Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-154-995/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-08
Bylos Nr.: e2-154-995/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00405-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaida Railienė
Ieškovas: V. M.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
Advokatai: Visvaldas Petryla

Civilinė byla Nr. e2-154-995/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00405-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5. (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 8 d.Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Ginai Mosteikytei, Viktorijai Baguckienei, Sabinai Vigelytei,dalyvaujant ieškovo V. M. atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba, dėl įpareigojimo parduoti valstybinės žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti ne aukciono tvarka ieškovui valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje; priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti ieškovo patirtas 875 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovas 2011 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-4222 nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Palangoje, įsigijo tris poilsio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio), vieną pastatą – klubą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros), ir vieną pastatą – biliardinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra sporto) (toliau – ir Pastatai). Prie šių Pastatų nebuvo suformuoto žemės sklypo, todėl jų buvo neįmanoma rekonstruoti ir naudoti pagal paskirtį, nebuvo galima įrengti automobilio parkavimo vietų, atliekų surinkimo aikštelės ir pan., todėl, turint tikslą suformuoti prie Pastatų žemės sklypą, buvo kreiptasi į bendrovę UAB „A.“ su prašymu atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, formuojamo po Pastatais pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, patvirtinto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius. Detalusis planas Pastatų eksploatacijai laisvoje valstybinėje žemėje suplanavo kitos paskirties (naudojimo būdas – komercinės paskirties žemė) 0,1800 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – Žemės sklypas). UAB „A.“ atliko šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė kadastrinę bylą su Žemės sklypo planu tam, kad ieškovas galėtų jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išsinuomoti ar nusipirkti, tačiau pateikus Žemės sklypo kadastrinę bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui (toliau – NŽT Palangos skyrius) patikrinti ir suderinti, skyrius surašė 2014 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 6KAM-116054, kuriame nurodė pastabas, kad parengta kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punkto, nes teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas 2015 m. sausio 23 d. raštu Nr.1SS-130-(10.5.) UAB „A.“ skundą dėl NŽT Palangos skyriaus kadastro duomenų bylos patikrinimo akto atmetė. Tačiau šį sprendimą apskundus administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi tenkinus UAB „A.“ apeliacinį skundą ir panaikinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą, buvo priimtas naujas sprendimas – panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr.16KAM-116054 ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių iš naujo patikrinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, kadastrinę bylą. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, Žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017 m. vasario 10 d. suderino, tuo patvirtindamas, kad Žemės sklypo plotas, paskirtis, naudojimo būdas, ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai. Ieškovas 2017 m. gegužės 2 d. pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą patvirtinti jau nustatytus ir suderintus Žemės sklypo kadastro duomenis ir išnuomoti šį sklypą, tačiau NŽT Palangos skyrius 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr.16SD-740-(14.16.104.) V. M. prašymas netenkintas. Ieškovas šį sprendimą apskundė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, kurio 2018 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 V. M. ieškinį tenkino, panaikino skundžiamą NŽT Palangos skyriaus sprendimą ir įpareigojo atsakovę patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui V. M. priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „A.“, bei įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-88-459/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. NŽT Palangos skyrius, įsiteisėjus teismų sprendimams, žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu ir jį 2019 m. gegužės 17 d. išnuomojo ieškovui Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.) pagrindu. Išsinuomojęs žemės sklypą, ieškovas norėjo pradėti tvarkyti jame esančius pastatus ir aplinką, todėl 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti statyti ant žemės sklypo ribos tvorą. NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. 16SD-1180-(14.16.104.) atsisakė leisti statyti tvorą ir nurodė, kad Žemės sklypas patenka į Palangos m. savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemą. Ieškovas, supratęs, kad NŽT Palangos skyrius šiame Žemės sklype jam nieko neleis daryti, nutarė jį iš valstybės išsipirkti, todėl paprašė parduoti žemės sklypą. NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) atsisakė parduoti ieškovui žemės sklypą ir nurodė, kad šis žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Kaip ir ankstesniuose ginčuose, pažymėjo, kad NŽT Palangos skyrius 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 16SD-248-(14.16.7.) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydamas įvertinti situaciją pagal parengto Detaliojo plano sprendinius. Valstybinė mišku tarnyba 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. R2-572 atsakė, kad teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini). Palangoje, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Atsižvelgiant į tai, NŽT Palangos skyrius nurodė, kad Žemės sklypo pardavimo klausimas bus sprendžiamas tik tuomet, kai Žemės sklypas bus išimtas iš Miškų schemos, o pastatų paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente, nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui. Atsakovė atsisakymo parduoti žemės sklypą teisinį pagrindą nurodė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.4 papunktį ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018.

