- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2-6876-1119/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01909-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- R. J.
- Advokatai
- Simona Vaičiulytė-Gavorskienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui R. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau taip pat ieškovė arba draudikas) pareiškė ieškinį (el. b. medž. 1-3 l.), kuriuo prašė iš atsakovo R. J. (toliau taip pat atsakovas) priteisti 4 231,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2023-01-10 sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 2235752, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2023-03-21 R. J., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukėlė eismo įvykį. Minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas ir šviesoforas. Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Šiaulių AVPK nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 2320336112, pripažintas atsakovas. Ieškovė dėl šio eismo įvykio išmokėjo 4 231,36 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudimo išmoka išmokėta pritaikius 3 proc. (40,36 Eur) nusidėvėjimą. Taigi ieškovė reikalauja priteisti 4 231,36 Eur žalos atlyginimą iš žalą padariusio atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė ieškinį atmesti arba reikšmingai sumažinti priteistinos žalos dydį (el. b. medž. 34-37 l.). Nurodė, kad atsakovas yra neįgalus asmuo, jam yra nustatytas vos 20 proc. darbingumo lygis, sveikatos būklė negerėja, ir ši aplinkybė ateityje išliks nepasikeitusi. Dėl turimo neįgalumo atsakovo galimybės dirbti ir gauti pajamų yra itin ribotos. Atsakovo pajamos yra nedidelės – apie 200 Eur, iš kurių apie 180 Eur neįgalumo pensija. Gaunamų pajamų atsakovui vargiai pakanka vaistams ir kitoms būtinosioms išlaidoms. Be to, skolininko teisių užtikrinimui išieškojimo procese yra nustatoma neišieškoma suma, t. y. skolininko lėšų dalis, iš kurios skolos nėra išieškomos. Kai asmuo negauna jokių pajamų, neišieškoma suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2024 m. – 446 Eur). Kitaip tariant, dėl itin mažų atsakovo pajamų, jis pats prievolės, jei teismas ją pripažintų esant, vykdyti negalėtų, o priverstinis ieškojimas iš atsakovo menkų pajamų taip pat nebūtų įmanomas. Tikimybė, kad dėl savo sveikatos būklės atsakovas galės įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų yra minimali. Atsakovas neturi ir jokio turto. Teismui tenkinus ieškinį, atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių – jam atsirastų prievolė mokėti didelę pinigų sumą, kurios jis dėl savo sveikatos būklės ir turtinės padėties nei šiuo metu, nei, tikėtina, ateityje negalėtų įvykdyti.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką (el. b. medž. 42-44 l.), kuriame nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalis, nei CK 6.282 straipsnio 3 dalis nenumato ieškinio atmetimo dėl sunkios skolininko turtinės padėties. Teismui suteikta teisė sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Vairavimas būnant neblaiviu, rodo atsakovo tyčią, todėl minėta nuostata, nagrinėjamu atveju, negali būti taikoma. Be to, atsakovas nepateikė visų jo turtinę padėtį atskleidžiančių įrodymų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė tripliką (el. b. medž. 47-48 l.), kuriame nurodė, kad atsakovas neturėjo tikslo padaryti kokios nors žalos, to tikslingai nesiekė ir nors sėdo už vairo neblaivus, negalėjo numatyti, kad tai būtinai sąlygos žalos atsiradimą, t. y. neveikė tyčia. Atsakovo elgesys galėtų būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, nes jis elgėsi neprotingai, nerūpestingai, neapdairiai, netinkamai esamoms aplinkybėms. Atitinkamai, nesant tyčios, žala gali būti mažinama atsiliepime nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) yra išsituokęs, naujos santuokos nėra sudaręs. Iki 2023 m. spalio mėn. (imtinai) R. J. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl sveikatos būklės tęsti darbo nebegalėjo ir šiai dienai gauna vienišo asmens išmoką bei šalpos neįgalumo/negalios pensiją, jam Šiaulių miesto savivaldybės administracija moka tikslinę kompensaciją (slaugai). Kitų pajamų atsakovas negauna. Automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, buvo konfiskuotas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-04-21 nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė D. S. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių paaiškino, kad atsakovas apie dėl eismo įvykio kilusią žalą žinojo jau 2023 m. gegužės mėnesį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dėl jos sumažinimo, neatlygino net dalies žalos. Mano, kad atsakovas vengia atsakomybės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. J. ir jo atstovė advokatė Simona Vaičiulytė-Gavorskienė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Atsakovas be procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, kad jis yra 80 proc. nedarbingas dėl širdies nepakankamumo bei pažeisto stuburo, stuburo operaciją atlikti yra pavojinga, vartojant vaistus, jaučiasi geriau. Per mėnesį gauna apie 300 Eur pajamų. Atsakovas gyvena pas draugę (duomenys neskelbtini), kuri jį prižiūri, išlaiko, moka už jį mokesčius. Jo gyvenamoji vieta yra deklaruota tėvų buvusiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis ten negyvena, namas nuosavybės teise priklauso netikrai sesei, jame gyvena 2 sesers vaikai. Namą paveldėjo sesuo. Šiuo metu nedirba, nuo 2025 m. kovo mėnesio galės perlaikyti vairavimo egzaminą dėl teisės vairuoti transporto priemones ir tuomet galbūt jis galės kur nors įsidarbinti. Iki eismo įvykio dirbo vairuotoju, turėjo B kategorijos teises, jo pareigos buvo užsakyti ir parvežti prekes, dar anksčiau užsiėmė statyba, renovacija, dirbo (duomenys neskelbtini) mėsos rūkytoju, užsiėmė baldų restauravimu. Jo išsilavinimas – vidurinis. Šiuo metu vartoja vaistus, dėl kurių jis negali vairuoti. Jo draugė dirba, per mėnesį gauna apie 1000 Eur pajamų. Per mėnesį vaistams reikia bent 100 Eur, maistui 600-700 Eur, jis negali visko valgyti, negalima valgyti raudonos mėsos ir ankštinių kultūrų, būstui vasarą išleidžia apie 300 Eur, žiemą – daugiau. Turi pilnametę dukrą, kurios neaugino, su ja nebendrauja, kitų artimųjų giminaičių neturi. Skolų neturi. Šiuo metu jis nėra draustas, nes tvarkosi dokumentus dėl nedarbingumo pratęsimo, gali būti, kad nedarbingumas bus didesnis ir jam neišduos sveikatos pažymos, reikalingos teisei vairuoti gauti. 2023 m. lapkričio mėnesį nutraukė darbo sutartį dėl sveikatos ir dėl to, kad neteko teisės vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
7. Iš byloje esančių procesinių dokumentų, ieškovės atstovės paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudikas (ieškovė) ir draudėjas (atsakovas) 2023-01-10 sudarė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 2235752, kuria iki 2023-04-10 apdraudė transporto priemonės Opel Vectra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), valdytojo civilinę atsakomybę (toliau taip pat – Sutartis) (el. b. medž. 7-11 l.). 2023-03-21 20.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo valdoma Transporto priemonė atsitrenkė į kelio ženklą ir šviesoforą, juos apgadino, dėl ko kilo 4271,72 Eur žala (el. b. medž. 4, 12-13, 15, 16-23, 45-46 l.). Ieškovė išskaičiusi 4 proc. nusidėvėjimą išmokėjo žalą patyrusiam asmeniui 4231,36 Eur (el. b. medž. 14 l.), ir išsiuntė atsakovui 2023-05-29 pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka byloje Nr. R 23-5774 (el. b. medž. 5 l.). Dėl atsakovui eismo įvykio metu nustatyto neblaivumo (1,80 prom.) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10219-23 (el. b. medž. 54-58 l.). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023-04-12 nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-04-21 nutartimi minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
8. Atsakovas į bylą teikė savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, o būtent, kad iki 2024-07-13 atsakovui buvo nustatytas 20 proc. nedarbingumas (el. b. medž. 38 l.), kad jo vardu nėra registruota nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (el. b. medž. 39 l.), jis yra įšsituokęs, tačiau gyvena kartu su sugyventine, kad jis nedirba ir gauna šalpos neįgalumo/negalios pensiją, vienišo asmens išmoką bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skiriamą tikslinę kompensaciją (vidutiniškai 481,74 Eur per mėnesį) (el. b. medž. 50-51, 64-69 l.), jo turėta Transporto priemonė yra konfiskuota (el. b. medž. 54-61 l.), kitų transporto priemonių atsakovo vardu neregistruota (el. b. medž. 70 l.). Atsakovas nurodė, kad jis neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, nes neteko teisės vairuoti transporto priemones bei dėl sveikatos sutrikimų. Pasak atsakovo, šiuo metu yra iš naujo vertinamas jo darbingumo lygis ir gali būti, jog dėl sveikatos sutrikimų jis neturės teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes atsakovas nepateikė.
