Laringa“ įsipareigojo įvykdyti nurodytą UAB „Todema“ prievolę už 1 030 Eur pervežimo kainą. Tokiu būdu UAB „Laringa“ faktiškai vežė Bergmile United LLP perduotą krovinį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė – transporto priemonė ir ja vežtas krovinys buvo prarastas, dėl ko patirta 110 231,79 Eur žala (111 800,77 JAV dolerių) bei nuostoliai, susiję su krovinio vežimu. Nors UAB „Laringa“ pristatė krovinį į nustatytą vietą, tačiau krovinio neperdavė jo gavėjui ir paliko transporto priemonę stovėti Aurubis AG gamyklos aikštelėje Hamburge, Vokietijoje. 2015 m. balandžio 7 d. vežėjo atstovams atvykus į iškrovimo vietą, transporto priemonė ir krovinys buvo dingę. Apie įvykį buvo pranešta policijai, Vokietijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal Tarptautinę krovinių vežimo keliais konvenciją (toliau – CMR konvencija) vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia. Kadangi atsakovės nepateikė įrodymų, paneigiančių jų atsakomybę, jos privalo atlyginti prarasto krovinio vertę – 111 800,77 JAV dolerių, bei su vežimu susijusius nuostolius – 3 500 Eur už krovinio pristatymą į muitinės sandėlį bei 1 050 Eur už krovinio vežimą iš muitinės sandėlio krovinio gavėjui. AB „Lietuvos draudimas“, kaip UAB „Laringa“ draudiko, atsakomybė atsirado iš pastarųjų sudarytos sutarties (draudimo liudijimo). Ginčo įvykis pripažintinas draudžiamuoju pagal draudimo liudijimo priedo 3, 4, 5 dalis bei Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 (toliau – draudimo taisyklės) II dalies „Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos“ 1.13 ir 5.1.16 punktus. Ginčo krovinys buvo prarastas Vokietijoje, Hamburgo mieste, kai vežėjo darbuotojai, neturėdami galimybės krovinio iškrauti dėl vežėjo kaltės, paliko transporto priemonę bei joje esantį krovinį nesaugomoje prekių gavėjo aikštelėje. Ieškovo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą įrodo krovinio savininko ir siuntėjo Ridgemore Management LLP patvirtinimas, kad Bergmile United LLP atlygino krovinio siuntėjui atsiradusią 111 800,77 JAV dolerių žalą dėl jam priklausančio krovinio – vario gaminių, kurie laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 2 d. turėjo būti pervežti iš UAB „AD REM“, esančios Metalo g. 2A-213, Vilniuje, į Aurubis AG, Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20539, Hamburgą, Vokietijoje, praradimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovėms UAB „Laringa“ – 619,02 Eur, UAB „Todema“ – 1 500 Eur, trečiajam asmeniui UADBB „Draudimo pasaulis“ – 664 Eur bylinėjimosi išlaidų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iš vežimo teisinių santykių kilusių ginčų, kuriems taikytina CMR konvencija, yra konstatavęs, kad teisę pareikšti ieškinį vežėjui turi siuntėjas, gavėjas, asmuo, sudaręs su vežėju vežimo sutartį, nors ir nebuvo nei siuntėjas, nei gavėjas, bet atlygino šiems nuostolius, taip pat asmuo, nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet nuostoliai padaryti jam priklausančiai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 25 p.). Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo Bergmile United LLP bei Ridgemore Management LLP 2014 m. sausio 1 d. buvo sudaryta krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio gabenimu ar/ir gabenimo organizavimu pagal iš anksto su klientu sutartas sąlygas, taip pat atlyginti Ridgemore Management LLP žalą, atsiradusią dėl šios sutarties neįvykdymo. Ieškovas pateikė į bylą 2015 m. birželio 18 d. ir 25 d. mokėjimo pavedimus, kuriais, jo teigimu, Ridgemore Management LLP (krovinio siuntėjui) buvo atlyginta dėl ginčo įvykio kilusi žala, tačiau paminėtų mokėjimo pavedimų paskirtyse yra nurodyta, kad jais atliekamas sąskaitos papildymas. Nesant byloje kitų įrodymų, kurių pagrindu buvo atliktos mokėjimo operacijos, teismas sprendė, kad nurodyti mokėjimai galėjo būti atlikti ir dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių, o ne kaip mokėjimas dėl žalos už ginčo krovinio praradimą atlyginimas. Tuo labiau, kad byloje nepateikta įrodymų, kad krovinio siuntėjas reiškė ieškovui