Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, pareikštą atsakovui A. V., ir atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, pareikštą ieškovei A. V., tretieji asmenys UAB „Scandagra“, UAB SEB lizingas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

1. nutraukti jos ir atsakovo A. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

2. po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokoje turėtas pavardes;

3. įsipareigojimus UAB „Scandagra“ pripažinti asmenine atsakovo A. V. skola;

4. dalijant santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir:

- 0,4900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šakių raj. – 2 400 Lt vertės;

- 0,5300 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šakių raj. – 2 200 Lt vertės;

- 4,8090 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 16 900 Lt vertės;

- 12,6600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 40 600 Lt vertės;

- 20,0002 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 63 300 Lt vertės;

- 3,0400 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 10 100 Lt vertės;

- 0,0759 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių mieste – 13 000 Lt vertės;

- gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių mieste – 190 000 Lt vertės;

- ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių mieste – sunaikintas;

- ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių mieste – 11 000 Lt vertės;

- viralinę, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių mieste – 1 900 Lt vertės;

- kitus kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių mieste – 100 Lt vertės;

- 4,0600 ha žemės sklypą su mišku, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – bendros 52 332,86 vertės;

- 0,0600 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 470 Lt vertės;

- 3,9900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 13 900 Lt vertės;

- 9,8200 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 31 800 Lt vertės;

Viso turto natūra – 450 002,86 Lt.

4.2. atsakovui A. V. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į:

- 0,700 ha žemės sklypą su garažu, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 223 000 Lt vertės;

- 0,900 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 3 300 Lt vertės;

- 12,7800 ha žemės sklypą su mišku, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – bendros 42 738,35 Lt vertės;

- 14,2500 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 45 000 Lt vertės;

- 7,1000 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 122 739,76 Lt vertės;

- 0,5800 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 11 050,38 Lt vertės;

- ūkinį pastatą, esantį ant 2,43 ha žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj.– 40 000 Lt vertės;

- 2,43 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių raj. – 8 200 Lt vertės;

- Ūkininko ūkį, ūkio kodas (duomenys neskelbtini) , - 567 390,84 Lt vertės;

5. iš atsakovo A. V. ieškovės A. V. naudai priteisti 699 022,40 Lt piniginę kompensaciją už A. V. atitenkančią didesnę turto vertę ir sumažintą dalintino turto vertę.

6. priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad santuoka truko 30 m., užauginti du vaikai, ieškovė visą savo santuokinį gyvenimą skyrė šeimai, tačiau atsakovas pažeidė savo sutuoktinio pareigas – tapo neištikimas ir daugiau nei prieš tris metus paliko šeimą. Sklypai, nebaigta statyba ir miškas nors įtraukti į ūkininko A. V. ūkio balansą, tačiau negali paneigti kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės bei teisės dalinti šį turtą. Ūkio vertė 567 390,84 Lt, kuris įsteigtas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Patikslintiname ieškinyje nurodė, koks turtas įregistruotas A. V. ir A. V. vardu, t. y. koks nekilnojamasis turtas registruotas tik A. V. vardu, bet įgytas santuokoje ir koks nekilnojamasis turtas registruotas tik A. V. vardu. Į tam tikrą nekilnojamąjį turtą Marijampolės AVA atsakovui atkūrė nuosavybės teises (būnant santuokoje), todėl toks turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno sutuoktinių vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypas (2,43 ha) kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), padovanotas ne atsakovui, o šeimai (dovanojo ieškovės motina). Santuokoje įgyto dalintino turto vertė iš viso 1 633 230,11 Lt, įsipareigojimų 0 Lt. Skola UAB ,,Scandagra“ 68 696,97 Lt pripažintina asmenine atsakovo skola. Atsakovui palikus šeimą 2007 m., atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 438 200 Lt, pusė šios sumos 219 000 Lt sudaro ieškovės praradimas. Atsakovas perleido tris transporto priemones, kurių vertė 45 000 Lt, traktorių – vertė 100 000 Lt, be ieškovės sutikimo iškirto mišką – vertė 81 820 Lt. Kompensuojant ieškovės praradimus nukryptina nuo lygių dalių principo 332 410,20 Lt sumai. Iš viso ieškovė prašo jai priteisti turto, kurio vertė 1 149 025,26 Lt, o atsakovui 484 205,06 Lt, nurodo dalintino turto sąrašą.

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

3. Tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 14,2500 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini) ir 2,43 ha žemės sklypo, u/n (duomenys neskelbtini), padalijimo natūra ir dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovui natūra priteisti: 1) 14,2500 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), 45 000 Lt vertės; 2) 2,43 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) - 8 200 Lt. vertės,

4. Priteisti ieškovės naudai 26 600 Lt kompensaciją už atsakovui natūra atitekusius 14,2500 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini)ir 2,43 ha žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini).

3. Teismas nepagrįstai ieškovės motinos padovanotus sklypus pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Nesutiktina su teismo argumentu, kad ginčo žemės sklypų dovanojimo sandorio sudarymo metu Č. D. valia buvo perduoti juos atsakovui asmeninėn nuosavybėn. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę. Sutartis aiškintina ne tik pagal pažodinį tekstą, bet remiantis šalių valia, nes sklypai buvo padovanoti šeimai.

