Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Dėl Ataskaitos atitikties TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams pažymėjo, kad 5 iš 8 nustatytų pažeidimų laikytini tik formalaus pobūdžio neatitikimais, neturinčiais įtakos K. J. drausminei atsakomybei. Dėl nustatyto Metodikos 57, 61 ir 58.1 punktų pažeidimo – nepagrįsto palyginamųjų objektų pasirinkimo iš pasiūlos, nenurodant duomenų, patvirtinančių, jog vertinimo momentu nebuvo informacijos apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius – paaiškino, kad Metodikoje įtvirtintas reikalavimas nurodyti informacijos šaltinius tų palyginamųjų objektų, kurie naudoti nustatant turto kainą, o ne reikalavimas atskirais šaltiniais pagrįsti, kad palyginimui tinkamų sandorių rinkoje nebuvo. Metodikos 61 punkto reikalavimas pateikti Ataskaitoje naudotų pasiūlos sandorių šaltinius buvo įvykdytas. Jei vertintojas, vertindamas turtą, Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, vadinasi, jog panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo. Siekiant kaip įmanoma tiksliau ir teisingiau nustatyti turto vertę, dalis turto (pastatai ir dalis žemės sklypo) vertinti naudojant VĮ Registrų centro pateiktus sandorius, o kita dalis (žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis) dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalioje vietoje) – naudojant pasiūloje esančius sandorius, turto vertę šiuo atveju nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius, nes VĮ Registro centro informacija yra neišsami (joje neužsimenama apie lokalizaciją vietovėje), taigi, nebuvo remiamasi išimtinai pasiūloje esančiais objektais. Dėl nustatyto Metodikos 62.2 punkto pažeidimo – Ataskaitoje nenurodyta, kokie konkretūs kriterijai lėmė atitinkamų palyginamųjų objektų pasirinkimą – paaiškino, kad sandoriai, nors ne plačiai, tačiau aptarti buvo. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.3 ir 62.4 punktų pažeidimų – Ataskaitoje neaprašytos padarytų pataisų būtinumo aplinkybės ir nepateiktas taikytų pataisos koeficientų dydžių pagrindimas – paaiškino, kad šie pažeidimai turi būti laikomi formalaus pobūdžio arba techninėmis klaidomis, nes turto vertintojo asistentė buvo padariusi klaidą, tačiau galutinė turto vertė, nurodyta Ataskaitoje, yra pagrįsta ir apskaičiuota teisingai, nenuginčyta. Turto vertintojo asistentės padaryta techninė klaida turėtų būti ištaisyta kaip formalus neatitikimas, o ne būti pagrindu drausminei atsakomybei kilti. Turto pataisų skaičiavimų neišsamumas turi būti vertinamas išimtinai kaip naujų teisės aktų nepilnumo, neišbaigtumo pasekmė, neturinti įtakos nustatytai turto vertei. Pažymėjo, kad Ataskaitoje yra detalizuotas vertinimo tikslas – pageidaujant užsakovui savo asmeniniam naudojimui. Pareiškėjai negali būti atsakingi už tai, kad užsakovas ataskaitą panaudojo kitais tikslais, nei nurodė prieš užsakydamas ataskaitos parengimą. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimų – nepateikė duomenų apie registrą, kuriame kaupiami ir laikomi duomenys apie UAB „Kovertas“ – paaiškino, kad toks įstatymo reikalavimas yra formalaus pobūdžio, registras (VĮ Registrų centras) yra vienintelis Lietuvoje. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų pažeidimų – Ataskaitoje nepateiktas reikiamas vertinamų objektų fotonuotraukų skaičius – paaiškino, kad vertinant turtą buvo įsitikinta, jog jis egzistuoja ir kokios yra būklės, apžiūrėtas ir užfiksuotas nuotraukose, kuriose matosi visi turto požymiai, galintys turėti įtakos turto rinkos vertei. Pagrindinis vertinimo objektas buvo vienas – žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas, kiti objektai laikomi jo priklausiniais (pagalbiniai pastatai), neturėjusiais esminės reikšmės pagrindinio objekto vertei, todėl Ataskaitoje nebuvo pateiktos jų vidaus fotonuotraukos, nors jie visi buvo apžiūrėti. Dėl nustatytų TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimų – Ataskaitoje nenurodyta, ar ji buvo parengta dėl to, kad buvo kilęs ginčas tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų dėl turto vertės nustatymo – paaiškino, kad minėta informacija nebuvo nurodyta, nes tuo metu buvo ką tik įsigalioję nauji teisės aktai nagrinėjamu klausimu, jų aiškinimo ir taikymo praktika buvo tik pradėjusi formuotis, toks pažeidimas turi būti laikomas formaliu.

Kartu pažymėjo, kad K. J. atžvilgiu inicijuojant drausmės bylą, Turto vertinimo priežiūros tarnyba padarė procedūrinių pažeidimų – vilkino paklausimo dėl Ataskaitos nagrinėjimą, pažeidė kreipimosi į Garbės teismą terminus. Manė, kad K. J. skirta drausminė nuobauda yra neproporcingai griežta, nes pažeidimai formalaus pobūdžio, pareiškėjas K. J. turi didelę profesinę patirtį, kvalifikaciją, neturi jokių drausminių nuobaudų, nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad Ataskaitą rengė ir skaičiavimus atliko turto vertintojo asistentė.

Dėl lyginamųjų objektų pasirinkimo iš pasiūlos nurodė, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą, Ataskaitoje turėjo būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nebuvo informacijos apie įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorius, vertintojas, gavęs informaciją iš VĮ Registrų centro, kad analogiško ar panašaus turto sandorių nėra ir tą aplinkybę pažymėjęs Ataskaitoje, galėtų naudoti analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, taigi, vertintojas nedėjo jokių pastangų, siekdamas išsiaiškinti, ar VĮ Registrų centro duomenų bazėje buvo įregistruota panašaus arba analogiško turto pirkimo–pardavimo sandorių. Be to, nėra pateikti naudotų duomenų apie pasiūlą šaltiniai. Pasiūlos duomenys vertinami kritiškai dėl šių duomenų nepatikimumo. Pažymėjo, kad analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės turi būti atskleistos nepriklausomai nuo to, koks turtas yra vertinamas. Turto vertintojui keliamų pareigų netinkamas įgyvendinimas negali būti perkeliamas turto vertintojo asistentui, kuris nelaikytinas drausminio nusižengimo subjektu. Tai, kad suderinta lentelė buvo pateikta ne Ataskaitoje, o paaiškinimuose TVPT, nepaneigia atitinkamų TVVPĮ ir Metodikos nuostatų pažeidimų. Itin svarbu, jog Ataskaitoje pateikti duomenys būtų teisingi.

Nurodė, kad TVVPĮ bei Metodikos redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d., nustatė reikalavimą pateikti pataisų koeficientų skaičiavimus. Turto vertės nustatymo pagrindimo nebuvimas Ataskaitoje negali būti laikomas formalaus pobūdžio pažeidimu ar technine klaida, nes tai vienas esminių vertinimo procedūros elementų. Atliktų skaičiavimų pagrindimas yra svarbus, kad rinkos dalyviai teisingai suprastų visus reiškinius, susijusius su įvertintu objektu. Pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis TVVPĮ ir Metodikos reikalavimams.

Atkreipė dėmesį į tai, kad konkretaus tikslo Ataskaitoje nenurodymas suponuoja Metodikos 28 punkto pažeidimą, kas lemia TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo pagrįsti turto vertę nesilaikymą. Vertinimo tikslo apibrėžimas vertinimo ataskaitoje aktualus pačiam turto vertintojui, kadangi nuo vertinimo tikslo priklauso vertintojo atliekami vertinimo veiksmai. Turto rinkos vertės ir turto kainos sąvokos negali būti tapatinamos, Ataskaitoje yra nustatyta vertinamo turto rinkos vertė, o ne kaina. Vertinimo tikslas Ataskaitoje neatskleistas.

Pažymėjo, jog nagrinėjamoje Ataskaitoje vertinta 13 objektų, tačiau pateiktos tik 27 nuotraukos, visiems objektams teisinė registracija privaloma, todėl jie visi turėjo būti nufotografuoti ir (arba) nufilmuoti. Iš Ataskaitoje pateiktų nuotraukų nėra aišku, koks vertinamas objektas kiekvienoje iš jų pavaizduotas.

Nurodė, kad TVVPĮ nauja redakcija priimta 2011 m. birželio 22 d., todėl vertintojas turėjo pakankamai laiko susipažinti su naujais teisės aktų reikalavimais, o kilus neaiškumams kreiptis į TVPT.

Dėl pareiškėjų nurodytų procedūrinių pažeidimų nurodė, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba nepažeidė Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos paklausimo nagrinėjimo termino, kadangi terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai paklausimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, 10 darbo dienų terminas, per kurį TVPT turi kreiptis į Garbės teismą, pradedamas skaičiuoti nuo TVPT išvados, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai aprašomi vertintojo padaryti pažeidimai, surašymo. Tiek tokia išvada, tiek teikimas Garbės teismui surašyti tą pačią dieną, todėl terminas nebuvo praleistas.

