- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- I-2413-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05070-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Bronius Januška, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Turto vertinimo priežiūros tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Broniaus Januškos ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjai A. K., pareiškėjos atstovui P. G., atsakovės atstovams Linai Lizūnaitei, Monikai Jakumei ir Dianai Bogdanovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja A. K. skunde (b. l. 1–7) prašo: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. GT-56(13)-S dėl drausmės nuobaudos A. K. skyrimo; 2) priteisti pareiškėjos A. K. naudai iš Turto vertinimo priežiūros tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) priėmė 2013 m. rugpjūčio 14 d. išvadą Nr. GT-68(13)-I dėl jos veiksmų rengiant žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitą Nr. 389/2250(Ute):13. Remdamasi išvadą Tarnyba kreipėsi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą (toliau - Garbės teismas) dėl jos patraukimo drausminėn atsakomybėn. Garbės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. GT-56(13)-S pareiškėjai skyrė drausminę nuobaudą - pastabą. Garbės teismas konstatavo, kad ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 22 str. 4 d. 13 p. ir Turto vertinimo metodikos (toliau - Metodika) 62.4 p. reikalavimų, o tai, Garbės teismo nuomone, sudarė pagrindą vertintojai skirti minėtą drausminę nuobaudą. Gavusi Tarnybos 2013-07-19 paklausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti, kaip nustatyti žemės sklypų plotų pataisos koeficientai, pareiškėja atitinkamai patikslino ataskaitą ir pašalino trūkumus. Garbės teismas skyrė nuobaudą tik už pataisos koeficientų ataskaitoje nepateikimą, tačiau, atlikus patikslinimą, neliko pagrindo teigti, kad ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimų. Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktu, ataskaitoje turi būti pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant vertės skaičiavimus, o pagal Metodikos 62.4 punktą, ataskaitoje reikalinga pateikti taikytas formules, atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Metodikos 62.4 punktas detalizuoja minėtą Įstatymo nuostatą, t. y. nustato, kaip konkrečiai turi būti pateiktas vertės nustatymo pagrindimas, tačiau nenustato vertintojui pareigos pateikti palyginamųjų objektų pataisos koeficiento apskaičiavimo formules ar šių skaičiavimų sekas. Ataskaitoje vertės pagrindimas yra pateiktas: nurodomos formulės, skaičiavimų sekos ir rezultatai. Vadovaujantis 5-ojo Europos vertinimo standarto 4.1.1 ir 4.2.1 punktais, ataskaita negali būti didelės apimties, o reikalavimas ataskaitoje pateikti kiekvieno koeficiento apskaičiavimo seką yra perteklinis. Garbės teismas nenurodo, kad ataskaitoje nustatyta vertė yra klaidinga, taip pat nenurodo, kad pataisos koeficientai yra klaidingi, o remiasi tik formaliu teisės aktų pažeidimu. Garbės teismas pažeidė proporcingumo principą, nes skyrė drausminę nuobaudą už vienintelį ataskaitos trūkumą. Tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, diskriminavo ją kitų turto vertintojų atžvilgiu. Tarnyba, vertindama kitų turto vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, pataisos koeficientų nepateikimą įvertino kaip mažareikšmį nukrypimą nuo teisės aktų reikalavimų ir nesikreipė į Garbės teismą. Ji jau buvo nubausta Garbės teismo 2012-12-20 sprendimu Nr. GT-14(12)-S už kitų dviejų ataskaitų rengimą, ir nors minėtas sprendimas buvo apskųstas, ji pakeitė rengiamų ataskaitų turinį pagal Tarnybos ir Garbės teismo nustatytus neatitikimus. Tikrinant ankstesnes ataskaitas nebuvo užuominų apie tai, kad jose būtų netinkamai pateikti taikomų koeficientų skaičiavimai, todėl ji turėjo teisėtus lūkesčius, kad ataskaita, parengta atsižvelgiant į Tarnybos ir Garbės teismo nustatytus neatitikimus, bus atitinkanti teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 79-86) su skundu nesutinka.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Garbės teismas konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimą, nes reikalavimas pagrįsti nustatytą turto vertę nebuvo įvykdytas, nors tai privaloma pagal teisės aktų nuostatas. Garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, nes gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas papildomas vertės nustatymo pagrindimas. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata, reikalaujanti pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados. Pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti ataskaitoje. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui ginčijo Garbės teismo 2012-12-20 sprendimą Nr. GT-14(12)-S, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas – dėl teisės aktų, reglamentuojančių turto ir verslo vertinimą, pažeidimų. Teismas 2013-09-09 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2377-142/2013 vienareikšmiškai konstatavo, kad vertinimo ataskaitose turi būti pateikiamas kiekvieno skaičiavimuose naudojamo dydžio pagrindimas. Įstatyme ir Metodikoje nustatytas reikalavimas pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas nėra perteklinis, o priešingai, yra būtinas siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra esminis turto vertinimo ataskaitų elementas, nes tik tinkamai turto vertinimo ataskaitoje pateikus vertės nustatymo pagrindimą, galima įsitikinti ir patikrinti, kokie veiksmai su tam tikrais dydžiais ir skaičiais buvo atlikti gaunant atitinkamą rezultatą. Priešingu atveju vertinimo ataskaitų naudotojams kyla pagrindo abejoti, ar vertinimo ataskaitose naudojami duomenys yra teisingi. Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką pradedant vertei svarbių duomenų fiksavimu, tęsiant tinkamų metodų taikymu ir baigiant vertinimo rezultatais. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą, parodant skaičiavimus. Garbės teismas pagal Įstatymu jam suteiktą kompetenciją, turi teisę nustatyti teisės aktų pažeidimus ir kiekvienu atveju spręsti tiek dėl drausmės bylos iškėlimo, tiek dėl vertintojo padarytų ar nepadarytų pažeidimų ir drausminės nuobaudos, tačiau neturi teisės nuspręsti, ar ataskaitoje pateikta vertė yra teisinga. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsižvelgdama į vertinimo tikslą (apmokestinimo), turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė būtų pagrįsta, nes nustatytos vertės dydis šiuo atveju yra svarbus ne tik vertinimo užsakovui (mokesčių mokėtojui), bet ir valstybei, kuri suinteresuota teisingu mokestinės vertės nustatymu ir mokesčių surinkimu. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės pagrindimas yra esminis vertinimo procedūros elementas, pareiškėjos argumentas šį Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą laikyti formaliu, yra visiškai nepagrįstas. Garbės teismo sprendime formaliu pripažintas kitas pareiškėjos padarytas pažeidimas - kai kurių palyginamųjų objektų pasirinkimas (senesnių nei 12 mėn.), kuris neturėjo reikšmingos įtakos turto vertės nustatymo pagrindimui. Taigi, Garbės teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų, įvertino kiekvieno jų pobūdį ir padarymo aplinkybes. Garbės teismas atsižvelgė į pareiškėjos padaryto teisės aktų pažeidimo pobūdį, į jos Garbės teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus žodžiu, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų rengiant ataskaitą nenustatyta, todėl ir paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą - pastabą. Pareiškėjos argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo yra deklaratyvūs. Pareiškėjos nurodomu Garbės teismo 2012-12-20 sprendimu Nr. GT-14(12)-S ji buvo nubausta drausmine nuobauda už netinkamą dviejų verslo vertinimo ataskaitų parengimą. Šiose ataskaitose vertinimo objektas buvo įmonių akcijos, o ne nekilnojamasis turtas (žemės sklypai), kaip nagrinėjamoje ataskaitoje, be to, buvo naudojami kiti vertinimo metodai ir pataisos koeficientai, todėl ir Garbės teismo 2012-12-20 sprendime šios aplinkybės nebuvo minimos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo 2013-08-29 sprendimo Nr. GT-56(13)-S, kuriuo pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo bei pagrįstumo.
Pagal Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą vertinimo ataskaitoje turi būti pateiktas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus. Metodikos 62.4 punkte detalizuojamas minėtas Įstatymo reikalavimas, t. y. šiame punkte nurodyta, kad vertinimo ataskaitoje privaloma pateikti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei atliktų skaičiavimų rezultatus. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitos Nr. 389/2250(Ute):13 (toliau – ir Ataskaita) 9 p. esančioje lentelėje pateikti tik gauti rezultatai, tačiau neparodyta, kaip buvo apskaičiuotos taikytos pataisos, t. y. kokie matematiniai veiksmai atlikti, kokie duomenys naudoti apskaičiuojant nurodytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto rinkos vertė. Ataskaitoje nurodoma, kad pataisos koeficientai nustatomi ekspertiniu būdu, tačiau Ataskaitoje nebuvo paaiškinamas kiekvieno iš pritaikytų pataisos koeficientų dydis. Pareiškėja Garbės teismo posėdžio metu pateikė papildomą dokumentą „Rinkos tyrimai dėl pramonės bei komercinės paskirties žemės sklypų ploto pataisų koeficientų nustatymo“, kuriame parodomas taikytų ploto pataisų pagrindimas, tačiau Garbės teismas konstatavo, kad tokia informacija turėjo būti pateikta Ataskaitoje ar jos prieduose, o ne pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose, t. y. tik iškilus klausimui dėl atliktų skaičiavimų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyba 2013-07-02 gavo VĮ Registrų centro prašymą pateikti išvadą dėl pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos Ataskaitos atitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nustatytiems reikalavimams. Tarnyba 2013-07-19 raštais Nr. T(1.13)A2-1285(13) ir Nr. T(1.13)A2-1286(13) kreipėsi į pareiškėją bei vertinimo įmonę UAB „Auditas ir konsultacijos“ dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo. 2013-07-25 buvo gauti pareiškėjos ir vertinimo įmonės paaiškinimai.
Tarnyba, nustačiusi, kad Ataskaita buvo parengta galimai nesilaikant tam tikrų Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, su 2013-08-14 teikimu Nr. GT-68(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai. 2013-08-20 Garbės teismas iškėlė pareiškėjai drausmės bylą.
2013-08-29 skundžiamu sprendimu Garbės teismas nustatė, kad pareiškėja Ataskaitą parengė nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimų, ir paskyrė jai drausminę nuobaudą - pastabą.
Tarnyba 2013-09-02 priėmė išvadą Nr. RC-51(13) „Dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitos Nr. 389/2250(Ute):13 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytiems reikalavimams“.
Pareiškėja skunde nurodo, kad gavusi Tarnybos 2013-07-19 paklausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti, kaip nustatyti žemės sklypų plotų pataisos koeficientai, atitinkamai patikslino Ataskaitą. Garbės teismas skyrė nuobaudą tik už pataisos koeficientų Ataskaitoje nepateikimą, tačiau atlikus patikslinimą, neliko pagrindo teigti, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimų. Šis pareiškėjos skundo argumentas atmestinas.
Pagal Metodikos 50-53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ataskaitoje nebuvo pateikti privalomi konkretūs skaičiavimai, pagrindžiantys kiekvienos padarytos ploto pataisos, turinčios tiesioginę įtaką vertei, dydį. Atsižvelgęs į tai, Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimą, nes reikalavimas pagrįsti nustatytą turto vertę nebuvo įvykdytas, nors tai privaloma pagal teisės aktų nuostatas. Garbės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po Ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, nes gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas papildomas vertės nustatymo pagrindimas.
Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata, reikalaujanti pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, t. y. matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai, konkrečiu atveju - pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti Ataskaitoje. Atsakovė pagrįstai teigia, kad skaičiavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, galima būtų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti.
Pareiškėja remiasi 5-ojo Europos vertinimo standarto 4.1.1 ir 4.2.1 punktais ir nurodo, kad Ataskaita negali būti per didelės apimties, o reikalavimas ataskaitoje pateikti kiekvieno koeficiento apskaičiavimo seką yra perteklinis.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, turto arba verslo vertinimas - turto ir (arba) verslo vertės nustatymas pagal atitinkamą turto arba verslo vertinimo metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Metodikoje. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Metodikoje reglamentuojama Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų turto ir verslo vertinimo metodų šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka. Pagal Įstatymo 6 straipsnį, turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais; Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Metodikoje. Įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas parengia turto arba verslo vertinimo ataskaitą, nurodytą šio įstatymo 22 straipsnyje. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie duomenys privalo būti pateikti turto arba verslo vertinimo ataskaitoje. Pagal Įstatymo 23 straipsnio l dalį, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.
Įstatyme ir Metodikoje nustatytas reikalavimas pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas nėra perteklinis, o priešingai, yra būtinas siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra esminis turto vertinimo ataskaitų elementas, nes tik tinkamai turto vertinimo ataskaitoje pateikus vertės nustatymo pagrindimą, galima įsitikinti ir patikrinti, kokie veiksmai su tam tikrais dydžiais ir skaičiais buvo atlikti gaunant atitinkamą rezultatą. Priešingu atveju vertinimo ataskaitų naudotojams kyla pagrindo abejoti, ar vertinimo ataskaitose naudojami duomenys yra teisingi. Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką pradedant vertei svarbių duomenų fiksavimu, tęsiant tinkamų metodų taikymu ir baigiant vertinimo rezultatais. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą, parodant skaičiavimus. 5-ojo Europos vertinimo standarto 4.1.1 punktas nustato, kad parengiama rašytinė vertinimo ataskaita, pateikiant tekstą patikimu ir lengvai klientui bei vertinimo naudotojams suvokiamu būdu. Priešingai, negu skunde nurodo pareiškėja, minėtame punkte nėra nurodyta, kad ataskaita negali būti didelės apimties. Pareiškėjos minimas 5-asis Europos vertinimo standartas „Vertinimo ataskaita“ taip pat nustato, kad nuo ataskaitos kokybės gali priklausyti priimami sprendimai, finansiniai įsipareigojimai arba jų panaikinimas. Atsakovė pagrįstai teigia, kad vertinimo ataskaita negali būti dviprasmiška, kokiu nors būdu klaidinti skaitytoją ar sukurti neteisingą įspūdį. Dėl šios ir kitų priežasčių ji turi būti suformuluota taip, kad ją tinkamai suprastų ir asmuo, neturintis jokių žinių apie turtą ar vertinimo veiklą. Taigi, skaičiavimai vertinimo ataskaitose turi būti pateikiami taip, kad ataskaitos užsakovui ir tretiesiems asmenims būtų įmanoma patikrinti, ar skaičiavimai atlikti teisingai.
Pareiškėjos teigimu, Garbės teismas nenurodo, jog Ataskaitoje nustatyta vertė yra klaidinga, taip pat nenurodo, kad pataisos koeficientai yra klaidingi, o remiasi tik formaliu teisės aktų pažeidimu.
Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Garbės teismas neturi teisės kvestionuoti turto vertinimo ataskaitose nustatyto turto vertės dydžio. Taigi, Garbės teismas pagal Įstatymu jam suteiktą kompetenciją turi teisę nustatyti teisės aktų pažeidimus ir kiekvienu atveju spręsti tiek dėl drausmės bylos iškėlimo, tiek dėl vertintojo padarytų ar nepadarytų pažeidimų ir drausminės nuobaudos, tačiau neturi teisės nuspręsti, ar ataskaitoje pateikta vertė yra teisinga.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Ataskaitoje buvo padarytas formalus teisės aktų pažeidimas, nes turto vertės nustatymo pagrindimas laikomas vienu iš svarbiausių Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų turto vertinimo ataskaitų turiniui keliamų reikalavimų, visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui ir sąmoningai neteisingam jų pateikimui turto vertinimo ataskaitose. Turto vertintojų rengiamos ataskaitos sukelia pasekmes visai valstybės ekonominei sistemai ir rinkos situacijai. Vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose bei komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio). Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės pagrindimas yra esminis vertinimo procedūros elementas, pareiškėjos argumentas šį Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą laikyti formaliu yra nepagrįstas.
Teismas daro išvadą, kad drausminė nuobauda pareiškėjai paskirta laikantis Garbės teismo nuostatų 3.5 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, reiškiančio, kad skiriama drausminė nuobauda turi būti proporcinga padarytų pažeidimų mastui ir pasekmėms. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas atsižvelgė į pareiškėjos padaryto teisės aktų pažeidimo pobūdį, į jos paaiškinimus, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų rengiant Ataskaitą nenustatyta, todėl teisėtai paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą - pastabą.
Atmestinas pareiškėjos skundo motyvas, kad tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, diskriminavo pareiškėją kitų turto vertintojų atžvilgiu. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba, vertindama kitų turto vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, pataisos koeficientų nepateikimą įvertino kaip mažareikšmį nukrypimą nuo teisės aktų reikalavimų ir nesikreipė į Garbės teismą. Argumentai dėl Tarnybos atliekamų veiksmų vertinant kitas ataskaitas yra nesusiję su nagrinėjama administracine byla, nes šios bylos ginčo dalykas yra ne Tarnybos priimta išvada, o Garbės teismo, t. y. kito teisės subjekto, sprendimas.
Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba nėra parengusi pavyzdinės bendros ataskaitos formos, neteikė jokių išaiškinimų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų klausimais, todėl negalima taikyti drausminių nuobaudų dėl formalių ataskaitų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Visi ataskaitos formai ir turiniui keliami reikalavimai išsamiai aptarti Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nuostatose. Turto vertintojas yra specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, kuris savo veikloje vadovaujasi profesionalumo principu, reiškiančiu, kad vertintojas imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties; kels kvalifikaciją, tobulins žinias ir įgūdžius teisės aktų nustatyta tvarka. Europos vertinimo standartai įtvirtina, kad vertintojas privalo pademonstruoti profesionalumą, žinias ir kompetenciją; visi vertintojai, prisidedantys prie ataskaitos parengimo, privalo turėti tinkamą kompetenciją, veikti vadovaudamiesi profesiniais standartais (EVS 3).
Remiantis išdėstytais motyvais, nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. GT-56(13)-S.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos A. K. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.