- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- 1-212-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05493-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini) “ elektros montuotoju, anksčiau teistas:
1) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 30 MGL (1 900 Eur) bauda, ją įpareigotas sumokėti per 10 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; kartu su bausme skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, automobilio konfiskavimas; bauda sumokėta 2020 m. gegužės 20 d.;
2) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 24 MGL (1 200 Eur) bauda, ją įpareigotas sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2021 m.vasario 21 d., apie 22.05 val., Kretingos rajone, Petreikių kaime, kelio Gargždai-Kretinga 17-ajame kilometre (16 km. 620 m.) T. P. vairavo automobilį Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2021 m. vasario 21 d. 22.05 val. ir 2021 m. vasario 21 d. 22.27 val. alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARFM-0393 jam užfiksuotas 1,87 promilių neblaivumas.
Be to, T. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: 2020 m. gegužės 22 d. jau būdamas nuteistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą vykdyti 2019 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metams, toliau vengė vykdyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. spalio 7 d., apie 14.50 val. Klaipėdoje, Tomo gatvėje ties namu Nr. 24, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta, o 2021 m. vasario 21 d., apie 22.05 val., Kretingos rajone, Petreikių kaime, kelio Gargždai-Kretinga 17-ajame kilometre (16 km. 620 m.) vairavo automobilį Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2021 m. vasario 21 d. 22.11 val. ir 2021 m. vasario 21 d. 22.27 val. alkotesteriu „Drager Alcotest“ Nr. ARFM-0393 jam užfiksuotas 1,87 promilių neblaivumas.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. vasario 21 d. 22.05 val. buvo išgėręs 2 litrus alaus ir sėdo už vairo. Važiavo pas draugę iš namų (duomenys neskelbtini) kaime ir ties Jokūbavo kaimu jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkoholį vartojo likus 30 minučių iki vairavimo. Su alkotesterio parodymais sutinka. Teisė vairuoti jam yra atimta nuo 2019 metų vasario mėnesio iki 2021 metų gegužės mėnesio. Vairavo automobilį Seat Alhambra, kuris priklauso jo draugui J. K. Draugas yra išvykęs į užsienį ir leido naudotis jo automobiliu. Draugas nežinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Automobilio vertė galėtų būti apie 700-800 Eur, nes automobilis turi gedimų. 2020 m. spalio 7 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nes reikėjo vykti į darbą Klaipėdoje. Tuomet buvo nubaustas 600 Eur bauda. Paskirtą baudą moka dalimis, dar liko sumokėti 200 Eur. Gailisi dėl savo poelgio ir daugiau nebevairuos, šiuo metu į darbą jau važiuoja mikroautobusu.
Kaltinamajam T. P. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei ir kaltinamajam bei jo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 22.05 val., Kretingos rajone, kelyje Gargždai–Kretinga (16 km. 620 m.) sustabdytas automobilis Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus T. P., jam nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 1).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2021 m. vasario 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 22.05 val., Kretingos rajone, kelio Gargždai–Kretinga 16 km. 620 m., gavus budėtojo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, sustabdytas automobilis Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo T. P., kuris pripažino, kad prieš 30 minučių vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Patikrinus duomenų bazę nustatyta, kad T. P. neturi teisės vairuoti, nes ją yra praradęs, jam surašytas protokolas ROIK 21128736747 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (b. l. 9).
Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 šaknelių ir 2021 m. vasario 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. vasario 21 d. 22.11 val. pirmu bandymu T. P. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 22.27 val. antruoju bandymu taip pat nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 10,12). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 28 d. (b. l. 11).
Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2021 m. vasario 21 d. sprendimu T. P. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (b. l. 13).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš kelio Gargždai – Kretinga į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas J. K. parodė, kad jis yra T. P. draugas. Gal prieš metus ar pusantrų metų jis išvykdamas dirbti į užsienį, T. P. davė naudotis jam priklausančiu automobiliu Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis pirko Anglijoje, ten jis yra registruotas jo vardu. Jam nebuvo žinoma, kad T. P. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. K. (b. l. 26-32).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2001 metų gamybos transporto priemonės Seat Alhambra kaina Lietuvoje yra 1 000 Eur su PVM (b. l. 40).