Kartu pažymėjo, kad Garbės teismo sprendime konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi formalaus pobūdžio pažeidimais, vien tik didelės profesinės patirties turėjimas ir drausminių nuobaudų nebuvimas nepaneigia vertintojo padarytų pažeidimų rengiant Ataskaitą bei nėra pagrindas skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, vertintojas, vadovaudamas asistentės darbui, neįvykdė jam priskirtų pareigų, o remiantis TVVPĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostata, Garbės teismui priėmus sprendimą sustabdyti kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, laikomas sustabdytu visų turto vertintojo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Turto vertinimo priežiūros tarnybos teigimu, pareiškėjai nepateikė argumentų, pagrindžiančių Garbės teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Remdamasis Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų nuostatomis, teismas nustatė, kad tik nesant informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas VĮ Registrų centre, galima naudoti informaciją apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, privalomai turi būti nurodyti tokios informacijos šaltiniai. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Ataskaitos rengimo metu vertintojas kreipėsi į VĮ Registrų centrą su aukščiau nurodytu prašymu dėl informacijos gavimo, vadinasi, informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas nebuvimo tinkamai nepagrindė, be to, pats VĮ Registrų centras kartu su 2014 m. gruodžio 5 d. raštu teikiama pažyma patvirtino tokių sandorių egzistavimą, todėl nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad jei vertintojas, vertindamas turtą, Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, vadinasi, panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo. Kartu pastebėta, kad vertintojas, naudodamas informaciją apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, tinkamai nenurodė tokios informacijos šaltinių, nors Metodikos 61 punktas įpareigoja jį tai padaryti. Pareiškėjų teiginys, kad informacijos šaltiniai nurodyti Ataskaitos 5 lape yra nepagrįstas, kadangi įvertinus Ataskaitos 5 lape nurodytus šaltinius matyti, kad jie nieko bendro neturi su informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Pareiškėjai pažymėjo, kad dalis turto vertinti naudojant VĮ Registrų centro pateiktus sandorius, o kita dalis dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas unikalioje vietoje) – naudojant pasiūloje esančius sandorius, tačiau tai nepaneigia, jog vietoj informacijos apie analogiško arba panašaus turto pirkimo–pardavimo sandorių kainas, buvo naudota informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Pabrėžta, kad skelbimuose esanti kaina negali būti prilyginama realiai sandorio kainai, kadangi skelbime esanti kaina, vykstant deryboms pirkimo procese tarp šalių, gali kisti ir tikrąją, realią turto vertę rodo būtent santoryje nurodyta kaina. Pareiškėjų teiginys, kad nagrinėjamu atveju turto vertę nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius, nes turtas yra specifinis (unikalioje vietoje), atmestas kaip nepagrįstas, kadangi teisės aktų nuostatos neįtvirtina galimybės pagal turto specifiškumą rinktis, kokią informaciją naudoti – sandorių vertę ar pasiūlos vertę. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog pagrįstai konstatuoti Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų pažeidimai.

Remdamasis Metodikos 62.2 punkto nuostatomis, teismas pažymėjo, jog Ataskaitoje privalo būti nurodyta analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nenurodyta, kokios aplinkybės lėmė konkrečių lyginamųjų objektų pasirinkimą, kuo jie laikomi analogiškais ar panašiais į vertinamą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad vertinamam turtui nesant specifiniam, pasirinkti sandoriai nebuvo itin plačiai aptarti, tačiau teisės aktai neįtvirtina jokio atskiro rūšiavimo pagal objektų specifiškumą, vadinasi, vertinant visus be išimties objektus privalo būti nurodytos analogiško ar panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės. Kadangi nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, pagrįstai nustatytas Metodikos 62.2 punkto pažeidimas.

Dėl nustatytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.3 bei 62.4 punktų pažeidimų

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui K. J. paskirta drausminė nuobauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų, t. y. buvo skirta neproporcingai griežta drausminė nuobauda.

2. Garbės teismo konstatuotų tariamų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visuma nesudaro pagrindo pareiškėjo K. J. atžvilgiu taikyti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų numatytų TVVPĮ. Pareiškėjų nuomone, dauguma Garbės teismo konstatuotų bei skundžiamame sprendime aptartų turto vertinimui taikytinų teisės aktų pažeidimų tokiais nelaikytini arba yra tik formalaus pobūdžio, neturėję ir negalėję turėti įtakos teisingos vertinamo turto rinkos vertės nustatymui, neįtakoję ir negalėję įtakoti kokios nors žalos užsakovui ar tretiesiems asmenims atsiradimo bei negalintys pateisinti itin griežtos drausminės nuobaudos pareiškėjui K. J. taikymo:

a) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 7 punkto pažeidimo. Registras, kuriame tvarkomi duomenys apie turto vertinimo įmonę, t. y. pareiškėją UAB „Kovertas“, yra vienintelis toks Lietuvoje (VĮ Registrų centras), o pagrindiniai duomenys apie įmonę yra viešai prieinama informacija, todėl registro nepaminėjimas Ataskaitoje jokiu būdu nesusijęs su pareiškėjo kompetencija ir/ ar kvalifikacija bei neįtakoja ir negali įtakoti Ataskaita nustatytos vertės teisingumo ir/ ar žalos tretiesiems asmenims;

b) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 14 punkto pažeidimo. Ataskaita buvo parengta netrukus po to kai 2012 m. įsigaliojo nauja TVVPĮ ir Metodikos redakcija, todėl šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktika buvo tik pradėjusi formuotis, o didžioji dalis nuostatų buvo gan dviprasmiškos, todėl paminėta TVVPĮ nuostata nagrinėjamuoju atveju buvo aiškinama tiesiogiai – kadangi vertintojui nebuvo pateikta ir (ar) žinoma kokia nors informacija apie ginčus tarp užsakovo ir trečiųjų asmenų dėl vertinamo turto, apie tokius ginčus ar jų nebuvimą nebuvo užsiminta ir pačioje Ataskaitoje. Tokios informacijos vertintojas nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nebuvo ginčo šalimi ar kokiu nors būdu su šiuo ginču susijęs. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ta aplinkybė, kad rengiant Ataskaitą ką tik buvo įsigaliojusi nauja TVVPĮ ir Metodikos redakcija, nelaikytina reikšminga ar negalėjusia neigiamai įtakoti tuo metu rengtų turto ar verslo vertinimo ataskaitų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nors TVVPĮ buvo priimta 2011 m. birželio 11 d. ir teoriškai turto ir verslo vertintojai turėjo laiko su juo susipažinti, esminių įstatymo nuostatų reikalavimų praktinė reikšmė atliekant vertinimą ir rengiant ataskaitas buvo detalizuota tik Metodikoje, kuri buvo priimta tik 2012 m. balandžio 27 d., t. y. 15 dienų iki Ataskaitos parengimo. Todėl, nėra protinga tikėtis, jog vertintojai, rengę ataskaitas 2012 m. pirmoje pusėje, turėjo ir galėjo žinoti, kaip praktikoje taikyti tiek TVVPĮ, tiek ir Metodikos nuostatas. Nuosekli šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktika bei TVPT ir administracinių teismų pozicija dėl atitinkamų šių teisės taikymo nuostatų pradėjo formuotis kur kas vėliau;

c) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 9 punkto, Metodikos 35.1 ir 35.2 punktų pažeidimų. Šios nuostatos apskritai nebuvo pažeistos. Pirma, vertinant turtą, buvo įsitikinta, jog šis turtas egzistuoja ir kokios jis yra būklės, nurodytos atitinkamos datos, t. y. turto apžiūros ir Ataskaitos surašymo. Antra, vertinamas objektas buvo tinkamai apžiūrėtas ir užfiksuotas fotonuotraukose. Metodika ar kiti teisės aktai iš esmės nepateikia vertinamo objekto (vertinamo turto) sąvokos. Įstatymas aiškiai nenumato, jog objektu laikytini bet koks turtas, turintis unikalų numerį. Neretai, nepaisant to, kad turtas turi unikalų numerį, jis yra didesnio objekto priklausinys, vertintinas neatskiriamai nuo tokio turto, nes toks objektas atskirtas nuo pagrindinio objektų būtų tiesiog bevertis. Taip pat nesant aiškaus apibrėžimo, kas laikoma vertinamu objektu, reikalavimas dėl vertinamo objekto nuotraukų skaičiaus yra itin dviprasmiškas. Pareiškėjų nuomone, vienu vertinamu objektu laikytina toks objektas kaip namų valda, kuri susideda iš pagrindinio ir pagalbinių pastatų, kurie atskirai nevertintini. Tokį Metodikos nuostatų dėl to, kas sudaro vertinimo objektą, aiškinimą pagrindžia ir vertintojų Garbės teismo narių paaiškinimai (žr., Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos 2014 m. birželio 26 d. seminaro „Vertintojų patirtis Garbės teisme. Dalyvių įspūdžiai. Ar galima pasimokyti iš kolegų klaidų?” medžiagą, priedas Nr. 1). Nagrinėjamu atveju buvo vertinamas vienas objektas, kuris susidėjo iš kelių elementų: buvo vertinama namų valda – pagrindinis gyvenamasis pastatas, jo priklausiniai (ūkiniai/pagalbiniai pastatai) ir žemės sklypas. Ataskaitoje pateiktos net 27 vertinamo objekto nuotraukos, t. y. užfiksuotas pagrindinis pastatas bei jo priklausiniai (pagalbiniai pastatai arba objekto elementai, turintys įtakos jo vertei). Asistentė padarė kur kas daugiau vertinamo objekto fotonuotraukų, pagrindžiančių tinkamą objekto apžiūrą; jos buvo pateiktos TVPT kartu su papildomais paaiškinimais (žr., priedą Nr. 2);

d) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir 28 straipsnio pažeidimų. Turto vertinimo ataskaitoje tinkamai nurodytas turto vertinimo tikslas ir atitinkamos įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos ir negalėjo neigiamai įtakoji pareiškėjo K. J. drausminės atsakomybės. Ataskaitose tituliniame lape bei Ataskaitos turto vertės nustatyto pažymoje (žr., Ataskaitos 2 psl.) aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, jog Ataskaita sudaryta ir turtas įvertintas kitu tikslu, t. y. to pageidaujant užsakovui, kuris siekė sužinoti, kokia buvo tuometinė jam priklausančio turto kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamuoju atveju turto vertinimo ataskaitoje visur vartojama sąvoka „turto vertė“ ir Rinkos vertė“ bei taikomi atitinkami vertinimo metodai šiai vertei, o ne kainai, nustatyti. Taigi, akivaizdu, kad Ataskaitos tikslas buvo nustatyti būtent turto rinkos vertę, o ne kainą, kaip bando teigti TVPT. Turto vertinimo ataskaitos skiltyse dėl turto vertinimo tikslo nurodyta: turto vertės nustatymas kai to pageidauja turto vertinimo užsakovas, o toliau detalizuotas konkretus užsakovo prašymas, jo neperfrazuojant, dėl to Ataskaitoje atsirado ir terminas „turto kaina“, kurį išimtinai vartojo tik užsakovas. Pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad užsakovas Ataskaitą panaudojo kitais tikslais, nei nurodė prieš užsakydamas Ataskaitos parengimą. Kadangi dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams nagrinėjamu atveju kreipėsi valstybės institucija, t. y. Direkcija, vadinasi Ataskaita buvo panaudota kitu tikslu, nei buvo užsakyta, o apie tai vertintojas nežinojo ir negalėjo žinoti. Ataskaita nagrinėjamu atveju nebuvo rengiama kokiu nors kitu tikslu, o parengta tiesiog pageidaujant užsakovui dėl jo nurodytų priežasčių (savo asmeniniam naudojimui) ir laikytina neprivalomuoju turto vertinimu (TVVPĮ 2 str. 6 d.);

e) dėl Metodikos 57, 58.1 ir 61 punktų pažeidimų. Metodika neįtvirtina reikalavimo šaltiniais pagrįsti patį analogiško ar panašaus turto neegzistavimo faktą. Metodika taip pat nereikalauja ataskaitoje nurodyti šaltinių, kurie pagrįstų aplinkybę, jog vertinant objektą nebuvo informacijos apie analogiško ar panašaus turto sandorius jau įvykusius rinkoje. Metodikoje tik įtvirtintas reikalavimas nurodyti informacijos šaltinius tų palyginamųjų objektų, kurie naudoti nustatant turto vertę, o ne reikalavimas atskirais šaltiniais pagrįsti, kad palyginimui tinkamų sandorių rinkoje nebuvo. Metodikos 61 punkto reikalavimas pateikti Ataskaitoje naudotų pasiūlos sandorių šaltinius buvo įvykdytas (žr., Ataskaitos 5 psl.). Taigi, jei vertintojas, vertindamas turtą, Ataskaitoje kaip palyginamuosius pasirenka ne įvykusius sandorius, o pasiūlos sandorius, darytina pagrįsta išvada, jog panašių ar analogiškų sandorių rinkoje nebuvo, juolab, kad priešingą faktą patvirtinančios informacijos nėra pateikęs nei Garbės teismas, nei TVPT. Be to, nagrinėjamu atveju turto dalis (pastatai ir dalis žemės sklypo) buvo įvertinti pagal jau įvykusius analogiško turto sandorius (žr., Ataskaitos 22-23 psl.), o kita dalis – pagal pasiūloje esančius sandorius. Nei TVVPĮ, nei Metodika nedraudžia naudoti pasiūloje esančių sandorių palyginimui su vertinamu turtu, todėl vertinant kitą turto dalį dėl jo specifikos (žemės ūkio paskirties žemės sklypas) buvo naudoti pasiūloje esantys sandoriai. VĮ Registrų centro informacija apie jau įvykusius sandorius buvo itin neišsami, t. y. neužsimenama apie žemės sklypų lokalizaciją, kuri gali iš esmės įtakoti sklypo vertę (pvz., ar sklypas yra prie kelio ar prie ežero). Ataskaitoje vertinto turto vieta unikali – aplink komercinės paskirties sklypai, automobilių turgavietė, augalų prekyvietė ir pan. Taigi, palyginimui naudotinų objektų lokalizacija nagrinėjamuoju atveju yra itin svarbi. Informaciją apie sklypo lokalizaciją galima gauti ir kur kas tikslesnę turto vertę šiuo atveju nustatyti buvo įmanoma tik naudojant pasiūlos sandorius. Toks turto suskaidymas į dalis, jį vertinant, buvo, be kita ko, pagrįstas VĮ Registrų centras turto išraše pateiktu suskaidymu ir informacija (žr., Ataskaitos 11-16 psl.). Be to, pareiškėjas K. J. dėl tikslios informacijos apie įvykusių sandorių objektus buvo kreipęsis į VĮ Registrų centrą. VĮ Registrų centrui pateikus užklausą ar jis galėtų gauti tikslią informaciją apie įvykusiame sandoryje perleistą objektą, buvo gautas neigiamas atsakymas (priedas Nr. 3);

f) dėl Metodikos 62.2 punkto pažeidimo. Ši Metodikos nuostata apskritai nebuvo pažeista, nes palyginamieji sandoriai, nors ir neišsamiai, bet vis dėlto buvo aptarti Ataskaitoje. Turto vertinimui buvo pasirinkti atitinkami palyginamieji sandoriai, t. y. buvo pasirinkti į vertinamą turtą kaip įmanoma panašesni objektai (pagal savo vietą, paskirtį ir pan.). Kadangi vertinamas turtas nebuvo specifinis, t. y. pastatai ir žemės sklypas, pasirinkti sandoriai nebuvo itin plačiai, tačiau, vis dėl to, aptarti Ataskaitoje (žr., Ataskaitos 22-23 psl.);

g) dėl TVVPĮ 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 62.3 ir 62.4 punktų pažeidimo. Pareiškėjų vertinimu, šie pažeidimai laikytini tik formalaus pobūdžio ar techninėmis klaidomis, padarytomis ne tiesiogine pareiškėjo K. J. tyčia ar dėl nepakankamos pareiškėjo kompetencijos, o išimtinai dėl asistentės neapdairumo. Kaip nurodė turto vertintojo asistentė savo paaiškinimuose TVPT, vertinant dalį turto (pastatą ir dalį žemės sklypo), įvyko klaida, t. y. dėl turto vertintojo asistentės kaltės į Ataskaitą buvo perkeltos palyginamųjų objektų lentelės, kurios nebuvo suderintos su vertintoju ir kuriose pateikti ne tie pataisos koeficientai, kurie turėjo būti taikomi. Paminėta turto dalis buvo vertinama jį lyginant su analogišku turtu (kas akivaizdu iš Ataskaitoje pateiktos informacijos), todėl nebuvo būtinas nei pataisų taikymas, nei atitinkamai tokių pataisų netaikymo pagrindimas. Su pareiškėju K. J. suderintą lentelę su palyginamaisiais objektais, kuri ir turėjo būti perkelta į Ataskaitą, asistentė pateikė kartu su paaiškinimais TVPT. Nepaisant šios išimtinai asistentės klaidos, galutinė turto vertė, nurodyta Ataskaitoje, yra pagrįsta ir apskaičiuota teisingai bei kol kas nėra nuginčyta. Remiantis Metodikos 51 punkto nuostatomis, tokia turto vertintojo asistentės padaryta techninė klaida turėtų būti ištaisyta kaip formalus neatitikimas, o ne būti pagrindu pareiškėjo K. J. drausminei atsakomybei kilti. Dėl pataisų taikymo pagrindimo vertinant kitą turto dalį, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, paminėtina, kad Ataskaita buvo parengta 2012 m. gegužės 11 d. – 2012 m. birželio 27 d., t. y. netrukus po to, kai įsigaliojo nauja TVVPĮ ir Metodikos redakcija, todėl šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktika buvo tik pradėjusi formuotis. Remiantis iki tol galiojusia TVVPĮ ir Metodikos redakcija, nebuvo reikalaujama pateikti detalaus pataisų apskaičiavimo pagrindimo. Taigi, iki naujų teisės aktų įsigaliojimo bei tik pradėjus formuotis naujų teisės aktų redakcijų taikymo ir aiškinimo praktikai, Ataskaitoje nebuvo pateikti dalies turto pataisų skaičiavimai, kurie buvo panaudoti, todėl aplinkybė, jog Ataskaita buvo parengta tik įsigaliojus TVVPĮ ir Metodikai bei tik pradėjus formuotis šių teisės aktų taikymo ir aiškinimo praktikai, turėtų būti laikoma svarbia sprendžiant dėl pareiškėjo K. J. drausminės nuobaudos sušvelninimo.

3. Nagrinėjamuoju atveju egzistuoja pagrindas švelninti ir net panaikinti K. J. Garbės teismo paskirtą drausminę nuobaudą. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino bei neatsižvelgė į pareiškėjo K. J. drausminę atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, jog Ataskaitą rengė asistentė. Pareiškėjas K. J. neturi jokios galiojančios drausminės nuobaudos, kas teismų praktikoje laikoma viena pagrindinių drausminę atsakomybę lengvinančių aplinkybių (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-0794-189/2014). Taip pat pareiškėjas K. J. yra ilgametę profesinę patirtį bei aukštą kvalifikaciją turintis turto ir verslo vertintojas, turto ir verslo vertinimo veikla užsiimantis nuo 1995 m. Be to, pareiškėjas K. J. nuo 2006 m. yra ir teismo ekspertas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo srityje. Per tą laiką pareiškėjas yra paruošęs apie 100 teismo ekspertizių (neskaičiuojant ekspertizių antstoliams), tačiau nėra gavęs nė vieno nusiskundimo dėl neteisingų ekspertinių išvadų (žr., pvz., priedą Nr. 4). Dėl ilgametės patirties ir kompetencijos turto ir verslo vertinimo srityje, pareiškėjas yra pelnęs ne tik savo klientų, bet ir advokatų, prokurorų bei teismų pasitikėjimą. Todėl, pareiškėjų nuomone, paminėtos aplinkybės turėtų būti laikomos svarbiomis, sprendžiant dėl pareiškėjui K. J. skirtinos drausminės nuobaudos griežtumo. Taip pat pareiškėjas K. J. bendradarbiavo su TVPT ir Garbės teismu pastariesiems tiriant vertinimo ataskaitos atitiktį taikytinų teisės aktų reikalavimams, teikė paaiškinimus, nevilkino bylos nagrinėjimo, kas teismų praktikoje taip pat laikytina drausminę atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2377-142/2013). Garbės teismas nenustatė, jog pareiškėjas K. J. pažeidė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso nuostatas, kas teismų praktikoje taip pat laikytina jo drausminę atsakomybę švelninančia aplinkybe (žr., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2377-142/2013). Ataskaitoje nurodyta vertinto objekto rinkos vertė nebuvo pripažinta neteisinga ar kokiu nors būdu nuginčyta, Ataskaita ir joje nurodyti duomenys nesukėlė jokios žalos užsakovui ar / ir tretiesiems asmenims. Antra, aplinkybė, jog Ataskaitą rengė bei atitinkamas klaidas joje padarė asistentė, o ne pareiškėjas K. J., nepagrįstai buvo traktuojama kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nei turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai, nei jų taikymą ir aiškinimą detalizuojanti teismų praktika to nenumato. Kaip pareiškėjas K. J. ir asistentė nurodė 2014 m. rugpjūčio 5 d. paaiškinimuose, skirtuose TVPT, jis dėjo maksimalias pastangas, siekdamas tinkamai kontroliuoti ir tikrinti vertintojo asistentės darbą. Tačiau, kaip pripažįsta ir pati asistentė, ji pati dėl neatidumo į ataskaitą įvėlė klaidų, pavyzdžiui, į Ataskaitą perkeldama pareiškėjo patikrintas skaičiavimų lenteles, perkėlė neteisingus duomenis ir pan. Tokių dalykų pasirašydamas ataskaitą pareiškėjas K. J. negalėjo iš naujo patikrinti bei sukontroliuoti, tuo labiau, jog asistentės darbą nuosekliai tikrino anksčiau, t. y. prieš jai sudarant ataskaitą, bei pagrįstai tikėjosi, jog asistentė jo patikrintą informaciją į ataskaitą perkėlė teisingai. Be to, net jei pareiškėjo K. J. elgesys ir galėtų būti pripažintas netinkamu, kiek tai susiję su nepakankama asistentės atliekamo darbo priežiūra ir kontrole, nepagrįsta ir neproporcinga už tai pareiškėjui skirti vieną griežčiausių drausminių nuobaudų. Tariami Ataskaitos neatitikimai turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams buvo padaryti ne dėl pareiškėjo K. J. tiesioginės tyčios, kompetencijos ar patirties trūkumo. Tokius neatitikimus tiesiogiai lėmė net nuo pareiškėjo kontrolės nepriklausiusios asistentės klaidos.

5. Pareiškėjui K. J. paskirta drausminė nuobauda pareiškėjui bei tretiesiems asmenims sukels neadekvačiai sunkias ekonomines pasekmes. Dėl Garbės teismo paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjas UAB „Kovertas“ bus priverstas neapibrėžtam laikui sustabdyti veiklą bei atleisti darbuotojus, nes turto ir verslo vertinimas yra vienintelė šios bendrovės veikla, o pareiškėjas K. J. yra vienintelis atitinkamą kvalifikaciją vertinti verslą ir turtą bendrovėje turintis asmuo. Taigi, sustabdžius vienintelio bendrovės vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą, bendrovė negalės toliau vykdyti veiklos ir gauti pajamų bei mokėti atlyginimų darbuotojams, nuomos bei kitų mokesčių. Be to, egzistuoja didelė tikimybė, kad didžiausi bendrovės klientai, t. y. bankai, nutrauks bendradarbiavimo sutartis su bendrove, šiai negalint vykdyti veiklos, o iš šių ilgalaikių ir sunkiai gautų sutarčių UAB „Kovertas“ gauna net iki 90 procentų visų pajamų. Dar daugiau, šiai būklei užsitęsus bendrovė gali prarasti galimybę grįžti į rinką tokiomis pat sąlygomis, ypač jei praras klientus, darbuotojus, nuomojamas patalpas ir tikėtina – įsiskolins valstybei.

