Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-268-524/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: e2A-268-524/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00405-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-268-524/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00405-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.13 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1266-(14.16.104.); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ne aukciono tvarka ieškovui valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovo patirtas 875 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2011 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-4222 nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), įsigijo tris poilsio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio), vieną pastatą – klubą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros), ir vieną pastatą – biliardinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto) (toliau – ir Pastatai). Prie Pastatų nebuvo suformuoto žemės sklypo, todėl jų buvo neįmanoma rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, nebuvo galima įrengti automobilio statymo vietų, atliekų surinkimo aikštelės ir pan., todėl, turint tikslą suformuoti prie Pastatų žemės sklypą, buvo kreiptasi į bendrovę UAB „Almontus“ su prašymu atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, formuojamo po Pastatais pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius. Detaliajame plane Pastatams eksploatuoti laisvoje valstybinėje žemėje suplanuota kitos paskirties (naudojimo būdas – komercinės paskirties žemė) 0,1800 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

3. Ieškinyje teigiama, jog UAB „Almontus“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė kadastrinę bylą su Žemės sklypo planu tam, kad ieškovas galėtų jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išsinuomoti ar nusipirkti, tačiau, pateikus Žemės sklypo kadastrinę bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (toliau – ir NŽT Palangos skyrius) patikrinti ir suderinti, skyrius surašė 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 6KAM-116054, kuriame nurodė pastabas, kad parengta kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkto, nes teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) vadovas 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr. 1SS-130-(10.5.) UAB „Almontus“ skundą dėl NŽT Palangos skyriaus kadastro duomenų bylos patikrinimo akto atmetė. Tačiau, šį sprendimą apskundus administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 30 d. nutartimi tenkinus UAB „Almontus“ apeliacinį skundą ir panaikinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą, buvo priimtas naujas sprendimas – panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16KAM-116054, NŽT Palangos skyrius įpareigotas iš naujo patikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinę bylą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Ieškinyje nurodoma, kad NŽT Palangos skyrius, vykdydamas LVAT nutartį, Žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017 m. vasario 10 d. suderino, tuo patvirtindamas, kad Žemės sklypo plotas, paskirtis, naudojimo būdas, ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai. Ieškovas 2017 m. gegužės 2 d. pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą patvirtinti jau nustatytus ir suderintus Žemės sklypo kadastro duomenis ir išnuomoti šį sklypą, tačiau NŽT Palangos skyrius 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 16SD-740-(14.16.104.) prašymo netenkino. Ieškovas šį sprendimą apskundė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, šis teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 ieškinį tenkino, panaikino skundžiamą NŽT Palangos skyriaus sprendimą ir įpareigojo atsakovę patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“, ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-459/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. NŽT Palangos skyrius, įsiteisėjus teismų sprendimams, žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu ir jį 2019 m. gegužės 17 d. išnuomojo ieškovui valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.) pagrindu.

5. Ieškinyje teigiama, jog, išsinuomojęs žemės sklypą, ieškovas norėjo pradėti tvarkyti jame esančius pastatus ir aplinką, todėl 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti statyti ant žemės sklypo ribos tvorą. NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. 16SD-1180-(14.16.104.) atsisakė leisti statyti tvorą ir nurodė, kad Žemės sklypas patenka į Miškų schemą. Ieškovas, supratęs, kad NŽT Palangos skyrius šiame Žemės sklype jam nieko neleis daryti, nutarė jį iš valstybės išsipirkti, todėl paprašė parduoti žemės sklypą. NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) atsisakė parduoti ieškovui žemės sklypą ir nurodė, kad šis žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Kaip ir ankstesniuose ginčuose, pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius 2017 m. kovo 1 d. su raštu Nr. 16SD-248-(14.16.7.) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydamas įvertinti situaciją pagal parengto Detaliojo plano sprendinius. Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. R2-572 atsakė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Palangos skyrius nurodė, kad Žemės sklypo pardavimo klausimas bus sprendžiamas tik tuomet, kai Žemės sklypas bus pašalintas iš Miškų schemos, o pastatų paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytą žemės sklypo naudojimo būdą. Atsakovė kaip atsisakymo parduoti žemės sklypą teisinį pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, 2.4 papunktį ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018.

6. Ieškinyje teigiama, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovui priklausantys pastatai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, jie yra pastatyti žemės sklype, kuris suformuotas Detaliojo plano pagrindu ir būtent tokio dydžio, kokio reikia šių pastatų eksploatacijai, todėl yra išpildytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kad ieškovas galėtų žemės sklypą išsipirkti be aukciono. Teismai ankstesnėse bylose tarp tų pačių šalių jau nustatė, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir paskirties neatitikimas negali būti priežastis neišnuomoti žemės sklypo. Pastatų paskirtis taip pat gali būti keičiama pagal teritorijų planavimo dokumentus ir jų neatitikimas žemės sklypo naudojimo būdui negali būti priežastis neparduoti žemės sklypo. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 visada buvo teikiamas prioritetas valstybinės žemės pardavimui. Ieškovo valia buvo išreikšta – pirkti Žemės sklypą, todėl, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punktu, atsakovė privalėjo priimti sprendimą Žemės sklypą parduoti. Šis nutarimas nesuteikė diskrecijos teisės atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, atsisakyti parduoti žemės sklypą, todėl Ginčijamas sprendimas tiesiogiai užkirto kelią ieškovui pasinaudoti teisės aktų suteikta teise įgyti nuosavybę, todėl sprendimas, kuriuo NŽT Palangos skyrius įgyvendino savo kompetenciją, yra susijęs su ieškovo teisės į privačią nuosavybę ribojimu, o toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Visos šios aplinkybės ir teisėtų lūkesčių įstatymų nustatyta tvarka įgyti nuosavybę pažeidimas lemia, kad ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Atsiliepimas

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8. NŽT atsiliepime nurodoma, kad NŽT Palangos skyrius vykdydamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1697-973/2018 2019 m. gegužės 17 d. su ieškovu sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.), kuria ieškovui išnuomojo Žemės sklypą. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė 2017 m. kovo 1 d. su raštu Nr. 16SD-248-(14.16.7) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydama įvertinti situaciją pagal parengto 2000 m. kovo 21 d. detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini). Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. R2-572 informavo, kad Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Teritorijoje prie ieškovui priklausančių Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), galioja du teritorijų planavimo dokumentai – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas ir Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Atsakovė 2017 m. balandžio 27 d. su raštu Nr. 16SD-519-(14.16.7.) „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini)“ ir pakartotinai 2019 m. kovo 15 d. su raštu Nr. 16SD-505-(14.16.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių – Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo inicijavimo pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13 punkto nuostatas, tačiau atsakymo į šiuos raštus negavo.

9. NŽT atsiliepime teigiama, jog NŽT, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti, privalėjo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, o pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, t. y. žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui, yra priskiriami rekreacinėms teritorijoms. Valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti įgyvendinti tik pakeitus ieškovui priklausančių Pastatų paskirtį į komercinę paskirtį arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Šiuo metu teritorija, kurioje yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal specialųjį planą, o valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai. Nėra teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. 16SD-1266-(14.16-104.) „Dėl valstybinės Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo“, nes šiuo raštu neišreikštas atsisakymas parduoti ieškovui žemės sklypą, bet pateiktas paaiškinimas, jog sprendimą priims tik kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir jei pastatų paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą.

10. Ieškovas dubliku prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime jokių naujų argumentų nenurodo, o nurodomos tos pačios, kaip ir iki tol, dėl to paties dalyko (ginčo sklypas patenka į Valstybinės reikšmės miškų plotus) tapačios faktinės aplinkybės. Dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių jau yra pasisakę tiek administraciniai teismai, tiek bendros kompetencijos teismai –ginčo sklypui galioja žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas – ir juo, vadovaujantis TPĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalo vadovautis tiek žemės sklypo naudotojai, tiek ir valdytojai. Ginčas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų buvo aktualus tik tada, kai buvo ginčas dėl Žemės sklypo suformavimo miško žemėje, o dėl šio sklypo pardavimo yra neaktualus, tuo labiau kad teismai įpareigojo jį ne tik pabaigti formuoti, bet ir išnuomoti ieškovui. Šis ginčas nesusijęs su žemės sklypo naudojimo paskirties ar būdo keitimu. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Tam, kad atsirastų teisinis pagrindas parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi būti išpildytos tik dvi sąlygos: 1) toks žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu ar statiniais, ir 2) toks statinys ar statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre.

11. Atsakovė NŽT tripliku prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo dublike išdėstytais argumentais ir pastabomis. Paaiškina, kad vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 su ieškovu 2019 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.), kurios 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybes bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovui pateikus prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, NŽT privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais išimtinę disponavimo valstybiniais miškais teisę. Institucija remiasi Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai), Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams). VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę. Atsiliepime į ieškinį minėta, kad atsakovė raštu kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių – Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo inicijavimo pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13 punkto nuostatas, tačiau atsakymo negavo, tik gavo informaciją apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai raštą ir dokumentus spręsti dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir parduoti jam valstybinės žemės sklypą, kuris yra priskirtas miško žemei ir išimtinai priklauso Lietuvos Respublikai.

12. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė paaiškinimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškina, jog ginčo statiniai yra valstybiniame pajūrio miške. Pirmiausia tai buvo tuometinės Kretingos miškų urėdijos valdomas valstybinis miškas, tik po to valstybiniame miške buvo pastatyti statiniai ir ne statybos dokumentų pagrindu įregistruoti registre. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, miškų tvarkymo schemos yra specialiojo planavimo dokumentai. Pagal specialųjį planą, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (TPD registracijos Nr. T00053851, registravimo data 2011 m. balandžio 13 d.), patvirtintą iki 2014 m. sausio 1 d., ginčo teritorija taip pat yra miškas. TPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinti specialieji planai, kurių sprendiniai turėjo privalomąją teisinę galią, išlieka privalomais tol, kol bus parengti juos keičiantys to paties ar žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai“. Galiojant registruotam specialiajam planui – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, nebuvo parengti jokie jį keičiantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai, todėl galiojantis norminis teisės aktas – specialusis planas (TPD registracijos Nr. T000538510) turi būti taikomas ir žemės paskirtis bei būdas turi būti nustatomi tik pagal planavimo dokumentus. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, o ieškovo pastatai ir yra būtent iki vieno kilometro nuo Baltijos jūros atstumu, todėl nurodytoje teritorijoje apskritai draudžiama valstybinį mišką paversti kitomis naudmenomis. Palangos bendrajame plane nėra numatyta paversti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką kitomis naudmenomis. Nameliai iš pat pradžių kaip laikini statiniai buvo pastatyti valstybiniame miške, todėl ieškovas vengia pateikti pirminius statybos dokumentus. Nors ieškovas teigia, kad reikėtų vadovautis Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtinu Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, tačiau, žinodamas apie detaliojo plano sustabdymą, nutyli, kad Savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu tą Šventosios detaliojo plano dalį, kuri susijusi su Šventosios poilsio nameliais, sustabdė, t. y. Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra sustabdytas. Kol nėra padaryta pakeitimų, detalusis planas dėl namelių lieka sustabdytas ir negali būti taikomas. Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 54 yra galiojantis, nenuginčytas. Be to, dėl tokios Tarybos teisės stabdyti detalųjį planą pasisakė specialiai plenarinę sesiją sušaukęs LVAT ir 2003 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-05-00063-03, be kita ko, nurodė, kad kadangi detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja aptiktų klaidų ištaisymo detaliajame plane procedūros, todėl teisiniams santykiams dėl klaidų ištaisymo taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo procedūrą. LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1181-438/2020 pripažino, kad Šventosios detalusis planas dėl namelių yra sustabdytas. Analogiškų namelių, neturinčių nei statybos leidimų, nei perdavimo naudoti aktų, valstybiniame miške yra šimtai. Jei būtų remiamasi netinkamu precedentu, Šventojoje valstybinio pajūrio miško neliktų visai, nes jį minėtu būdu išsidalytų ir nusipirktų namelių savininkai. Ginčo teritorijos valstybinio miško plotų schema buvo patvirtinta ne po detaliojo plano patvirtinimo, bet priešingai – iki detaliojo plano patvirtinimo, t. y. 2013 m. lapkričio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1046 buvo patikslinta galiojanti 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinta valstybinių miškų plotų schema. Ginčo teritorijos miško ploto statusas niekada nesikeitė. Taip pat galioja Palangos miesto bendrasis planas – norminis teisės aktas, kuris yra privalomas tiek ieškovui, tiek atsakovei. Pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, ginčo teritorija yra valstybinis pajūrio miškas. Pagal TPĮ 2 straipsnio 1 dalį, 9 dalį, 15 dalį, 26 dalį ir 3 straipsnį, teritorijos gali būti vystomos tik pagal kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus ir ne kitaip. Ieškovo turto teisinis statusas nuo įregistravimo nesikeitė, todėl teiginiai apie trukdymus naudotis turtu yra nepagrįsti. Nei teisinė, nei faktinė padėtis nuo namelių įregistravimo Registre nepasikeitė, nes visada išliko status quo padėtis. Teismai įpareigojo išnuomoti žemę tik gerbdami statinių savininko nuosavybės teises. Ieškovo teisėms negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės teises. Pats ieškovas ignoruoja visuomenės teisę naudotis valstybiniu mišku ir teisę turėti valstybinį pajūrio mišką ir siekia užvaldyti visos visuomenės valstybinį pajūrio mišką. Valstybinės žemės nuoma nepažeidžia statinių savininko teisių, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnį negalima nusipirkti nei pajūrio juostos žemės, nei archeologijos ir kultūros objektų teritorijos, nei valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ir tai nelaikoma statinių savininkų teisių pažeidimu.

13. Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinį atmetė.

15. Teismas, įvertinęs Ginčijamo sprendimo turinį, padarė išvadą, jog jame yra išvardytos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Akivaizdu, kad ieškovui sprendimo motyvai yra aiškūs ir suprantami, nes būtent juos jis ir ginčija pateiktu ieškiniu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ieškovo argumentai dėl nepakankamos motyvacijos ir aiškumo atmestini kaip nepagrįsti.

16. Teismas nurodė, kad Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Viena tokių sąlygų įtvirtinta 1 punkte, nurodant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypas parduodamas tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklype stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai – Pastatai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiems statiniams eksploatuoti suformuotas Žemės sklypas, 2019 m. gegužės 17 d. išnuomotas ieškovui valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.) pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punkte nurodoma, kad komercinės paskirties objektų teritorijos yra žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog Pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis, nurodoma Nekilnojamojo turto registre, neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo – komercinės paskirties objektų teritorija. Kadangi Žemės sklype esantys Pastatai, kuriems naudoti siekiama įsigyti Žemės sklypą, de facto (faktiškai) nėra naudojami pagal žemės sklypo naudojimo būdą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vien jau tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Juo labiau, kad ieškovas net neįrodinėja aplinkybės, kad sklypas yra būtinas komercinei veiklai vykdyti ar kad ateityje ketina pastatus pertvarkyti šiai veiklai. Apkritai ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad, neįsigijęs Žemės sklypo, negali naudoti jame esančių pastatų. Vienintelė ieškovo nurodoma Žemės sklypo įsigijimą sąlygojanti priežastis yra tai, kad jis negali tvarkyti pastatų, vykdyti statybos darbų, tačiau vien žemės sklypo įsigijimas nesuteiks teisės būti statytoju ir sklype vykdyti statybos darbų, nes ir nuosavybės teise valdomame žemės sklype vykdomiems statybos darbams taikomos atitinkamos juos reglamentuojančios teisės normos ir ribojimai, ir, priešingai, net ir nuomojamame žemės sklype statyba gali būti leidžiama, jeigu yra išpildomi visi teisės aktais nustatyti reikalavimai.

17. Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu sąlygas, todėl vien tai, kad ieškovas žemės sklype turi pastatus, kurie net neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašyto žemės sklypo naudojimo paskirties, negalėjo suteikti lūkesčių, jog imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jam teisėtus padarinius – teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Kita vertus, byloje keliamas klausimas ir dėl to, ar šis žemės sklypas apskritai gali būti privačios nuosavybės objektas. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal šio straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimas buvo priimti atsižvelgiant į susidariusią specifinę situaciją, t. y. dėl to, jog Detaliuoju planu suformuotą sklypą, neatsižvelgus į visiems asmenims bei institucijoms privalomą teritorijų planavimo dokumentą, įtraukus į miškų plotą, ieškovas netektų galimybės disponuoti sklype esančiais statiniais, nes neturėtų teisės naudotis žemės sklypu, dėl to būtų nepagrįstai apribota ieškovo nuosavybės teisė. Vėlesnėje LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartyje Nr. eA-1181-438/2020 konstatuota, kad Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (Šventosios detalusis planas), buvo sustabdytas Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu, todėl jo taikymas taip pat sustabdytas, iki bus ištaisytos atitinkamos klaidos ir trūkumai. Pagal Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtintą Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, Žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Vadovaujantis TPĮ 5 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypo projektą, svarbu, kad jis atitiktų ne tik detaliojo, bet ir savivaldybės bendrojo planavimo ir specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, o žemiausiojo lygmens teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano sprendiniai turi atitikti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Šiuo atveju ginčo Žemės sklypui galioja specialusis teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas – miškų tvarkymo schema, t. y. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, patvirtinta Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 7 d.), o Šventosios detaliojo plano galiojimas yra sustabdytas. Miškų tvarkymo schemą tvirtina aukštesnė institucija, šiuo atveju schema yra patvirtinta Vyriausybės, todėl ja turėtų būti vadovaujamasi, o pagal šią schemą ginčo Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Vadinasi, Žemės sklypas yra išimtinė Lietuvos valstybės nuosavybė ir negali būti parduotas ją siekiančiam įsigyti privačiam asmeniui – šiuo atveju ieškovui. Kaip ir nurodė atsakovė Ginčijamame sprendime, klausimas dėl Žemės sklypo pardavimo gali būti sprendžiamas tik Žemės sklypą pašalinus iš valstybinės reikšmės miškų tvarkymo schemos. Tam reikia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kaip numato Miškų įstatymo 11 straipsnis, kurio 1 dalies 9 punkte nurodoma, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2 punktą, valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, gali būti parduodami ir išnuomojami, tačiau ta galima tik tuo atveju, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taigi, nors šiuo atveju valstybinės Žemės sklypas Pastatams eksploatuoti ieškovui buvo išnuomotas, tačiau šis faktas negali būti pagrindu ieškovui reikalauti, kad su juo būtų sudaryta valstybinės žemės pardavimo sutartis. Šiuo atveju pati nuosavybės teisė nėra paneigiama, tik ji negali būti įgyvendinama ieškovo pageidaujamu būdu, ją pareiškėjas turi įgyvendinti laikydamasis galiojančių teisės aktų nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18. Ieškovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti ieškinį ir papildomai priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 75 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovui priklausantys Pastatai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su 100 procentų baigtumu, įsigyti iš valstybės ieškovui ne aukciono tvarka Žemės sklypą yra visos būtinos sąlygos, numatytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas pagal galiojantį detalųjį planą, jame nustatyto dydžio ir ribų, jame yra ne miško žemė, o medžių savaiminukais apaugusi kitos paskirties žemė, inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas. Todėl Žemės sklypas gali būti parduodamas ieškovui ir vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei 10 straipsnio 5 dalies pagrindais. LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-459/2019 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad Detaliajame plane Žemės sklypo vietoje nebuvo suplanuotas miškas, o medžių savaiminukai, augantys formuojamame Žemės sklype, buvo priskirti želdiniams pagal Želdynų įstatymą, todėl, formuojant Žemės sklypą ir nustatant jo kadastro duomenis, į žemės naudmenas buvo įrašyta ne miško žemė, o saugomi želdynai. Kad tokie UAB „Almontus“ nustatyti Žemės sklypo kadastro duomenys teisingi, patvirtinta LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016. Teismai vienodai patvirtino, kad Žemės sklype augantys medžiai neteisėtai, pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius ir ieškovo konstitucinę teisę, buvo įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus ir šias klaidas privalo ištaisyti jas padariusios institucijos. LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 išsprendė ne tik Žemės sklypo suformavimo galimumo klausimą, bet ir jo naudojimo klausimą, t. y. pasisakė, kad ieškovas turi teisę ne tik susiformuoti Žemės sklypą, bet ir jį išsinuomoti ar nusipirkti, nes šioje administracinėje byloje teismas labai aiškiai įvardijo, kad ginčas yra susijęs su ieškovo teise naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teise teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, t. y. su įstatyme nustatyta teise (sprendimo VI skyrius).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos valdžios institucijos nurodė ankstesniuose teismuose, nesutikdamos, kad Žemės sklypas būtų formuojamas ir išnuomojamas ieškovui, tačiau prejudicinių faktų galia yra ta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl ieškovas iš naujo nebeįrodinėja aplinkybių, jog jis turi teisę naudoti Žemės sklypą tiek nuomos teise, tiek nuosavybės teise, net jei Pastatų paskirtys neatitinka Žemės sklypo naudojimo būdo, net jei Žemės sklypas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai pagal taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Taigi, jei valstybinės žemės sklypas gali būti išnuomojamas, tai gali būti ir parduodamas, o nuomotis ar pirkti tokį žemės sklypą ieškovas turi teisę pasirinkti neįrodinėdamas, kodėl nori pirkti, o ne nuomotis.

Šalies argumentai

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, vienašališkai gindamas tik NŽT interesus, nurodė naują motyvą – LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1181-438/2020, kurio nebuvo pačiame Ginčijamame sprendime. NŽT Palangos skyrius skundžiamame sprendime apskritai nurodė tik vieną atsisakymo parduoti motyvą – tai, jog Žemės sklypas yra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus. Dėl Pastatų naudojimo paskirties neatitikties Žemės sklypo naudojimo būdui NŽT Palangos skyrius nurodė, kad, atsižvelgiant į ankstesnių teismų išaiškinimus ir Lietuvos Respublikos 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ taisyklių 30.8 punktą, Žemės sklypas buvo išnuomotas ir iš to galima daryti išvadą, kad tai nėra kliūtis jo pardavimui. Tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės naujais argumentais papildyti skundžiamo administracinio akto, kuriuo buvo atsisakyta sudaryti su ieškovu valstybinės Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, motyvų, todėl, civilinėje byloje vertinant Ginčijamo sprendimo teisėtumą (jų motyvavimo pakankamumą), neturi būti atsižvelgiama į naujas (papildomas) aplinkybes, kurios buvo nurodytos po Ginčijamo sprendimo priėmimo (išdėstytos atsakovės atsiliepime į ieškovo ieškinį ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime).

22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad LVAT 2020 m. liepos 1 d. administracinėje byloje Nr. eA-1181-438/2020 faktinės aplinkybės nėra analogiškos šiai bylai, t. y. toje byloje ginčas vyksta dėl žemės sklypo suformavimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, o ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. Be to, šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl Detaliojo plano sustabdymo, todėl jo sustabdymo aplinkybės nebuvo tiriamos, o LVAT nutartyje nurodoma, jog šiuo atveju Šventosios detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo žemės sklypo yra sustabdyti; šis sustabdymas tęsiasi nuo 2001 m. balandžio 19 d., t. y. labai ilgą laiką, o tai nėra suderinama su gero administravimo principais ir sudaro prielaidas pareiškėjai ir kitiems suinteresuotiems asmenims inicijuoti kitus teisminius procesus dėl atsakovo neveikimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dėl per ilgai neatliekamų atsakovo veiksmų, susijusių su Šventosios detaliojo plano aptariamų sprendinių galiojimu, ir pan. Šiuo atveju pažymėtina, kad šioje byloje tokio pobūdžio reikalavimų nėra pareikšta, dėl to nėra procesinių sąlygų dėl jų pasisakyti plačiau. Taigi, LVAT neturėjo galimybės pasisakyti dėl Detaliojo plano sprendinių galiojimo sustabdymo Žemės sklype, todėl darytina išvada, kad šio teismo teiginiai apie galbūt sustabdytus detaliojo plano sprendinius kitame žemės sklype šioje nagrinėjamoje byloje netaikytini. Be to, LVAT jau nagrinėdamas iš esmės, ar Detaliojo plano sprendiniai yra sustabdyti, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje Nr. eA-1969-502/2020 paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-484-386/2019, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdytas ne viso Šventosios gyvenvietės detaliojo plano galiojimas, o tik ta dalis, kuri susijusi su Šventosios detaliojo plano pakeitimais ir papildymais, kurie taikomi apskritai visiems žemės sklypams prie poilsio namelių, koreguojamas leidžiamas rekonstruojamų poilsio namelių aukštis bei papildomi urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos ir kurie nėra susiję su žemės sklypų prie ginčo pastatų formavimu, t. y. Šventosios detaliojo plano klaidos ir jų taisymas neapima žemės sklypų formavimo ginčo teritorijoje sprendinių – nei šių sklypų vietos, nei kt. Taigi, paminėtoje administracinėje byloje Nr. I-484-386/2019 buvo analizuojama, kokie Detaliojo plano sprendiniai buvo sustabdyti, kokia sustabdymo reikšmė ir kokiai teritorijai galioja, kokioje situacijoje taikytini. Šioje nagrinėjamoje byloje minėti savivaldybės sprendimai dėl Detaliojo plano sustabdymo netaikytini, nes šioje byloje ginčas yra ne dėl rekonstruojamų poilsio namelių aukščio bei papildomų urbanistinių-architektūrinių apribojimų. Visa tai rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ankstesnių teismų nustatytus prejudicinius faktus, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismų praktiką, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.