pretenzijas ir reikalavo atlyginti dėl krovinio praradimo padarytą žalą (nuostolius), taip pat kitų tinkamų pirminės (buhalterinės) apskaitos dokumentų. Be to, ieškovas į bylą pateikė 2015 m. balandžio 8 d. galutinę sąskaitą, iš kurios matyti, kad Ridgemore Management LLP krovinį pardavė įmonei Aurubis AG (krovinio gavėjui), dėl to teismas neatmetė tikimybės, kad būtent pastarasis turi teisę reikalauti žalos dėl krovinio praradimo atlyginimo. Byloje nepateikta duomenų dėl nurodytos sąskaitos apmokėjimo, dėl Aurubis AG pretenzijų ieškovui arba krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo.Nors ieškovas pateikė į bylą krovinio siuntėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimą dėl prievolės įvykdymo, kurį laiko neginčijamu įrodymu, kad jis atlygino bendrovei Ridgemore Management LLP padarytą žalą, nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuostoliai dėl prarasto krovinio atsirado būtent krovinio siuntėjui, neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas apskritai turėjo prievolę atlyginti žalą krovinio siuntėjui ir ar iš tikrųjų ją atlygino. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės buvo konstatuotos 2016 m. kovo 16 d. nutartyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuria ieškovui buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimo teisę, tačiau jis tokia galimybe iš esmės nepasinaudojo. Ieškovas pateikė tik dar vieną – 2016 m. kovo 31 d. Ridgemore Management LLP patvirtinimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikta jokių neginčijamų įrodymų. 2016 m. kovo 31 d. Ridgemore Management LLP patvirtinime dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad ginčo dėl žalos už krovinio praradimą atlyginimo nekilo – Bergmile United LLP 2015 m. birželio 30 d. akte dėl skolų suderinimo patvirtino esanti skolinga krovinio siuntėjui 111 800,77 JAV dolerių sumą, kad ieškovas apmokėjo 2015 m. birželio 10 d. jam išrašytą sąskaitą. Įvertinęs tai, kad ieškovas teigia dar 2015 m. birželio 18 d. ir 25 d. mokėjimo pavedimais atlyginęs žalą Ridgemore Management LLP, teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog ieškovas pagal 2016 m. birželio 30 d. aktą pripažintų pareigą atlyginti krovinio siuntėjui tą pačią žalos sumą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad krovinio siuntėjo patvirtinimai negali būti pripažinti tinkamais ir pakankamais įrodymais ieškovo regresinio reikalavimo į atsakoves teisei pagrįsti. Konstatavęs, kad ieškovas neįrodė reikalavimo teisės ir ši aplinkybė sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą, teismas nurodė nepasisakysiantis dėl kitų atsakovių ir trečiųjų asmenų atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu ieškinį dėl ginčo krovinio praradimo atsakovėms pareikštų asmuo, turintis atitinkamą reikalavimo teisę, nurodytos aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos ir įrodinėjamos iš naujo, todėl pasisakyti dėl jų, atmetant ieškinį šioje byloje, yra netikslinga ir nereikalinga.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Bergmile United LLP apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas į bylą pateikė pakankamai tinkamų ir leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo praradus krovinį. Teismas ieškovo pateiktų įrodymų nevertino visapusiškai ir objektyviai, į juos nesigilino, nesivadovavo elementariomis logikos taisyklėmis, nustatė ieškovui nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą. Teismas nesivadovavo įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis ir nukrypo nuo šias teises normas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Teismas vertino kiekvieną įrodymą atskirai, o ne jų visetą, nepagrįstai nustatė prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, nors byloje paaiškintos ginčo faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai aiškiai įrodo nuoseklią ginčo įvykių seką ir ieškovo reikalavimo teisę. Vertindamas, kad mokėjimo pavedimai, kuriuose aiškiai nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, savaime nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys faktą, kad ieškovas atlygino krovinio siuntėjui dėl krovinio praradimo atsiradusius nuostolius, teismas, siekdamas pašalinti iškilusius neaiškumus bei nustatyti objektyvią tiesą, turėjo mokėjimo pavedimuose nurodytus duomenis vertinti neatsiejamai nuo kitų byloje pateiktų įrodymų – 2015 m. birželio 10 d. krovinio siuntėjo ekspeditoriui pateiktos sąskaitos 111 8000,77 JAV dolerių sumai, kurią prašomą apmokėti kaip kompensaciją už nepristatytą krovinį, bei Ridgemore Management LLP 2015 m. birželio 30 d. sudaryto akto, kuriuo patvirtinama, kad ieškovas atsiskaitė su krovinio siuntėju 2016 m. birželio 18, 25 d. atlikdamas dalinius skolos grąžinimus. 2015 m. birželio 30 d. akte patvirtinama, kad galutinis ieškovo skolos likutis nurodytai datai sudaro 0,00 JAV dolerių. Maža to, paminėtame akte aiškiai nurodoma, kad ieškovas su krovinio siuntėju atsiskaitė 2015 m. birželio 18 ir, 25 d., kai buvo atlikti mokėjimo pavedimai, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta sąskaitos papildymas.Tai, kad į bylą buvo pateikta krovinio siuntėjo krovinio gavėjui išrašyta sąskaita už krovinį, nereiškia, kad krovinys dar iki pervežimo buvo parduotas Aurubis AG. Krovinio pardavimą patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta, o bylos nagrinėjimo metu ieškovas, sutinkamai su paties krovinio siuntėjo raštišku pareiškimu, patvirtino, kad Aurubis AG jam pateiktų sąskaitų nėra mokėjęs dėl to, kad krovinys jo gavėjui taip ir nebuvo perduotas.Teismas galėjo papildomai atsižvelgti į Hamburgo policijos pateiktus duomenis apie nusikalstamą įvykį – transporto priemonės bei jame esančio krovinio vagystę, iš kurių matyti, kad nukentėjusia dėl įvykio buvo pripažinta Lietuvos ekspedicinė įmonė, kuri Anglijos įmonės užsakymu metalo laužą iš Rusijos turėjo pristatyti įmonei Aurubis AG. Pastaroji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Be to, pagal pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teises normas nuosavybės teisė į turtą pereina pirkėjui tik nuo turto perdavimo momento. Šioje byloje neginčijamai įrodyta, kad turtas – krovinys, gavėjui nebuvo perduotas. Todėl teismui neturėjo kilti abejonių, kad krovinio nuosavybės teisė, priklausiusi krovinio siuntėjui, krovinio gavėjui neperėjo. Teismas negalėjo reikalauti ieškovo pateikti byloje papildomus rašytinius įrodymus, kad krovinio siuntėjas pareiškė ieškovui pretenzijas ir reikalavo atlyginti padarytą žalą, ar kad tokius reikalavimus ieškovui pareiškė krovinio gavėjas. Kaip minėta, Aurubis AG krovinio negavo, nuosavybės teisės į jį neįgijo, todėl pretenzijų nei ieškovui, nei krovinio siuntėjui reikšti neturėjo pagrindo. Krovinio siuntėjas ieškovui taip pat nereiškė pretenzijų, nes pastarasis savo civilinę atsakomybę, kylančią šalių 2014 m. sausio 1 d. krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transportu sutarties pagrindu, pripažino ir ginčo dėl to tarp šalių nekilo. CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (Konvencijos 17, 18 str.). Ši prezumpcija gali būti paneigta vežėjui įrodžius, kad egzistavo bent viena iš CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje ir/ar 4 dalyje nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo atleisti vežėjus UAB „Todema“ bei UAB „Laringa“ nuo atsakomybės už ieškovui atsiradusius nuostolius nėra – nei vienas iš vežėjų nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad krovinio praradimo nebuvo galima išvengti. UAB „Laringa“, faktiškai vežusi ginčo krovinį, galėjo išvengti nuostolių dėl jo praradimo, tačiau savo, kaip vežėjo, prievolių tinkamai nevykdė. Nurodytos atsakovės darbuotojai, nesat galimybių iškrauti krovinio jo pristatymo metu, galėjo arba patys saugoti jiems patikėtą vežti turtą, arba transporto priemonę su kroviniu palikti aikštelėje, kurioje šis turtas būtų buvęs saugomas, ar, susisiekę su krovinio siuntėju/gavėju, imtis kitokių saugumo priemonių, tačiau to nepadarė.UAB „Laringa“ pateikti duomenys įrodo, kad ji savo civilinę atsakomybę yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ – 2015 m. vasario 9 d. atsakovei