Ieškovas nurodo, kad išskyrus Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas išimtis, valstybinė žemė gali būti perleidžiama kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės patikėtinis, būdamas viešojo administravimo subjektas, veikdamas civilinės teisės ribose ir sudarydamas valstybinės žemės pardavimo sandorius, negali veikti laisva valia, t. y. sandorius gali atlikti tik griežtai vadovaujantis specialiais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimą, prieš tai priimdamas sprendimą, įformintą kaip individualų administracinį aktą, parduoti ar atsisakyti parduoti valstybinę žemę. Toks atsakovės, kaip viešojo administravimo ir kartu civilinio santykio subjekto, specifiškumas, lemia, kad jos priimtas individualus administracinis aktas turi atitikti jam keliamus bendruosius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Ieškovo nuomone, formaliai ginčijamas sprendimas kaip ir atitinka šiuos reikalavimus, tačiau jo pagrindimas objektyviais duomenimis (Žemės sklypas patenka į Miškų schemą, o jo paskirtis neatitinka Palangos m. savivaldybės bendrojo plano) bei nurodytos teisės aktų normos neleidžia ginčijamo sprendimo adresatui suprasti kaip jie susiję su konkrečia situacija ir kodėl remiantis jais negalima ieškovui parduoti žemės sklypą. Nesuprantama, kodėl žemės sklypą išnuomoti tomis pačiomis sąlygomis buvo galima, o jau parduoti ne. Juk tiek išnuomojus, tiek pardavus, žemės sklypo ir jame esančių pastatų naudojimo sąlygos nepasikeis, todėl nelogiška teigti, kad vienu atveju (nuomos) žemės sklypas bus naudojamas teisėtai, o kitu atveju (pardavimo) – ne. Ginčijamame sprendime motyvacijos stoka ir daro šį administracinį aktą neaiškų, nesuprantamą, tuo labiau, kad jame nurodyti argumentai akivaizdžiai prieštarauja ankstesnių teismų suformuotai praktikai dėl Detaliojo plano ir specialiojo plano (Miškų schemos) neatitikimo. Atsakovė ginčijamą sprendimą grindė tinkamais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės pardavimo tvarką ir sąlygas, tačiau nenurodė, kokia konkreti teisės norma draudžia šiuo nagrinėjamu atveju ieškovui parduoti žemės sklypą, nes įvardytos teisės normos kaip tik leidžia, o ne draudžia išsipirkti iš Lietuvos valstybės žemės sklypą. Mano, kad bendro pobūdžio teisės aktų įvardijimas administraciniame akte, nenurodant konkrečios materialinės teisės normos, nenurodant kaip jos susietos su konkrečiais objektyviais faktais, su faktinėmis aplinkybėmis neleidžiančiomis ieškovui parduoti žemės sklypą, negali būti pripažinta, kad toks administracinis aktas yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas iš ginčijamo sprendimo nesuprato, ar tai pastatų paskirtys, ar tai žemės sklypo paskirtis neatitinka Palangos m. savivaldybės bendrajam planui ir kodėl, nes jame nenurodyta, kokiems konkrečiai bendrojo plano sprendiniams neatitinka. Ieškovas pažymi, kad teismai yra pasisakę, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau - Teritorijų planavimo įstatymas) 4 straipsnio 5 dalies nuostata aiškiai apibrėžia žemės naudotojo teisę vadovautis detaliuoju planu ir kartu suponuoja viešojo administravimo institucijos pareigą nepažeisti šios teisės priimant administracinius aktus. Atsakovė ieškovui trukdo įgyvendinti nuosavybės teisę į pastatus, į žemės sklypą, remiantis tuo pačiu argumentu dėl Miškų schemos, kurią visi teismai pripažino kaip nepagrįstą, todėl laikytina, kad atsakovė ne tik priėmė nepagrįstą ir neteisėtą ginčijamą sprendimą, bet ir piktnaudžiauja savo teisėmis, tuo pažeisdama ieškovo teisę į gerą viešąjį administravimą, todėl toks administracinis aktas turi būti naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Ieškovas pažymi, kad ginčas šioje byloje, kaip ir jau minėtose bylose, yra tarp tų pačių šalių ir dalyje dėl to paties dalyko, t. y. dėl žemės sklypo suformavimo ir naudojimo pagal Detalųjį planą bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo šiam ginčui spręsti. NŽT Palangos skyrius, atsisakydamas parduoti žemės sklypą, kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 atsisakydamas išnuomoti žemės sklypą, nurodo tą pačią priežastį – Detalusis planas tariamai prieštarauja Miškų schemai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir bendros kompetencijos teismų suformuota praktika, nustatyti prejudiciniai faktai, kad būtina vadovautis žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentu (šiuo konkrečiau atveju - Detaliuoju planu), negali būti ginčijami NŽT Palangos skyriaus ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms.

Ieškovas nurodo, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovui priklausantys pastatai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, jie yra pastatyti žemės sklype, kuris suformuotas Detaliojo plano pagrindu ir būtent tokio dydžio, kokio reikia šių pastatų eksploatacijai, todėl yra išpildytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kad ieškovas galėtų žemės sklypą išsipirkti be aukciono. Teismai ankstesnėse bylose tarp tų pačių šalių jau nustatė, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir paskirties neatitikimas negali būti priežastis neišnuomoti žemės sklypo. Pastatų paskirtis taip pat gali būti keičiama pagal teritorijų planavimo dokumentus ir jų neatitikimas žemės sklypo naudojimo būdui negali būti priežastis neparduoti žemės sklypo. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 visada buvo teikiamas prioritetas valstybinės žemės pardavimui. Ieškovo valia buvo išreikšta – pirkti Žemės sklypą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.2 punktu, atsakovė privalėjo priimti sprendimą žemės sklypą parduoti. Šis nutarimas nesuteikė diskrecijos teisės atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, atsisakyti parduoti žemės sklypą, todėl NŽT Palangos skyriaus priimtas ginčijamas sprendimas tiesiogiai užkirto kelią ieškovui pasinaudoti teisės aktų suteikta teise įgyti nuosavybę, todėl sprendimas, kuriuo NŽT Palangos skyrius įgyvendino savo kompetenciją, yra susijęs su ieškovo teisės į privačią nuosavybę ribojimu, o toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Visos šios aplinkybės ir teisėtų lūkesčių, įstatymų nustatyta tvarka įgyti nuosavybę, pažeidimas lemia, kad ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo būti naikinamas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Ieškovas, prašo teismo apginti jo pažeistą materialinę teisę į žemės sklypo pardavimą ne aukciono tvarka, pripažįstant ją pagal pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, nes šios teisės pažeidimas ieškovui sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, o atsakovės priimtas ginčijamas sprendimas – netiesiogines neigiamas teisines pasekmes, t. y. užkerta kelią ieškovui iš naujo teikti prašymą dėl žemės sklypo pardavimo. Teismui pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ieškovas vėl įgis teisę įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės nusipirkti žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškina, kad vykdydama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1697-973/2018 Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius 2019 m. gegužės 17 d. su ieškovu V. M. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.), kuria V. M. išnuomojo naudojamą 0,18 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuomos sutarties 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Paaiškino, kad atsakovė 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. 16SD-248-(14.16.7) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydama įvertinti situaciją pagal parengto 2000 m. kovo 21 d. detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie pastatų, (duomenys neskelbtini), Palangoje. Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. R2-572 informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Pažymi, kad teritorijoje prie ieškovui V. M. priklausančių pastatų, esančių Palanga, (duomenys neskelbtini), galioja du teritorijų planavimo dokumentai – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Atsakovė 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 16SD-519-(14.16.7.) „Dėl teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje“ ir pakartotinai 2019 m. kovo 15 d. raštu Nr. 16SD-505-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių – Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo inicijavimo pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas, tačiau atsakymo į šiuos raštus negavo. Paaiškina, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti, privalėjo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis, o pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinti nėra galimybės, t. y. žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui yra priskiriami rekreacinėms teritorijoms. Valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti įgyvendinti tik pakeitus ieškovui V. M. priklausančių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtį į komercinę paskirtį arba teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Šiuo metu teritorija, kurioje yra ieškovui V. M. nuosavybės teise priklausantys pastatai, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal specialųjį planą, o valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos ministerijos Palangos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. raštą Nr. 16SD-1266-(14.16-104.) „Dėl valstybinės Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, pardavimo“, nes šiuo raštu neišreikštas atsisakymas parduoti ieškovui V. M. žemės sklypą, bet pateiktas paaiškinimas, jog sprendimą priims tik kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir jei pastatų paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytam Žemės sklypo naudojimo būdui.

Ieškovas V. M. dubliku prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime jokių naujų argumentų nenurodo, o nurodomos tos pačios, kaip ir iki tol dėl to paties dalyko (ginčo sklypas patenka į Valstybinės reikšmės miškų plotus) tapačios faktinės aplinkybės. Dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių jau yra pasisakę tiek administraciniai teismai, tiek bendros kompetencijos teismai – kad ginčo sklypui galioja žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas – ir juo, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatomis, privalo vadovautis tiek žemės sklypo naudotojai, tiek ir valdytojai. Ginčas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų buvo aktualus tik tada, kai ėjo ginčas dėl ginčo sklypo suformavimo miško žemėje, o dėl šio sklypo pardavimo yra neaktualus, tuo labiau, kad teismai įpareigojo jį ne tik pabaigti formuoti, bet ir išnuomoti ieškovui. Šis ginčas nesusijęs su žemės sklypo naudojimo paskirties ar būdo keitimu. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Tam, kad atsirastų teisinis pagrindas parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi būti išpildytos tik dvi sąlygos: 1) toks žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu ar statiniais, ir 2) toks statinys ar statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Įstatymai nereglamentuoja tokio statinio ar statinių tinkamumo eksploatacijai; užtenka, kad toks statinys ar statiniai to asmens nuosavybės teise būtų teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su bet kokio baigtumo procentu, todėl ieškovui įsigyti iš valstybės ne aukciono tvarka ginčo sklypą yra visos būtinos sąlygos, o NŽT Palangos skyriaus elgesys vertintinas kaip teismų negerbimas, atsisakant pripažinti teismų nustatytus prejudicinius faktus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo V. M. dublike išdėstytais argumentais ir pastabomis. Paaiškina, kad vykdydamas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 su ieškovu V. M. 2019 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.), kurios 3 punkte nurodyta galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybes bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovui V. M. pateikus prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais išimtinę disponavimo valstybiniais miškais teisę. Institucija remiasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau ir Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi (Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu (Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio l dalyje įtvirtintus įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę. Atsakovė atsiliepime į ieškinį minėjo, kad raštu kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių – Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo iniciavimo pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas, tačiau atsakymo negavo, tik informaciją apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir VĮ Miškų tarnybai raštą ir dokumentus spręsti dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, NŽT neturi teisinio pagrindo tenkinti ieškovo V. M. prašymo ir parduoti jam valstybinės žemės sklypą, kuris yra priskirtas miško žemei ir išimtinai priklauso Lietuvos Respublikai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė paaiškinimą dėl ieškovo pareikšto ieškinio, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškina, jog ginčo statiniai yra valstybiniame pajūrio miške. Pirmiausia buvo tuometinės Kretingos miškų urėdijos valdomas valstybinis miškas, tik po to valstybiniame miške buvo pastatyti statiniai ir ne statybos dokumentų pagrindu įregistruoti registre. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą, miškų tvarkymo schemos yra specialiojo planavimo dokumentai. Pagal specialųjį planą, Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą (TPD registracijos Nr. T00053851, registravimo data 2011 m. balandžio 13 d.), patvirtintą iki 2014 m. sausio 1 d., ginčo teritorija taip pat yra miškas. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinti specialieji planai, kurių sprendiniai turėjo privalomąją teisinę galią, išlieka privalomais tol, kol bus parengti juos keičiantys to paties ar žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai“. Galiojant registruotam specialiajam planui – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemai, nebuvo parengti jokie jį keičiantys kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai, todėl galiojantis norminis teisės aktas – specialusis planas (TPD registracijos Nr. T000538510) turi būti taikomas ir žemės paskirtis bei būdas turi būti nustatomi tik pagal planavimo dokumentus. Vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros, o ieškovo pastatai ir yra būtent iki vieno kilometro nuo Baltijos jūros atstumu, todėl nurodytoje teritorijoje apskritai draudžiama valstybinį mišką paversti kitomis naudmenomis. Palangos bendrajame plane nėra numatyta paversti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės mišką kitomis naudmenomis. Nameliai iš pat pradžių, kaip laikini statiniai, buvo pastatyti valstybiniame miške, todėl ieškovas vengia pateikti pirminius statybos dokumentus. Nors ieškovas teigia, kad reikėtų vadovautis Šventosios gyvenvietės detaliuoju planu, patvirtinu Tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, tačiau, žinodamas apie detalaus plano sustabdymą, nutyli, kad savivaldybės valdyba 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu Šventosios detalųjį planą toje dalyje, kiek tai susiję su Šventosios poilsio nameliais, sustabdė, t. y. Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra sustabdytas. Kol nėra padaryta pakeitimų, detalusis planas prie namelių lieka sustabdytas ir negali būti taikomas. Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. 