Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-329-620/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
2YT-329-620/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00085-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Skolininkas
G. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybiėn mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-329-620/2017Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00085-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; (S) 3.4.5.11; 3.5.1
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo – skolininko G. P. skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų ir antstolės patvarkymo atsisakyti patenkinti G. P. skundą, suinteresuotas asmuo Valstybiėn mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolė, kurios veiksmai skundžiami - Irena Bakšienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. P. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės patvarkymo Nr. S-16-115-22553 vykdyti išieškojimą iš skolininkui G. P. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad minėtu patvarkymu nurodyta areštuoti jo pinigines lėšas, esančias Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija, remdamasi šiuo patvarkymu, uždėjo areštą jo vardu esančioms lėšoms ir tokiu būdu buvo apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), nes bet kokios iš laisvės į įkalinimo įstaigos sąskaitą jo vardu patenkančios lėšos bus automatiškai nurašomos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) – 380 Eur, o įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. G. P. turi neįgalumą, kuris siekia 65 procentus, nustatytą neterminuotam laikui, todėl nedirba įkalinimo įstaigoje. Taip pat nuo 2013 m. gruodžio 1 d. jam nėra mokama neįgalumo šalpos išmoka, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vienintelė į pataisos namų jo vardu esančią sąskaitą patenkančios lėšos buvo artimųjų giminaičių atsiųstos piniginės perlaidos, kurios jam yra reikalingos, nes jis mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos Pravieniškių filiale. Prašo panaikinti antstolės patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); nuimti areštą nuo pataisos namų sąskaitoje jo vardu esančių lėšų ir leisti jam naudotis vienos minimalios mėnesinės algos dydžio pinigų suma per mėnesį; laikinai sustabdyti įsiskolinimo išieškojimą pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, kuri baigiasi 2012-05-03, nes šiuo metu yra visiškai nemokus, o įsiskolinimą padengti įsipareigoja grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kuomet pasibaigs laisvės atėmimo bausmė.

Antstolė Irena Bakšienė G. P. skundo netenkino ir 2017 m. sausio 12 d. patvarkyme Nr. S-105 nurodė, kad jos kontoroje vykdomas išieškojimas iš G. P. pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2008-02-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-16-115-22553, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir patvarkymas Nr. S-16-115-22552 dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti vykdyti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Skolininkas G. P. nepateikė duomenų, kad į nurodytą sąskaitą patenka artimųjų pervestos lėšos, į kurias negalima būtų nukreipti išieškojimo (CPK 739 str.). CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma. Skolininkui įrodinėjančiam, jog antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, tokių duomenų antstolei nepateikė. Pateikdamas skundą pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teigdamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“ (662-674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Vykdomoji byla dėl baudos išieškojimo iš skolininko G. P. pradėta 2008 m. balandžio 23 d. Nurašyta lėšų iš skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nebuvo, pagrindo naikinti sąskaitai areštą nėra. Vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai reglamentuoti CPK 626 ir 627 straipsniuose. LR CPK 626 str. numato atvejus, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o LR CPK 627 str. - atvejus, kada antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą. Šiuose straipsniuose antstoliui nėra numatyta pareigos bei teisės sustabdyti vykdomąją bylą skolininkui prašant, todėl skolininko prašymas laikinai sustabdyti išieškojimą iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, kuri baigiasi 2020-05-03, netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos, pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko G. P. pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2008-02-09 vykdomąjį dokumentą - nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomoji byla užvesta 2008-04-24 ir skolininkui išsiųstas siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas per 5 dienas, kurį jis gavo 2008-04-26. Antstolei atliekant vykdymo veiksmus buvo išieškota 28,96 Eur (100 Lt), kurie paskirstyti kaip išieškotojo mokėtinos, bet atidėtos bendrosios vykdymo išlaidos ir išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus, išmokamos antstolei I. Bakšienei į kontoros atsiskaitomąją sąskaitą. Nuo pat išieškojimo pradžios 2008 m. iki 2016 m. antstolė nuolat atliko vykdymo veiksmus – teikdavo užklausas registrams, „Sodrai“, bankams. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog nutarimas vykdymui buvo perduotas laikantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje įtvirtinto 3 mėnesių termino. Be to, iš minėtų aplinkybių matyti, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Toliau vykdant išieškojimą, remiantis CPK 611, 733-743 straipsniais, antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S-16-115-22552 dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2016 m. gruodžio 6 d. antstolė taip pat priėmė patvarkymą Nr. S-16-115-22553 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje esančias G. P. priklausančias lėšas 116,59 Eur sumai.

Skolininkas nesutinka su laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitai uždėtu areštu. Nurodo, kad antstolė negali areštuoti mažesnės, nei vienos MMA dydžio pinigų sumos.

