- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- e2-274-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00171-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Milda Skersienė (pirm.)
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- K. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. D. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 60 421,17 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 731,76 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje, metu atsakovas K. D., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino įmonei „DB Regio Bus Mitte GmbH“ priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). K. D. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo jį tenkinti iš dalies ir sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad atsakovo motina už jį ieškovei 2020 m. gruodžio 3–4 d. atliko 1 462,46 Eur pavedimą. Be to, prašo atsižvelgti į atsakovo sunkią finansinę padėtį. Teigia, kad mato galimybes užbaigti bylą taikos sutartimi.
3. 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi teismas nusprendė rengtis bylai paruošiamųjų dokumentų būdu (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 227 straipsnis).
4. Dublike ieškovė nurodo, kad atsakovui pateikus taikos pasiūlymą, ieškovė jį svarstytų.
5. Triplike atsakovas nurodo, kad prašomas priteisti žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas atsakovo atlikto mokėjimo suma. Nurodo, kad atsakovas ruošia taikos pasiūlymą ieškovei.
Šalies argumentai
6. 2022 m. sausio 18 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 67 478,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2 689,49 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė už atsakovo eismo įvykio metu padarytus nuostolius iš viso sumokėjo 68 940,86 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė įskaitė atsakovo vardu sumokėtą 1 462,46 Eur sumą, todėl priteistinas žalos atlyginimo dydis sudaro 67 478,40 Eur. Iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 2 689,49 Eur kompensacinių įstatyme nustatyto dydžio palūkanų (58 958,71 Eur skola x 0,05 palūkanų dydis/365 dienų skaičius metuose x 333 pradelstų dienų skaičius, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2020 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos).
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, kad su patikslintu ieškiniu sutinka visiškai, tačiau mano, kad turtinės žalos atlygimo suma turėtų būti mažinama. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytos turtinės žalos dydžio. Atsakovo finansinė situacija šiuo metu yra itin sunki, jis neturi lėšų sumokėti tokio dydžio sumą. Atsakovui 27 metai, tačiau šiuo metu neturi jokio darbo. Atsakovas neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl galimybių įvykdyti ieškovės prašomą sumą pastarasis neturi jokių galimybių. Atsakovas mano, kad neblaivumas nepaneigia galimybės mažinti atlygintinos žalos dydį Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl prašo teismo įvertinti pastarojo sunkią finansinę padėtį ir sumažinti ieškovės prašomą atlyginti žalos dydį.
8. Atsakovas prieš teismo posėdį prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovė tam neprieštaravo, bet teismas protokoline nutartimi atmetė prašymą ir išnagrinėjo bylą paskirtame teismo posėdyje šalių atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
9. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 14 d. eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje, metu atsakovas K. D., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino įmonei „DB Regio Bus Mitte GmbH“ priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). K. D. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,8 prom. girtumas. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas būtent šios transporto priemonės valdytojas, todėl ieškovei atsirado pareiga kompensuoti šio asmens padarytą žalą. Draudimo sutarties pagrindu kompensuodama eismo įvykio metu padarytą nuostolį AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo: 2020 m. liepos 31 d. išmokėta 58 958,71 Eur draudimo išmoka, 2020 m. lapkričio 20 d. išmokėta 1 462,46 Eur draudimo išmoka, 2021 m. rugsėjo 22 d. išmokėta 2 500 Eur draudimo išmoka, 2021 m. rugsėjo 30 d. išmokėta 334,75 Eur ir 5 684,94 Eur draudimo išmokos. Iš viso ieškovė išmokėjo 68 940,86 Eur draudimo išmokų nukentėjusiajam.
10. Ieškovė nurodo, kad siuntė atsakovui pretenzijas, nustatydama terminą prievolei įvykdyti iki 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovas žalos neatlygino. Ieškovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. pretenziją, siųstą atsakovui su raginimu per 15 dienų sumokėti 58 958,71 Eur sumą, 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2021 m. spalio 7 d. pretenzijas apie papildomai išmokėtas draudimo išmokas su raginimu sumokėti jas ieškovei per 15 dienų.