9. Nors atsakovas nurodė, kad jis neturi galimybių dirbti dėl savo sveikatos sutrikimų, tačiau šis atsakovo teiginys atmestinas kaip neįrodytas, nes iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovui jis buvo išduotas 2023-08-18, o iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovas, nors ir su nedidelėmis pertraukomis dėl ligos dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2023-10-31, kas leidžia konstatuoti faktą, kad atsakovui turimi sveikatos sutrikimai netrukdė atlikti sutartas darbo pareigas. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad po 2023-08-18 jo sveikatos būklė reikšmingai pablogėjo. Taigi atsakovas, turėdamas mėsos rūkytojo, statybininko ir vairuotojo įgūdžius, net ir esant sveikatos sutrikimams turi galimybes dirbti darbo laiką ir sąlygas pritaikius prie atsakovo sveikatos būklės, o teisę kreiptis dėl vairavimo teisės įgijimo atsakovas įgis po 2025-03-22.
10. Atsakovas teismo posėdyje taip pat teigė, kad jis negyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje, šį adresą atsakovas nurodė kaip savo gyvenamosios vietos adresą, teikdamas procesinius dokumentus į nagrinėjamą civilinę bylą, minėtą adresą atsakovas nurodė ieškovei, sudarydamas Sutartį, kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, sudarydamas sutartį dėl banko sąskaitos atidarymo su banku bei šį adresą kaip gyvenamosios vietos adresą ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresą atsakovas nurodė 2023-04-21 teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu. Taigi atsakovas nurodydamas aplinkybes dėl savo gyvenamosios vietos nebuvo nuoširdus.
11. Atsakovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad jis su savo sese nebendrauja, nepalaiko ryšio, tačiau iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-04-21 nutarties matyti, kad atsakovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavus jo sesei I. B. Ši aplinkybė leidžia vertinti atsakovo minėtą teiginį kritiškai ir atmesti.
12. Atsakovas taip pat teigė, kad jam gaunamų lėšų nepakanka jo asmeniniams poreikiams patenkinti, piniginių lėšų nelieka, todėl nėra galimybių ieškovei atlyginti padarytą žalą Gaunamų piniginių lėšų dydžiui nustatyti, atsakovas teikė savo banko sąskaitos išrašą, tačiau minėtame banko sąskaitos išraše atsispindi tik atsakovo gautos piniginės lėšos, tačiau neatsispindi jo turėtos išlaidos, iš šio išrašo taip pat neįmanoma nustatyti turimo pinginių lėšų likučio. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-580-841/2024 pagal ieškovės UAB „Osvalda“ ieškinį atsakovui R. J. dėl 138,00 Eur skolos – Transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, 2,65 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Byloje 2024-01-24 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir 2024-02-14 išduotas vykdomasis raštas. 2024-03-06 antstolė V. Š. grąžino vykdomąjį raštą teismui, nes išieškotojas UAB „Osvalda“ atsisakė išieškojimo, kadangi skola sumokėta iki vykdomojo dokumento perdavimo išieškojimui. Taigi atsakovas laikotarpiu nuo 2024-02-14 iki 2024-03-06 geranoriškai sumokėjo išieškotojui 138,00 Eur skolą, 22,00 Eur žyminį mokestį ir paskaičiuotas palūkanas, t. y., ne mažiau nei 150 Eur per beveik 1 mėnesį. Taigi šių aplinkybių visuma, sudaro pagrindą atsakovo teiginius apie jo galimybes mokėti žalos atlyginimą ieškovei vertinti kritiškai atsižvelgiant į byloje esančius kitus įrodymus, juo labiau, kad atsakovas, teikdamas paaiškinimus teismui ne visuomet buvo nuoširdus.
