- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- eI-484-386/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01843-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Egidijui Mockevičiui,
2019 m. kovo 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pareiškėjo skundo atmetimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R2-57(AG2-40-15-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas, A. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Skyriuje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Administracijos sprendimą atsisakyti suteikti adresus sklypams, kuriuos pareiškėjas susibraižė pagal negaliojančius detaliojo plano sprendinius, bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti prašymą. Nurodo, kad Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą tenkintas, motyvuojant tuo, kad Administracijos sprendime dėl atsisakymo suteikti adresus nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi mano, jog Administracijos sprendimas nesuteikti adresus yra ypatingai išsamus ir aiškus. Paaiškina, jog adresai nesuteikti todėl, kad sklypų kadastriniai matavimai padaryti pagal sustabdyto detaliojo plano sprendinius, o pareiškėjui buvo siūloma inicijuoti detaliojo plano rengimą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Mano, jog kitoks Administracijos sprendimas negalėjo ir negali būti. Teigia, kad Savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Savivaldybės taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu Šventosios detalųjį planą toje dalyje, kiek tai susiję su Šventosios poilsio nameliais, sustabdė. Nurodo, kad Savivaldybė niekada neteigė, kad yra sustabdytas visas Šventosios detalusis planas, kaip nurodyta Komisijos sprendime. Paaiškina, jog Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra galiojantis, bet sustabdytas. Teigia, jog Savivaldybė 2016 m. sausio 14 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą įspėti nedaryti pažeidimų ir neleisti rengti formavimo pertvarkymo projektų, jei ginčo teritorijos detalusis planas ir yra sustabdytas, bet to, prokuratūra išaiškino, kad detalusis planas toje vietoje nors yra sustabdytas, tačiau traktuotina, kad detalusis planas yra galiojantis ir reikia rengti detaliojo plano pakeitimus. Nurodo, kad Administracija nurodytu klausimu iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 8 d. gavo pakartotinį įspėjimą. Teigia, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 gegužės 8 d. raštu Nr. 2D-1609 taip pat išaiškino, kad jei yra parengtas, bet sustabdytas detalusis planas, formavimo pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Paaiškina, jog pareiškėjas nori susiformuoti sklypą ir kad pareiškėjo statiniai stovi išimtinai valstybei priklausančiame miške. Mano, kad Administracija pareiškėjui atsakė išsamiai ir teisingai, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas, formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. Š. atsiliepimu į Administracijos skundą nurodo, kad su atsakovės reikalavimu nesutinka ir prašo atmesti šį skundą kaip nepagrįstą.
Mano, jog pareiškėjui palankus Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes nebuvo pažeistos nei procesinės, nei materialinės teisės normos, o faktinės aplinkybės nustatytos pilnai ir tinkamai. Sutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai nurodydama faktines aplinkybes bei konkrečias teisės normas, o nurodyti motyvai yra prieštaringi, neaiškūs, neišsamūs ir neargumentuoti. Laikosi nuomonės, jog atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjo teises: tokiu būdu pareiškėjui užkertamas kelias suformuoti žemės sklypus prie pastatų jų eksploatacijai, o tai reiškia, kad jis negalės jų remontuoti, perstatyti ir naudoti pagal paskirtį, t. y. suvaržomos jo nuosavybės teisės į pastatus. Paaiškina, jog ginčas kilo dėl Administracijos atsisakymo suteikti adresus detaliuoju planu formuojamiems žemės sklypams. Patikslina, jog ginčas kyla tik dėl to ar galioja Šventosios detaliojo plano sprendiniai, nes atsakovė nurodo, kad jie yra sustabdyti ir todėl negalioja, o jei negalioja, tai ir nėra pagrindo formuoti naujus žemės sklypus ir jiems suteikinėti adresus.
Sutinka su Komisijos sprendime nurodytais argumentais, kad tokia atsakovės pozicija prieštarauja pačios atsakovės teiginiams, kad Šventosios detalusis planas toje teritorijoje yra parengtas ir galioja ir kad jį galima koreguoti tik rengiant kitą detalųjį planą, todėl negalima rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tai pat teiginiams, kad galiojantį detalųjį planą reikia koreguoti ir savivaldybės administracijai teikti pasiūlymą dėl detaliojo plano keitimo ar koregavimo bei finansavimo. Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerija išaiškino, jog Palangos miesto tarybos sprendimai, kuriais sustabdyti detalieji planai nedaro patvirtinto detaliojo plano sprendinių negaliojančiais.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir joks kitas teisės aktas niekada nenumatė tokios procedūros kaip patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinių sustabdymo procedūros, todėl Palangos miesto savivaldybės taryba viršijo savo kompetenciją ir priėmė sprendimą prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams. Mano, kad Šventosios detaliojo plano sprendiniai galioja, todėl nesupranta, kodėl neleidžiama jo įgyvendinti.
Mano, jog atsakovės argumentas, kad pareiškėjo statiniai stovi išimtinai valstybei priklausančiame miške, yra niekuo nepagrįsti, nes kaip ir pati atsakovė nurodė, koreguojant detalųjį planą, galima šią teritoriją išimti iš valstybinės reikšmės miškų schemos (pakeisti specialiojo plano sprendinius), valstybinio miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, be to, Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kaip specialusis planas, yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas ir jis ginčo teritorijoje įsigaliojo vėliau nei Šventosios detalusis planas, todėl būtina vadovautis detaliuoju planu.
Be to, paaiškina, jog buvo sustabdytas ne pats Šventosios detalusis planas, o jo pakeitimai ir papildymai, kurie susiję su konkrečiais žemės sklypais, turinčiais adresus, o su ginčo objektais nėra jokio ryšio. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. sausio 14 d. nutarime Nr. 4-CB2-2 bei 2017 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 4-S-15102 yra minimi ne Šventosios detaliojo plano sprendiniai, o Palangos miesto centrinės dalies ir konkrečiai tie, kurie nesusiję su teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai. Nurodo, kad savivaldybė gali atsisakyti suteikti adresą žemės sklypui ar pastatui tik vieninteliu atveju – jei toje teritorijoje pastatų statyba nenumatyta, bet šiuo konkrečiu atveju, jau stovi teisėtai pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, kuriems atsakovė jau suteikė adresus, todėl atsisakydama suteikti adresus naujai formuojamiems prie pastatų žemės sklypams, pažeidė diskrecijos teisę.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į Administracijos skundą prašo įvertinti Administracijos skunde išdėstytus reikalavimus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Mano, kad atsakovės Administracijos atsisakymas dėl adresų suteikimo žemės sklypams yra aiškus ir nedviprasmiškas bei atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į Administracijos skundą nurodo, kad su atsakovės reikalavimu sutinka ir prašo šį skundą tenkinti. Teigia, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato galimybę sustabdyti detaliojo plano galiojimą dėl klaidų ištaisymo procedūros. Pažymi, kad šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo ir koregavimo tvarka. Teigia, kad nors pareiškėjas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, turi teisę teikti pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano), siekdamas suformuoti naują žemės sklypą prie jam priklausančių pastatų, įvertinus Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas manytina, kad naujo žemės sklypo formavimas miško žemėje prie šių pastatų nėra galimas.
Atsakovės atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į skundą palaikė ir prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas atsiliepimą į atsakovės skundą palaikė ir prašė tenkinti skundą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės šiai bylos šaliai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kyla dėl atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2588 „Dėl adresų suteikimo žemės sklypams“ teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. Š. atstovo 2018 m. liepos 23 d. prašymą „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“.
Faktinės aplinkybės
Pareiškėjas per savo atstovą 2018 m. liepos 23 d. prašymu „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“ kreipėsi į Administracijos direktorių nurodydamas, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., esantys Palangos mieste ir pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą (toliau – ir Šventosios DP), patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.38, išsidėstę per tris naujai formuojamus žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Prašė suteikti naujai formuojamiems trims žemės sklypams (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) adresus, nes reikia pabaigti šiuos sklypus formuoti, nustatant jų visus kadastrinius duomenis.
Skundžiamu Administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-2588 „Dėl adresų suteikimo žemės sklypams“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) pareiškėjo prašymas dėl adresų suteikimo žemės sklypams suplanuotiems pagal Šventosios DP netenkintas, nurodant kad teritorijoje prie Ginčo pastatų (toliau – ir Ginčo teritorija) Šventosios DP sprendiniai sustabdyti. Nurodyta, kad vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ 4.1 punkto nuostatomis, adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais. Paaiškinta, kad Ginčo teritorijoje yra parengtas (galioja) Šventosios DP, kurio sprendiniai Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu „Dėl detaliųjų planų“ buvo sustabdyti. Informuota, kad Administracijai 2016 m. sausio 14 d. pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 4-CB2-2 „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“, kuriame atsižvelgiant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Aplinkos ministerijos raštus, išaiškinta, kad Palangos miesto tarybos sprendimai, kuriais sustabdyti detalieji planai nedaro patvirtinto detaliojo plano sprendinių negaliojančiais, o šie sprendiniai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Paaiškinta, kad detaliųjų planų sprendinių keitimo ir (ar) koregavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. Nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti Savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Pažymėta, kad Ginčo teritorijoje pagal Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Paaiškinta, jog žemės sklypai miškuose formuojami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, vadovautis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsniu, kuriame nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai. Nurodyta, kad tarp Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinių atvejų nėra numatyta galimybė miško žemę paversti poilsio paskirties statiniui ir jų eksploatavimui reikalingam sklypui formuoti.
Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundu „Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Skundžiamą sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2018 m. liepos 23 d. pareiškėjo atstovo prašymą dėl adresų Šventosios DP formuojamiems žemės sklypams suteikimo.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R2-57(AG2-40-15-2018) pareiškėjo A. Š. skundas tenkintas, t. y. panaikintas Skundžiamas sprendimas bei atsakovė įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. prašymą dėl adresų Šventosios Šventosios DP formuojamiems žemės sklypams suteikimo. Komisijos sprendimas motyvuotas tuo, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog Skundžiamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nes jame nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas, o tinkamas motyvų neišdėstymas lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Dėl skundžiamo sprendimo
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktą adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų.
Bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymą, kad vienodai būtų suprantama nekilnojamųjų daiktų buvimo vieta nustato Adresų formavimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092. Adresų formavimo taisyklės yra privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę (kitoms informacinėms sistemoms ir rašytiniams bendriesiems dokumentams šių taisyklių taikymas yra rekomendacinio pobūdžio). Adresų formavimo taisyklių 4.1 punkte nurodyta, jog adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais, o 4.2 punkte – žemės sklypai su juose esančiais pastatais, suformuoti kaip vienas nekilnojamasis daiktas.
Kaip pareiškėjas skunde Skyriui ir atsiliepime į atsakovės skundą teismui nurodė, kad Šventosios DP numato suformuoti prie Ginčo pastatų tris žemės sklypus šių pastatų eksploatacijai pagal jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, t. y. kitos paskirties su naudojimo būdu „rekreacinės teritorijos“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas kreipėsi į matininkus – UAB „Georamas“ ir užsakė šių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Matininkai, parengę kadastrines bylas, nurodė, kad, norint įregistruoti naujai formuojamus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, būtina kreiptis į savivaldybę dėl adresų jiems suteikimo.
Taigi, tam kad savivaldybė žemės sklypui suteiktų adresą jis turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų – 1) jame pagal detaliojo plano sprendinius turi būti planuojama statyti pastatus; 2) jis turi būti priskiriamas sodininkų bendrijų žemės sklypams ir nebūti užstatytas pastatais; 3) žemės sklypas su jame esančiais pastatais, turi būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas.
Pagal Šventosios DP sprendinius Ginčo teritorija (žemės sklypai projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į kvartalą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio funkcija: infrastraktūros, visuomeninė paskirties, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio. Teritorija: urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija. Be kita ko, nurodyta, kad esami sklypai paliekami, jie neskaidomi, jų didinimas nenumatomas, numatyta esamose sklypuose užstatymo tankio nedidinti. Nurodyta ir tai, kad vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės, maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis – 7,5 m nuo žemės paviršiaus, pastatų konstrukcija karkasinė, apdailai naudoti medieną. Rekreacinė teritorija (vasarnamiai) negali būti aptveriama, sklypų plotai tikslinami atlikus geodezinius matavimus. (duomenys neskelbtini) teritorijose, kai teritorijų tvarkymo režimo reikalavimai viršyti, paliekama esama padėtis leidžiant tik didinti aukštingumą iki 7,5 m.
Faktiniu Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta tai, kad Šventosios DP sprendiniai yra sustabdyti. Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas (Komisijos b. I. 62). Palangos miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimo ir papildymo“ nuspręsta šį Detalųjį planą pakeisti ir papildyti pagal priedą (Komisijos b. l. 63), o būtent, atlikti Šventosios DP pagrindinio brėžinio bei aiškinamojo rašto papildymus ir pakeitimus, susijusius su konkrečiais adresais esančiais žemės sklypais (Komisijos b. l. 64). Palangos miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 77 „Dėl Valdybos 2001 02 08 sprendimo Nr. 21 papildymo“ nuspręsta papildyti Palangos miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 21 priedą 12-24 punktais, iš kurių 12-20 bei 23-24 punktai taip pat susiję su konkrečiais adresais esančiais žemės sklypais, o 21-22 punktuose skiltyje „Sklypo vieta (adresas)“ nurodyta – žemės sklypai prie poilsio namelių (Komisijos b. l. 65-66). Pažymėtina, kad nei viena iš šiuose sprendimuose nurodytų konkrečių adresų nėra susiję su Ginčo teritorija, o minėtais 21-22 punktais, kurie taikomi apskritai visiems žemės sklypams prie poilsio namelių, koreguojamas leidžiamas rekonstruojamų poilsio namelių aukštis bei papildomi urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos. Taigi, šie sprendimai nėra susiję su žemės sklypų prie Ginčo pastatų formavimu Šventosios DP.
Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdytas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21 ir 2001 m. balandžio 12 d. Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais (Komisijos b. l. 67). Teismas konstatuoja, jog Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdytas ne viso Šventosios gyvenvietės detaliojo plano galiojimas, o tik ta dalis, kuri susijusi su nurodytais Šventosios DP pakeitimais ir papildymais, kurie, kaip minėta nėra susiję su žemės sklypų prie Ginčo pastatų formavimu, t. y. Šventosios DP klaidos ir jų taisymas neapima žemės sklypų formavimo Ginčo teritorijoje sprendinių – nei šių sklypų vietos nei kt.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2013 m. nuosavybės teise priklauso pastatai – poilsio nameliai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos mieste. Prie Ginčo pastatų žemės sklypai nėra suformuoti ir įregistruoti. Ginčo pastatai (poilsio nameliai) ir pareiškėjo daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 2-152-83/2013 pagrindu, nurodant jų konkrečius adresus ir unikalius numerius. Darytina išvada, jog minėti Šventosios DP pakeitimai ir papildymai, kiek tai susiję su ginču, apima tik leidžiamą šių poilsio namelių aukštingumą juos rekonstruojant bei šių namelių urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas.
Paminėtina, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į Administracijos direktorių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti žemės sklypą Palangos mieste prie Ginčo pastatų. Planavimo tikslas – suformuoti apie 0,2 ha ploto žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-Š-1080r-2004 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 12 d. prašymą, motyvuojant tuo, kad ginčo teritorijoje parengtas Šventosios DP ir kad kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas formuojant naujus žemės sklypus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas.
Teisiniu Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktas, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis bei Miškų įstatymo 11 straipsnis.
Skundžiamame sprendime tik cituojamas Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktas, tačiau nenurodyta, ar nagrinėjamu atveju, kai prašoma suteikti adresus Šventosios DP numatytiems suformuoti žemės sklypams prie jau esamų Ginčo pastatų, tokie žemės sklypai yra adresų objektais pagal Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktą.
Skundžiamame sprendime dėstomos abstrakčios nuostatos dėl detaliųjų planų keitimo ir (ar) koregavimo, remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, nenurodant jokio konkretaus šių taisyklių punkto, bei Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Minimas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 4-CB2-2 „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“, kuriame išaiškinta, kad Palangos miesto tarybos sprendimai, kuriais sustabdyti detalieji planai nedaro patvirtinto detaliojo plano sprendinių negaliojančiais, o šie sprendiniai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatomis. Teismo vertinimu byloje nebekyla ginčas dėl to, kad Ginčo teritorijoje galioja Šventosios DP sprendiniai ir kad jų koregavimas negalimas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus – dėl to pasisakė ir atsakovė, be to, tokio projekto nebesiekia rengti ir pareiškėjas. Tačiau Skundžiamame sprendime nenurodyta, kodėl pareiškėjas apskritai privalo keisti ar koreguoti Šventosios DP sprendinius, kurie yra galiojantys, be to, kaip konstatuota, nėra net ir sustabdyti.
Skundžiamas sprendimas grindžiamas ir Valstybinės reikšmės miškų plotų schema – specialiuoju planu, tačiau neaptartas Teritorijų planavimo įstatymo normų dėl skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų galiojimo, dėl teritorijų planavimo proceso tęstinumo nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, iš esmės pakeitusiai buvusią teritorijų planavimo tvarką. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Kaip minėta, pagal Šventosios DP sprendinius Ginčo teritorija priskiriama urbanizuotai. Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtina Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, t. y. aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas ir ginčo teritorijoje įsigaliojo vėliau nei Detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, neaišku kodėl apskritai Valstybinės reikšmės miškų plotų schema šiuo atveju turėtų būti taikoma.
Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui. Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotume reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).
Teismas sutinka su Komisijos sprendimo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog Skundžiamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, nes jame nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. prašymu prašo priteisti iš atsakovės 700 € už teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme) advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai. Kartu pateikti dokumentai (2018 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 2018-43, 2018 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, jog pareiškėjas realiai patyrė ir apmokėjo šias išlaidas. Sąskaitoje už teisinę pagalbą nurodytas paslaugų pobūdis - procesinių dokumentų parengimas byloje, valandų skaičius 20, galutinė suma – 700 €.
Pažymėtina, jog šioje byloje ruoštas tik atsiliepimas, byla nėra sudėtinga. Atsižvelgiant į tai ir į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, iš atsakovės priteistina 300 € bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pareiškėjo skundo atmetimo.
Priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 300 € bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.