54 yra galiojantis, nenuginčytas. Be to, dėl tokios Tarybos teisės stabdyti detalųjį planą pasisakė specialiai plenarinę sesiją sušaukęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir 2003 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-05-00063-03, be kita ko, nurodė, kad kadangi detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja aptiktų klaidų ištaisymo detaliajame plane procedūros, todėl teisiniams santykiams dėl klaidų ištaisymo taikytinas Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnis, reglamentuojantis klaidų administraciniuose sprendimuose ištaisymo procedūrą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1181-438/2020 pripažino, kad Šventosios detalusis planas prie namelių yra sustabdytas. Analogiškų namelių, neturinčių nei statybos leidimų, nei pridavimo naudoti aktų, valstybiniame miške yra šimtai. Jei būtų remiamasi netinkamu precedentu Šventojoje valstybinio pajūrio miško neliktų visai, nes jį minėtu būdu išsidalintų ir nusipirktų namelių savininkai. Ginčo teritorijos valstybinio miško plotų schema buvo patvirtinta ne po detaliojo plano patvirtinimo, bet priešingai – iki detaliojo plano patvirtinimo, t. y. 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1046 buvo patikslinta galiojanti 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, patvirtinta valstybinių miškų plotų schema. Ginčo teritorijos miško ploto statusas niekada nesikeitė. Taip pat galioja Palangos miesto bendrasis planas – norminis teisės aktas, kuris yra privalomas tiek ieškovui, tiek atsakovui. Pagal Palangos miesto bendrąjį planą, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, ginčo teritorija yra valstybinis pajūrio miškas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 9 dalį, 15 dalį, 26 dalį ir 3 straipsnį, teritorijos gali būti vystomos tik pagal kompleksinius teritorijų planavimo dokumentus ir ne kitaip. Ieškovo turto teisinis statusas nuo įregistravimo nesikeitė, todėl teiginiai apie trukdymus naudotis turtu yra nepagrįsti. Nei teisinė, nei faktinė padėtis nuo namelių įregistravimo Registre nepasikeitė, nes visada išliko status quo padėtis. Teismai įpareigojo išnuomoti žemę tik gerbdami statinių savininko nuosavybės teises. Ieškovo teisėms negali būti suteiktas prioritetas prieš visos visuomenės teises. Pats ieškovas ignoruoja visuomenės teisę naudotis valstybiniu mišku bei teisę turėti valstybinį pajūrio mišką ir siekia užvaldyti visos visuomenės valstybinį pajūrio mišką. Valstybinės žemės nuoma nepažeidžia statinių savininko teisių, nes pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį negalima nusipirkti nei pajūrio juostos žemės, nei archeologijos ir kultūros objektų teritorijos, nei valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ir tai nelaikoma statinių savininkų teisių pažeidimu.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo V. M. atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 21 d. raštu Aplinkos ministerijai sklypas įtrauktas į miškų teritoriją, tačiau tuo pačiu metu tikslinamos miškų schemos Palangos mieste. Prašyta patikslinti miškų schemas. Aplinkos ministerija išaiškino, kad tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, todėl miškų schema nebus tikslinama. Aplinkos ministerija taip pat išaiškino, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, tai nėra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, nėra aukštesnės galios planas. Detalusis planas yra žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, aukštesnės galios yra tik kompleksinis bendrasis planas, kuriuo reikia koreguojant detalųjį planą. Kalbant apie Šventosios detalųjį planą, kurio pagrindu suformuotas V. M. žemės sklypas, jį koreguojant galima tik atsižvelgti į bendrąjį planą. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad reikia vadovautis žemiausios galios planu, nes tai urbanizuota teritorija, t. y. detaliaisiais planais, nors jie ir tikslinami. Miškų schemos yra tikslinamos, todėl miškų tarnyba turės išimti ginčo sklypą iš kadastro. Teritorijų planavimo dokumentas numato, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra komercinės-ūkinės paskirties, todėl medžiai sklype traktuotini kaip želdiniai, o ne kaip miškas. Teritorijų planavimo dokumente įtvirtintas sklypo įvertinimas, kad sklypas ne miško teritorijoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išsakytos nuostatos svarbios ne tik dėl sklypo nuomos, bet ir dėl pardavimo. Jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ginčas buvo kilęs tarp tų pačių šalių ir dėl to paties sklypo, buvo pasisakyta, kad žemės sklypą galima išnuomoti. Jei žemės sklypas būtų valstybinės reikšmės miškas, būtų galima naudoti tik miško veiklai. Vyriausybės 1990 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, yra nurodytos dvi sąlygos, kada žemės sklypas gali būti išnuomojamas ar parduodamas lengvatinėmis sąlygomis – jame turi būti statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir šie statiniai turi priklausyti asmeniui nuosavybės teise. Nėra jokių priežasčių, dėl ko žemės sklypas negali būti parduotas, nes jis būtinas tinkamam ir visapusiškam statinių naudojimui ir eksploatavimui. Kadangi ieškovas nėra žemės sklypo savininkas, jis nieko negali daryti, motyvuojant, kad tai miško teritorija. Anksčiau teismų praktika buvo kitokia, gal dėl to NŽT nesiryžta parduoti žemės, nors minėtame Vyriausybės nutarime visada prioritetas buvo teikiamas pardavimui. Administraciniame akte nėra aiškiai nurodoma, kodėl žemės sklypo negalima parduoti, nors galima nuomoti, neteisingai aiškinami ir taikomi faktai ir teisės normos, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paneigė, kad tai miško žemė. Aktui trūksta motyvacijos, neaiškus teisinis ir pačių faktų dėstymas. Kadangi NŽT pačiai nėra aišku kaip ji turi elgtis, atsisako prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo. Byloje dėl žemės sklypo nuomos pasisakyta, kad detalusis planas galioja, nesustabdytas, sustabdyti tik plano priedai. Regiono administracinis teismas nurodė, kad Šventosios detalusis planas nėra sustabdytas. Reikia remtis prejudiciniais faktais. Ateityje priimti specialieji planai negali galioti atgal. Aukštesnės galios teisės aktai netaikomi žemės naudojimo prasme. Jei V. M. turi žemės sklypą, kuris bendrajame plane nurodytas kaip komercinės – ūkinės paskirties, tai galima vykdyti tik tokią veiklą. Todėl perplanuojant veiklą privalu atsižvelgti į aukštesnės galios plano sprendinius. V. M. neturi teisės inicijuoti dokumentų dėl miško plotų schemų rengimo, o valstybinės reikšmės miško plotų schemos nėra teritorijų planavimo dokumentas.

Šalies argumentai

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovu, sudarydama žemės sklypo nuomos sutartį, NŽT vykdė teismo spendimą, kuris sudarė išskirtinę situaciją, nes įprastai NŽT nesudaro nuomos ir pardavimo sutarčių dėl valstybinių miškų sklypų. Tokios teisės NŽT neturi vadovaujantis imperatyviomis Miškų įstatymo nuostatomis, pagal kurias ji neturi įstatyminio pagrindo sudaryti miško žemės pardavimo sutarčių. Tai ieškovui buvo išaiškinta ir skundžiamame rašte, kuris atitinka teisinį reglamentavimą. Rašte aiškiai išdėstytas teisinis reglamentavimas ir nurodyta, kodėl atsisakoma parduoti žemės sklypą. Atsakovė neneigia ieškovo teisės į žemės sklypą, reikalingą jame esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau parduoti šio valstybinės reikšmės miško neturi teisės. Siekiant išspręsti susidariusią situaciją, buvo kreiptasi į eritorijų planavimo organizatorių, Valstybinę miškų tarnybą, tačiau klausimas nėra išspręstas. NŽT vadovaujasi miškų schema, pagal kurią sklypas yra miško žemė ir šiuo atveju nėra svarbu faktinės aplinkybės, nes NŽT neturi kompetencijos spręsti ar faktiškai ten yra miškas. Jei bus pakeista valstybinių miškų schema ir sklypas bus eliminuotas iš miškų žemės, bus galima spręsti dėl šio sklypo pardavimo. Tai vienintelė kliūtis, dėl kurios negalimas sklypo pardavimas. NŽT neturėjo teisės sudaryti ir žemės sklypo nuomos sutarties, tačiau toks buvo teismo sprendimas, kurį ji privalėjo vykdyti. Nors miškų schema galiojo ir teismų sprendimų, įpareigojusio sudaryti sklypo nuomos sutartį, priėmimo metu, tačiau mano, kad tai neįpareigoja atsakovės sudaryti sklypo pardavimo sutarties, nes nuomos ir pardavimo santykiai skiriasi, sudarius pardavimo sandorį nuosavybės teisė pereis ieškovui, o NŽT neturi teisės parduoti valstybinės reikšmės miško.

Trečiojo asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Šventosios detalusis planas yra sustabdytas 2002 metais, o ieškovo sklypas patenka į detalųjį planą. Detaliajame plane nėra numatyta, kad ginčo sklypas yra miškas, tačiau, kadangi jis sustabdytas, negali būti taikomas. Sutinka, kad teisės aktuose nėra numatytas detaliojo plano galiojimo sustabdymas, tačiau apie tai pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija, konstatuodama, kad planas sustabdytas. Kai negalioja detalusis planas, kuris yra žemiausios galios teritorijų planavimo dokumentas, taikomas aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas – specialusis planas, o jei negalioja ir šis – bendrasis. Specialusis planas šiuo atveju galioja, ir kol nėra pakeistas, yra privalomas. Teritorijos turi būti vystomos pagal planavimo dokumentus, o pagal specialųjį planą – Klaipėdos specialųjį miškų planą – sklypas yra miškas, todėl norint pakeisti sklypo naudojimo būdą, būtina inicijuoti detaliojo plano pakeitimus. Pagal įstatymą 7 km teritorija nuo jūros yra išimtinė valstybės nuosavybė. Ieškovas kreipėsi į įvairias instancijas, kad teritorija būtų išimta iš miško schemos, tačiau jei ten nėra miškas, tai nėra ko keisti. Ieškovo minimame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nurodyta, kad neturi būti pažeidžiama asmens nuosavybės teisė, tačiau nepasisakyta, kad privaloma išnuomoti ar parduoti. Visame pajūrio ruože žemės negalima įsigyti nuosavybės teise, nes tai išimtinė valstybės nuosavybė. Šiuo atveju asmens nuosavybės teisė nėra pažeidžiama, atsisakant parduoti žemės sklypą, nes jis turi teisę nuomotis ir disponuoti sklype esančiu nekilnojamuoju turtu. Dėl ieškovo reikalavimo panaikinti atsakovės sprendimą nepasisako.

Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovas D. R. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad valstybės miškų kadastre ginčo sklypas yra miškas. Yra miškų tvarkymo schema, kuris yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir valstybinių miškų schema, kuri nėra teritorijų planavimo dokumentas, tai yra miškų žemėlapis ir neturi įtakos miestams. Miestų miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė pagal Miškų įstatymą. Kol teritorijoje bus miškas, niekas neturi teisės perleisti sklypo. Kad sklypą būtų galima įsigyti, reikia, kad jame neliktų miško, t. y. miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija. Kai bus atlikti visi formalumai, miškų tarnyba išbrauks teritoriją iš miškų kadastro. Šiai dienai teritorija yra miškas, kuris yra inventorizuotas ir įtrauktas į miško kadastrą. Detalusis planas gali numatyti, kas bus planuojama teritorijoje ir pagal jį galima inicijuoti pakeitimus, tačiau kol neišimta iš kadastrų, teritorija yra miškas. Miškų tvarkymo schema sudaroma apskritims. Pagal patvirtintą Klaipėdos miškų tvarkymo schemą, Šventoji patenka į antros grupės miškus, specialiosios paskirties miškai, rekreaciniai miškai, miesto miškai, teritorijos. Visi Lietuvos miškai yra įtraukti į kadastrą, nežiūrint kam jie priklauso nuosavybės teise. Vyriausybės patvirtinta valstybinių miškų schema neaktuali miestų savivaldybėms, ji nieko nekeičia, nes visi miestų miškai yra valstybės nuosavybė. Ieškovui, norint įsigyti sklypą, reikia keisti miško žemę kitomis naudmenomis. Anksčiau teisės aktai tokios galimybės nenumatė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 1131. Miškų tarnyba nedalyvavo ieškovo minimoje byloje, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 metais priėmė sprendimą, tačiau su juo yra susipažinęs. Sprendime nėra prejudicinio fakto, kad teritorija nėra miškas. Pastebi, kad dažnai yra maišomos Valstybinio miško schemos, kurios nėra teritorijų planavimo dokumentas, ir Miškų tvarkymo schemos, kurios yra teritorijų planavimo dokumentas, sąvokos. Miško statusas nepriklauso nuo to, ar teritorijoje yra medžių, ar ne. Kas yra miškas apibrėžia įstatymas. Jei yra inventorizuota ir įtraukta į miškų kadastrą, laikoma, kad tai yra miškas. Inventorizacija daroma kas dešimt metų, apžiūrint teritoriją faktiškai bei vadovaujantis esamais duomenimis. Pirminė inventorizacija atlikta pagal faktą prieš dvidešimt metų ir įtraukta į valstybės miškų kadastrą, kuris sudarytas 2003 metais. Miškai buvo inventorizuoti nuo tarybinių laikų. Nors detalusis planas yra privalomas, tačiau kadastro tvarkytojas duomenų pagal detalųjį planą nekeičia, privalo būti sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Vyriausybės nutarimas neapsprendžia, ar teritorija yra miškas. Tai vertina specialus darbuotojas, atlikdamas inventorizaciją. Nebūtinai teritorija, kurioje auga medžiai, yra miškas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad atskirais atvejais ir kadastre neįregistruotas miškas gali būti pripažįstamas mišku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Rašytiniais bylos duomenimis, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui 2011 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-4222 pagrindu nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso trys poilsio pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio), vienas pastatas – klubas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros), ir vienas pastatas – biliardinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra sporto). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 16KAM-116054 ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių iš naujo patikrinti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kadastrinę bylą. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017 m. vasario 10 d. suderino, tuo patvirtindamas, kad žemės sklypo plotas, paskirtis, naudojimo būdas, ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai. Taip pat, NŽT Palangos skyrius, įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018, žemės sklypą įregistravo Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu ir jį 2019 m. gegužės 17 d. išnuomojo ieškovui Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.) pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygose, be kita ko, nurodoma kad tai nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos žemės sklypas, jame yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, žemės sklypas yra kurorto apsaugos zonoje. Valstybinės žemės nuomos sutarties 3 punkte nurodoma, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas - kitos paskirties žemė; komercinės paskirties objektų teritorijos. Taip pat nurodoma, kad galimybė keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nurodant paskirtį, būdą, numatytus pagal Palangos savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas V. M. 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu leisti statyti ant žemės sklypo ribos tvorą, tačiau NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 13 d. raštu Nr. 16SD-1180-(14.16.104.) atsisakė leisti statyti tvorą ir nurodė, kad Žemės sklypas Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotų schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, iki šiol pažymėtas kaip valstybinis miškas. Ieškovas V. M. 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių su prašymu parduoti naudojamą 0,1800 ha valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) atsisakė spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovui, motyvuojant tuo, kad žemės sklypas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Nurodė, kad klausimas dėl 0,1800 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, pardavimo bus sprendžiamas tik tuomet, kai žemės sklypas bus išimtas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, ir poilsio paskirties pastato-poilsio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)), pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytam Žemės sklypo naudojimo būdui.

Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos rašto ir pateiktų Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. liepos 31 pažymos Nr. 118032 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), VĮ Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško kvartalų žemėlapio „Miškotvarka 2005 m.“ fragmento, VĮ Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos miško kvartalų žemėlapio „2015 m. sklypinė miškų inventorizacija“ fragmento kopijos, nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis prie pastatų (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, kuris Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas kaip Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 97 kvartalo 6 taksacinis sklypas (0,20 ha). NŽT Palangos skyrius 2019 m. kovo 15 d. Nr. 16SD-505-(14.16.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, kreipėsi į teritorijų planavimo organizatorių – Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo inicijavimo pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punkto nuostatas. Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 22 d. raštu (4.17)D3-3635 informavo NŽT Palangos skyrių, kad 2019 m. lapkričio 18 d. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų tarnybą, prašydama išnagrinėti NŽT Palangos skyriaus 2017 m. balandžio 27 d. raštą Nr. 16SD-519-(14.16.7) ir 2019 m. kovo 15 d. raštą Nr. 16SD-505-(14.1613E). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (66)-D8-505 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtino Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Jame nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo atvejai ir nurodyta, kokia dokumentacija turi būti pateikiama. Pagal Aprašo 2 punktą, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams miestų teritorijose priskiriami valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus ir detaliaisiais planais suformuoti žemės sklypai, skirti miškui įveisti. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą valstybinės reikšmės miškų plotų schemos nėra teritorijų planavimo dokumentas. Aplinkos ministerija priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo gali tik gavusi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka parengtą ir suderintą dokumentaciją.

Dėl ieškinio reikalavimų

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės statinių eksploatavimui įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, tam ieškovas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) ir reiškia reikalavimą dėl savo teisių įgyvendinimo, t. y. prašo įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

Ieškovas siekia, kad būtų panaikintas, jo nuomone, nemotyvuotas atsakovės sprendimas, kuriuo atsisakyta su juo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, neprašydamas grąžinti šio klausimo spręsti iš naujo atsakovei, bet reikalaudamas, kad klausimas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtų išspręstas teisme. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovui kilo pareiga įrodyti šio savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018). Kaip pažymėjo kasacinės instancijos teismas pastarojoje byloje, ieškovas, pašydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį be aukciono, privalo ne tik nuginčyti atsakovės priimtą sprendimą (paneigti jame nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi būti jam parduodamas ne aukciono tvarka.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 91 straipsnyje nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Ieškovas nurodo, kad formaliai 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse, nustatytus reikalavimus, tačiau jis yra nepakankamai motyvuotas, jame neteisingai aiškinamos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, neteisingai pritaikytos įstatymų normos, dėl ko priimtas sprendimas yra neteisingas ir nepagrįstas.

NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) atsisakė spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovui, motyvuojant tuo, kad žemės sklypas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams ir vertinti galimybę dėl sklypo pardavimo bus galima tik tada, kai žemės sklypas bus išimtas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, be to, poilsio paskirties pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytam Žemės sklypo naudojimo būdui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastaroji Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje eA-509-756/2016). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ginčijamo akto turinį, teismas konstatuoja, jog ginčijamame sprendime yra išvardintos aplinkybės, kurioms esant toks sprendimas buvo priimtas, nurodyta apskundimo tvarka, yra pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs jo priėmimo motyvai. Akivaizdu, kad ieškovui sprendimo motyvai yra aiškūs ir suprantami, nes būtent juos jis ir ginčija pateiktu ieškiniu.

Atsižvelgdamas į tai, teismas, konstatuoja, kad NŽT Palangos skyrius 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. 16SD-1266-(14.16.104.) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ieškovo argumentai dėl nepakankamos motyvacijos ir aiškumo atmestini kaip nepagrįsti.

Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, nes Šventosios detaliajame plane nėra nurodyta, kad ginčo žemės sklypas yra miško teritorijoje, be to, sklypo paskirtis nurodyta – komercinė-ūkinė, o jeigu sklypas būtų priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, jame būtų leidžiama tik miškų ūkio veikla. Ieškovo nuomone, parduoti žemės sklypą yra visos sąlygos, numatytos Žemės įstatyme.

Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2019 m. spalio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos, kada valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Viena tokių sąlygų įtvirtinta 1 punkte, nurodant, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypas parduodamas tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Byloje nėra ginčo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, stovi ieškovui V. M. nuosavybės teise priklausantys statiniai – trys poilsio pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio), vienas pastatas – klubas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros), ir vienas pastatas – biliardinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra sporto), kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiems statiniams eksploatuoti suformuotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 17 d. išnuomotas ieškovui Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 16SŽN-65-(14.16.55.) pagrindu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punkte nurodoma, kad komercinės paskirties objektų teritorijos yra žemės sklypai, skirti viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams.

Ieškovas remiasi civilinėje byloje Nr. e2-1697-973/2018 priimtu sprendimu, kuriame nurodoma, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir paskirties neatitikimas negali būti priežastis neišnuomoti žemės sklypo. Tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas ne vienoje nutartyje išaiškino, kad tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog ginčo žemės sklype esančių trijų pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, pastato – klubo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, o pastato – biliardinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis yra sporto, t. y. pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis, nurodoma Nekilnojamojo turto registre, neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo – komercinės paskirties objektų teritorija.

Kadangi ginčo žemės sklype esantys pastatai, kurių naudojimui siekiama įsigyti ginčo žemės sklypą, de facto (faktiškai) nėra naudojami pagal žemės sklypo naudojimo būdą, remiantis minėta Lietuvos Aukščiausias Teismo praktika, vien jau tai leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra įrodytos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Juo labiau, kad ieškovas net neįrodinėja aplinkybės, kad sklypas yra būtinas komercinei veiklai vykdyti, ar kad ateityje ketina pastatus pertvarkyti šiai veiklai. Apkritai ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad neįsigijęs ginčo žemės sklypo, negali naudoti jame esančių pastatų. Vienintelė ieškovo nurodoma sklypo įsigijimą sąlygojanti priežastis yra tai, kad jis negali tvarkyti pastatų, vykdyti statybos darbų, tačiau vien žemės sklypo įsigijimas nesuteiks teisės būti statytoju ir sklype vykdyti statybos darbų, nes ir nuosavybės teise valdomame žemės sklype vykdomiems statybos darbams taikomos atitinkamos juos reglamentuojančios teisės normos ir ribojimai, ir priešingai, net ir nuomojamame žemės sklype statyba gali būti leidžiama, jeigu yra išpildomi visi teisės aktais nustatyti reikalavimai.

Valstybinės žemės perleidimą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu sąlygas, todėl vien tai, kad ieškovas žemės sklype turi pastatus, kurie net neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašyto žemės sklypo naudojimo paskirties, negalėjo suteikti lūkesčių, jog imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jam teisėtus padarinius – teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis.

Kita vertus, byloje keliamas klausimas ir dėl to, ar šis žemės sklypas apskritai gali būti privačios nuosavybės objektas. Pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams. Pagal šio straipsnio 2 dalį Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai: 1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke; 2) miestų miškai; 3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos; 4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė; 5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

Atsakovės NŽT Palangos skyrius atsisakė spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ieškovui, motyvuojant tuo, kad žemės sklypas, yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Ieškovas, nesutikdamas su šiais argumentais, tvirtina, kad pagal Šventosios detalųjį planą ginčo žemės sklype nėra numatytas miškas. O tai, kad specialiojo plano (Miškų schemos) ir Detaliojo plano sprendiniai yra prieštaringi, negali būti kliūtis sklypo pardavimui, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016 ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendime konstatavo, kad pripažinus, jog žemės naudotojo parengtas planas turėtų atitikti ne tik detalųjį planą, bet ir specialųjį planą, pagal kurį visas sklypas priskirtas miško teritorijai, žemės naudotojas negalės įgyvendinti savo teisių pagal galiojantį detalųjį planą (kuriame sklypas priskirtas komercinei teritorijai) ir tuo bus paneigta nuosavybės teisės esmė.

Tačiau šie teismų sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į susidariusią specifinę situaciją, t. y. dėl to, jog Detaliuoju planu suformuotą sklypą, neatsižvelgus į visiems asmenims bei institucijoms privalomą teritorijų planavimo dokumentą, įtraukus į miškų plotą, ieškovas netektų galimybės disponuoti sklype esančiais statiniais, nes neturėtų teisės naudotis žemės sklypu, dėl ko būtų nepagrįstai apribota ieškovo nuosavybės teisė. Ieškovas teisus, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismų praktika yra statiškas dalykas, kad ji negali būti vystoma ar keičiama. Priešingai, teismų praktika yra dinamiška, nuolat kintanti ir besivystanti. Pažymėtina, kad vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. eA-1181-438/2020, priimtoje 2020 m. liepos 1 d., konstatuota, kad Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 (Šventosios detalusis planas), buvo sustabdytas Tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr.54 2 punktu, todėl jo taikymas taip pat sustabdytas iki bus ištaisytos atitinkamos klaidos ir trūkumai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, patvirtintą Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnį, teritorijų planavimo dokumentų rūšys yra 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai; 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 2) miškų tvarkymo schemos; 3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; 5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai; 6) žemės gelmių naudojimo planai.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sklypų projektų rengimo taisyklių 2 punkte taip pat nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

Vadinasi, formuojant ar pertvarkant žemės sklypo projektą, svarbu, kad jis atitiktų ne tik detaliojo, bet ir savivaldybės bendrajam bei specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, o žemiausiojo lygmens teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano sprendiniai turi atitikti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Šiuo atveju, ginčo žemės sklypui galioja specialusis teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas – miškų tvarkymo schema, t. y. Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. lapkričio 7 d.), o Šventosios detaliojo plano galiojimas yra sustabdytas. Miškų tvarkymo schemą tvirtina aukštesnė institucija, šiuo atveju schema yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl ja turėtų būti vadovaujamasi, o pagal šią schemą ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą.

Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalį, valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Kaip minėta, pagal Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima. Vadinasi, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, jis yra išimtinė Lietuvos valstybės nuosavybė ir negali būti parduotas ją siekiančiam įsigyti privačiam asmeniui – šiuo atveju ieškovui V. M.. Kaip ir nurodė atsakovė skundžiamame sprendime, klausimas dėl žemės sklypo pardavimo gali būti sprendžiamas tik žemės sklypą išėmus iš valstybinės reikšmės miškų tvarkymo schemos. Tam reikia miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kaip numato Miškų įstatymo 11 straipsnis, kurio 1 dalies 9 punkte nurodoma, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

Nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.2. punktą, valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, gali būti parduodami ir išnuomojami, tačiau ta galima tik tuo atveju, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad, asmeniui prašant įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės perleidimą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu įsigyti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės pardavimo sutartį. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018). Ir nors šiuo atveju valstybinės žemės sklypas pastatų eksploatacijai ieškovui buvo išnuomotas 2019 m. gegužės 17 d. sutartimi dvidešimt devynerių metų laikotarpiui, tačiau šis faktas negali būti pagrindu ieškovui reikalauti, kad su juo būtų sudaryta valstybinės žemės pardavimo sutartis dėl ginčo žemės sklypo, ypač kai nurodytos imperatyvios teisės normos tokios ieškovo teisės nenumato. Dėl to ieškovui negalėjo susiformuoti lūkestis įsigyti išsinuomotą ginčo žemės sklypą nuosavybės teise be aukciono.

Taigi, ieškovo teiginiai, kad atsisakymas parduoti žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui ir sukelia jam neigiamas teisines pasekmes, yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju pati nuosavybės teisė nėra paneigiama, tik ji negali būti įgyvendinama ieškovo pageidaujamu būdu, ją pareiškėjas turi įgyvendinti laikydamasis galiojančių teisės aktų nuostatų, kurios ieškovui buvo išaiškintos atsakovės 2019 m. birželio 27 d. sprendime. Tai reiškia, kad ieškovas V. M. neįrodė, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsisakydama spręsti klausimą dėl 0,1800 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, pardavimo, kol nebus išspręstas žemės sklypo išėmimo iš valstybinės reikšmės miškų schemos ir poilsio paskirties pastato-poilsio pastato (unikalus (duomenys neskelbtini)), pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui, pažeidė jo teises, tuo tarpu, atsakovės sprendimas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Teismas daro išvadą, kad ieškovo V. M. ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo V. M. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Vaida Railienė