buvo išduotas vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimas, kurio pagrindu 100 000 Eur sumai apdrausta UAB „Laringa“ atsakomybė už vežamą/ekspedijuojamą krovinį, bei 10 000 Eur sumai – už finansinius nuostolius. Šio draudimo liudijimo priede pažymėta, kad draudimo apsauga vežėjui suteikiama atliekant pervežimus su transporto priemone DAF FTT 95 XF 480, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. su transporto priemone, kuria buvo vežamas ginčo krovinys. Ginčo įvykis yra draudiminis ir teikia pagrindą draudikui skirti draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Draudiko pozicija byloje, kad jam atsakomybė sumokėti draudimo išmoką UAB „Laringa“ nekyla, yra nesuprantama atsižvelgiant į pastarosios byloje pateiktame draudimo liudijime bei jo priede aiškiai išdėstytas draudiminės apsaugos sąlygas.
Atsakovė – UAB „Laringa“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Skunde ieškovas pats sau prieštarauja – teigia, kad teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, tačiau skundo argumentai patvirtina, kad teismas ne tik vertino ieškovo akcentuojamus įrodymus, bet ir išsamiai pasisakė dėl jų įrodomosios vertės. Tai, kad įrodymus teismas įvertino ne ieškovo naudai, nereiškia, kad jie iš viso nebuvo įvertinti.Ieškovas byloje nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atlygino žalą CMR važtaraštyje nurodytam Ridgemore Management LLP. Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą nėra aišku, kas buvo krovinio savininkas jo praradimo metu. Pareiškęs ieškinį ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių faktą, kad jis apskirtai atlygino kam nors žalą dėl krovinio praradimo. Atsakovėms iškėlus klausimą dėl ieškovo reikalavimo teisės, pastarasis kartu su patikslintu ieškiniu pateikė krovinio siuntėjo 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimą, kad ieškovas jam atlygino 111 800,77 JAV dolerių dydžio žalą dėl krovinio praradimo. Tačiau šis dokumentas neįrodo, kad ieškovas žalą atlygino ją faktiškai patyrusiam asmeniui (pvz. krovinio savininkui). Dar vėliau ieškovė pateikė į bylą 2015 m. birželio 18, 25 d. mokėjimo pavedimus, tačiau, pirma, jie buvo padaryti jau po ieškinio pareiškimo, antra, jų paskirtyse nurodyta sąskaitos papildymas, trečia, jais krovinio gavėjui pervesta pinigų suma neatitinka (gerokai viršija) prarasto krovinio vertės, ketvirta, ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių mokėjimo nurodymų pagrindą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ginčo krovinys į Lietuvą buvo pristatytas iš Kazachstano, ir net prašė priteisti 3 500 Eur dydžio krovinio vežimo šiuo maršrutu išlaidų pagal 2015 m. kovo 14 d. sąskaitą Nr. 29/2015. Iš Vilniaus teritorinės muitinės išreikalavus su minėtu vežimu susijusius dokumentus paaiškėjo, kad ginčo krovinys, remiantis sąskaita faktūra ir CMR važtaraščiu buvo parduotas ir gabenamas net ne Ridgemore Management LLP, o kitai įmonei – Primavera Investments LP. Kokiu būdu Ridgemore Management LLP tapo ginčo krovinio savininke ir ar iš viso ja tapo byloje nepateikta jokių įrodymų. Remiantis šia aplinkybe, dar daugiau abejonių kelia ieškovo į bylą pateikti įrodymai apie atsiskaitymą su šia bendrove.Ieškovui buvo suteikta papildoma proga pašalinti visas anksčiau nurodytas abejones dėl krovinio savininko ir jam žalą atlyginusio asmens, t. y. byla buvo atnaujinta dar kartą pasiūlant ieškovui pateikti jo reikalavimo teisę įrodančius dokumentus, tačiau nurodytos abejonės dėl Ridgemore Management LLP teisės į nuostolių atlyginimą, taip pat ir dėl paties ieškovo reikalavimo teisės, nebuvo pašalintos.
Atsakovė UAB „Todema“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime UAB „Todema“ nurodo kategoriškai nesutinkanti su skundu ir mananti, kad teismas priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ieškovo skundas turėtų būti atmestas.Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pasisakė dėl visų ieškovo įrodymų, kuriais jis grindė savo reikalavimo teisę. Ieškovo pateiktų mokėjimo pavedimų paskirtis bei tai, kad nebuvo kitokių dokumentų, kurie parodytų šių pavedimų atlikimo paskirtį bei tikslą, teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad šios operacijos galėjo būti atliktos ir dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių.Krovinio siuntėjo Ridgemore Management LLP 2015 m. rugpjūčio 17 d. patvirtinimas dėl prievolės jam įvykdymo taip pat nėra pakankamas įrodymas, kad minėtai įmonei ieškovas atlygino žalą dėl krovinio praradimo.Iš bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų nėra aišku, kam priklausė prarastas krovinys jo praradimo metu. Vien tai, kad Ridgemore Management LLP nurodo, kad Aurubis AG su juo neatsiskaitė, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad būtent ieškovas turi krovinio savininkui priklausančias teises ir pareigas.UAB „Laringa“, faktiškai vežusi krovinį, tinkamai neįvykdė savo, kaip vežėjo, prievolių apsaugoti krovinį. Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartyje nustatyta, kad šalių santykiai buvo reglamentuojami Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklėmis, kurių 5.1.15 punktas nustato, kad nedraudiminiu įvykiu laikoma atvejis, kai draudėjas nesaugojo priimto krovinio, paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros. Byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp UAB „Laringa“ atstovės L. T. ir UADBB „Draudimo pasaulis“ darbuotojos patvirtina faktą, kad atsakovės iniciatyva buvo pakeistas jai išduotas draudimo liudijimas ir išbrauktos transporto priemonės, tarp kurių ir ginčo transporto priemonė. Padaryti pakeitimai aiškiai matosi iš byloje esančių draudimo liudijimo priedų. Taigi draudiminė apsauga krovinį vežusiai transporto priemonei negaliojo.
Trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ atsiliepime į skundą palaiko atsakovių poziciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovo pateikti mokėjimo pavedimai, kuriais lygtai atlyginama žala dėl ginčo įvykio įmonei Ridgemore Management LLP, neįrodo, kad dėl ginčo įvykio atsiradusi žala buvo atlyginta iš tikrųjų ir kad ji tikrai atlyginta ją faktiškai patyrusiam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad žalą dėl prarasto krovinio galėjo patirti tiek Kazachstano įmonė (jei įmonė Primera Investments LP neatsiskaitė su ja), tiek įmonė Primera Investments LP (jeigu ji atsiskaitė su Kazachstano įmone), tačiau byloje nėra jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Atitinkamai Ridgemore Management LLP galėtų būti laikoma žalą patyrusiu asmeniu vieninteliu atveju, jeigu įrodytų, kad nupirko krovinį iš Primera Investments LP, su ja faktiškai atsiskaitė bei įmonė Aurubis AG už parduotą krovinį su ja neatsiskaitė. Ieškovas nepateikė tokias aplinkybes įrodančių duomenų.Vokietijoje atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys apie tai, kad Lietuvos ekspedicinė įmonė pripažinta nukentėjusiąja dėl krovinio dingimo patys savaime neįrodo ieškovo reikalavimo teisės.Ieškovas skunde aiškiai nurodo ir pripažįsta, kad UAB „Laringa“ darbuotojai, nesant galimybių iš karto perduoti krovinio, galėjo patys jį saugoti arba palikti transporto priemonę su kroviniu aikštelėje, kurioje jie būtų saugomi. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad aikštelė, kurioje buvo paliktas ginčo krovinys, nebuvo saugoma. Atsižvelgiant į tai, ginčo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju pagal taisyklių 5.1.15 punktą. Aplinkybė, kad draudimo sutarties priedas, kuriuo buvo atsisakyta draudiminės apsaugos transporto priemonei, kuria buvo vežamas ginčo krovinys, nebuvo pasirašytas, nedaro jo negaliojančiu. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad sandorio rašytinės formos nesilaikymas daro jį negaliojančiu tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Bylos duomenys ir dokumentai rodo, kad būtent UAB „Laringa“ iniciatyva buvo atsisakyta draudiminės apsaugos nurodytai transporto priemonei taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl naujo įrodymo ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