Įstatymas numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolės Irenos Bakšienės priimti skundžiami patvarkymai Nr. S-16-115-22552 ir Nr. S-16-115-22553 atitinka SVI 11 priede patvirtintą Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą. Taigi, tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 688 straipsnio 1 dalis, SVI 4 punktas). Be to, skolininkas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, teigdamas, kad antstolė negali nurašyti sumos, neviršijančios vienos MMA, tačiau minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir skolininko pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija nėra teisinga (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-175-372/2017).

Skolininkas nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už jo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Teismo vertinimu, skolininkui į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą (išplėstinis sąrašas numatytas ir SVI 93 punkte), iš kurio negali būti išieškoma, nes minėtame straipsnyje numatytas ribojimas, paliekant asmeniui Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos sumą, taikomas tam turtui, kurį skolininkas jau turi, pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Nagrinėjamu atveju, išieškojimas pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2008-02-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės I. Bakšienės kontoroje pradėtas 2008 m. balandžio 24 d. Į CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą artimųjų pervedamos lėšos taip pat nepatenka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios išieškant iš skolininko pinigų sumų, kaip turto rūšies, lėšas, likusias iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-77-198/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-416-590/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkas dirbtų ir gautų darbo užmokestį įkalinimo įstaigoje, be to, pats skolininkas savo skunde nurodo, kad jis turi neįgalumą ir įkalinimo įstaigoje nedirba. Be to, CPK 736 straipsnio 1 ir 2 dalyje taip pat numatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolės priimti 2016-12-06 patvarkymai teisės normų ir minėtų CPK 736 straipsnio reikalavimų nepažeidžia. Pažymėtina, kad piniginės lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo momento atlikimo skolininkui tampa jo asmeninėmis lėšomis, todėl antstolė turi teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę tardymo izoliatoriuje, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-39-212/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-77-198/2017).

Skolininkas savo skunde nurodė, kad bet kokios į jo sąskaitą patenkančios lėšos bus nurašomos, todėl neliks jokių lėšų, reikalingų jo poreikiams, mokslui. Su šiuo skolininko argumentu nesutiktina, kadangi jis nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina, kad antstolė nurodė iškaityti būtent nurodyto procentinio dydžio skolą iš skolininko darbo užmokesčio dalies, o ne iš visų lėšų, esančių jo sąskaitoje, todėl toks antstolės patvarkymas išieškojimo reglamentavimo, numatyto CPK 733-743 straipsniuose nepažeidžia. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams, mokslo reikmenims ir pan. įsigyti. Be to, kaip nurodė antstolė I. Bakšienė, priėmus skundžiamus patvarkymus, iš skolininko sąskaitos nebuvo nurašyta jokių lėšų.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje įtvirtinta teisė asmenims už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt., pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą. Šiuo atveju, G. P. nurodė, kad jam reikalingos lėšos įsigyti maisto produktams ir kitiems būtiniausiems reikmenims, taip pat mokslui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sąskaitos arešto būtų nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiamos jo teisės tenkinti būtiniausius asmeninius poreikius, todėl pareiškėjo sąskaitai uždėtas areštas teisiniam reglamentavimui neprieštarauja. Pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė ir neįrodė, kad jam reikalingos didesnės išlaidos (CPK 178 straipsnis).

Skolininkas pateiktame skunde taip pat prašo laikinai sustabdyti įsiskolinimo išieškojimą pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos, nes šiuo metu yra visiškai nemokus, o įsiskolinimą padengti įsipareigoja grįžęs iš įkalinimo įstaigos.

CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomosios bylos sustabdymo tvarka. Antstolis gali sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu, priimdamas patvarkymą. Šia norma antstoliui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo būtinumo. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumo skirstomas į dvi rūšis – privalomą (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). Nustačius CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje numatyti bylos sustabdymo pagrindai yra ne imperatyvaus pobūdžio, bet suteikiantys teisę antstoliui pačiam nuspręsti dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo reikalingumo. Įstatyme pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant antstolis atitinkamai privalo ir turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, tačiau nei viename iš minėtų straipsnių nenumatyta, kad vykdymo veiksmus sustabdo laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Darytina išvada, kad skolininko skunde nurodyti argumentai neatitinka įstatyme numatytų vykdomosios bylos sustabdymo ar atidėjimo pagrindų, todėl stabdyti vykdomosios bylos veiksmus pagrindo nėra (CPK 626, 627 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė Irena Bakšienė vadovavosi vykdymo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais, veikė teisėtai ir turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo įkalinimo įstaigos – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitoje esančias pinigines lėšas – patvarkymuose nurodyto dydžio darbo užmokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad antstolės veiksmai yra teisėti, vykdomojoje byloje įstatymų pažeidimų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. P. skundo dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė