- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- e2YT-2007-1169/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21599-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, E. V., L. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, E. V. ir L. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po M. V. mirties, pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis M. V. M. V. turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjas testamento surašęs nebuvo, po jo mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu. Nurodytame bute pareiškėja gyvena ir atlieka ūkio darbus, ji vienintelė turtą prižiūri, jį saugo ir tai daro nuo palikėjo mirties momento (ir pirmus 3 mėnesius po jo mirties). Nurodytame bute gyvena ir sūnus E. V., kurio vardu yra sudaryta sutartis su UAB „Ignitis“. Už buto išlaikymą pareiškėja sūnui sumoka grynais pinigais. Tokiu būdu E. V. po M. V. mirties palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėja galėtų įgyti turtines teises į nekilnojamąjį turtą, likusį po sutuoktinio mirties, taip pat ir teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
3. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjo M. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą jį valdant. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų, kad E. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuoti asmenys E. V. ir L. K. atsiliepimuose į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
6. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
8. Nagrinėjamu atveju, iš į bylą pateiktų įrodymų, nustatyta, kad M. V. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su E. V. M. V. turėjo 2 vaikus – E. V. ir L. K. Per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
9. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad M. V., E. V. ir E. V. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). E. V. minėtame bute gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po to. Remiantis bylos duomenimis, E. V. rūpinasi butu, t. y. moka mokesčius už šaltą vandenį, dujas ir elektrą. Pareiškėja komunalinius mokesčius moka sūnui E. V. grynaisiais pinigais, kuris sumoka UAB „Ignitis“. Nors duomenys, apie komunalinių mokesčių mokėjimą po M. V. mirties (duomenys neskelbtini), nebuvo išsaugoti, pateiktos UAB „Ignitis“ sąskaitos už komunalines paslaugas patvirtina, kad nėra įsiskolinimų už minėtam butui teikiamas paslaugas.
10. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, E. V. po sutuoktinio mirties toliau gyveno ir rūpinosi butu. Tai rodo, jog E. V. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjo turto dalies savininke. Suinteresuoti asmenys neginčijo pareiškime nurodytų aplinkybių.
11. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad E. V. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti M. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. V. po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti E. V. paveldėjimo teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.
14. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 7 dalimi, 82 straipsnio 1 dalimi, už pareiškimą mokėtinas 55 Eur žyminis mokestis. Kadangi pareiškėja yra sumokėjusi 110 Eur žyminį mokestį, jai grąžintina 55 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 5 dalis, 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Grąžinti E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, žyminio mokesčio užduoties kodas: (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.