Ieškovas 2016 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą dėl papildomo įrodymo – Aurubis AG 2016 m. birželio 23 d. rašto, bei rašytinių paaiškinimų/atsikirtimų į atsakovių atsiliepimų į skundą argumentus priėmimo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas dokumentas yra susijęs su apelianto įrodinėjamomis aplinkybėmis byloje bei priimtas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, naujas įrodymas prijungiamas prie bylos ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177, 178, 185 str.).Apeliacinės instancijos teismas priima ir apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.
Dėl skundo argumentų
Byloje pareikštu ieškiniu Bergmile United LLP, kaip ekspeditorius, siekė vežėjų – UAB „Todema“ ir UAB „Laringa“, bei pastarosios draudiko – AB „Lietuvos draudimas“, solidarios sutartinės atsakomybės už krovinio – vario strypų, praradimą. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. sausio 1 d. su Ridgermore Management LLP sudarytos krovinių pervežimo organizavimo automobiliniu transporto sutarties pagrindu įsipareigojo pastarajai organizuoti paminėto krovinio transportavimą iš UAB „AD REM“, esančios Metalo g. 2a-213, Vilniuje, į Aurubis AG, esančią Mueggenburger Hauptdeich 2, D-20539, Hamburge, Vokietijoje, bei atlyginti sutarties neįvykdymo žalą. Nurodytai krovinio ekspedijavimo prievolei įvykdyti ieškovas su UAB „Todema“ (vežėju) 2015 m. kovo 31 d. sudarė vienkartinę krovinio pervežimo sutartį, o pastaroji pareigą paimti ir pristatyti vario strypus nurodytu adresu Vokietijoje 2015 m. kovo 31 d. vienkartine krovinio pervežimo sutartimi perleido UAB „Laringa“ (faktinis krovinio vežėjas). Ginčo krovinys buvo nuvežtas Aurubis AG, tačiau neiškrautas ir pastarajam neperduotas, o paliktas stovėti šios užsienio bendrovės automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl ko vėliau buvo pavogtas. Argumentuodamas tuo, kad krovinio siuntėjui – Ridgermore Management LLP, atlygino už prarastą krovinį 111 800,77 JAV dolerių žalą, ieškovas paminėtų vienkartinio krovinio pervežimo sutarčių, CMR konvencijos bei 2015 m. vasario 9 d. vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimo pagrindu regresine tvarka, be kita ko, reikalavo iš atsakovių nurodyto dydžio žalos atlyginimo. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo teisės (CPK 5 str. 1 d.), todėl nepasisakydamas dėl atsakovių atsakomybės sąlygų, ieškinį atmetė.Apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės kelia įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimo, netinkamo įrodymų vertinimo klausimus. Pagal CPK 185 straipsnį, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse išaiškinęs, kad teismai, taip vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2016 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).Į bylą pateikti įrodymai: krovinio siuntėjo Ridgermore Management LLP 2015 m. birželio 10 d. išrašyta sąskaita, kuria reikalaujama sumokėti 111 800,77 JAV dolerių kompensaciją už krovinio praradimą; 2015 m. birželio 18, 25 d. mokėjimo nurodymai, kuriais pastarajai buvo pervesta 135 000 JAV dolerių suma; 2015 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas bei Ridgermore Management LLP 2015 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. kovo 31 d. rašytiniai patvirtinimai, kad ekspeditorius Bergmile United LLP jam atlygino žalą dėl krovinio praradimo, apelianto teigimu, yra pakankami jo (apelianto) regresinei reikalavimo teisei į atsakoves patvirtinti, o teismas paminėtų dokumentų nevertino visapusiškai ir objektyviai, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteistą sprendimą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.Apelianto nuomone, 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimų, kuriais jis krovinio siuntėjui Ridgermore Management LLP pervedė bendrą 135 000 JAV dolerių sumą, paskirtis – sąskaitos papildymas, vertintinas kartu su kitais rašytiniai įrodymais – 2015 m. birželio 10 d. sąskaita bei 2015 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktu, ir tai įrodo, kad jis (apeliantas) atlygino žalą krovinio siuntėjui ir turi teisę jos atlyginimo reikalauti iš