Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja A. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2014 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. GT-15(14)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. kovo 26 d. gavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos raštą Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458, kuriame buvo prašoma įvertinti UAB „Sinvita“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/2044 (Kau):11 (toliau – ir Ataskaita Nr. 1) ir UAB „Bioportus“ turto įvertinimo ataskaitos Nr. 37/2045 (Kau):11 (toliau – ir Ataskaita Nr. 2) atitiktį teisės aktų reikalavimams. Garbės teismas Tarnybos teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo ir Tarnybos išvadą Nr. GT-101(13)-I-3 dėl pareiškėjos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 2 gavo tik 2013 m. gruodžio 16 d., t. y. po 264 dienų nuo informacijos gavimo, o teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo ir Tarnybos išvadą Nr. GT-13(14)-I dėl jos veiksmų rengiant Ataskaitą Nr. 1 – tik 2014 m. sausio 29 d., t. y. po 339 dienų nuo informacijos gavimo. Taip buvo viršytas Turto ir verslo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas 10 dienų terminas, pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą, paneigtas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja pažymėjo, kad Garbės teismas, neatidėjęs posėdžio, šiurkščiai pažeidė tiek Garbės teismo nuostatų 24, 26 straipsnius, tiek gero administravimo principą, tiek pareiškėjos teisę būti išklausytai. Pareiškėjos teigimu, Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta informacija savo detalumu atitinka Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 81 punkte apibrėžtą glaustos vertinimo ataskaitos sąvoką, todėl Garbės teismas nepagrįstai konstatavo ataskaitų neatitiktį Įstatyme įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėjos manymu, Garbės teismo argumentas, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 pareiškėjos pasirinktas „įmonės turto sudėtinių dalių“ ar „turto požiūrio metodo derinio“ metodas nebuvo įtvirtintas nei Įstatyme, nei Metodikoje, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pareiškėjos pasirinktų metodų ar jų derinių nedraudžia naudoti aprobuota tarptautinė praktika. Pareiškėja paaiškino, kad, rengdama Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, taikė turto požiūrio metodų derinį ir vadovavosi visais Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 7 straipsnyje nurodytais turto vertinimo metodais, t. y. lyginamosios vertės, atkuriamosios vertės, naudojimo pajamų vertės, ypatingosios vertės ir kitais Vyriausybės patvirtintais ir tarptautinėje praktikoje aprobuotais metodais ar jų deriniais. Pareiškėjos manymu, Garbės teismas, vertindamas jos veiksmus rengiant Ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2, neatsižvelgė į jos pasirinktą metodą vertinant abiejų įmonių vertę. Nustatant UAB „Bioportus“ ir UAB „Sinvita“ akcijų rinkos vertes turto požiūrio metodų deriniu buvo remiamasi išlaidų (kaštų) metodu, nustatančiu atkuriamąją turto vertę, kuri atitinka rinkos vertę akcijų paketų vertės nustatymo datą. Pareiškėja, atlikdama UAB „Bioportus“ ir UAB „Sinvita“ vertinimą, vadovavosi tiek pačių įmonių, tiek vertinamoms įmonėms priklausančių įmonių oficialiai pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais, t. y. balansais ir pelno (nuostolių) ataskaitomis, kurios yra parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo normomis ir laikomos oficialiais, įmonių tikrąją finansinę padėtį pagrindžiančiais dokumentais. Net hipotetiškai manant, kad Ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta bendrovių vertė buvo pagrįsta nepakankamai, tai, pareiškėjos manymu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ataskaitos neatitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto reikalavimo. Pareiškėja pažymėjo, kad Garbės teismas neturi teisės spręsti dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties Įstatymo 22 straipsniui ir (ar) Metodikos reikalavimams, nes tokia teisė Įstatymu ir finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1K-116 patvirtintais Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuostatais (toliau – ir Tarnybos nuostatai) suteikta ne Garbės teismui, o Tarnybai