- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-12
- Bylos Nr.
- e2-1854-1027/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00377-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- R. Š.
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovei A. C. (2024 m. kovo 27 d. teismo posėdyje), jos atstovei advokatei Sigitai Mačytei-Šulskienei,
atsakovui R. Š. (2024 m. kovo 27 d. teismo posėdyje), jo atstovui advokatui Dariui Karveliui,
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Emilijai Gutauskaitei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui R. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. C. ieškiniu atsakovui R. Š. prašo 1) nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove), 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo bylos iškėlimo teisme dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sumokant šias išmokas ieškovei iki einamojo mėnesio 10 dienos, 3) nustatyti skyrium gyvenančio tėvo R. Š. ir sūnaus bendravimo tvarką, pagal kurią R. Š. su nepilnamečiu sūnumi A. Š. bendrauja kiekvieną savaitgalį vaiko gyvenamojo vietoje, be nakvynės, konkretų tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su A. C. abipusiu sutarimu bei bet kuriuo kitu sūnui priimtinu laiku, tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su A. C. apipusiu sutarimu, 4) priteisti iš atsakovo valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės antrinę teisinę pagalbą.
2. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
3. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė vaiko išlaikymui prašo minimalios sumos. Šiuo metu vaiko poreikiams patenkinti reikalinga apie 550 Eur, atėmus valstybės išmoką vaikui, likusią 400 Eur sumą turėtų pasidalinti abu tėvai. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaiku, tačiau prašo nustatyti bendravimą tvarką be nakvynės, nes tarp šalių yra nesutarimų šiuo klausimu, kadangi atsakovas turi problemų su alkoholiu. Ieškovė paaiškino, kad vaikas neturi sveikatos problemų, specialių poreikių, rudenį eis mokyklą. Didesnę nei įprasta išmoką vaikui iš valstybės gauna dėl sunkios turtinės padėties. Pati ieškovė neturi sveikatos problemų, išsilavinimas – devynios klasės, specialybės neturi. Neturi kitų išlaikytinių, du vyresnieji vaikai jau pilnamečiai. Gauna 250 Eur socialinę pašalpą, kiekvieną ketvirtadienį pagalbą iš Raudonojo Kryžiaus maistu, drabužių būna, tačiau jie dažniausiai vaikui netinka. Registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau siūlomi darbai netiko, nes nebuvo kam palikti vaiko, bandė įsidarbinti pas ūkininkus. Laukia socialinio būsto, šiuo metu gyvena tetos namuose, žiemą per mėnesį moka 40-45 Eur už elektrą, už atliekų tvarkymą – apie 19 Eur už tris name registruotus asmenis (ieškovę, vaiką, tetos dukrą), name vandens nėra. Moka už internetą apie 14-15 Eur. Maistui sau ir vaikui išleidžia gal apie 200 Eur per mėnesį. Už vaiko darželį moka 18 Eur (sumažintą mokestį pagal pajamas), kitaip mokėtų apie 100 Eur. Vaikui drabužiai brangūs: striukė – 20-25 Eur, batai – 20-25 Eur, ieško kur pigiau, žiemos sezonui supirkti rūbus kainavo apie 200-300 Eur. Vaistus perka, kai vaikas žiemą serga, tenka išleisti 20-30 Eur. Ugdymo priemonių neperka, yra darželyje, jų reikės, kai vaikas pradės eiti į mokyklą. Į kokius nors renginius su vaiku nevažiuoja, nes nėra pinigų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas ir jo atstovas paaiškino, kad neginčija reikalavimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos, tačiau nesutinka su reikalavimu priteisti vaiko išlaikymui 200 Eur per mėnesį. Atsakovas paaiškino, kad dėl sveiktos būklės negali dirbti, jam yra nustatyta (duomenys neskelbtini). Registruotas Užimtumo tarnyboje, pajamos apie 200 Eur per mėnesį. Pasitaiko, kad gauna papildomą uždarbį už padienius darbus, tačiau tai būna labai retai, kokį kartą per metus. Kitų išlaikytinių, turto, nei nurodyta bylos medžiagoje, kreditorių neturi. Padeda ieškovei malkomis, darbais. Pats gyvena adresu, kuris nurodytas ieškinyje, tačiau netrukus turės išsikraustyti, šiuo metu būsto išlaikymas kainuoja apie 100 Eur per mėnesį. Vaikui išlaikyti užtektų 350 Eur per mėnesį (po 100 Eur iš šalių ir 150 Eur išmoka vaikui), tai patvirtinančių įrodymų neteikia, taip sprendžia pagal tai, kiek išleisdavo kartu gyvenant su ieškove.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Įvaikinimo tarnyba) pateikė preliminarią rašytinę išvadą byloje, nurodė, kad nepilnamečio A. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina A. C., konkrečios bendravimo tvarkos nustatymas ir išlaikymo priteisimas iš tėvo R. Š. nepažeistų nepilnamečio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų, prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma – 200 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės yra pakankama, kad būtų užtikrinti tik būtiniausi nepilnamečio A. Š. poreikiai ir interesai, galutinę išvadą sprendžiamu klausimu pateiks teismo posėdyje išnagrinėjusi visas šios bylos aplinkybes.
6. Įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Tai patvirtina Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyriumi.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
8. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju mažametis A. Š. gyvena su motina A. C., kuri juo rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, kokių reikia tokio amžiaus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Atsakovas ieškovės reikalavimui vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove neprieštaravo. Atsižvelgiant į Įvaikinimo tarnybos išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeistų mažamečio A. Š. interesų, ieškinio dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkinama ir nepilnamečio A. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. C. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
9. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
10. Šalys turi teisę bendravimo su vaiku tvarką nustatyti bendru sutarimu, o, nesutarus dėl bendravimo tvarkos, kreiptis į teismą dėl jos nustatymo; tėvas, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).
11. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną savaitgalį vaiko gyvenamojo vietoje, be nakvynės, konkretų tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove abipusiu sutarimu bei bet kuriuo kitu sūnui priimtinu laiku, tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su ieškove apipusiu sutarimu. Iš šalių paaiškinimų, rašytinių bylos dokumentų matyti, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos iš esmės nėra, byloje nėra duomenų, kad ieškovė darytų kliūtis vaikui bendrauti su tėvu, atsakovas ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštarauja. Ieškovė pagrindė poreikį nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką be nakvynių, nurodė, nerimaujanti dėl atsakovo galimo piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas nurodė, jog po poros mėnesių turės išsikelti iš dabartinio būsto, nepateikė duomenų apie būsimą gyvenamąją vietą.
12. Vadovaujantis CK 3.164 straipsnio 1 dalimi, CK 3.177 straipsniu, kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nepilnamečiui A. Š. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metai, vertintina, kad pagal savo brandą ir amžių, tai matyti ir iš Įvaikinimo tarnybos pateikto vaiko nuomonės išklausymo akto, jis negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėčiu tvarkos. Išklausant jo nuomonę dėl bendravimo su tėvu nurodė pas tėvą einantis retai, tačiau nenoro bendrauti su tėvu neišsakė.
13. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovės reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis yra pagrįstas ir nepažeidžia geriausių nepilnamečio vaiko interesų, todėl tenkinamas.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
14. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
15. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį įvertinama, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
16. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
17. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Ieškovė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių neįrodinėjo, nurodė, kad per mėnesį vaiko poreikiams reikalinga skirti apie 550 Eur.