11. Atsakovas po bylos iškėlimo teisme sumokėjo dalį žalos. Ieškovė įskaitė atsakovo vardu sumokėtą 1 462,46 Eur sumą, todėl neatlygintos žalos dydis sudaro 67 478,40 Eur.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
12. Atsakovas pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes ir padarytos žalos dydį, todėl teismas laiko faktines aplinkybes dėl 68 940,86 Eur ieškovo patirtos žalos išmokant draudimo išmokas nustatytomis (CPK 187 straipsnio 2 dalis).
13. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos ar jos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
15. Atsakovas prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį ir vadovaujasi CK 6.282 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Ieškovė su prašymu nesutinka, nes atsakovas, žinodamas, kad yra neblaivus, priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, todėl tokie jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip tyčiniai.
16. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prašomas CK 6.282 straipsnis taikytinas esant deliktinės atsakomybės atvejui. Kaip jau minėta, deliktinės civilinės atsakomybės santykiai pasibaigė, kai ieškovė visiškai padengė nukentėjusiajam padarytą žalą, todėl CK 6.282 straipsnis šioje byloje netaikytinas.
17. Pagal CK 6.251 straipsnį teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).
18. Atsakovas tvirtina, kad nors yra jaunas ir darbingo amžiaus, šiuo metu niekur nedirba ir neturi nekilnojamojo turto. Nors iš atsakovo nurodytų aplinkybių ir būtų galima spręsti apie jo finansinę padėtį, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti faktui, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie turimas banko (bankų) sąskaitose lėšas bei jų kitimą pastaruoju laiku, be to, į bylą nebuvo pateiktos ir VĮ „Regitra“ pažymos, iš kurių būtų galima nustatyti, jog atsakovas neturi transporto priemonių. Ieškovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi realias galimybes įsidarbinti. Be to, nurodo, kad ieško darbo užsienyje. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad vien tik asmens turtinė padėtis savaime nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo, apie tokią galimybę sprendžiama įvertinus aplinkybių visetą.
19. Nagrinėjamu atveju nuostoliai atsirado atsakovui neblaiviam vairuojant transporto priemonę. Kaip jau minėta, įstatymas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad sumažintas nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Ieškovė nurodo, kad jos prašomą priteisti sumą ir sudaro draudimo išmokos, kurios buvo išmokėtos draudimo sutarties pagrindu, atlyginant atsakovo padarytą žalą nukentėjusiems asmenims.
21. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, žalos dydžio sumažinimas neatitinka visiško nuostolių atlyginimo išimties taikymo sąlygų – atsakovo prašymas sumažinti atlygintinos žalos dydį netenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina jos ieškiniu prašomo 67 478,40 Eur žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 6.251 straipsnio 1–2 dalys).
Dėl kompensacinių palūkanų
22. 2022 m. sausio 18 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 689,49 Eur kompensacinių įstatyme nustatyto dydžio palūkanų (58 958,71 Eur skola x 0,05 palūkanų dydis/365 dienų skaičius metuose x 333 pradelstų dienų skaičius, skaičiuojamų nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareikalavimo įvykdyti prievolę per 15 dienų termino praleidimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos 2021 m. rugpjūčio 3 d.).
23. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos.
24. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina 2 689,49 Eur kompensacinių palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Dėl procesinių palūkanų
25. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 70 167,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme pagal patikslintą ieškinį, kuriuo buvo padidinti ieškinio reikalavimai, 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės pagrįstas bylinėjimosi išlaidas sudaro 70,08 Eur mokestis už advokato padėjėjos teisinę pagalbą rengiant ieškinį ir už tenkintus reikalavimus sumokėtas 1 278 Eur žyminis mokestis. Teismas, visiškai tenkindamas ieškovės reikalavimus, jai iš atsakovo priteisia 1 348,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo K. D. 67 478,40 Eur (šešiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 centų) turtinės žalos atlyginimo, 2 689,49 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 49 centus) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 70 167,89 Eur (septyniasdešimt tūkstančių šimto šešiasdešimt septynių eurų 89 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 348,08 Eur (tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.