Atsiliepimas

23. Atsakovė NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad, ieškovui pateikus prašymą parduoti Žemės sklypą, NŽT privalėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais išimtinę disponavimo valstybiniais miškais teisę. NŽT nagrinėdama ieškovo prašymą vadovavosi Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai), Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams). Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. NŽT ne kartą kreipėsi į kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių – Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo inicijavimo, taip pat į Valstybinę miškų tarnybą, prašydama įvertinti situaciją ir pažymėdama, kad suprojektuotas Žemės sklypas yra valstybinės reikšmės miškui priskirtoje teritorijoje, tačiau iki šiol Žemės sklypas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemoje, patvirtintoje Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d., nutarimu Nr. 1154, pažymėtas kaip valstybinis miškas. Darytina išvada, kad atsakovė NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo parduoti Žemės sklypą. Palangos miesto savivaldybės administracija ir Valstybinė miškų tarnyba bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat atsiliepimuose į apeliacinį skundą, pateikė išsamius motyvus bei pagrindė juos teisės aktais dėl ginčo esmės. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai neturėtų sudaryti pagrindo šio sprendimo panaikinti.

25. Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ginčo statiniai yra valstybiniame pajūrio miške. Pirmiausia buvo tuometinės Kretingos miškų urėdijos valdomas valstybinis miškas, tik po to valstybiniame miške buvo pastatyti statiniai ir ne statybos dokumentų pagrindu įregistruoti registre. TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punkte miškų tvarkymo schemos yra specialiojo planavimo dokumentai. Pagal specialųjį planą, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (TPD registracijos Nr. T00053851, registravimo data 2011 m. balandžio 13 d.), patvirtintą iki 2014 m. sausio 1 d., ginčo teritorija taip pat yra miškas. TPĮ (Žin., 2013, Nr. 76-3824, įsigaliojusio nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinti specialieji planai, kurių sprendiniai turėjo privalomąją teisinę galią, išlieka privalomi tol, kol bus parengti juos keičiantys to paties ar žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Galiojant registruotam specialiajam planui – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, pagal įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 3 dalį nebuvo parengti jokie jį keičiantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai, todėl galiojantis norminis teisės aktas – specialusis planas (TPD registracijos Nr. T000538510) turi būti taikomas ir žemės paskirtis bei būdas turi būti nustatomi tik pagal planavimo dokumentus. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, o ieškovo pastatai ir yra būtent iki 1 km nuo Baltijos jūros atstumu, todėl nurodytoje teritorijoje apskritai draudžiama valstybinį mišką paversti kitomis naudmenomis. Ieškovo statiniai yra tik 330 m atstumu nuo jūros ir dėl šio teiginio ieškovas neturi jokių argumentų ir iš viso nieko nepasisako. Analogiškų namelių, neturinčių nei statybos leidimų, nei perdavimo naudoti aktų, valstybiniame miške yra šimtai. Jei būtų remiamasi netinkamu precedentu, Šventojoje valstybinio pajūrio miško neliktų visai, nes jį minėtu būdu išsidalytų ir nusipirktų namelių savininkai.

27. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog Palangos bendrajame plane nėra numatyta paversti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 ir 5 punktai) kitomis naudmenomis. Nameliai iš pat pradžių, kaip laikini statiniai, buvo pastatyti valstybiniame miške, todėl ieškovas vengia pateikti pirminius statybos dokumentus. Ieškovas teigia, kad reikėtų vadovautis Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtinu Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, tačiau ieškovo atstovas, žinodamas apie Detaliojo plano sustabdymą, nutyli, kad Savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu tą Šventosios detaliojo plano dalį, kuri susijusi su Šventosios poilsio nameliais, sustabdė. Teisinė padėtis yra tokia, kad Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra sustabdytas. Kol nėra padaryta pakeitimų, detalusis planas prie namelių lieka sustabdytas ir negali būti taikomas. Norminis teisės aktas, Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 54, yra galiojantis, nenuginčytas. Be to, dėl tokios Tarybos teisės stabdyti detalųjį planą pasisakė specialiai plenarinę sesiją sušaukęs LVAT. LVAT visų teisėjų plenarinėje sesijoje 2003 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-05-00063-03 pasisakė būtent dėl Palangos miesto savivaldybės iškelto klausimo dėl detaliojo plano stabdymo, t. y. kad detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja aptiktų klaidų ištaisymo detaliajame plane procedūros, todėl teisiniams santykiams dėl klaidų ištaisymo taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo procedūrą. LVAT visų teisėjų plenarinė sesija 2003 m. kovo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-05-00063-03 Vyriausybės atstovo skundą, esą Savivaldybės taryba negali stabdyti patvirtinto detaliojo plano, atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartimi byloje Nr. eA-1181-438/2020 pripažino, kad Šventosios detalusis planas dėl namelių yra sustabdytas.