19. Atsakovas įrodymų dėl vaiko poreikių neteikė.
20. Ieškovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydį grindžia žodiniais paaiškinimais. Šalies paaiškinimai, patvirtinantys išlaidas vaiko išlaikymui, savaime neįrodo lėšų, reikalingų patenkinti vaiko poreikius maistui, higienos prekėms, mokymosi ir ugdymo priemonėms, neformaliajam ugdymui, aprangai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai ir palaikymui, atostogoms ir kitiems poreikiams kas mėnesį, dydį. Kita vertus, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, sveikatos priežiūra, laisvalaikis ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo bei realaus dydžio ir (arba) įrodytos rašytiniais įrodymais. Kadangi ieškovė vaiko poreikių neįrodinėjo detaliais rašytiniais įrodymais, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai vertinami remiantis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
21. Įvertinus nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas sumas, šalies paaiškinimus, rašytinių įrodymų turinį, daroma išvada, kad ieškovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (apie 200 Eur kartu su ieškove, apie 100 Eur tektų vaikui), drabužiams, avalynei (apie 200-300 Eur kiekvienam sezonui, mėnesiui tenkanti suma sudarytų apie 50 Eur Eur), vaistai (20-30 Eur vienkartinės išlaidos sergant vaikui, sergant daugiau nei kartą per metus išlaidos būtų didesnės), elektros energija, komunaliniai patarnavimai (bendra 40-45 Eur suma už elektrą žiemos sezonu, vaikui tenkanti dalis apie 20 Eur, vasaros sezonu suma galėtų būti dvigubai mažesnė, 19 Eur išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą, vaikui tenkanti dalis apie 6 Eur), darželiui (18 Eur), kitos tiesiogiai neišvardintos sumos, iš viso apie 550 Eur, įvertinus vaiko amžių, yra realios ir protingos:
21.1. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikas turi gautą tinkamą ir kokybišką maistą, dėvėti tinkamus drabužius. Šalių sūnus yra augantis vaikas, todėl 100 Eur suma maistui bei 50 Eur per mėnesį (ar 400-600 Eur bendra suma per metus) drabužiams, avalynei yra laikytina protinga, ne per didele suma, įvertinus, kad augančiam vaikui per metus turi būti superkami skirtingus sezonus atitinkantys drabužiai, avalynė. Nors ieškovė nurodė, kad drabužių ieško ir paramą teikiančiose institucijose, tačiau pasirūpinti vaikų poreikiais visų pirma yra tėvų pareiga. Teismas taip pat vertina, kad ieškovės maistui nurodyta suma, tenkanti šalių vaikui, gali būti vertinama net per maža, nes tokiu atveju išlaidoms maistui namuose per dieną turėtų tekti apie 3 Eur, o tai tikrai nepakankama suma aprūpinti augantį vaiką visaverčiu maistu.
21.2. Užtikrinti vaikui būstą yra tėvų pareiga bei neišvengiamai yra patiriamos su tuo susijusios išlaidos. Ieškovė gyvena artimųjų suteiktame būste, patiria išlaidas už elektrą, atliekų tvarkymą, taip pat apmokėjimui už ryšio paslaugas, kurios neabejotinai bus reikalingos ir tolimesniame vaiko ugdymo procese. Pagal ieškovės paaiškinimus, vidutiniškai per kalendorinių metų mėnesį tai turėtų sudaryti bent 60 Eur, todėl vaikui tenkanti dalis turėtų būti bent 30 Eur per mėnesį.
22. Nors teikdama paaiškinimus ieškovė neįvardijo, tačiau paprastai kiekvieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingi įvairūs higienos reikmenys (šampūnas, muilas (dušo želė), dantų pasta, dantų šepetėlis, rankšluosčiai, patalynė ir pan.), patiriamos išlaidos kirpykloje, įvairioms buities prekėms (skalbimo milteliams ir t.t.), įprastai bent kartą per metus susergama peršalimo ligomis, vaikui būna reikalingi vaistai, vitaminai. Patiriamos ir išlaidos, susijusios su gyvenimo sąlygų vaikui užtikrinimu – remontui, baldams. Šalių sūnus pradės lankyti mokyklą, todėl neišvengiamai kils poreikis su tuo susijusiems daiktams ir paslaugoms – specifiniams moksleiviui skirtiems baldams (rašomajam stalui, kėdei, stalo šviestuvui), mokyklinėms prekėms, internetui, būreliams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ir nurodytą aplinkybę, kad vaikas šiuo metu ugdomas (duomenys neskelbtini), pagrįstomis pripažįstamos išlaidos susisiekimui – į ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigas, nes ne kiekvienas su vaiko poreikiais susijęs išvykimas gali būti užtikrinamas taip vadinamo „mokyklinio autobusiuko“ pagalba. Tam, kad vaikas augtų visaverte asmenybe, būtinos išlaidos jo lavinimui, vaiko laisvalaikiui ir bent minimalioms pramogoms (gimtadienio šventės organizavimui, dovanoms draugų gimtadienių proga), atostogoms. Tai, kad ieškovė nurodė nepatirianti šių išlaidų, nereiškia, kad jos nėra būtinos vaikui. Teikdama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad kokių nors išvykų, pramogų vaikui neorganizuoja, nes tiesiog neturi tam pinigų. Tai, kad ne visos ieškovės išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, jog jos nepatiriamos. Šalių vaiko poreikiai, įvertinus jo vystymosi spartą, yra pakankamai kintantys, išlaikymas nepriteisiamas momentiniam poreikių tenkinimui, visuomet atsiranda papildomų, nenumatytų poreikių tenkinimo išlaidų, didesnės vertės pirkinių, todėl kasdienių, augančio vaiko poreikių vertinimas išimtinai aritmetiškai ir formaliai neatitiktų vaiko poreikių prioriteto principo esmės.
23. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidą ir sveikatos būklę, byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kodėl šalių nepilnamečiam vaikui turėtų būti priteistas dar mažesnis nei ieškovės nurodytas ir taip mažesnis nei viena MMA dydžio išlaikymas, pripažintina pagrįsta ir įrodyta ieškovės nurodyta šalių sūnaus poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma – 550 Eur (CPK 185 straipsnis). Šis pripažintas įrodytu vaiko išlaikymo dydis yra ne didesnis nei vienos MMA dydis, kuris nuo 2024-01-01, priklausomai nuo mokestinės naštos, sudaro apie 708 atskaičius mokesčius (924 Eur neatskaičius mokesčių), kas Lietuvos teismų praktikoje pripažintina orientaciniu išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi ir kurių bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) nėra įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus.
24. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, neturi sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų, šiuo metu nedirba, per mėnesį gauna apie 250 Eur socialinių išmokų. Ieškovė neturi nekilnojamojo, kilnojamojo registruotino turto. Nurodė baigusi 9 klases, specialybės nėra įgijusi, kitų išlaikytinių neturi.
25. Iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nedirba, nurodė esantis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, per mėnesį gauna apie 200-300 Eur socialinių išmokų. Atsakovas neturi kilnojamojo registruotino turto, kitų išlaikytinių. Asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas nurodė, kad šis turtas yra apleistas, realiai nenaudojamas, tačiau tai likvidus nekilnojamasis turtas, kurį pardavus taip pat galima gauti nors dalį lėšų, reikalingų vaikui išlaikyti. Atsakovas nurodė esantis prastos sveikatos ir tai jam trukdo dirbti bei gauti pajamų pragyvenimui bei vaiko išlaikymui, pateikė pažymą, kad Užimtumo tarnyboje pasiūlymų atsisakė dėl sveikatos būklės, taip pat pateikė medicinos dokumentų išrašą apie diagnozuotas ligas, tačiau byloje nėra dokumentų, patvirtinančių kad atsakovui dėl turimų sveikatos problemų darbingumas būtų iš dalies/visiškai apribotas ar kad atsakovas negalėtų susirasti jo sveikatos būklę atitinkančio darbo. Atsakovo sveikatos bėdos (problemos su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nėra išskirtinės ir tokių sveikatos problemų turintys žmonės paprastai dirba bei užsidirba. Atsakovas kol kas nėra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus, jam sukaks (duomenys neskelbtini) metai, todėl, būdamas atsakingas ir rūpestingas tėvas, nors likusį laiką iki kol sulauks senatvės pensinio amžiaus gali imtis maksimalių priemonių gauti darbinių pajamų bei prisiimti atsakomybę už vaiką, padėti ieškovei jį išlaikyti bei auginti. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
26. Iš ieškovės pateiktos informacijos apie priskaičiuotas išmokas matyti, kad šalių nepilnamečiam vaikui iki 2024 m. sausio 1 d. mokama 136,22 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą, ieškinyje pateiktais duomenimis šiuo metu mokama 152,90 Eur išmoka, išmoka padidinta dėl ieškovės sunkios turtinės padėties.
27. Įvertinus byloje esančius duomenis, vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės nurodytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą mažinant valstybės vaikui mokamomis išmokomis, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 7 d., iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti 200 Eur dydžio išlaikymas atitiktų tiek vaiko interesus bei būtinuosius poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus.
28. Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, CK 3.186 straipsnio 1 dalį, CK 3.203 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
29. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-10905, atsakovui – 2024 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-01915 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos, taip pat nepriteistinos iš šalių į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su jo motina ieškove A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 7 d., iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šias pinigų sumas sumokant A. C. iki einamojo mėnesio 10 dienos, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką, pagal kurią R. Š. su nepilnamečiu sūnumi A. Š. bendrauja kiekvieną savaitgalį vaiko gyvenamojo vietoje, be nakvynės, konkretų tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su A. C. abipusiu sutarimu; bet kuriuo kitu sūnui priimtinu laiku, tokio bendravimo laiką iš anksto suderinęs su A. C. apipusiu sutarimu.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.