Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies (t. 6, b. l. 58-76). Nutraukė santuoką, įregistruotą Vilniaus rajono CMS 1981-07-18 (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas 1981-07-18; įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „V.“ ir „V.“.

Pripažino ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. bendrąja jungtinės nuosavybės teise santuokoje gytą turtą:

1. 4,0600 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 54 423 Lt vertės.

2. 7,100 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu.

3. 0,5800 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu.

Pripažino ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

1. 0,0759 ha namų valdos žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės A. V. vardu, 13 000 Lt vertės;

2. gyvenamąjį namą su priklausiniais, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės A. V. vardu, 190 000 Lt vertės.

3. ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 11 000 Lt vertės.

4. ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, pastatas sunaikintas.

5. viralinę, u/n (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 1 900 Lt vertės.

6. kitus kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus A. V. vardu, 100 Lt vertės.

7. 4,8090 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų sutuoktinių vardais, 16 900 Lt vertės.

8. 20,0002 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų sutuoktinių vardu, 63 300 Lt vertės.

9. 4,0600 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 54 423 Lt vertės.

10. 0,0600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 470 Lt vertės.

11. 3,9900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 13 900 Lt vertės.

12. 9,8200 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 31 800 Lt vertės.

13. 3,0400 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu, 10 100 Lt vertės.

Pripažino atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

1. Ūkininko ūkį, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), 575 000 Lt vertės.

2. 0,700 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5 000 Lt vertės.

3. teisiškai neįregistruotą garažą, esantį 0,700 ha žemės ūkio paskirties sklype, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 218 000 Lt vertės.

4. teisiškai neįregistruotą apie 394,06 kv. m. ploto ūkinį pastatą, esančio 2,43 ha žemės sklype, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 40 000 Lt vertės.

5. 0,4900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų sutuoktinių vardais, 2 400 Lt vertės.

6. 0,5300 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų pareiškėjų vardais, 2 200 Lt vertės.

7. 0,9000 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 3 300 Lt vertės.

8. 12,6600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą abiejų sutuoktinių vardu, 40 600 Lt vertės.

9. 12,7800 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 27 224 Lt vertės.

10. 7,100 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo A. V. vardu, 130 301 Lt vertės.

11. 0,5800 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 11 879 Lt vertės.

12. lengvąjį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), 1 050 Lt vertės.

Pripažino asmenine atsakovo A. V. skola 68 696,97 Lt įsiskolinimą UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043.

Pripažino asmenine atsakovo A. V. skola įsiskolinimą UAB SEB lizingui pagal 2008-05-14 sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo A. V. 325 530,50 Lt kompensaciją ieškovei A. V. už atsakovui atitenkančią didesnę dalintino turto vertę.

Priteisė iš atsakovo A. V. 200 000 Lt kompensaciją ieškovei A. V. už sumažintą dalintino turto vertę.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.

Priteisė iš atsakovo A. V. 7 673 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. V..

Priteisė iš atsakovo 15 995 Lt žyminio mokesčio, 102 Lt teismo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą šalims į valstybės pajamas.

Priteisė iš ieškovės 1 136 Lt žyminio mokesčio, 26 Lt teismo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą šalims į valstybės pajamas.

Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d nutartimi (t.7, b.l. 8-20) panaikino Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį - dėl turto padalijimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2A-653-601/2013).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra surinkti (pateikti) visi įrodymai, nėra ištirtos aplinkybės, kurios turi reikšmės sutuoktinių dalintino turto balanso sudarymui bei nustatytinų kompensacijų dydžiams, o kai kurios teismo išvados (dėl tam tikro turto) nėra motyvuotos (pagrįstos), o būtent :

1) nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teises į teisiškai neregistruotus pastatus (garažą ir ūkinį pastatą), nes šie pastatai neįteisinti sutuoktinių vardu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šiuo atveju gali būti dalinamos tik statybinės medžiagos, kurios yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. Nr. 3K-3-24/2011). Statybos leidimo turėjimas nėra pagrindas spręsti, jog pastatai pastatyti teisėtai (nenukrypstant nuo projekto ir pan.) ir gali būti dalintini kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šioje ieškinio dalyje tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų tikslinti savo reikalavimus;

2) teismo sprendime nėra motyvų, kodėl lengvasis automobilis Toyota Corolla v/n (duomenys neskelbtini) priskirtas atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas prašė šį automobilį priskirti ieškovei, kuri dėl šio turto nereiškė jokio reikalavimo, todėl darytina išvada, kad teismas viršijo ieškinio reikalavimų ribas, priskirdamas automobilį atsakovui. Ieškovei pageidaujant šį turtą priskirti atsakovui, ji turėtų įtraukti jį į savo ieškinio reikalavimus (savo padalinimo variantą), nurodant, jog jis priskirtinas atsakovui;

3) netinkamai teismas įvertino (paskaičiavo) iš ūkio savo reikmėms išsimokėtas atsakovo sumas (asmeninėms išlaidoms) per 2007 - 2009 metus. Šioje dalyje tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su paskaičiuota suma. Teismas sprendžia, kad tikslinga atsižvelgti tiek į ieškovės argumentus (2007 m. šalių kartu 3,5 mėnesio gyventą laiką), nustatant priteistiną kompensaciją, tiek į atsakovo jau su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (2007-2008 m. registrus Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas asmeninėms reikmėms; 6 t., b. l. 105-107), kuriuose nurodoma naudojamų pinigų paskirtis. Nurodė, kad prie apeliacinio skundo nebuvo pridėta 2009 m. registras Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas asmeninėms reikmėms (pridėtas 2010 m.), nors juo apeliantas remiasi, todėl atsakovas turėtų pateikti šį įrodymą iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

4) netinkamai nustatyta bei nepakankamai motyvuota teismo išvada dėl traktoriaus „Valtra“ vertės. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nustatė šio turto vertę (80 000 Lt) be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas tam specialių žinių. Byloje nustatyta, kad traktorius parduotas atsakovo tėvui už 12 390 Lt (pirkimo-pardavimo sutartis), todėl ieškovo pareiga yra įrodyti, kad pardavimo kaina aiškiai neatitiko rinkos vertės. Šiuo atveju teismas turėjo (turi) pasiūlyti ieškovei pateikti tokius įrodymus, o reikalui esant skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, apklausti liudytoju pirkėją (CPK 179 str. 1 d.);

5) netinkamai nustatyta ir nepakankamai motyvuota į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos kompensuotina vertė (35 000 Lt). Negali būti dalinamas turtas, kurio bylos iškėlimo dienai nėra. Ieškovė nurodo, kad į ūkininko ūkio balansą yra neįtraukta technikos už 65 647,95 Lt, tačiau nepateikė įrodymų, kad toks turtas buvo įgytas, kokia jo vertė, ar jis buvo (yra) bylos iškėlimo dieną. Iš pateiktų kai kurių daiktų PVM sąskaitų faktūrų (2 t., b. l. 7-14) matyti, kad šie daiktai įsigyti 1999 - 2002 m., t. y. labai seniai, todėl būtina nustatyti, ar šie daiktai yra išlikę, ar jie naudojami, jei taip, kokia jų vertė? Taigi, dėl neįtraukto į ūkininko ūkio balansą turto ieškovei turėjo būti pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius šio turto buvimą, o atsakovas turėjo nurodyti (pateikti įrodymus), kur ieškovės nurodytas turtas šiuo metu (kam perleistas, kada nurašytas ir pan.);

6) nesuprantami (nepakankami) motyvai dėl nustatytos ūkininko ūkio vertės – 575 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad neaišku, iš kur teismas randa mašinų ir įrenginių už 433 668 Lt sumą (pagal balansą 357 038 Lt). Taip pat nėra aišku, kaip teismas nustatė, kad kito materialaus (kokio?) turto yra už 6 138 Lt (kaip susidarė ši suma?). Neaišku, kodėl į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos vertė jau nurodoma 34 167 Lt, kai buvo nustatyta 35 000 Lt. Taigi, nustatant ūkininko ūkio vertę būtina nurodyti konkrečiai, koks turtas ir kokios vertės jį sudaro, kai šiuo atveju iš teismo sprendimo to nustatyti nėra galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu (t.11, b.l. 98-147) patikslintą ieškinį i pratikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

Priteisti ieškovei A. V. atsakovo A. V. Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. bendrąja jungtinės nuosavybės teise santuokoje gytą turtą:

• 4,0600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 10240 Lt vertės.

• 7,100 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 59230 Lt vertės.

• 0,5800 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 564 Lt vertės.

Pripažinti ieškovei A. V. asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

• 0,0759 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 13000 Lt vertės;

• gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 190000 Lt vertės.

• ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 11000 Lt vertės.

• ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, pastatas sunaikintas.

• viralinę, u/n (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 1900 Lt vertės.

• kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus A. V. vardu, 100 Lt vertės.

• 0,0600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 3000 Lt vertės.

• 4,8090 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 51100 Lt vertės.

• 20,0002 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 214000 Lt vertės.

• 12,6600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 127400 Lt vertės.

• 3,9900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 42400 Lt vertės.

• 4,0600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10240 Lt vertės;

• lengvąjį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) 1050 Lt vertės.

Pripažinti atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

• Ūkininko ūkį, ūkio kodas (duomenys neskelbtini), registruotą (duomenys neskelbtini), 726409,47 Lt vertės.

• 0,7000 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. ir A. V. vardu, 5000 Lt vertės.

• 0,4900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. ir A. V. vardu, 4900 Lt vertės.

• 0,5300 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. ir A. V. vardu, 5000 Lt vertės.

• 12,7800 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 124700 Lt vertės.

• 9,8200 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 102000 Lt vertės.

• 3,0400 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 31000 Lt vertės.

• 0,9000 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 6800 Lt vertės.

• 7,100 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 59230 Lt vertės.

• 0,5800 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu, 564 Lt vertės.

• 7000 Lt vertės traktoriaus priekabą ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini),

• 295,59 Lt vertės sėjamąją SPU-4,

• 543,85 Lt vertės volus,

• 4594,60 Lt vertės HARDI purkštuvą (duomenys neskelbtini),

• 561,66 Lt vertės krūmapjovę,

• 522,38 Lt vertės aukšto slėgio plovimo aparatą,

• 5092 Lt rotacinę šienapjovę.

Priteisti iš atsakovo A. V. 209511,78 Lt kompensaciją ieškovei A. V., už atsakovui atitenkančią didesnę dalintino turto vertę.

Priteisti iš atsakovo A. V.,08 Lt kompensaciją ieškovei A. V., už sumažintą dalintino turto vertę.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V. 25605 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. V..

Priteisti iš atsakovo A. V. 19393 Lt žyminio mokesčio dalį valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš ieškovės A. V. Lt žyminio mokesčio dalį valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti atsakovo A. V. Lt teismo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą šalims valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Priteisti iš ieškovės A. V. 78 Lt teismo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą šalims valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

Teismas nustatė, kad santuoka tarp ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. buvo sudaryta 1981-07-18 Vilniaus miesto CMS (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas 1981-07-18; įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai (I tomas, b. l. 31, 32, 33, II tomas, b. l. 142). Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuris dalyje dėl santuokos nutraukimo nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, šalių santuoka nutraukta.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teismas nurodė, kad nors ieškovė neturtinės žalos klausimo nekėlė byloje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ji nepraranda teisės reikšti šį reikalavimą naujoje civilinėje byloje. Kadangi jis kaip naujas reikalavimas pareikštas šioje civilinėje byloje, laikytina, jog, neišsprendus neturtinės žalos klausimo šioje byloje, būtų pažeistas proceso koncentruotumo bei operatyvumo principai. Be to, tiek neturtinės žalos atlyginimo, tiek kiti (turto padalijimo) klausimai, nagrinėjami šioje civilinėje byloje neabejotinai betarpiškai yra susiję vienas su kitu ir, kaip santuokos nutraukimo pasekmės, su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimu, kuris dalyje dėl santuokos nutraukimo nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013-04-03, nutartimi. Santuokos nutraukimo pasekmių betarpiško sąlyčio su pačiu santuokos nutraukimu prasme ir turėtų būti suprantamas atsakovo nurodomas LAT 2008 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 teiginys, kad CK 3.70 str. 2 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo yra viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką.

Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymas yra abiejų nurodytų bylos dalių (tiek tos, kurią aukštesnės instancijos teismas paliko nepakeistą, tiek tos, kurią panaikino) įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, turinti esminę reikšmę. Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas šioje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo iš ieškovės prejudicinę galią turi visa teismo sprendimo struktūrinių dalių apimtimi, t. y. prejudiciniu faktu taip pat laikytina tiek sprendimo rezoliucinėje, tiek motyvuojamojoje dalyje konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo.

Neturtinės žalos faktas yra nustatytas jau vien tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei įrodyta, jog ieškovas buvo neištikimas ir nesirūpino šeima, ją palikęs 2007 m. balandžio 17 d.. Nurodė, kad jokių duomenų nurodytoms aplinkybėms apie ieškovės savijautą, atsakovo veiksmus, pagrįsti ieškovė nepateikia. Apie ieškovės dvasinę būseną galima spręsti iš anksčiau priimto Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta, konstatavus atsakovo kaltę.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalių santuoka truko daugiau kaip 25 metus, po to atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, valdydamas bendrą ūkį, t. y. turėdamas didesnes galimybes tai daryti negu atsakovė, dirbdama mokytoja, tai nustatyta prejudiciniu faktu kaip ir tai, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, sprendė, jog ieškovė smarkiai išgyveno, jautė gėdą, pažeminimą, patyrė stresą, nepilnavertiškumą, tačiau ši ieškovės būsena nustatyta neteikiant teismui tiesioginių įrodymų. Todėl teismas prašymą priteisti neturtinę žalą tenkino iš dalies, priteisiant 5000 Lt.

Dėl šalių sutarto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto ir į abiejų šalių dalintino turto balansą įtraukto nekilnojamojo turto

Teismas, atsižvelgdamas į šalių, parodymus šiame procese, taip pat jų ir jų vaikų paaiškinimus, teiktus dar iki bylos nagrinėjimo po aukštesnės instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, apie 4,0600 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7,1000 ha miško sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,58 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ieškojimo ir įsigijimo aplinkybes, į sutarčių turinį bei sudarymo momentą – 2001 – 2002 metais nuosavybės teisės atsakovui neatlygintinai perleistos svetimų žmonių, perleidę teises asmenys patys dar ir sumokėjo už sandorių patvirtinimą, į tai, kad nuosavybės teisės atsakovui atkurtos ne kaip paveldėtojui, į tai, kad atsakovas įsigydamas žemes siekė bendro ūkio kūrimo, vertino, jog nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų pripažinti, kad labiau tikėtina, jog buvo sudaryti ne perleidimo (kaip dovanojimo), o pirkimo–pardavimo sandoriai, šių sutarčių sudarymo metu tarp sutuoktinių nebuvo aiškiai išreikštos valios, kad šie žemės sklypai turėtų būti asmeninė atsakovo A. V. nuosavybe, todėl pripažino, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir jis įtrauktinas į dalintino turto sąrašą.

Nurodė, kad santuokos metu atsakovui ieškovės motina padovanojo 2,4300 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), 14,2500 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartys surašytos atsakovo A. V. vardu. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir dar iki bylos nagrinėjimo po aukštesnės instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo procese apklausti liudytojai Č. D., šalių vaikai. Byloje pateiktų dovanojimų sutarčių turinyje nėra nurodyta, kad Č. D. savo turtą dovanoja bendrosios jungtinės sutuoktinių A. V. ir A. V. nuosavybėn. Prielaidos dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto sudarymo, taip pat bylos šalių ir Č. D. valia dėl sudarytų sandorių buvo vieninga, ginčo nekilo daugiau nei penkiolika metų. Todėl ginčo sklypų: 14,2500 ha ir 2,43 ha, esančių (duomenys neskelbtini), nėra teisinio pagrindo pripažinti priklausančius šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir juos tarp šalių padalinti.

Dėl neregistruotų pastatų (garažo ir ūkinio pastato)

Teismas nustatė, kad šalys sutinka, jog nebaigta statyba yra apskaitoma ūkininko A. V. ūkio balanse, taigi ji, A. V. ūkininko ūkio balanse apskaityta kaip materialusis turtas, nėra išskiriama atskirai į šalių dalintiną turtą, o yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo ir dalintino ūkio dalis, taigi į dalintino turto balansą atskirai neįtrauktina.

Pirmą kartą nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, nebuvo nurodoma, kad nebaigta statyba fiksuota ūkininko ūkio balanse. Priteisiant ūkį vienai iš šalių, dalis balanse nurodyto turto neišskirtina. Nebaigta statyba ir jos vertė apskaityta ūkininko ūkio balanso eilutėje „Nebaigta statyba“. Į šią balanso eilutę nebaigta statyba įtraukta ne kaip nekilnojamojo turto objektas, o kaip patirtų sąnaudų objekto sukūrimui suma (statybinės medžiagos ir pan.). Dėl šios priežasties nebaigtą statybą tikslinga dalinti kaip ūkininko dalį sudarantį turtą (neišskiriant jo iš balanso) nurodyta 235949 Lt verte.

Nelogiška ir tai, kad atsakovas prašo skaičiuoti statybinių medžiagų, rangos darbų (nebaigtos statybos) nusidėvėjimą. Bylos duomenimis galutinai nenustatyta, ar statyba pabaigta ir tiesiog neįteisinta, tačiau iš šalių paaiškinimų panašu į tai, kad pastatais atsakovas ūkyje naudojasi, tiesiog jie teisiškai neįregistruoti. Nėra jokių įrodymų, kiek laiko turtas eksploatuojamas. Todėl neįmanoma nustatyti minėto turto vertės kitaip, nei taip, kaip ji nurodyta balanse. Atsakovas nieko nepadarė, kad ši vertė būtų aiški: nebaigtos statybos neįteisino; nuo 2004 m. traukė į balansą kaip nebaigtą statybą, net po Kauno apygardos teismo pastabos balanso nepatikslino; nekvietė eksperto, kad būtų nustatyta tikroji nebaigtos statybos ar statybinių medžiagų vertė. Teismas neturi kitų duomenų, išskyrus ūkio balansą, kuriais remdamasis galėtų spręsti apie minėto turto vertę.

Šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas

Iš bylos (2 t., b. l. 7-14) PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 1999 m. kovo 22 d. už 9500 Lt buvo įsigyta sėjamoji (duomenys neskelbtini);2002 m. gruodžio 18 d. naudoti volai: 5 vnt. po 220 Lt, iš viso už 1100 Lt, už 9500 Lt kuro siurblys, plokšti diržai: 2 vnt. po 350 Lt, iš viso už 700 Lt;1999 m. kovo 4 d. už 29464,60 Lt HARDI purkštuvas (duomenys neskelbtini);1999 m. gegužės 24 d. už 5092 Lt rotacinė šienapjovė;2002 m. rugsėjo 3 d. už 1355,94 Lt aukšto slėgio plovimo aparatas;2002 m. gegužės 10 d. už 1333, 90 Lt krūmapjovė GR2036, dvitaktė alyva už 16,95 Lt bei tepalas reduktoriui už 7,63 Lt.- 800 lt. (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 53).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.).Šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl šiuo atveju atsakovas neturi reikšti prašymo taikyti santuokos nutraukimo padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio pradėjimo gyventi skyriumi dienos, ieškovė tokio prašymo teismui taip pat nereiškia, todėl santuokoje įgytas turtas dalintinas bylos pagal pradinio ieškinio pateikimą teismui iškėlimo dienai – 2010 m. liepos 10 d., o nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, patikslintas ekspertų išvadomis.

Atsakovo ir ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto vertė nustatyta vadovaujantis M. K. ekspertizės išvadomis bei eksperto K. J. ekspertizės išvada. Teismas neįžvelgė pagrindų laikyti eksperto nustatytas šalių pripažintas nekilnojamojo turto vertes netinkamomis. Taigi iš viso šalys santuokoje įgijo 1003334 Lt vertės dalintino nekilnojamojo turto.

Dėl ūkininko ūkio įvertinimo

Teismas sprendė, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas bylos pagal pradinį ieškinį iškėlimo teismui dienai, taigi ūkininko ūkio vertė nustatytina pagal 2010 metų balansą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pripažino, jog žemės sklypų ir miško neįtraukimas į ūkio balansą ir šio turto verčių nustatymas pagal ekspertų išvadas šioje byloje yra tinkamas, taigi ūkis šiame skyriuje įvertinamas be žemės sklypų ir miško verčių.

Žemesnės instancijos teismas

Turto naudojimas ūkio veikloje taip pat lemia natūralų konkretaus turto nuvertėjimą–turto rinkos vertės mažėjimą. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovės interesai negali būti pažeisti, todėl į 2010 m. balansą įtraukto turto vertė apskaičiuojama tuo metu galiojančiomis vertėmis, neatsižvelgiant į vėlesnį turto nuvertėjimą.

Teismas sprendė, kad nei vienos iš šalių pasiūlytas ūkininko ūkį sudarančio turto vertinimo būdas nėra priimtinas. Kadangi šalys dėl anksčiau minėto turto vertės nustatymo nesikreipė į turto vertintojus, neprašė teismo skirti eksperto turto vertei nustatyti, teismas laikė tinkamiausiomis 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. ūkio ilgalaikio turto apraše esančias turto likutines vertes, nes, šalims nepateikus duomenų, pagrindžiančių jų nurodytas vertes, tai yra oficialus dokumentas, kuriame nustatytos turto vertės po jo panaudojimo.

Teismas nurodė, kad neturi pagrindo nepripažinti kvalifikuotų bei pripažintų turto vertintojų bei eksperto pateiktų verčių. Turto vertintojų išvados nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstamos oficialiais vertės nustatymo šaltiniais. Ši civilinė byla tęsiasi ilgai (ieškinys teismui pateiktas 2010 m. birželio 21 d.). Per šį laikotarpį šalys turėjo visas galimybes ginčyti turto vertinimo išvadas, prašyti skirti naujas ekspertizes. Taigi teismas plūgo 4 korpusų MF 715, germinatoriaus KLG-6.0, traktoriaus ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini), traktoriaus (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), automašinos Santana PS-10, v/n (duomenys neskelbtini) automašinos transporteris platforma MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) pakabinamo diskinio ražienų skutiko KBT 4.0verte laikė turto vertintojų arba teismo eksperto nustatytas vertes. Nurodė, kad dėl kombaino John Deere 9560 WTS, v/n (duomenys neskelbtini), prikabinamo purkštuvo (duomenys neskelbtini), traktoriaus ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini) teismo eksperto ir turto vertintojų nurodytos vertės skiriasi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad teismo eksperto K. J. ekspertizė iš dalies atlikta tikslinant ginčijamas ir kilnojamojo turto vertes, K. J. įrašytas į teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą, ekspertizę atlikti jam paskirta teismo nutartimi, o ne kurios nors vienos šalies užsakymu, atsakovas turėjo visas galimybes užduoti klausimus ekspertui, siūlyti savo eksperto kandidatūrą, bet ja nepasinaudojo, todėl šio eksperto nurodytas vertes teismas laikė patikimesnėmis. Nurodė, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas turėjo visas galimybes ginčyti teismo eksperto išvadas, prašyti skirti naują ekspertizę, tačiau jis vertina specialisto išvadas, nepateikdamas duomenų, jog pats gali kompetentingai vertinti turtą. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl teismo eksperto išvadų.

Nustatė, jog neatskaičius mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, visa nustatyta A. V. ūkio turto vertė – 931035,47 Lt. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, ūkio mokėtinos sumos bei įsipareigojimai vertinami tos dienos, kuriai įvertintas turtas, taigi pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balansą sudaro 204626 Lt.Ūkininko ūkio vertė mažintina mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma ir galutinė ūkio vertė sudaro 726409,47 Lt (931035,47 Lt – 204626 Lt = 726409,47 Lt).

Dėl kilnojamojo turto vertės nustatymo

Kilnojamojo registruotino šalių turto – lengvojo automobilio Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) registruoto atsakovo vardu, vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktus duomenis iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės. Šalių jis įvertintas panašiai, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus dėl šios transporto priemonės vertės, jo gamybos metus, sprendė vertę esant 1050 Lt (II tomas, b. l. 5).

Teismas į dalintino turto balansą įtraukė į ūkininko ūkio balansą neįtrauktą, tačiau A. V. vardu savivaldybės Žemės ūkio skyriuje įregistruotą traktoriaus priekabą ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotą bei į ūkio balansą neįtrauktą techniką, įsigytą A. V. vardu: sėjamąją SPU-4, volus, HARDI purkštuvą (duomenys neskelbtini), rotacinę šienapjovę, aukšto slėgio plovimo aparatą ir krūmapjovę GR2036. Remdamasi teismo eksperto K. J. 2011 m. gruodžio 6 d. vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini), vertė – 7000 Lt. Kito turto vertę teismas nustatė iš įsigijimo vertės atėmus nusidėvėjimo vertę. Rotacinės šienapjovės vertė nustatyta pagal jos įsigijimo vertę, nes nėra jokių jos dabartinę vertę pagrindžiančių duomenų. Taigi į ūkio balansą neįtraukto kilnojamojo turto vertė yra 19660,08 Lt.

Iš viso šalys santuokoje įgijo 1749403,55 Lt vertės dalintiną turtą: 1003334 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, 726409,47 Lt vertės ūkį bei 19660,08 Lt vertės į ūkio balansą neįtrauktą kilnojamąjį turtą.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo

Ginčo tarp šalių nekyla dėl devynių žemės sklypų priskyrimo vienam iš sutuoktinių (septynių – atsakovui, dviejų – ieškovei), dėl ūkininko ūkio priskyrimo atsakovui bei gyvenamojo namo su priklausiniais, ūkinių pastatų ir viralinės priskyrimo ieškovei, taigi jie priteistini šalims tokia tvarka, kaip nurodyta. Teismas sutiko su šalių išdėstyta pozicija, kad nekilnojamasis turtas turėtų būti dalinamas kaip atskiri vienetai, kadangi tarp šalių yra susiklostę gana konfliktiški santykiai, todėl padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų sunkiai įmanomas, o ir pačios šalys pageidauja taip turtą dalinti.

Nurodė, kad teismo nustatyta santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 1742403,55 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus, į nuoseklią teismų praktiką bylose dėl turto priteisimo natūra ir kompensacijos išmokėjimo, į tai, kad ieškovė prašo priteisti žemės sklypus, kurie nesiribotų su ieškovui tenkančiais žemės sklypais ir taip būtų išvengta galimų ginčų ateityje, į ekonominę šalies situaciją, kuri yra itin nepalanki kompensacijos priteisimui, kurios, be to, atsakovas nurodo negalintis operatyviai sumokėti, į tai, kad atsakovas nepateikia įrodymų, kad tenkinus ieškovės reikalavimus dėl sklypų padalijimo natūra ūkininko ūkis būtų pasmerktas žlugti, į tai, kad atsakovas pradėjo vykdyti ūkio veiklą ant ieškovės motinos jam padovanotų žemės sklypų, kurie lieka jo nuosavybėje, sprendė, kad ieškovei priteistini jos prašomi žemės sklypai: 51100 Lt vertės 4,809 ha žemės sklypas; 214000 Lt vertės 20,0002 ha žemės sklypas; 127400 Lt vertės 12,66 ha žemės sklypas; 42400 Lt vertės 3,9900 ha žemės sklypas; 10240 Lt vertės (4516 Lt – žemės sklypo, 5724 Lt – miško) 4,0600 ha žemės sklypas.O atsakovui priteistini 59230 Lt vertės (8740 Lt – žemės sklypo, 50490 Lt – miško) 7,1000 ha žemės sklypas bei 564 Lt vertės (visa vertė žemės sklypo, miško – 0 Lt) 0,5800 ha žemės sklypas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo kuri iš šalių faktiškai naudojasi automobiliu Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteistinas didesnės vertės turtas, kad jis yra įsigijęs kitą automobilį Citroen Xsara Picasso, teismas sprendė, kad 1050 Lt vertės automobilis Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei.

Teismas sprendė, kad kitas ūkio balanse neapskaitytas kilnojamasis turtas – 7000 Lt vertės traktoriaus priekaba ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini), 295,59 Lt vertės sėjamoji SPU-4, 543,85 Lt vertės volai, 4594,60 Lt vertės HARDI purkštuvas (duomenys neskelbtini), 561,66 Lt vertės krūmapjovė, 522,38 Lt vertės aukšto slėgio plovimo aparatas, 5092 Lt rotacinė šienapjovė, iš viso 18610,08 Lt vertės turtas, priteistini atsakovui kaip vykdančiam ūkio veiklą, taip pat dėl to, kad jis juos įsigijo, o ieškovė jais nedisponavo ir šiuo metu neturi galimybės juos panaudoti.

Viso ieškovei A. V. tenkančio nekilnojamo turto vertė – 664140 Lt, iš jo 203000 Lt vertės pastatai, ir 1050 Lt kilnojamasis turtas. Viso ieškovei A. V. atitenkančio turto vertė – 665190 Lt

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kompensacijos priteisimo už santuokinio turto sumažinimą

Teismas, spręsdamas kokią sumą iš ūkio gautų pajamų atsakovas panaudojo savo poreikiams tenkinti nurdė, kad ginčo šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2010 m. liepos 10 d., o santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.), nukrypimas nuo lygių dalių principo vertinant per 2010-2012 metais atsakovo savo reikmėms išsimokėtas ūkio lėšas, yra galimas tik lėšų, kurias atsakovas išsimokėjo iki 2010 m. liepos 10 d. atžvilgiu.

Nurodė, kad atsakovas teigdamas, jog iš ūkio gautos pajamo sbuvo oanaudotos remintui, apmokėti paslaugas ir pan., turi pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes - remonto dokumentus, nuomos sutartį, komunalinių mokesčių kvitus, skolos patvirtinimą; nesant galimybei pagrįsti nurodytų aplinkybių rašytiniais įrodymais, prašyti apklausti liudytojus ir pan.

Teismas vertino, kad 2007 m. asmeninėms reikmėms buvo panaudota 2007 m. ūkio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išraše nurodyta 80000 Lt suma, atmetus mokesčius ryšių bendrovėms bei 600 Lt pavedimą sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad2007 metais šalys 3,5 mėnesio dar gyveno kartu, o atsakovo vidutinės pajamos (tarp jų – pajamos natūra, kai asmeninės išlaidos buvo dengiamos iš ūkio lėšų tiesiogiai) per mėnesį 2007 metais buvo 7133,75 Lt (85605 Lt / 12 mėn.) arba per 3,5 mėnesio buvo 24968,13 Lt (7133,75 Lt x 3,5 mėn.) – šios aplinkybės atsakovas neginčija, asmeninėms reikmėms panaudotą pinigų sumą sumažino iki 55031,87 Lt (80000 Lt – 24968,13 Lt).

Spręsdamas kiek lėšų 2008 metais asmeninėms reikmėms panaudojo atsakovas teismas nurodė, kad lizingo įmokos už automobilį Citroen Piccaso priskiriamos asmeninėms atsakovo išlaidoms. Kaip ir 2007 m. lėšų paėmimo asmeninėms reikmėms atveju, pripažino, jog atsakovas neįrodo, kad 12000 Lt panaudojimo ūkio technikos remontui, 9000 Lt – samdai talkoms ir 19000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams, todėl teismas laikė asmeninėms reikmėms panaudotą ne 20000 Lt, bet 67329,25 Lt sumą.

Vertindamas duomenis apie 2009 m. gautas ir panaudotas lėšas laikė nepagrįstomis 24000 Lt, panaudotą ūkiui technikos remontui, 11000 Lt – samdai talkoms, 22000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams, sumas. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog dalinis išlaikymo teikimas nepilnamečiui sūnui M., kuriam nuo 2010 m. balandžio 2 d. priteistas išlaikymas iš atsakovo, nėra sąlyga leidžianti daryti išvadą, jog buvo rūpinamasi šeima, teismas sprendė, kad juo labiau nėra atsakovo ir ieškovės šeimai skirti pinigai, pervesti pilnamečiui vaikui. Nustatė, kad 2009 m. atsakovas asmeninėms reikmėms panaudojo 172689,39 Lt (160000 Lt + 12689,39 Lt lizingo įmokų).

Laikė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 10 d. atsavkovas panaudojo asmeninėms reikmėms 10139 Lt lizingo įmokas už ūkyje naudojamą automobilį Citroen Piccaso.

Nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 10 d. atsakovas savo reikmėms panaudojo 360221,38 Lt sumą. Iš šios sumos atėmė ieškovės uždirbtą sumą, t. y. 101983,78 Lt, ir nustatė, kad atsakovas savo asmeninėms reikmėms išsimokėjo 258237,60 Lt daugiau, nei ieškovė. Teismas sutinko su ieškove, kad atsakovo pajamos, lyginant su ieškovės buvo didesnės iš esmės, todėl jis leido sau tenkinti daugiau savo poreikių. Kadangi šalys gyveno skyrium, iš gautų lėšų jokia dalis nebuvo perduodama ieškovei. Ieškovė gaudama iš esmės mažesnes pajamas, turėjo riboti savo ir sūnaus interesų tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei 129118,80 Lt (258237,60 Lt/ 2) dėl bendros nuosavybės sumažėjimo.

Nustaė, kad traktorius „Valtra“ buvo pirktas 2001 metais už 282510 Lt (t.2, b.l. 6). Atsakovas šį traktorių už 12390 Lt pardavė savo tėvui A. V. 2007 m. rugpjūčio mėnesį (t.5, b.l. 74). Teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, kad ginčo turto vertė, už kurią buvo traktorius parduotas yra per maža atsižvelgiant į tai, kad traktorius buvo tik 6 metų senumo. Aplinkybė, kad traktorius parduotas artimam giminaičiui kelia atsakovui reikalavimą paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, kadangi faktinės aplinkybės liudija asmeninį atsakovo suinteresuotumą. Teismas sprendžė, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo tėvo sveikatą, apie tai, kad traktorius randamas atsakovo garaže, labiau tikėtini ieškovės argumentus. Ieškovės pateikta VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje nustatyta vidutinė vertė laikytina tinkama, ja remiasi ir oficialios institucijos. Todėl nurodė, kad priteistina „Emprekis“ duomenimis 2001 metų gamybos traktoriaus Valtra 2007 metų rinkos duomenimis vidutinės rinkos vertės, t. y. 32130 Lt ieškovei kompensuotina kaip sumažinto dalintino turto vertė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas kultivatoriaus Kiras-3.7 vertę laikė 40,31 Lt, ražienų kultivatoriaus Vibro flex VFM 4319 – 5469,51 Lt bei vertės pjūklo 346 XP – 7,36 Lt, ir pripažino, kad atsakovas sumažino bendro sutuoktinių turto vertę bendra minėtų kilnojamųjų daiktų verte – 5517,18 Lt. Ieškovei kompensuotina ½ sumažinto turto dalis –2758,59 Lt.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad miško vertės neturi ieškovei kompensuoti, nes žemės sklypas, at kurio buvo miškas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Žemės sklypas buvo naudojamas ūkyje – kartu su 2013 m. birželio 7 d. patikslintu priešieškiniu, kaip priedą Nr. 2, atsakovas pateikė teismui A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto sąrašą 2013 m. gegužės 31 d., kurio „2c“ pozicijoje 0,58 ha miškas įvertintas 10850,38 Lt. Gyvenant santuokoje iš darbinės veiklos gautos pajamos yra ne asmeninis, bet bendrasantuokinis turtas ir priklauso šeima, taigi už parduotą mišką gautos lėšos priklausė abiem sutuoktiniams. Neturėdamas kitų vertės įrodymų, atsižvelgdamas į prieš iškirtimą buvusią miško vertę, kurios atsakovas neginčijo, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 1/2 dalis prarastos nuosavybės vertės, t. y. 5425,19 Lt, kompensacija.

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 183378,08 Ltkompensacija už sumažintą dalintino turto vertę.

Žemesnės instancijos teismas

3) Tenkinus atsakovo A. V. 2 punkte nurodytą prašymą ir Šakių rajono apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimą aukščiau nurodytose dalyse panaikinus, priimti naują sprendimą-ieškovės A. V. patikslintą ieškinį nurodytoje dalyje atmesti, o atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį-patenkinti.

4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

1) 4,0600 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7,1000 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,58 ha miško sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas A. V. įgijo neatlygintinų sandorių (dovanojimo) su trečiaisiais asmenimis pagrindu. Tai yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir neturėtų būti dalintinas. Sutarčių sudarymo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. buvo numatyta, kad turtas, santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Toks turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine jų nuosavybe, jeigu bus nustatyta, jog santuokos metu buvo įdėtos lėšos, žymiai padidinusios šio turto vertę (SŠK 22 str. 3d.). CK 3.89 str. 1 d. 2 p. (2011-07-01 įsigaliojusi redakcija) numatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybėn.

2) teismas negalėjo ex officio panaikinti minėtų trijų žemė sklypų neatlygintinio perleidimo (dovanojimo) sandorius, nes nebuvo ieškovės reikalavimo panaikinti šiuos sandorius, nebuvo nustatyta teisinio pagrindo pripažinti šiuos dovanojimo sandorius niekiniais.

3) Norint, kad vieno sutuoktinio asmeninis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai turėjo būti padaryta atskiros sutarties ar teismo keliu. Teismo keliu turtas galėjo būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu teismas būtų nustatęs, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Tačiau nuo 2000-2001 metų to padaryta nebuvo.

4) Nesuprantamas teismo argumentas, jog aplinkybė, kad atsakovui neatlygintinai perleidę teises asmenys patys dar ir sumokėjo už sandorių patvirtinimą, suponuoja išvadą, kad turtas perleistas jungtinei sutuoktinių nuosavybei. CK 6,472 str. 5 d. numatyta, jog dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teisių neatlygintinio perleidimo sutartyse nebuvo išimčių dėl sutarčių apmokėjimo tvarkos.

5) Nei vienoje neatlygintino perleidimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad sklypai perduodami sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

6) Teismas, atsakovo dovanojimo sandoriais įgytus tris žemės sklypus bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nepagrįstai rėmėsi vaikų paaiškinimais, patvirtinančiais tariamą sandorių apsimestinumą. Ginčo sandorių sudarymo metu (2000-2001 metais) M. V. buvo 9 metai, jis nedalyvavo sandorių sudaryme. Sandorių sudaryme nedalyvavo ir sūnus Ž.

7) Išvadą, dėl 2001 metais sudarytų ginčo sandorių formos (kad tai ne dovanojimo, o pirkimo-pardavimo sandoriai) teismas grindė prielaidomis, spėjimais.

8) Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žinojo, jog teisės į miško sklypus trečiųjų asmenų atsakovui perleistos neatlygintinai. Be to, ieškovė šių sandoriu 11 metų neginčijo, nereiškė pretenzijų, kad sandoriai neatitiko šalių valios. Savarankiškų reikalavimų pripažinti šiuos ginčo sandorius negaliojančiais ieškovė nereiškė ir šioje byloje.

9) Jei remtis teismo nurodytomis aplinkybėmis, nėra aišku kodėl tik 3 iš 5 žemės sklypų laikyti kaip įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis.

Dėl neregistruotų pastatų (garažų ir ūkinio pastato)

1) Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad sutuoktinių vardu neįteisinti statiniai negali būti laikomi santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytiems objektams statyti, yra bendroj jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalinta santuokos nutraukimo byloje. Nebaigta statyba į A. V. ūkininko ūkio apskaitą 2012-12-31 dienai parengtame ūkio balanse įtraukta buhalterine verte-235 949 Lt. Teismas, įtraukdamas į turto balansą šiuos nebaigtos statybos statinius ta pačia verte, ignoravo Kauno apygardos teismo nurodymus ir kasacinio teismo praktiką.

2) Šalys prašė teismo skaičiuoti ir dalinti ūkininko ūkį, neįtraukiant į jo balansą ūkio dokumentuose apskaitytų visų žemės ūkio ir miško sklypų, nes buvo prašoma juos padalinti atskirai.

3) Neįteisinti pastatai į ūkio buhalterinę apskaitą įtraukti 2004-04-20 ir apskaitytas kaip baigta statyba, jo atžvilgiu nusidėvėjimas buhalteriškai neskaičiuojama.

4) Šis turtas eksploatuojamas ne mažiau kaip 9 metus, todėl pagrįsta nustatant neįteisintų statinių statybai panaudotų statybinių medžiagų ir rangos darbų vertę, atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir laikyti, jog turto vertė sudaro 117 974,50 Lt.

Dėl kilnojamojo turto vertės nustatymo

1) Kauno apygardos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad netinkamai nustatyta ir nepakankamai motyvuota į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos kompensuotina vertė (35 000 Lt). Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad negali būti dalinamas turtas, kurio bylos iškėlimo dienai nėra. Tačiau pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas ignoravo minėtus nurodymus ir į ūkininko ūkio balansą įtraukė traktoriaus priekabą ((duomenys neskelbtini)) v/n (duomenys neskelbtini), sėjamąją SPU-4, volus, HARD purkštuvą (duomenys neskelbtini), rotacinę šienapjovę, aukšto slėgio plovimo aparatą, krūmapjovę GR2036.

2) Santuokos nutraukimo byloje dalinamas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu. Byloj nepateikta įrodymų, jog ieškovas paminėtas, tačiau neapskaitytas ir neregistruotas turtas egzistavo 2010 metais, iškeliant ginčo šalių santuokos nutraukimo bylą. Aplinkybė, kad turtas neregistruotas, į ūkio apskaitą neįtrauktas, rodo, kad nurodyto turto bylos iškėlimo metu nebuvo. Šis turtas nurašytas 2007 metais. Teismo argumentas, kad turi būti nurodytos turto nurašymo priežastys, yra perteklinis., nepagrįstas.

3) Automobilis CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini), finansinio lizingo sutartis sudaryta 2008-05-14, tačiau galutinai jis įgytas 2013-05-15. Lizingui sumokėta 74 079 Lt. Automobilio rinkos vertė 19 260 Lt. Teismas nepagrįstai neįtraukė šio turto į bendrą sutuoktinių turtą. Automobilio lizingo sutartis sudaryta iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Be to, šalys nekėlė reikalavimo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytą turtą dalinti nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios. Pats teismas nustatė, kad įmokos už automobilį yra įtrauktos į ūkio buhalteriją, įtakoja ūkio vertę. Sprendžiant dėl ūkininko ūkio vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, nuo 2008-05-14 iki 2013-5-15 lizingo įmokos yra įvertintos 2013 metų ūkio buhalterinėje apskaitoje.

Dėl ūkininko ūkio įvertinimo

1) Teismas į ūkio sudėtį įtraukė neregistruotus statinius (garažą, ūkinį pastatą-nebaigta statyba). Reikia atsižvelgti į šio turto nusidėvėjimą bei lakyti, kad šio turto vertė sudaro pusę atsakovo ūkio buhalterinėje apskaitoje nurodyto turto vertės (117 974,50 Lt).

2) Nustatydamas ūkio balanse esančio turto (kombaino John Deere 200 000 Lt, prikabinamo purkštuvo HARDI 40000 Lt, traktoriaus (MTZ ) 16 00 Lt ir kt.) vertes, teismas rėmėsi teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotomis vertėmis. Tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai teismo eksperto ekspertizės išvadų duomenimis. Eksperto išvada turi būti vertinama pagal tokais pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. K. J. ekspertizės akte pateikta informacija vertintina kritiškai, nes daugeliu atveju ekspertas neskaičiuoja vertės netekimo nuo pradinės kainos dėl turto nusidėvėjimo, kitais atvejai neaišku kuo remiantis nustatytas vertės netekimo procentas. Rinkos vertės nustatymas nevertinant turto nusidėvėjimo objektyviai neatspindi realios turto vertės. Taip pat nurodytas labai platus rinkos sklaidos intervalas. Neaišku kuo remiantis nustatytos turto vertės rinkos sklaidos intervalų apimtyje. Ekspertas nepateikė paaiškinimų nustatydamas turto rinkos kainą, todėl aktas neatitinka įstatymo reikalavimų. Nustatant į ūkio sudėtį įeinančio kilnojamojo turto vertes turėtų būti vadovaujamasi atsakovo pateiktomis vertinimo ataskaitomis, ūkio ilgalaikio turto apraše esančiomis atskirų turto vienetų likutinėmis vertėmis.

3) Nepagrįsta teismo išvada, kad turto vienetų vertės turi nustatomos bylos iškėlimo pagal pradinį ieškinį dienai. Nurodo, kad jos turi būti nustatomos bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (sprendimo priėmimo dieną, apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną).

4) Nepagrįsta teismo išvada, kad iš ūkininko ūkio vertės ūkininkų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžiai turi būti nustatomi dar 2010-012-31 balanso duomenimis.

5) Atsakovas, nustatydamas A. V. ūkininko ūkiui priskirtino turto sudėtį, vadovaujasi ūkio turto sudėtimi, buvusia ginčo šalių santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną (2010-07-10) , o nustatydamas dalintino ūkio vertę-sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienai artimiausiais byloje esančiais duomenimis apie likutinę turto vertę (buhalterinės apskaitos dokumentais 2013-03-31 dienai, vertinimo ataskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-03-21) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-03-21) duomenimis).

6) Yra pagrįsta ūkininko ūkio vertę skaičiuoti eliminuojant iš ūkio balanso žemė sklypus, mišką ir nebaigtą statybą. Turto yra iš viso 682 388 Lt sumai. 2013-05-31 dienai A. V. ūkininko ūkio finansiniai įsipareigojimai sudaro 371 282 Lt. Galutinė ūkio vertė sudaro 311 106 Lt.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo

1) Teismas nepagrįstai palaikė ieškovės poziciją, jog nors ginčo sklypai, miškas yra įtraukti į ūkininko ūkio balansą, tačiau negali paneigti kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės bei teisės dalinti šį turtą natūra priskiriant vienam ar kitam sutuoktiniui. Parenkant turto padalinimo būdą reikia atsižvelgti ir įvertinti kuriam sutuoktiniui vienas ar kitas daiktas reikalingesnis dėl jo profesinės veiklos.

2) Teismas neatsižvelgė, kad ginčo objektu esantys žemės klypai, miškas yra įtraukti į ūkininko ūkio balansą, kas būtent sudaro ūkio, kaip nedalomo ūkinio subjekto, pagrindinę vertę. Ūkininko veiklą vykdė ir vykdo išimtinai atsakovas, kurio vardu registruotas ūkis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė verstųsi ūkininkavimu, kad dalyvavo profesine prasme ūkio veikloje. Šaly sutarė, kad ūkininko ūkis (kaip turto vienetas) asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti atsakovui, ieškovė snaudai išmokant piniginę kompensaciją. Nelogiška ūkininko ūkį palikti atsakovui, o ūkio pagrindą žemės sklypus, padalinti tarp šalių.

3) Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad negalima naudojamo žemės priteisti atsakovui, nes jis negali užtikrinti kompensacijos sumokėjimo, nes prašo ją išskaidyti 5 metams, kai 3.117 str. numatytas dvejų metų terminas. Pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Todėl teismas galėjo priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis dviejų metų laikotarpiui ir nustatant atsakovui atitenkančių žemės sklypų atžvilgiu priverstinę hipoteką.

Dėl kompensacijos priteisimo už santuokinio turto sumažinimą

1) Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nutartyje pažymėjo, kad teismas netinkamai įvertino (paskaičiavo) iš ūkio savo reikmėms išmokėtas atsakovo sumas (asmeninėms išlaidoms) per 2007-2009 metus. Tikslinga atsižvelgti tiek į ieškovės argumentus (2007 m. šalių kartu 3,5 mėnesio gyventą laiką), nustatant priteistiną kompensaciją, tiek į atsakovo jau su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (2007-2008 m. registrus Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas asmeninėms reikmėms; 6 t., b. l. 105-107), kuriuose nurodoma naudojamų pinigų paskirtis.