28. Palangos miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Ginčo teritorijos valstybinio miško plotų schema buvo patvirtinta ne po detaliojo plano patvirtinimo, bet priešingai – iki detaliojo plano patvirtinimo, t. y. Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046 buvo patikslinta galiojanti Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinta valstybinių miškų plotų schema. Ginčo teritorijos miško ploto statusas niekada nesikeitė. Taip pat galioja Palangos miesto bendrasis planas – norminis teisės aktas (TPDR Nr. T00046543), kuris yra privalomas tiek ieškovui, tiek atsakovei. Pagal TPĮ 2 straipsnio 1, 9, 15, 26 dalis ir 3 straipsnį teritorijos gali būti vystomos tik pagal kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus ir ne kitaip (nauja teritorijų planavimo įstatymo redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.). Pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, ginčo teritorija yra valstybinis pajūrio miškas. Ieškovo turto teisinis statusas nuo įregistravimo nesikeitė, todėl teiginiai apie trukdymus naudotis turtu yra nepagrįsti. Nei teisinė, nei faktinė padėtis nuo namelių įregistravimo registre nepasikeitė, nes visada išliko status quo padėtis. Teismai įpareigojo išnuomoti žemę tik gerbdami statinių savininko nuosavybės teises. Ieškovo teisėms negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės teises. Pats ieškovas ignoruoja visuomenės teisę naudotis valstybiniu mišku ir teisę turėti valstybinį pajūrio mišką. Priešingai, ieškovas siekia užvaldyti visos visuomenės valstybinį pajūrio mišką. Valstybinės žemės nuoma nepažeidžia statinių savininko teisių, nes pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį negalima nusipirkti nei pajūrio juostos žemės, nei archeologijos ir kultūros objektų teritorijos, nei valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ir tai nelaikoma statinių savininkų teisių pažeidimu. Niekas iš ieškovo turto neatiminėja ir teisinio statuso nekeičia, tačiau ieškovas neturi kėsintis į valstybinį mišką ir pažeidinėti visos visuomenės teisių.

29. Trečiais asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

30. Valstybinės miškų tarnybos atsiliepime į apeliacinį nurodoma, kad Žemės sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuris Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas kaip (duomenys neskelbtini) sklypas (0,20 ha). Ši miško žemė Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir ieškinyje pirmosios instancijos teismui nuolat neigia akivaizdžią faktinę aplinkybę, kad jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys Žemės sklype, yra miško žemėje, t. y. (duomenys neskelbtini) miško žemės sklype. Šie duomenys ir ši informacija yra ne tik vieša, bet ir lengvai suprantama bet kuriam, net ir specialių žinių neturinčiam, asmeniui. Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra ne tik miško žemėje, bet ir, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, šio miško plotai yra priskirti valstybinės reikšmės miško plotams. Įstatymo leidėjas imperatyviai teisės aktų normomis nustatė, kad jokie žemės sklypų pardavimai nėra galimi valstybinės reikšmės miško plotuose. Atsakovė jokio kito sprendimo dėl Žemės sklypo pardavimo ieškovui negalėjo priimti ir negalės priimti, kol ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai bus valstybinės reikšmės miške, t. y. kol teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybė nepriims nutarimo išbraukti ginčo teritorijoje esančius miško plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

31. Valstybinės miškų tarnybos atsiliepime į apeliacinį teigiama, jog ieškovas tiek savo ieškinyje pirmosios instancijos teismui, tiek ir šiame apeliaciniame skunde klysta nurodydamas, kad valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, kurios patvirtintos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ir rengiamos TPĮ nustatyta tvarka. Rengiant valstybinės reikšmės miškų plotų schemas TPĮ nuostatos netaikomos. Tikėtina, kad ieškovas tiek savo ieškinyje pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde valstybinės reikšmės miškų plotų schemą galbūt sutapatina su miškų tvarkymo schema (TPĮ 5 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Miškų tvarkymo schema – tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti. Miškų tvarkymo schemas tvirtina aplinkos ministras, o jos rengiamos pagal aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

33. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

34. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas atmesti ieškovo V. M. ieškinį dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo parduoti ne aukciono tvarka ieškovui valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

35. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo kitų teismų sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, rėmėsi kitų teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, kurios nėra prejudiciniai faktai šioje byloje, vertindamas administracinio sprendimo teisėtumą neteisėtai rėmėsi tiek atsakovės, tiek paties teismo nurodytais papildomais naujais argumentais, kurių nebuvo skundžiamame administraciniame akte.

36. Apeliaciniame skunde nurodomi esminiai motyvai, jog detaliajame plane ginčo sklype nėra numatytas miškas ir ieškovo teisė privatizuoti ginčo sklypą yra numatyta Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 d., kurioje numatyta, kad privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė, inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, todėl šioje byloje pasisakytina, ar ieškovo prašomas parduoti žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Byloje nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. M. 2011 m. spalio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-4222 pagrindu nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklauso trys poilsio pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio), vienas pastatas – klubas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros), ir vienas pastatas – biliardinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis yra sporto).

Žemesnės instancijos teismas

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16KAM-116054 ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių iš naujo patikrinti Žemės sklypo kadastrinę bylą. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas LVAT nutartį, Žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017 m. vasario 10 d. suderino, tuo patvirtindamas, kad žemės sklypo plotas, paskirtis, naudojimo būdas, ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai.

39. NŽT Palangos skyrius vykdydamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1697-973/2018 2019 m. gegužės 17 d. su ieškovu sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.), kuria ieškovui išnuomojo Žemės sklypą.

40. Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

41. Atsakovė 2017 m. kovo 1 d. su raštu Nr. 16SD-248-(14.16.7) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydama įvertinti situaciją pagal parengto 2000 m. kovo 21 d. detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini).

42. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygose, be kita ko, nurodoma, kad tai nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos žemės sklypas, jame yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, žemės sklypas yra kurorto apsaugos zonoje.

43. Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. R2-572 informavo, kad Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Teritorijoje prie ieškovui priklausančių Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), galioja du teritorijų planavimo dokumentai – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas ir Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

44. Ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti statyti ant žemės sklypo ribos tvorą, tačiau NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. 16SD-1180-(14.16.104.) atsisakė leisti statyti tvorą ir nurodė, kad Žemės sklypas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, iki šiol pažymėtas kaip valstybinis miškas.

45. Ieškovas 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu parduoti naudojamą 0,1800 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

46. NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) atsisakė spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovui, motyvuodamas tuo, kad klausimas dėl 0,1800 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo bus sprendžiamas tik tuomet, kai žemės sklypas bus pašalintas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir poilsio paskirties pastato – poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą.

