Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, neteistos administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015 m. lapkričio 17 d., apie 11.56 val., (duomenys neskelbtini), paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą melagingai pranešė apie tai, kad jos brolis G. L. iš motinos reikalauja ir atiminėja pinigus. Dėl šio įvykio buvo išsiųstos policijos pajėgos. Šiais veiksmais R. G. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186 straipsnyje.

R. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai pranešta pasirašant administracinio teisės pažeidimo protokole. Neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl laikytina, kad pažeidėja vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), pačios pažeidėjos rašytiniu paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad ji, jos motina ir du broliai vartojo alkoholį, tačiau brolis G. pinigų iš motinos nereikalavo, jos nemušė ir neprievartavo (5 b. l.), pareigūno Artūro Adomavičiaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad nuvykus pranešėjus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad jokio konflikto nėra, pranešėjos mama jokių pretenzijų sūnui G. neturėjo ir teigė, kad jis jos neprievartavo, pinigų neatiminėjo (2 b. l.), pažeidėjos motinos M. J. rašytiniu paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad sūnus G. jos atžvilgiu jokio smurto ar prievartos nenaudojo, būtinumo kviesti policiją nebuvo (4 b. l.) ir kita byloje esančia medžiaga.

R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą R. G. teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į atsakomybę tai, kad nėra nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina arčiau vidutinės straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – 120 eurų bauda.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK (toliau – Institucija) nurodė, kad dėl neteisėtų R. G. veiksmų Vilniaus apskrities VPK patyrė 7,42 Eur turtinę žalą, kurią sudaro darbo užmokesčio išlaidos – 2,45 Eur, socialinio draudimo įmokų išlaidos – 0,67 Eur ir transporto išlaidos – 4,30 Eur. Remiantis ATPK 37 straipsniu, prašo šią žalą priteisti iš pažeidėjos.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 straipsnyje, nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti, Institucija, perduodama pirmosios instancijos teismui medžiagą dėl R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas, tačiau ne visos pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tarp jų ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tarp jų ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt. atlikti lėšas skiria valstybė.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, o jiems mokamas darbo užmokestis yra apskaičiuojamas nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į R. G. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo šiuo atveju jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. G. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Nepaisant to, neginčytina, jog R. G. melagingai pranešus apie tai, kad jos brolis iš motinos reikalauja ir atiminėja pinigus ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjos nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, nesant pranešimo apie nesamą įvykį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad dėl melagingo R. G. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu reaguojant bei vykstant į melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 4,30 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (taip pat žr. 2015-08-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-552-255/2015, 2015-09-14 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-882-582/2015, 2015-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-967-317/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. G. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir skirti jai 120 eurų baudą.

Išaiškinti R. G., kad baudą pažeidėjas privalo sumokėti per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos, o jį apskundus per tą patį terminą nuo pranešimo apie nutarimo nepanaikinimą gavimo dienos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 1001.

Priteisti iš R. G. 4,30 eurų nuostolį Vilniaus apskrities VPK, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB SEB banke.

Išaiškinti R. G., kad priteistą turtinį nuostolį ji turi atlyginti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.