Automobilis Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui J. K., transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikštelės išlaidos apmokėtos (b. l. 35-39).
Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pranešimo, taip pat Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad T. P. 2020 m. spalio 7 d. Klaipėdoje, Tomo gatvėje, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, taip pat 2021 m. vasario 21 d. Kretingos rajone, kelio Gargždai–Kretinga 16,62 kilometre, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 48-55, 77-78).
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. P. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sutinka su alkotesteriu užfiksuotais duomenimis apie jo neblaivumą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0393 šaknelės, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas ir kiti byloje surinkti duomenys. Byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. P. 2021 m. vasario 21 d., apie 22.05 val., Kretingos rajone, Petreikių kaime, kelio Gargždai-Kretinga 16 km. 620 m., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo T. P. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę.
Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad T. P. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta 30 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, kartu su bausme, be kita ko, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metams. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. birželio 14 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis T. P. nuo 2019 m. birželio 19 d. yra įtrauktas į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą, 2019 m. liepos 30 d. buvo supažindintas su teismo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 77). Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos skyriaus rašte nurodoma, kad probacijos tarnyba 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes T. P. 3 kartus pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu T. P. nuteistas pagal BK 243 straipsnį 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda už tai, kad jis vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. spalio 7 d. vairavo automobilį, kai teismo 2019 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius 2021 m. vasario mėnesį vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jame nurodė, kad T. P. ir toliau nevykdo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis T. P. 2020 m. spalio 7 d., 14.50 val., ties Tomo g. 24, Klaipėdoje, vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Be to, T. P. 2021 m. vasario 21 d., 22.05 val. kelio Gargždai-Kretinga 16,62 kilometre, vėl vairavo automobilį, kai teisė vairuoti yra atimta. Vadinasi, jau būdamas nuteistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, T. P. vėl du kartus vairavo transporto priemonę, kai Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta naudotis šia teise iki 2021 m. birželio 14 d. Be to, vieną iš šių kartų, t. y. 2021 m. vasario 21 d., T. P. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl tai rodo dar didesnį jo padarytos veikos pavojingumą. Nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu T. P. savo kaltės neneigė, pripažino, jog supranta, kad jam yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, kaltinime nurodytų transporto priemonės vairavimo atvejų jis neginčijo.
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas teigė, kad dėl vairavimo jo ginamasis jau buvo nubaustas, todėl dviguba atsakomybė jam negali būti taikoma, tačiau teismas su šiais gynėjo argumentais neturi pagrindo sutikti. Anksčiau aptartos bylos aplinkybės rodo, jog T. P. akivaizdžiai ignoruoja teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o kaltinime nurodyti 2020 m. spalio 7 d. ir 2021 m. vasario 21 d. užfiksuoti transporto priemonės vairavimo atvejai šiuo atveju negali būti vertinami kaip pavieniai ar atsitiktiniai. Byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad kaltinamasis T. P. sistemingai nevykdo teismo paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones, visumą kaltinime nurodytų kelių transporto priemonės vairavimo atvejų jungia vieninga kaltinamojo tyčia nevykdyti teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, o ne vien tik pažeisti Kelių eismo taisykles atskirais transporto priemonių vairavimo atvejais, kai yra vairuojama neturint teisės to daryti. Atsižvelgiant į tai, vien administracinės atsakomybės priemonių taikymas už atskirus transporto priemonių vairavimo atvejus, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybės negali būti vertinamos kaip pakankamos teisinės atsakomybės priemonės, nes visuma šių atvejų rodo sisteminį ir piktybišką kaltinamojo elgesį, todėl pagal savo pavojingumą tai atitinka BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokios pozicijos nagrinėjamu klausimu yra laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-417-932/2020, 2020 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191-211/2020).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. jau būdamas nuteistas pagal BK 243 straipsnį už vengimą vykdyti 2019 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones 2 metams, toliau vengė vykdyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2020 m. spalio 7 d., apie 14.50 val. Klaipėdoje, ties Tomo g. 24, ir 2021 m. vasario 21 d., apie 22.05 val., Kretingos rajone, Petreikių kaime, kelio Gargždai-Kretinga 16,620 km. vairavo automobilį, kai teisė vairuoti atimta.
Dėl bausmės skyrimo
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo nenustatyta. Pažymėtina, jog prokurorės pareiškime kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė, tačiau šios nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys T. P. veiksmai ne visais atvejais buvo atlikti jam esant neblaiviam, todėl nėra pagrindo išvadai dėl šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo.
Sprendžiant klausimą dėl bausmės paskyrimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis T. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Teismas taip pat įvertina T. P. atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu dirba. Sprendžiant klausimą dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies, reikšminga aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, už kurią Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta 30 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Nors kaltinamasis paskirtą baudą sumokėjo, tačiau kaltinamojo elgesys, t. y. analogiškos nusikalstamos veikos padarymas per sąlyginai trumpą laikotarpį rodo, kad švelniausios BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies, t. y. baudos, taikymas neužtikrino, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti T. P. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą (BK 49 straipsnis), jo terminą nustatant didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis – 75 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, atsižvelgtina į anksčiau aptartus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 243 straipsnyje numatytos veikos padarymo nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad T. P. jau buvo baustas už analogiško baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda neužtikrino, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų. Esant nurodytoms aplinkybėms, T. P. už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė, jo terminą nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui – 25 paras (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, T. P. paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie bausmės, paskirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. 75 parų arešto, pridedant dalį bausmės, paskirtos už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, t. y. 15 parų arešto, ir nustatant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, taip pat atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę kaltinamajam nustatant 60 parų arešto.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju T. P. pirmą kartą yra nuteisiamas arešto bausme. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu T. P. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, išreiškė nuoširdų gailestį dėl jų padarymo, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį ir tvirtino, jog daugiau nenusikals. Kaltinamasis šiuo metu dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, dalimis moka už ankstesnius teisės pažeidimus jam paskirtas baudas, yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant T. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą vieneriems metams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat nustatant įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 8, 10 punktai). Teismo nuomone, paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo taikymas pareikalaus iš kaltinamojo atsakingo požiūrio į savo elgesį, o įstatyme numatyta galimybė panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą padės suvokti galimas jo neteisėtų veiksmų pasekmes ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Atsižvelgiant į tai, bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme T. P. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju T. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,87 promilės girtumas. Be to, šie veiksmai atlikti tuo metu, kai T. P. jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tuo padarant BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Aptariamos nusikalstamos veikos padaromos jau ne pirmą kartą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį bei kitas T. P. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (analogiškos veikos padaromos jau ne pirmą kartą, savo elgesio nekeičia, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų šio draudimo terminą – 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 22 d.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o kaltininko vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju T. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis priklauso J. K. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog perleisdamas turtą kaltininkui, automobilio savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, taip pat nenustatyta kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiksuoti ne kaltinamajam priklausančią transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo T. P.išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, kuri pagal byloje esančius VšĮ „Emprekis” duomenis sudaro 1 000 Eur su PVM (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 93-98) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ išsiųstinas pranešimas apie T. P. paskirtą draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.
Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, T. P. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, prie bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pridedant dalį bausmės, paskirtos už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą ir T. P. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir T. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val., įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 22 d.
Paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš T. P. transporto priemonės Seat Alhambra, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, apie T. P. paskirtą draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pranešti valstybės įmonei „Regitra“.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.