Dėl ieškovo teisės ne aukciono tvarka privatizuoti valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

47. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą ne aukciono tvarka, taikymo atsakovei atsisakius spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovui, motyvuojant tuo, kad žemės sklypas Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

48. Ieškovas 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu parduoti naudojamą 0,1800 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje taikytinos prašymo padavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos miškų įstatymo redakcija, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo redakcijos bei Lietuvos Respublikos žemės reformos 10 str. 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) priėmimo metu.

49. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą tiek prieš privatų žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

48. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (1 str. 2 d.).

49. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, galiojusia ieškovo prašymo padavimo metu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

50. Paminėta įstatymo nuostata apeliantas remiasi savo apeliaciniame skunde ir nurodo, jog privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai, medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė, inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams (Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 d. redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1d.). Atkreiptinas dėmesys, kad ši įstatymo nuostata negaliojo nei ieškovo prašymo, nei ginčo atsakovės sprendimo priėmimo metu. Ieškovo prašymo ir ginčo sprendimo padavimo metu galiojo Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 d. redakcija, nurodanti, kad privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 1 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 1 ha. Šiais atvejais miškai ir vandens telkiniai parduodami be aukciono žemės sklypų savininkams nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės. Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo nustatyta, kad ieškovo pastatai yra komercinės paskirties žemės sklype (t. 1, b.l. 32).

51. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovo pastatai yra valstybinio miško žemėje, t. y. iki vieno kilometro atstumo nuo Baltijos jūros. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 str. 2 d. 4 p. yra įtvirtintas draudimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių. Byloje nustatyta, kad ieškovo statiniai yra paminėtoje teritorijoje, todėl apelianto nurodoma Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 d., galiojanti nuo 2020 m. sausio 1d., netaikytina.

52. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog detaliajame plane nėra nurodytas ginčo sklype miškas, šios bylos kontekste nepaneigia Lietuvos Respublikos nutarimu patvirtintos miškų plotų schemos, kurioje ginčo sklypas žymimas kaip valstybinis miškas.

53. Ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis prie pastatų (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuris Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas kaip (duomenys neskelbtini) sklypas (0,20 ha). Ši miško žemė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

54. Byloje įrodyta, kad atsakovė 2017 m. kovo 1 d. su raštu Nr. 16SD-248-(14.16.7) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydama įvertinti situaciją pagal parengto 2000 m. kovo 21 d. detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie pastatų (duomenys neskelbtini).

55. Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. R2-572 informavo, kad Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Teritorijoje prie ieškovui priklausančių Pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), galioja du teritorijų planavimo dokumentai – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas ir Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

56. Byloje nustatyta, kad detaliajame plane ginčo sklype nėra numatytas miškas, o Miškų schema patvirtinta 2004 m. lapkričio 3 d., t. y. vėliau nei detalusis planas.

57. Taigi įrodyta, kad ginčo žemės sklypas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. 1154, pažymėtas kaip valstybinis miškas.

58. Be to, iš Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. liepos 31 d. pažymos Nr. 118032 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), VĮ Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško kvartalų žemėlapio „Miškotvarka 2005 m.“ fragmento, VĮ Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško kvartalų žemėlapio „2015 m. sklypinė miškų inventorizacija“ fragmento kopijos nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis prie pastatų (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuris Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas kaip (duomenys neskelbtini) sklypas (0,20 ha).

59. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog nepagrįstas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017-03-31 rašte Nr. R2-572 nurodytas aiškinimas, kad visų pirma turėtų būti keičiamas Detalusis planas, kuriame turėtų būti numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Apeliantas pažymėjo, kad Detaliajame plane ginčo sklype nėra numatytas miškas, ir apeliaciniame skunde nurodo, jog prašomas parduoti jam žemės sklypas nėra miško žemė. Tačiau šis prieštaravimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio ir leisti jam privačios nuosavybės teise įsigyti valstybinio miško žemės sklypą.

60. Miškų įstatymo nuostatos nedraudžia tvirtinti teritorijų planavimo dokumentų anksčiau, negu bus patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema, o dėl paminėto prieštaravimo ieškovo subjektinės teisės – suformuoti jo pastatams reikalingą sklypą buvo apgintos įsiteisėjusiu 2017 m. sausio 30 d. LVAT sprendimu.

61. Byloje nustatyta, kad detaliajame plane ginčo sklype nėra numatytas miškas, nors Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, įsigaliojusį 1997 m. spalio 30 d., kuriuo patvirtino valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos parengtas schemas (1 punktas). Įsiteisėjusiame 2017 m. sausio 30 d. LVAT sprendime byloje Nr. A-789-602/2016 konstatuota, kad į Miškų schemą nuo 2004 metų buvo įtrauktas ginčo sklypas.

62. 2017 m. sausio 30 d. LVAT byloje Nr. A-789-602/2016 buvo tiriamos aplinkybės dėl šios teritorijos planavimo dokumentų – Detalusis planas ir Miškų schema prieštaravimo vienas kitam ir buvo konstatuota, jog Detaliojo plano sprendiniai neatitinka Miškų schemos. Tačiau šios bylos kontekste nepaneigtas Miškų schemos galiojimas ir privalomumas.

63. Paminėtoje byloje buvo konstatuota, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog žemės sklypo naudmenas sudaro 0,0289 ha užstatyta teritorija ir 0,1511 ha želdiniais užimta žemė. UAB „Almontus“ parengtame 1 800 kv. m sklypo, esančio ( - ), plane nėra pažymėtas miškas, į kurio teritoriją pagal vėliau parengtą Miškų schemą nuo 2004 metų buvo įtrauktas šis sklypas. Paminėtoje byloje skundžiamu aktu atsisakyta derinti žemės sklypo planą dėl to, kad nors sklypo planas atitinka žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, tačiau neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija).

64. Ieškovo subjektinė teisė naudotis savo pastatais, suformuojant jam žemės sklypą, buvo įgyvendinta ir žemės sklypas buvo išnuomotas, tačiau dėl jo įsigijimo nuosavybės teise yra numatytos papildomos sąlygos ir imperatyvūs draudimai. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų (Miškų įstatymo 11 str. 6 d.).

65. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tai, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

66. Apeliantui nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra miško žemėje ir šio miško plotai yra priskirti valstybinės reikšmės miško plotams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, ir šioje teisės normoje detalizuota, kokie miškai yra priskiriami valstybinės reikšmės miškams, t. y. valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

67. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-505 išaiškino, kad Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtino Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Apraše nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai ir nurodyta, kokia dokumentacija turi būti pateikiama. Pagal Aprašo 2 punktą, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis.

68. Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išvados nenuginčytos ir nepaneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinė miškų tarnyba turi kompetenciją atlikti miškų inventorizaciją, periodiškai tikslinti miškų plotų duomenis, todėl, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias ir kitas šios institucijos funkcijas (Valstybinės miškų tarnybos nuostatų 9 p.) ir į tai, kad Tarnybos pateikti duomenys apie tai, kad dalis valstybinės reikšmės miško patenka į ginčo žemės sklypą, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl neturi pagrindo tokiais įrodymais nesivadovauti ar, nesant kitų šiuo metų aktualių duomenų, spręsti, jog nurodomi duomenys yra neteisingi ar nepatikimi.

69. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žemės, miškų ir vandens telkinių tinkamas, racionalus naudojimas ir apsauga – Konstitucijos ginamas viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas); valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei jų gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. liepos 4 d. nutarimai).

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių

70. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog LVAT 2017 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-459/2019 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad Detaliajame plane Žemės sklypo vietoje nebuvo suplanuotas miškas, o medžių savaiminukai, augantys formuojamame Žemės sklype, buvo priskirti želdiniams pagal Želdynų įstatymą, todėl, formuojant Žemės sklypą ir nustatant jo kadastro duomenis, į žemės naudmenas buvo įrašyta ne miško žemė, o saugomi želdynai, tačiau nurodytose bylose nebuvo sprendžiamas ginčo žemės sklypo perleidimo ieškovo nuosavybėn klausimas.

71. Paminėtame sprendime yra konstatuota, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų byloje nurodyta, jog žemės sklypo naudmenas sudaro 0,0289 ha užstatyta teritorija ir 0,1511 ha želdiniais užimta žemė. UAB „Almontus“ parengtame 1 800 kv. m sklypo, esančio ( - ), plane nėra pažymėtas miškas, į kurio teritoriją pagal vėliau parengtą Miškų schemą nuo 2004 metų buvo įtrauktas šis sklypas.

72. Ginčo sklypo įtraukimas į parengtą Miškų schemą yra teisiškai reikšmingas šioje byloje, nes šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas ir paminėtos Miškų įstatymo nuostatos draudžia parduoti valstybinės reikšmės miškus.

73. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

74. Įvertinus šios nutarties 70 p. nurodytų bylų ir šios bylos nagrinėjimo dalyką – įpareigojimą parduoti ieškovui žemės sklypą, kuris Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, darytina išvada, jog paminėtose bylose nėra konstatuota, jog ieškovas turi subjektinę teisę įsigyti privačion nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos.

75. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują pertvarkytą žemės sklypą (jo plotas, naudojimo paskirtis, būdas, specialiosios naudojimo sąlygos ir pan.), o sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo nuomos be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). LVAT

76. 2017 m. sausio 30 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 būtent buvo sprendžiamas ginčo žemės sklypo formavimo klausimas, o UAB „Almontus“ kreipimasis į teismą buvo susijęs su šios bylos ieškovo nuosavybės teisės į pastatus ir teisės naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisės nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, įgyvendinimu. Paminėtame sprendime sakinys ,,teisės nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, įgyvendinimu“ neturi prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės šioje byloje, nes ieškovui teisė žemės sklypą nuomoti ar pirkti buvo konstatuota įstatymų nustatyta tvarka.

77. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 10 straipsnio įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui, taip pat ir žemės nuomininkui. Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai, t. y. nustatyti ribojimai perleisti valstybinės žemės nuosavybės teisę privačion nuosavybėn.

78. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties 21 punkte civilinėje byloje Nr. e2A-88-459/2019 buvo konstatuota, kad 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.8 p. numatyta, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas. Ši nuostata patvirtina, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir paskirties neatitikimas negali būti priežastis neišnuomoti žemės sklypo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir įpareigojo apeliantę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui V. M. ne aukciono tvarka žemės sklypą.

79. Paminėtu įsiteisėjusiu teismų sprendimu buvo išspręstas ieškovo iškeltas ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos, t. y. šio sklypo terminuoto valdymo bei naudojimo už atlyginimą, o jo įsigijimas nuosavybėn yra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

80. Pirkimo–pardavimo teisinius santykiai nėra tapatūs nuomos teisiniams santykiams, nes jų turinys yra platesnis nei nuomos, apimantis ir disponavimo daiktu teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą ir ji yra terminuota bei susijusi su pastatų eksploatavimo tikslais bei trukme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2013 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

81. Ieškovo turima nuosavybės teisė į pastatus buvo apginta įsiteisėjusiais nurodytais teismų sprendimais, kurie buvo įvykdyti ir su ieškovu sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad šie teismų sprendimai pripažino ieškovui teisę nuosavybės teise įsigyti ginčo sklypą.

82. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 pateikė teisėtų lūkesčių principo šios kategorijos bylose išaiškinimus, nurodydamas, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Kopeck prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, duodančios pagrindą jam susiformuoti – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas, kalbant apie statinius – ar jie buvo pastatyti turint kokių nors teisių į sklypą, kokia jų paskirtis ir pan. Kiekvienu atveju reikia ištirti, ar pagal bylos aplinkybes, nagrinėjamas kaip visuma, pareiškėjas turėjo teisę į materialinį (realiai egzistuojantį) interesą, saugomą pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnį (2010 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02, par. 62; 2004 m. lapkričio 30 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Öneryildiz prieš Turkiją, peticijos Nr. 48939/99, par. 124).

Apeliacinės instancijos teismo išvada

83. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinusi ginčo santykiams taikytiną teisinį reglamentavimą ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teisės į valstybinės žemės sklypą be aukciono įgijimą ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegijai, vadovaujantis šioje nutartyje nurodytais motyvais, padarius išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti teisę netenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas šioje nutartyje nurodytais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovo V. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė