- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-2786-603/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00576-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- E. Š.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Danutė Kutrienė ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui A. Š., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Č., dėl išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo A. Š. periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį iki tol, kol ieškovui sukaks 24 metai. Nurodė, kad ieškovas mokyklą pabaigė 2005 m., vėliau ieškojo darbo, buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją ir grįžo gruodžio mėn., nes mirė ieškovo senelė. Grįžęs ieškovas mokslų pradėti negalėjo, apie 3 mėnesius (iki birželio mėn.) dirbo picerijoje ir gaudavo virš 300 Lt per mėnesį atlyginimą. 2006 m. įstojo į Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos dieninį skyrių ir mokėsi iki 2010 m. Mokslus pabaigė bei įgijo bakalauro laipsnį, studijos kainavo po 3 016 Lt per semestrą. Iš viso mokslai, įgyjant bakalauro laipsnį, ieškovui kainavo virš 24 000 Lt. Apmokėti už mokslus ieškovui padėjo mamos sesuo, kuri visas santaupas išleido ieškovo mokslams. Dabar tetos sveikata pablogėjo ir paprašė ieškovo grąžinti mokslams duotus pinigus. Pinigų jai grąžinti ieškovas negali, kadangi dar tęsia mokslus. Be to, pinigų skirdavo ir motinos sugyventinis; jis skirdavo apie 1 000 Lt per mėnesį. Kai ieškovas studijavo universitete, jokio išlaikymo tėvas nemokėjo. Kiekvieną dieną ieškovui reikėdavo apie 10 Lt kompleksiniams pietums, transporto išlaidoms, t. y. į dieną ieškovui reikėdavo bent po 30 Lt, neįskaitant avalynės, aprangos ir kitų išlaidų. Į universitetą ieškovas važinėdavo viešuoju transportu, automobilio neturėjo. Mokslai per semestrą kainuodavo po 3 016 Lt, t. y. per mėnesį po 750 Lt. Tad iš viso per mėnesį ieškovui reikėdavo 1 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2005 m. atsakovas kaip tėvas puikiai suprato savo pareigą išlaikyti sūnų, kol jis mokėsi vidurinėje mokykloje ir tol, kol sūnus baigė vidurinę mokyklą, tėvas tą išlaikymą teikė. Ieškovo turtinė padėtis buvo žymiai geresnė negu atsakovo ir jis sau galėjo leisti žymiai daugiau.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-10 sprendimu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-06-10 sprendimas pakeistas ir iš atsakovo A. Š. ieškovo naudai priteisė materialinę paramą periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį, mokamomis laikotarpiu nuo 2005-01-25 iki 2005-07-12, likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas 2005-01-25 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo – jo tėvo A. Š. periodines išmokas po 250 Lt kas mėnesį nuo 2005-01-25 iki tol, kol jis mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, tačiau ne ilgiau kaip iki tol, kol ieškovui sukaks 24 metai. Ieškinį motyvavo tuo, kad mokosi Vilniaus „Juventos“ gimnazijos 12 klasėje, ruošiasi studijuoti aukštojoje mokykloje, papildomai mokosi matematikos, anglų ir lietuvių kalbų, istorijos. Už papildomus užsiėmimus repetitoriams moka D. Č..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-06-10 sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį pilnamečiui sūnui išlaikyti. Tokį sprendimą teismas motyvavo inter alia tuo, kad atsakovas turi darbo rinkoje paklausią specialybę, gali susirasti darbą, gali teikti išlaikymą sūnui jo mokymosi laikotarpiu, juolab, kad kitų išlaikytinių neturi.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-03-15 nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. N2-324-02/2005 buvo atnaujintas, nes teismas 2005-06-10 sprendimu priteisdamas išlaikymą pilnamečiui E. Š., aiškiai netinkamai pritaikė išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimą reglamentuojančią CK 3.194 str. 3 d., nes nevertino, ar pilnamečiui ieškovui parama buvo būtina. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimu nuo 2008-06-28 buvo panaikintas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-324-02/2005 iš A. Š. jo pilnamečiui sūnui E. Š. priteistas išlaikymas, nurodant, kad atsakovas nedirba, gauna nedideles nedarbo draudimo išmokas, todėl 2005-06-10 sprendimu A. Š. nustatytas įpareigojimas teikti pilnamečiui sūnui E. Š. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį nebeatitinka tėvo turtinės padėties, pareiga mokėti tokias išmokas ją (turtinę padėtį) iš esmės blogina. E. Š. turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo sąskaitos išraše atsispindinčius duomenis, patvirtinančius, jog E. Š. lėšas leido ne tik poreikiams, susijusiems su fiziologinių poreikių tenkinimu, įgimtų ir įgytų gebėjimų ugdymu bei jų realizavimo užtikrinimu, bet ir prabangos, ne pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms (kavinėms, restoranams, naktiniams klubams, kt.), nebuvo laikoma tokia sunkia, kad galima būtų pripažinti, jog E. Š. būtina parama iš nedirbančio ir labai nedideles pajamas gaunančio tėvo. Aplinkybė, jog nei E. Š. motina, nei jo teta negalės suteikti lėšų mokslų apmokėjimui, teismo manymu, nesudarė pagrindo konstatuoti esant paramos būtinybę, kadangi, pirma, ir A. Š. niekur nedirbo, be to, E. Š. nebuvo pasinaudojęs visomis protingomis galimybėmis pats pasirūpinti studijoms reikalingomis lėšomis: nebuvo kreipęsis dėl valstybės paskolos mokslui finansuoti gavimo, per visą studijų laikotarpį nebuvo dirbęs sezoninio darbo mokslo atostogų metu, nesiekė pagerinti studijų rezultatų ir pereiti į valstybės finansuojamas studijų vietas, gauti stipendiją. Tokiai Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo motyvacijai pritarė ir 2009-09-03 sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjęs Vilniaus apygardos teismas.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, ar teismas 2005-06-10 sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovo periodines išmokas po 200 Lt pilnamečiui sūnui išlaikyti ir ar laikotarpiu nuo 2005-01-25 iki 2008-06-28 buvo susidariusios paramos pilnamečiui vaikui teikimo sąlygos.
Teismas nustatė, kad E. Š. ieškinio pateikimo teismui metu (2005-01-25) mokėsi Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, kurią baigė 2005-07-12. Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovo reikalavimo ir savo pareigos dėl paramos pilnamečiui sūnui teikimo iki ieškovas mokėsi vidurinėje mokykloje: atsakovas teigia, kad už laikotarpį nuo 2005-01-25 iki 2005-07-12 su ieškovu yra atsiskaitęs, t. y. vykdydamas 2005-06-10 sprendimą, suteikęs jam paramą už mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpį. Kadangi šis laikotarpis sudaro nepilnus 6 mėnesius, per jį suteiktos paramos bendra suma turėtų sudaryti apie 1 100 Lt. Antstolio 2011-05-09 pažyma patvirtina, kad iki pažymos sudarymo datos išieškotojo E. Š. naudai pervesta virš 1 200 Lt. Nepaisant to, kad 2005-06-10 sprendimas dalyje dėl paramos pilnamečiui sūnui priteisimo iki tol, kol jis mokysis vidurinėje mokykloje, šiuo metu yra įvykdytas, šios sprendimo dalies pagrindo keisti nėra, nes, pirma, pats atsakovas ir jo atstovė sutiko su reikalavimu dėl paramos ieškovo mokymosi vidurinėje mokykloje laikotarpiu priteisimo, antra, sprendimo nurodytoje dalyje įvykdymas pats savaime negali būti pagrindu atnaujintoje civilinėje byloje keisti (ar naikinti) 2005-06-10 sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Nuo 2006-09-01 ieškovas studijavo VU Tarptautinio verslo mokyklos dieniniame skyriuje, todėl teismas vertino, ar laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2008-06-28 ieškovas buvo reikalingas paramos ir ar jo tėvas turėjo galimybių nurodytu laikotarpiu teikti pilnamečiui sūnui materialinę paramą. Ieškovo poreikius ir išlaidas jiems tenkinti (tame tarpe ir nuo 2006-09-01 iki 2008-06-28 susidariusias išlaidas) išanalizavo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, priimdamas 2009-09-03 sprendimą. Šiuo sprendimu nustatyta, jog E. Š. nurodytu laikotarpiu lėšas leido ne tik poreikiams, susijusiems su fiziologinių poreikių tenkinimu, įgimtų ir įgytų gebėjimų ugdymu bei jų realizavimo užtikrinimu, bet ir prabangos, ne pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms (kavinėms, restoranams, naktiniams klubams, kt.), todėl jo turtinė padėtis nebuvo laikoma tokia sunkia, kad E. Š. būtų pripažintas reikalingu paramos. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-20 nutartimi taip pat pripažino, kad E. Š. gaunamas lėšas naudojo ne tik leistinų poreikių tenkinimui, bet ir apmokėjimui už prievoles, kurios negali būti laikomos pateisinamomis (mokėjimai už paskirtas baudas, išlaidos pasilinksminimams). Tiek 2009-09-03 sprendimu išnagrinėtoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad E. Š. 2006 m. antrojoje pusėje keturis kartus automobiliu (v/n (duomenys neskelbtini) vyko į Baltarusiją, 2007 m. liepos-rugpjūčio mėn. E. Š. reguliariai pildavosi degalus ir už juos mokėdavo prie Gariūnų turgavietės esančioje „Statoil“ degalinėje, taip pat degalus nurodytoje degalinėje pylėsi 2008 m. vasario mėn.; 2007 m. birželio ir lapkričio mėn. E. Š. buvo pervestos atitinkamai 1 114,56 Lt ir 620 Lt dydžio pinigų sumos (draudimo išmokos) iš draudimo bendrovių (pirmoji įmoka pervesta už automobilį VW CARAVELLE (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos mėn. E. Š. ilsėjosi Antalijoje, 2008 m. balandžio mėn. E. Š. lėktuvu buvo išvykęs į užsienį. Be to, Vilniaus apygardos teismas pritarė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išvadai, kad E. Š. sąmoningai nesinaudoja valstybės garantuotu paskolos teikimu mokslo išlaidoms apmokėti. 2009-09-03 sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad E. Š. nėra pasinaudojęs visomis protingomis galimybėmis pats pasirūpinti studijoms reikalingomis lėšomis: per visą studijų laikotarpį nėra dirbęs sezoninio darbo mokslo atostogų metu, nesiekė pagerinti studijų rezultatų ir pereiti į valstybės finansuojamas studijų vietas, gauti stipendiją.
Kaip nurodė pats atsakovas A. Š., jis nuo 2006 m. kelis mėnesius dirbo UAB „Dagris“ už minimalų atlyginimą, o vėliau perėjo dirbti į UAB „Topfloor“, kur jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 1 100-1 200 Lt. Nuo 2008 m. gruodžio mėn. atsakovas yra bedarbis. Atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą Ličiūnų k., Vilniaus r. sav., kurio vertė (2009 m. gegužės mėn. duomenimis) – 59 500 Lt. Prijungtoje byloje priimtu 2009-09-03 sprendimu taip pat nustatyta, kad A. Š. turi sveikatos problemų su stuburu, serga pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine angiopatija, ostrochondropatija. Atsakovas gyvena kartu su senyva motina, kurią reikia prižiūrėti, ja rūpintis.
Ieškovo motina 2007 m. antrojoje pusėje ir 2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą; jos pajamos iš individualios veiklos 2006 m. sudarė 12 850 Lt, 2007 m. - 34 500 Lt, 2008 m. - apie 32 000 Lt, t. y. virš 2 500 Lt per mėnesį (2007 ir 2008 m.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje ir prijungtose bylose surinktus įrodymus bei 2009-09-03 sprendimu nustatytus prejudicinius faktus, ir atsižvelgdamas ieškovo laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2008-06-28 turėtas išlaidas, kurios neretai būdavo ne pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms, vykdomas prievoles, kurios negali būti laikomos pateisinamomis, padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nurodytu laikotarpiu nebuvo tokia sunki, kad jam, pilnamečiui asmeniui, iš tėvo A. Š. reikėtų priteisti periodinę materialinę paramą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad civilinę bylą Nr. 2-171/486/2009 nagrinėję teismai nustatė, jog E. Š. studijų aukštojoje mokykloje laikotarpiu neišnaudojo visų protingų galimybių pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, t. y. nesikreipė dėl valstybės paskolos mokslui finansuoti gavimo, nedirbo sezoninio darbo mokslo atostogų metu, nesiekė pagerinti studijų rezultatų ir pereiti į valstybės finansuojamas studijų vietas, gauti stipendiją. Taip pat išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu priėjo išvados, kad nors atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2008-06-28 ir būtų leidusios bent minimaliai prisidėti prie sūnaus studijoms reikalingų lėšų teikimo, tačiau nenustačius, jog nurodytu laikotarpiu pilnamečio sūnaus turtinė padėtis būtų buvusi sunki, kad jis būtų išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti studijoms reikalingomis lėšomis, pagrindo iš ieškovo tėvo priteisti periodinę materialinę paramą nebuvo. Juolab, kad sprendžiant iš duomenų, charakterizuojančių ieškovo išlaidas nurodytu laikotarpiu, taip pat ieškovo motinos ir tėvo pajamų dydį tiriamu laikotarpiu, ieškovo ir jo motinos turtinė padėtis nuo 2006-09-01 iki 2008-06-28 buvo ženkliai geresnė, nei atsakovo turtinė padėtis.
Todėl pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2005-06-10 sprendimą pakeitė ir iš atsakovo jo pilnamečiui sūnui priteisė materialinę paramą 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2005-01-25, iki mokymosi vidurinėje mokykloje pabaigos, t. y. iki 2005-07-12 (CK 3.194 str. 3 d., CPK 371 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Ieškovas E. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą E. Š. po 200 Lt kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki 2008-06-28. Nurodo, kad teismas sprendimu ieškovą paliko be išlaikymo šaltinio ir nepasisakė dėl jo. Atsakovo mama D. Č. ir teta T. Č. šiai dienai yra bedarbės ir registruotos darbo biržoje. Ieškovas mokosi dieniniame skyriuje, savo asmeninio turto neturi, taip pat neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, turi paklausią rinkoje padavėjo specialybę ir galintis susirasti darbą, taip pat gali teikti išlaikymą bent jau tą minimalų, kurį priteisė teismas. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, asmeninės nuosavybės teise valdo puse buto, žemės sklypą Vilniaus rajone, todėl jo turtinė padėtis pranašesnė. Teismas nevertino, kad pats atsakovas A. Š. nesirūpina ir visiškai neieško būdų kaip padėti studijuojančiam sūnui bei pačiam susirasti darbą, nes šiuo metu jam tai naudinga. Teismas taip pat nevertino, kodėl atsakovas ilgą laiko tarpą neieško darbo ir nepagerina savo pragyvenimo sąlygų realizuojant turimą žemės sklypą. Mano, kad tėvas pirmiausia privalo teikti išlaikymą, o ne teta.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Š. atsiliepimu nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat nurodo, kad teismas sprendime išsamiai išanalizavo šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ginčo laikotarpiu, tinkamai vertino paramos pilnamečiui vaikui teikimo poreikį ir paramos teikimo sąlygų egzistavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas pilnamečiu tapo 2005 m. kovo 29 d. ir nuo 2006 m. mokėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos dieniniame skyriuje.
Tarp šalių nekilo ginčo dėl šių nustatytų byloje faktinių aplinkybių: atsakovo A. Š. darbo užmokestis per mėnesį sudarė ginčo laikotarpiu apie 1000 Lt, atskaičius mokesčius, ieškovo motina 2007 m. antrojoje pusėje ir 2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą (b. l. 78) ir jos pajamos iš individualios veiklos 2006 m. sudarė 12 850 Lt, 2007 m. - 34 500 Lt, 2008 m. - apie 32 000 Lt, t. y. virš 2 500 Lt per mėnesį (2007 ir 2008 m.). Nuo 2008 m. gruodžio mėn. atsakovas yra bedarbis, be to, atsakovas nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2009 m. gegužės mėn. duomenimis - 59 500 Lt
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.149 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.149 str. 3 d. reiškia, kad tėvai [proporcingai savo finansinėms galimybėms] turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog išlaikymas [parama] iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteistina, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi [vidurinės] mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009]. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais yra netinkamai įvertinta byloje dalyvaujančių asmenų turtinė padėtis, yra nepagrįsti. Teismas išsamiai ir nuodugniai ištyrė E. Š. finansinę padėtį bei tinkamai įvertino ne tik šalių pateiktus, bet ir išreikalautus įrodymus bei padarė tinkamas išvadas. Kolegija pažymi, kad apelianto nurodomos aplinkybės, jog atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, jog darbo rinkoje turi paklausią specialybę ir dėl to gali surasti gerai apmokamą darbą bei prisidėti prie ieškovo išlaikymo, nepaneigia pačio ieškovo pareigos tinkamai išnaudoti visas galimybes pagerinti savo materialinę padėtį: būtent išnaudoti galimybę gauti paskolą iš studijų fondo, siekti gerų mokslo rezultatų ir pereiti mokytis į valstybės finansuojamą vietą bei gauti stipendiją, dirbti sezoninius darbus, t. y. laisvu nuo mokymosi laikotarpio metu. Nors pagal byloje surinktus įrodymus abu tėvai turi galimybes teikti išlaikymą ieškovui, nes yra darbingo amžiaus ir turi galimybę gauti nuolatines pajamas, tačiau kaip minėta, tai nėra besąlyginis pagrindas spręsti klausimą dėl paramos priteisimo pilnamečiam vaikui, kai teismo yra nustatytos aplinkybes, jog ieškovas laikotarpiu (2006 – 2008 m.) turėjo išlaidų, kurios nebuvo skirtos pirmo būtinumo prekėms bei paslaugoms, taip pat į vykdomas prievoles, kurios negali būti laikomos pateisinamomis, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis ginčo laikotarpiu nebuvo tokia sunki, jog jam būtų reikalinga kaip besimokančiam pilnamečiam asmeniui materialinė parama.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundų motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, valstybės naudai priteistinos 243,55 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš apelianto E. Š. 243,55 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba apeliacinės instancijos teisme.