Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuoti asmenys T. R., B. R., R. B., I. B., K. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

CK 5.57 straipsnyje numatyta, jog palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos A. T. yra pažymėjęs, kad kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). Taip pat, Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

Lietuvos A. T. laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo, yra svarbus kriterijus, sprendžiant klausimą dėl tokio prašymo tenkinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Vertinant ar terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, būtina nustatyti ar priežastys, dėl kurių įpėdinis negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių, laikytinos nuo jo nepriklausančiomis ar visgi terminas praleistas dėl įpėdinio kaltės, kai savo teises jis įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustačius, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl nuo įpėdinio nepriklausančių priežasčių, tai laikytina svarbiomis priežastimis C.K 5.57 straipsnio prasme ir yra pagrįstas pagrindas terminą atnaujinti. Analizuojant faktines aplinkybes dėl kurių buvo praleistas palikimo priėmimo terminas, matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus tėvui pareiškėjas nors formaliai buvo pilnametis, tačiau jam tebuvo sukakę tik (duomenys neskelbtini) metų. Būdamas tokio jauno amžiaus, vis dar moksleivis, jis neturėjo nei patirties tvarkant palikimo priėmimo klausimus, nei teisinių žinių, todėl pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, nes nežinojo, jog įstatymas numato, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas tėvo neteko jam žuvus tragiškomis aplinkybėmis, netikėtai, dėl ko jis ypatingai gedėjo. Jam tai buvo didelis emocinis ir psichologinis smūgis, su kurio sukeltomis pasekmėmis jis ilgai kovojo ir iki šiol nėra pilnai atsigavęs.

Sužinojęs, jog praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į notarą, ėmė rinkti dokumentus bei ruošti teismui prašymą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, tokiu būdu aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą. Kadangi pareiškėjas tebesimoko, jam priimti palikimą yra svarbu ir dėl materialinių priežasčių, t. y. priėmus palikimą jis galėtų įgyti finansinius išteklius, reikalingus siekiant įgyti aukštąją išsilavinimą. Netekus tėvo, jis neteko ir galimybės būti jo išlaikomas tęsiant mokslus (CK 3.192¹ straipsnis). Aukščiau nurodyta teismų praktika pavirtina šių priežasčių reikšmingumą sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjas, jo atstovas ir suinteresuoti asmenys nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, po jo mirties atsirado palikimas, kurio, paduodant pareiškimus notarui, nepriėmė nei vienas asmuo šie duomenys fiksuoti Testamentų registro išraše, pateiktame pareiškėjo.

Pareiškėjas praleido CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą palikimui priimti po tėvo mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, pradėjo turtą faktiškai valdyti arba priėmė palikimą pagal apyrašą (2 d. ir 3 d.). Įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir teismas gali jį atnaujinti (pratęsti) jeigu nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas svarbių priežasčių sąrašas ir tai yra vertinamasis kriterijus.

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias asmuo nurodo kaip svarbias priežastis, sutrukdžiusias priimti palikimą, nustačius jog jos buvo, reikalinga vertinti ar jos buvo svarbios ir pateisina termino praleidimą ir reikalinga išsiaiškinti kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo.

Byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po pareiškėjo tėvo mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota bei nepradėta paveldėjimo byla ir paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Valstybei turtas paveldėjimo teise pereina pagal CK 5.62 straipsnyje nustatytas sąlygas ir viena iš jų yra jeigu nei vienas įpėdinių nepriėmė palikimo (5.62 str. 1 d. 3 p.).

Dėl pareiškime nurodytų priežasčių teismas pasisako, kad pareiškėjas yra pilnametis, tačiau yra jauno amžiaus, tėvo mirties dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų ir galimai negalėjo suvokti terminų priimti palikimą svarbumo ir aplamai nežinoti jog tokie terminai įstatymu yra nustatyti, tai yra pareiškėjas nežinojo jog po palikimo atsiradimo reikia per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties. Terminas praleistas nežymiai, pareiškėjas aktyviai naudojasi savo teise kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldėti tėvo turtą, tokia išvada daroma ir iš to, kad terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), o jau 2023-08-03 pareiškėjas kreipėsi pareiškimu į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas atnaujina įstatymu nustatytą ir praleistą terminą pareiškėjui palikimui po tėvo mirties priimti, nes daro išvadą, kad visuma aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys termino atnaujinimui neprieštaravo, žinodami apie iškeltą civilinę bylą buvo pasyvūs, tai yra neteikė atsiliepimų, ginčo byloje dėl termino atnaujinimo nekėlė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, pareiškimą tenkina, vadovaujantis taip pat ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais ( CK 1.5 str., 3. 3 str., CPK 3 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti įstatymu nustatytą terminą A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po tėvo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis skundžiama gali būti per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.