13. Byloje nėra ginčo ir byloje esančiais įrodymais visiškai įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, žalos dydis, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio, todėl daugiau dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakytina. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaltės formos ir atsakovo galimybių atlyginti žalą.
Dėl atsakovo kaltės formos ir jos įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Analogiška nuostata įtvirtinta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59.1 punkte.
15. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Įvykdžius šią prievolę, deliktiniai teisiniai santykiai tarp nukentėjusiojo ir transporto priemonės valdytojo pasibaigia (CK 6.123 straipsnis) ir tik TPVCAPDĮ 22 straipsnyje nurodytais pagrindais kyla nauja prievolė, siejanti draudiką ir atsakingą už žalą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1). Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos ar jos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
16. Atsakovas prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį arba iš viso žalos iš jo nepriteisti, ir vadovaujasi CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Ieškovė su prašymu nesutinka, nes atsakovas, žinodamas, kad yra neblaivus, priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, todėl tokie jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčiniai.
17. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenustato galimybės nepriteisti iš atsakovo žalos atlyginimo nustačius jo sunkią turtinę padėtį. Antra, atsakovo prašomas taikyti CK 6.282 straipsnis taikytinas esant deliktinės atsakomybės atvejui. Kaip jau minėta, deliktinės civilinės atsakomybės santykiai pasibaigė, kai ieškovė visiškai padengė nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl CK 6.282 straipsnis šioje byloje netaikytinas (taip pat žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-274-889/2022 ir kt.). Taigi kaltės klausimas šioje byloje netenka aktualumo. Visgi teismų praktikoje dažniausiai nustatoma, kad asmuo, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus veikė esant dideliam neatsargumui.
18. Pagal CK 6.251 straipsnį teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad sumažintas nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Ieškovė nurodo, kad jos prašomą priteisti sumą ir sudaro draudimo išmokos, kurios buvo išmokėtos draudimo sutarties pagrindu, atlyginant atsakovo padarytą žalą trečiajam asmeniui. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).
19. Atsakovas tvirtina, kad dėl sveikatos būklės ir dėl to, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones šiuo metu niekur nedirba ir neturi jokio turto, jo gaunamos pajamos nepakankamos jo asmeniniams poreikiams patenkinti ir nėra galimybių turtinę padėtį pagerinti. Visgi šioje byloje nustatyta, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti faktui, kad jo turtinė padėtis yra tokia sunki (žr. sprendimo 8-12 p.), jog būtų reikalinga reikšmingai mažinti atlygintinos žalos dydį.
20. Šiame kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu, net ir esant sunkiai žalą padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Tai reiškia, kad vien tik bloga turtinė padėtis savaime dar nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo, apie tokią galimybę spręstina įvertinus aplinkybių visumos kontekstą. Nagrinėjamu atveju, nors eismo įvykiai vertinami kaip neatsargumo rezultatas, akivaizdu, kad būseną, kuri turėjo reikšmės eismo įvykio kilimui, susikūrė pats ieškovas. Jo neblaivumas įvykio metu rodo atsakomybės nebuvimą ir visišką nesirūpinimą savo ir kitų asmenų turtu. Tai, kad atsakovas 2023-04-21 teismo posėdyje nagrinėjant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą negalėjo paaiškinti savo elgesio, kodėl priėmė sprendimą vairuoti Transporto priemonę neblaivus, neatsiminė iki eismo įvykio buvusių aplinkybių, tik patvirtina tai, kad jo neblaivumas ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovas nesuvaldė Transporto priemonės ir dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Pastebėtina ir tai, kad taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį turi būti vertinama ir atsakomybės prigimtis, o nagrinėjamu atveju žala atsirado iš nusikalstamų atsakovo veiksmų, atsakovui, nesant laidavimo, būtų taikyta baudžiamoji atsakomybė, todėl, akivaizdu, kad žalos dydžio sumažinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 str.)
21. Minėta, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad sumažintas nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Ieškovė nurodo, kad jos prašomą priteisti sumą ir sudaro draudimo išmoka, kuri buvo išmokėta draudimo sutarties pagrindu, atlyginant atsakovo padarytą žalą trečiajam asmeniui.
22. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, žalos dydžio sumažinimas neatitinka visiško nuostolių atlyginimo išimties taikymo sąlygų, todėl atsakovo prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį netenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina jos ieškiniu prašomas 4231,36 Eur žalos atlyginimas (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.251 straipsnio 1–2 dalys).
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas ir kiti procesiniai klausimai
23. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
24. Iškėlus civilinę bylą skolininkui skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 str. 2 d.) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra iškelta 2024-04-24 ir ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį, už priteistą sumą (4 231,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį už pareikštą ieškinio reikalavimą (el. b. medž. 24 l.). Šiuo atveju atsakovas yra laikomas pralaimėjusia bylą šalimi, todėl iš jo ieškovei priteistinas 95 Eur žyminis mokestis (80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 15,86 Eur, jos valstybei nepriteistinos iš atsakovo kaip pralaimėjusios bylą šalies, nes atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais nustatytos sumos, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
28. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
29. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovei priteistina suma yra 4 326,36 Eur. Atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir gauti pakankamai pajamų yra ribotos, jo vardu registruot kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas tik nuo 2025-03-22 turės teisę kreiptis dėl teisės vairuoti transporto priemones sugrąžinimo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad 4 326,36 Eur (4231,36+95) įsiskolinimas atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra ženkli suma, taigi atsakovas neturėtų galimybių iš karto sumokėti ieškovei priteistą sumą.
30. Atsižvelgiant į sprendimo 29. punkte nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), šalių lygiateisiškumo principais, teismo nuomone, yra tikslinga šiuo sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteistina 4231,36 Eur žalos atlyginimas ir 95,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 4 326,36 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4231,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-24) iki visiško sprendimo įvykdymo, vykdymą išdėstyti dalimis 43 (keturiasdešimt trims) mėnesiams, įpareigojant atsakovą 42 (keturiasdešimt du) mėnesius ieškovės naudai kas mėnesį sumokėti po 100,00 Eur (kas mėnesį atsakovo ieškovei mokėtina suma nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo pajėgus kitam kreditoriui per mėnesį laiko sumokėti 150 Eur sumą), o paskutinį mėnesį – 31,36 Eur ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4231,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-24) iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 284 str. 1 d.). Manytina, kad toks išdėstymas neprieštaraus ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros principui. Įsiskolinimo išdėstymu suteikiama atsakovui galimybė sumokėti įsiskolinimą gera valia, nustatytomis dalimis, nepradedant priverstinio skolos išieškojimo ir nedidinant atsakovo mokėtinos sumos vykdymo išlaidomis. Atsakovui tuo pačiu išaiškinama, kad nesilaikant nustatytos teismo sprendimo išdėstymo tvarkos, priteista suma gali būti išieškota iš atsakovo priverstinai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 231,36 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 36 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4231,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-04-24 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 95 Eur (devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisto 4231,36 Eur žalos atlyginimo ir 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 4 326,36 Eur, bei 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 4231,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-24) iki visiško sprendimo įvykdymo, įvykdymą dalimis, įpareigojant atsakovą R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 326,36 Eur sumą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4231,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-24) iki visiško sprendimo įvykdymo ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, sumokėti dalimis per 43 (keturiasdešimt tris) mėnesius: 42 (keturiasdešimt du) mėnesius ieškovės naudai kas mėnesį sumokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), o paskutinį mėnesį – 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) ir apskaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4231,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-24) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.