kaltų už krovinio praradimą asmenų – vežėjų ir vieno iš jų draudiko AB „Lietuvos draudimas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai neleidžia prieiti prie tokios išvados. Pirma, 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais apeliantas krovinio siuntėjui Ridgermore Management LLP pervedė žymiai didesnę – 135 000 JAV dolerių, sumą, nors 2015 m. birželio 10 d. sąskaitoje, 2015 m. birželio 30 d. skolų suderinimo akte bei rašytiniuose patvirtinimuose dėl apelianto įvykdytos prievolės Ridgermore Management LLP nurodyta, kad atlygintos žalos už prarastą ginčo krovinį suma – 111 800,77 JAV dolerių. Apeliantas teismui nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu krovinio siuntėjui pervedė 23 199,23 JAV dolerių didesnę, nei pastarojo reikalautoji, sumą ir nepateikė jokių tokį jo, kaip verslo subjekto, poelgį galinčių pagrįsti įrodymų (CPK 178 str.). Žymus nurodytais mokėjimo pavedimais pervestos ir apelianto deklaruojamos krovinio siuntėjui atlygintos žalos skirtumas bei paminėta mokėjimo pavedimų paskirtis leidžia spręsti, kad apeliantą ir Ridgermore Management LLP siejo ne tik ginčo krovinio ekspedijavimo teisiniai santykiai, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais apeliantas įvykdė būtent dėl ginčo krovinio praradimo Ridgermore Management LLP atsiradusią prievolę (CPK 185 str.). Be to, mažai tikėtina, kad protingas, rūpestingas ir apdairus asmuo, tuo labiau verslo subjektas, kuriam keliami didesni nurodytų savybių standartai, mokėjimo pavedimais vykdydamas konkretų prievolinį įsipareigojimą ir siekdamas tinkamo jo įvykdymo, nesuvoktų mokėjimo pavedimų paskirties reikšmės ir nurodytų, kad jais vykdo ne atitinkamą prievolę, o tiesiog papildo kito asmens sąskaitą (CK 1.5 str.).Antra, apeliantas regresinį reikalavimą į atsakoves, be savo paties paaiškinimų ir aptartų mokėjimo nurodymų, įrodinėjo tik vieno iš su ginčo kroviniu susijusių asmenų – Ridgermore Management LLP, sudarytais ir pasirašytais dokumentais (2015 m. birželio 10 d. sąskaita, 2015 m. birželio 30 d. skolų suderinimo aktas, 2015 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. kovo 31 d. patvirtinimai), nors bylos duomenys įrodo, kad teisę reikalauti žalos dėl šio krovinio praradimo atlyginimo gali turėti ir kiti asmenys. Iš trečiojo asmens UADBB „Draudimo pasaulis“ į bylą pateiktų Vilniaus teritorinės muitinės dokumentų matyti, kad pirminis krovinio siuntėjas buvo Kazachstano įmonė PO ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO KORPORA, o jo (krovinio) gavėjas – bendrovė Primera Investments LP, krovinys turėjo būti pristatytas į Jungtinę Karalystę. Kokiu pagrindu ginčo krovinio siuntėju tapo Ridgermore Management LLP ir krovinys buvonu gabentas į Vokietiją, įmonei Aurubis AG, apeliantas į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Maža to, pats apeliantas į bylą pateikė Ridgermore Management LLP nurodytai Vokietijos įmonei 2015 m. balandžio 8 d. išrašytą 111 800,77 JAV dolerių sąskaitą už ginčo krovinį. Duomenų apie nurodytos sąskaitos apmokėjimą/atsisakymą ją apmokėti byloje nėra (CPK 178 str.). Aptariama sąskaita Aurubis AG buvo išrašyta jau po ginčo krovinio dingimo (2015 m. balandžio 7 d.). Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vien tik Ridgermore Management LLP patvirtinimai apie apelianto jam atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo neabejotinai įrodo pastarojo regresinio reikalavimo teisę į atsakoves. Spręsti priešingai teismas neturėjo pagrindo ir dėl šios nutarties 26 punkte aptartų dokumentų įrodomosios vertės stokos.Nepaisant to, kad teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi atnaujino šios bylos nagrinėjimą ir įpareigojo apeliantą pateikti papildomus įrodymus reikalavimo teisei į atsakoves pagrįsti, pastarasis į bylą pateikė tik dar vieną – 2016 m. kovo 31 d. Ridgermore Management LLP patvirtinimą apie Bergmile United LLP atlygintą žalą dėl ginčo krovinio praradimo. Nors apeliacinės instancijos teisme apeliantas pateikė ir Aurubis AG 2016 m. birželio 23 d. raštą, kuriuo pastarasis patvirtina, kad už žaliavas sumokama tada, kai medžiagos yra pristatomos į jo patalpas, o ne iki jų pristatymo, vien toks, neaišku kokiame kontekste pateiktas Aurubis AG paaiškinimas, teismo išvados dėl apelianto neįrodytos regresinio reikalavimo teisės nepaneigia (CPK 185 str.).Apelianto teisės reikalauti žalos už ginčo krovinio praradimą atlyginimo neįrodo ir skunde akcentuojami Vokietijoje vykdyto ikiteisminio tyrimo duomenys. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusiąja dėl krovinio vagystės ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pripažino Lietuvos ekspedicinę įmonę, kuri Anglijos bendrovės užsakymu gabeno metalo laužą iš Rusijos ir turėjo jį pristatyti Aurubis AG, kad pastaroji nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei nurodyti ikiteisminio tyrimo duomenys, nei apeliavimas į pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, pagal kurias nuosavybė į turtą pereina nuo daikto perdavimo momento, nėra teisiškai reikšmingi duomenys, leidžiantys daryti vienokas ar kitokias išvadas dėl asmens teisės pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimą. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad Aurubis AG negalėtų reikalauti žalos dėl ginčo krovinio praradimo atlyginimo. Tuo labiau, kad byloje buvo pateikta Ridgermore Management LLP nurodytai Vokietijos įmonei 2015 m. balandžio 8 d. išrašyta 111 800,77 JAV dolerių sąskaita už ginčo krovinį. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantas galėjo pripažinti savo pareigą atlyginti Ridgermore Management LLP žalą dėl prarasto krovinio ir ją įvykdyti be atskirų krovinio siuntėjo reikalavimų, pretenzijų, dėl to nebuvo pagrindo jo reikalauti pateikti į bylą krovinio siuntėjo pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Kita vertus, teismo išvadą dėl apelianto neįrodytos regresinio reikalavimo teisės lėmė ne nurodytų duomenų nepateikimas, o nustatyta aplinkybė, kad paminėta teisė buvo įrodinėjama vien paties apelianto ir krovinio siuntėjo sudarytais dokumentais, nepateikiant jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad kiti ginčo kroviniu suinteresuoti asmenys (PO ŽEZKAZGANVETMET F-L TOO KORPORA, Aurubis AG etc.) reikalavimo į žalos atlyginimą dėl ginčo krovinio praradimo neįgijo. Tuo labiau, kad ir pateikti į bylą įrodymai, kuriais apeliantas grindė savo reikalavimo teisę, neabejotinai nepatvirtino fakto, kad realiai žalą dėl krovinio praradimo patyrė Ridgermore Management LLP ir kad būtent šią žalą pastarajam atlygino apeliantas (dėl krovinio praradimo kilusios žalos dydžio ir 2015 m. birželio 18 ir 25 d. mokėjimo pavedimais pervestų sumų nesutapimas, mokėjimo nurodymų paskirtis etc.).Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šias teisės normas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir vertino taisyklių. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Konstatavusi skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų apie vežėjų ir draudiko atsakomybės taikymo sąlygas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovė UAB „Laringa“ ir trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (sąskaitos už teisines paslaugas, atliktų darbų ataskaitos, vietinio mokėjimo nurodymas, pinigų priėmimo kvitas) įrodo, kad atsakovė UAB „Laringa“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 738 Eur išlaidų, trečiasis asmuo UADBB „Draudimo pasaulis“ – 580 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimuose į apeliacinį skundą iš esmės atkartoti jų atsiliepimo į ieškinį argumentai, nurodytų dydžių apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl UAB „Laringa“ ir UADBB „Draudimo pasaulis“ priteistina jų dalis – po 500 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Bergmile United LLP (registracijos Nr. OC352765; adresas: 82 Wgitchurch Road, Cardiff, CF14 3LX Velsas, Didžioji Britanija) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laringa“ (j. a. k. 300119160), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Draudimo pasaulis“ (j. a. k. 300533581) po 500 (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.