Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-175-372/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-23
Bylos Nr.
2S-175-372/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01516-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-175-372/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01516-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.5.11. 3.5.1(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą antstolei E. R. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi skundu į teismą dėl neteisėtų antstolės veiksmų, prašydamas grąžinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerijos) išmokėtą 2 200 Eur kompensaciją už patirtą moralinę žalą. Teigė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į fizinių asmenų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), kadangi tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas vertino, jog pareiškėjo teiginys, kad antstolė išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytinas neįrodytu.

3. Teismas vertino, jog pareiškėjas V. M. nepateikė teismui duomenų, kad iš jo išieškotos piniginės lėšos, esančios Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį; išreikalauti iš antstolės E. R. ir Raseinių rajono apylinkės teismo apelianto pateiktus skundus, paaiškinimus su pateiktais priedais; nurodyti antstolei parengti patvarkymą leisti V. M. naudotis vienos MMA dydžio suma per mėnesį; į pareiškėjo pataisos įstaigoje esančią sąskaitą pervesti vieną MMA iš 2 200 Eur pinigų sumos, kurią išmokėjo Teisingumo ministerija kaip neturtinę žalą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

4.1.Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pinigų sumos neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, iš kurios išieškojimas nėra galimas.

4.2.Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo V. M. teiginys, kad antstolė išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, iš kurios išieškojimas yra negalimas, laikytinas neįrodytu.

4.3.Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad iš jo išieškotos piniginės lėšos, esančios Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos sąskaitoje patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Apeliantas prašo išreikalauti iš antstolės E. R. ir Raseinių rajono apylinkės teismo apelianto pateiktus skundus, paaiškinimus su pateiktais priedais. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui yra pateikta civilinė byla ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra visi apelianto teikti skundai, paaiškinimai, priedai.

8. Byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų jai nukreipus išieškojimą į iš Teisingumo ministerijos gautą pareiškėjui priklausančią 2 200 Eur sumą, teisėtumo.

9. Antstolė E. R. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad iš V. M. priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos 2016 m. birželio 9 d. buvo išskaičiuota 2 200,00 Eur suma. Suma išskaičiuota remiantis 2015 m. liepos 9 d. dienos „Patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tokį patvarkymą pareiškėjas buvo informuotas pasirašytinai 2015 m. rugpjūčio 5 d. Išskaičiuotos priklausančios piniginės lėšos nepatenka į piniginių lėšų kategoriją, pagal kurią būtų taikomi apribojimai ar tvarka dėl išieškojimo.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė E. R. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28 962,00 Eur išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos L. B. naudai. Antstolė 2015 m. liepos 29 d. patvarkymu „vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ areštavo skolininkui V. M. priklausančias pinigines lėšas – 28 962,00 Eur skolos ir 2 175,00 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, reikalaudama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.

11. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė neteisėtai nurašė Teisingumo ministerijos išmokėtą 2 200 Eur kompensaciją už patirtą moralinę žalą, teigdamas, kad remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieną MMA.

12. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, teigdamas, kad antstolė negali nurašyti sumos, neviršijančios vienos MMA, tačiau minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir skolininko pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija nėra teisinga. Be to, minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 – 674 str.), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas).

13. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Nors skundžiami antstolės veiksmai nėra susiję su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų gaunamų pajamų, patenkančių į CPK 733–743 straipsnių reguliavimą, tačiau išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai negalimas.

14. Apribojimų nukreipti išieškojimą į lėšas, priteistas neturtinei žalai atlyginti įstatymas nenumato (CPK 739 str.). Išieškotai sumai taip pat netaikytinos CPK 736 straipsnyje numatytos taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais (CPK 737 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, pervedamų iš Teisingumo ministerijos neturtinei žalai atlyginti, vykdomas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

15. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininkui ar jo šeimai pragyventi, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Pažymėtina, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatas, išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad antstolė išieškojimą nukreipė į pareiškėjo pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), iš kurios išieškojimas yra negalimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė E. R. nepažeidė CPK vykdymo procesą reglamentuojančių normų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto skundo reikalavimų.

17. Apeliantas atskiruoju skundu prašo nurodyti antstolei parengti patvarkymą leisti V. M. naudotis vienos MMA dydžio suma per mėnesį; į pareiškėjo pataisos įstaigoje esančią sąskaitą pervesti vieną MMA iš 2 200 Eur pinigų sumos, kurią išmokėjo Teisingumo ministerija kaip neturtinę žalą. Pažymėtina, jog CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Šių reikalavimų apeliantas skunde dėl antstolės veiksmų nenurodė, jų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė nei antstolė nei pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų taip pat nepasisako.

18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė