Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai D. M., H. K., M. S., G. Z., E. M., S. Š., T. A., Č. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. A33(l)-5908-(4.31), kuriuo, atsakant į pareiškėjų prašymus dėl adresų suteikimo, paaiškinta, kad adresų suteikti negali, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-124 sudaryta darbo grupė spręsti klausimus dėl žemės sklypų suteikimo individuliai statybai teisėtumo ir pagrįstumo; 2) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti adresus žemės sklypams, kurie Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VJ-(14.48.2.)-267 buvo paskirti toliau nurodytiems asmenims, t. y.: žemės sklypui Nr. 107B, kuris Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 buvo patvirtintas E. M. ir S. Š.; žemės sklypui Nr. 3, kuris Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 buvo patvirtintas J. A.; žemės sklypui Nr. 12, kuris Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 buvo patvirtintas I. M. ir Z. M.; žemės sklypui Nr. 2, kuris Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-267 buvo patvirtintas G. G. ir F. M.; 3) priteisti pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai paaiškino, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, todėl kad neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priimtas atsakovui peržengiant teisės aktais nustatytas kompetencijos ribas. Pareiškėjai pabrėžė, jog teisės aktai numato, kad tam, jog žemės sklypui būtų suteiktas adresas, toks žemės sklypas turi atitikti du alternatyvius reikalavimus: tokio žemės sklypo naudojimo paskirtis turi leisti pastatų statybą arba teritorijų planavimo dokumentu turi būti leidžiama statyba. Pareiškėjai pažymėjo, kad jiems buvo paskirti žemės sklypai, suprojektuoti nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ir darė išvadą, kad jiems paskirtų žemės sklypų planai, vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 4.1 punktu, yra prilyginami detaliesiems planams. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 48V(-(14.48.2)-212 buvo patvirtinti atskiri žemės sklypai, siūlytini piliečiams neatlygintinai nuosavybėn, individualiai statybai. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 48Vj-(14.48.2)-267 pagrindu atskiri žemės sklypai individualiai statybai buvo paskirti konkrečiai pareiškėjams. Taigi, ginčo žemės sklypų paskirtis leidžia pastatų statybą, nes jie buvo suformuoti individualiai statybai (vienbučių ir dvibučių namų statybai). Pareiškėjai darė išvadą, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, nes neturi kompetencijos šioje srityje. Pareiškėjai vadovavosi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Tarnyba, ir darė išvadą, kad Tarnybos priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Administracija neturi pagrindo vertinti adresų suteikimo procedūros metu. Pareiškėjų teigimu, skundžiamu sprendimu atsakovas ignoravo Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-212, kuriuo buvo patvirtinti siūlytini piliečiams neatlygintinai žemės sklypai individualiai statybai; taip pat Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 48VJ-(14.48.2)-267, kuriuo buvo paskirti konkretūs žemės sklypai pareiškėjams bei nuosavybės teisių atkūrimo sprendimus. Pareiškėjų teigimu, skundžiamas atsakovo sprendimas nėra pagrįstas jokiomis teisės normomis.