6. Inicijuojant pareiškėjo K. J. drausminę bylą buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti Garbės teismo priimtą sprendimą. TVPT pažeidė Direkcijos paklausimo išnagrinėjimo terminą bei galimai vilkino paklausimo dėl Ataskaitos atitikties taikytinų teisės aktų reikalavimams nagrinėjimą. Remiantis Taisyklių 18 punktu Direkcijos paklausimas, gautas TVPT 2014 m. kovo 18 d., turėjo TVPT būti išnagrinėtas per 5 mėn. nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. įskaitytinai. TVPT direktoriaus įsakymu šis terminas galėjo būti pratęstas 1 mėn., t. y. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. įskaitytinai. Tačiau aptariamas paklausimas buvo išnagrinėtas ir išvada parengta tik 2014 m. spalio 7 d. Paklausimas dėl informacijos pateikimo apie Ataskaitos rengimą pareiškėjui buvo pateiktas tik 2014 m. liepos 22 d., t. y. po 4 mėn. po Direkcijos paklausimo gavimo ir likus vos 1 mėn. iki paklausimo išnagrinėjimo termino pabaigos. TVPT kreipėsi į Garbės teismą tik 2014 m. rugsėjo 4 d., t. y. jau pasibaigus paklausimo išnagrinėjimo terminui. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog paminėtas 5 mėn. terminas skaičiuojamas tik nuo tada, kai iš Direkcijos buvo gautas atitinkamas dokumentas, patvirtinantis atitinkamos rinkliavos už prašymą sumokėjimą. Paminėtame Taisyklių punkte aiškiai nurodyta, jog paklausimas dėl ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams turi būti išnagrinėtas per 5 mėn. nuo jo gavimo dienos. Be to, remiantis TVVPĮ 29 straipsnio 2 dalimi, TVPT privalo teikti prašymą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba TVPT turimą) informaciją apie teisės aktų pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos. Turto vertinimo priežiūros tarnyba šiuo atveju pripažįsta, kad pareiškėjo bei turto vertintojo asistentės paaiškinimus į 2014 m. liepos 22 d. paklausimus dėl informacijos pateikimo gavo 2014 m. rugpjūčio 5 d. (žr., priedą Nr. 3), tačiau į Garbės teismą su paklausimu kreipėsi tik po 1 mėn., t. y. 2014 m. rugsėjo 4 d., nors terminas kreipimuisi baigėsi 2014 m. rugpjūčio 19 d. Taigi, TVPT kreipėsi į Garbės teismą per daugiau nei 20 darbo dienų, t. y. dvigubai daugiau nei numatyta įstatyme. Paminėtas 10 darbo dienų terminas skaičiuojamas ne nuo atitinkamo dokumento (šiuo atveju – išvados) surašymo dienos, bet nuo informacijos apie pažeidimus gavimo (paaiškėjimo). Akivaizdu, kad TVPT tariami turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių aktų pažeidimai (jų dalis) turėjo ir galėjo būti akivaizdūs jau gavus ir preliminariai įvertinus Direkcijos prašymą arba vėliausiai gavus pareiškėjų paaiškinimus dėl turto vertinimo ataskaitos 2014 m. rugpjūčio 5 d. Manytina, kad tokio ilgo laiko tarpo TVPT, kaip institucijai, kuri specializuojasi turto ir verslo vertinimų ataskaitų atitikties taikytinų teisės aktų reikalavimams, įvertinime, objektyviai nereikėjo nustatyti tariamų teisės aktų pažeidimų su tikslu kreiptis į Garbės teismą, juolab, kad Direkcijos prašymas jau buvo nagrinėjamas daugiau nei 5 mėn. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-565/2014). Todėl, akivaizdu, kad TVPT veiksmai vilkinant Direkcijos paklausimo dėl Ataskaitos atitikties teisės aktų reikalavimams nagrinėjimą bei delsiant kreiptis į Garbės teismą yra nesuderinami ne tik su įstatyme įtvirtintais reikalavimais, tačiau ir pažeidžia pamatinius pareiškėjo K. J. teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo ir teisėtumo principus.

Savo prašymą atnaujinti bylos procesą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 156 straipsnio 2 dalies 2, 10 ir 12 punktais ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas materialiosios teisės normas, padarė esminį pažeidimą nuobaudos dydžio skyrimo aspektu, kas turėjo įtakos priimti neteisėtą nutartį, o dėl neteisėtos nutarties priėmimo, pareiškėjas patyrė nepagrįstas sankcijas. Mano, kad teismas, pasisakydamas, dėl skirtos nuobaudos rūšies galbūt jau turėjo išankstinę nuomonę dėl nuobaudos dydžio (rūšies). Pažymi, kad asmeniui, neturint galiojančių drausminių nuobaudų (kas laikoma jį charakterizuojančia medžiaga), taip pat nesant sunkinančių aplinkybių, negali būti skiriama drausminė nuobauda, kuri pagal sunkumą yra trečia iš keturių numatytųjų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį (bei nurodo konkrečias bylas), kad administraciniai teismai panašiose bylose už žymiai grubesnius TVVPĮ ir Metodikos pažeidimus vertintojams skiria kur kas švelnesnes drausmines nuobaudas.