4. Č. D. sudarytas dovanojimo sandoris nenumatė ir negalėjo numatyti, kas šis turtas taps asmenine atsakovo, o ne šeimos nuosavybe. Sklypai visą laiką buvo naudojami šeimos ūkyje.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad A. V. apeliacinis skundas atmestinas (t. 6, b. l. 121-145). Motyvuose nurodė:

1. Teismas pagrįstai esminiu atsakovo santuokinių pareigų pažeidimu kvalifikavo atsakovo neištikimybę, dėl kurios bendras gyvenimas tapo negalimas. Apeliantas neįrodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė įrodymų vertino taisykles. Byloje esančių įrodomų visuma pagrindžia atsakovo neištikimybę ir lojalumo sutuoktinei pažeidimą. Nuotraukose ir vaizdo įraše užfiksuota ta pati moteris. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas 2012-09-05 patvirtina faktą, kad atsakovo draugė yra su jo kaklaraiščiu ir laiko rankoje odines pirštines, kai šalių namuose esantys daiktai yra tapatūs nuotraukoje matomiems. Filmuotoje medžiagoje atsakovas užfiksuotas su ta pačia moterimi, tai patvirtina liudytoja R. G. bei sūnūs M. ir Ž. V..

2. Santuoka iširo ne dėl nesugyvenamo ieškovės charakterio, o dėl atsakovo neištikimybės. Atsakovas yra konfliktiška asmenybė, netolerantiškas, nepaisantis kitų nuomonės žmogus.

4. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovui išsikrausčius iš namų jis nustojo materialiai remti ieškovę. Sūnui M. V., sulaukus pilnametystės ir besimokant mokykloje, išlaikymas priteistas teismo. Nors atsakovas sūnui pervedė 30 000 Lt ir 6000 EUR, tačiau nepažymėjo, kad parama buvo grąžinta, kai sūnus jam pervedė netgi didesnę sumą 20 000 EUR sumą.

10. Nors atsakovas ginčija, kad teismas padalindamas turtą rėmėsi ,,tarpinio“ laikotarpio turto vertės nustatymo ataskaita, tačiau nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų, susijusių su turto padalijimu ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nepagrįstai ginčija teismo argumentą, kad į balansą neįtrauktos technikos vertė yra 35 000 Lt, kadangi šį faktą patvirtina byloje pateikti technikos įsigijimo dokumentai.

11. Teismas pagrįstai nustatė ūkininko ūkio vertę. Atsakovas nepateikė turto vertę paneigiančių įrodymų, skirti turto vertės ekspertizės neprašė. Byloje nėra duomenų, kad turto vertė būtų mažesnė nei įsigijimo vertė ir teismas galėjo vadovautis pateiktomis turto įsigijimo vertėmis.

13. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad dalintina statybinių medžiagų vertė. Nuosavybės teisė į turtą atsiranda ne nuo daikto įregistravimo momento, o nuo daikto sukūrimo. Turto registracija atlieka tik teisių išviešinimo funkciją. Statybos leidimai rodo, kad turtas pastatytas teisėtai ir teisės į turtą padalintos pagrįstai.

14. Teismas, dalindamas turtą natūra, atsižvelgė į kiekvienam sutuoktiniui tenkančias turto dalis bei turto vertę ir neturėjo pagrindo dalinti nelygiaverčius sklypus vadovaudamasis vien tik jų plotu. Teismas pagrįstai atsakovui priteisė didesnę turto dalį natūra, ieškovei priteisdamas 325 530 Lt kompensaciją. Negalima teigti, kad teismas neatsižvelgė į dalijamo turto specifiką bei į tai, kad A. V. ūkininkauja.

1. Santuoką, įregistruotą Vilniaus rajono CMS (duomenys neskelbtini) (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini)) tarp A. V. ir A. V. nutraukti dėl atsakovo kaltės.

2. Pripažinti ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. bendrąja jungtinės nuosavybes teise santuokoje įgytus 3 žemės sklypus: 4,0600 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šakių rajone; 7,100 ha miško sklypą u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, ir 0,58 ha miško sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šakių rajone.

3. Nustatyti A. V. ūkininko ūkio, kodas (duomenys neskelbtini), reg. 1997 m. birželio 17 d., (duomenys neskelbtini), Šakių r., rinkos vertę – 575 000 Lt.

4. Teisiškai neįregistruotą garažą, esantį 0,700 ha žemės ūkio paskirties sklype, u/n (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, įvertinti 218 000 Lt rinkos verte.

5. Teisiškai neįregistruotą apie 394,06 kv. m. ploto ūkinį pastatą, esantį 2,43 ha žemės sklype, u/n (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, įvertinti 40 000 Lt rinkos verte.

6. Paskirstyti nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), atsakovui priteisiant 35,74 ha žemės, o ieškovei 45,85 ha žemės ploto.

7. Lengvąjį automobilį Toyota Corolla, v/n (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo A. V. nuosavybėn.

8. Asmenine atsakovo A. V. skola pripažinti 68 696,97 Lt įsiskolinimą UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

9. Iš atsakovo A. V. priteisti 325 530,50 Lt kompensaciją ieškovei A. V. už atsakovui atitenkančią didesnę dalintino turto vertę.

10. Iš atsakovo A. V. priteisti 200 000 Lt kompensaciją ieškovei A. V. už sumažintą dalintino turto vertę.

11. Tenkinus atsakovo A. V. 2 punkte nurodytą prašymą ir Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimą aukščiau nurodytose dalyse panaikinus, priimti naują sprendimą - ieškovės A. V. patikslintą ieškinį nurodytoje apimtyje atmesti, o atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį patenkinti.

12. Priteisti iš ieškovės A. V. atsakovo A. V. naudai bylinėjimosi išlaidas.

1. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad santuoka nutruko dėl atsakovo kaltės, nepagrįstai neištikimybės faktą nustatė remdamasis fotonuotraukomis, vaizdo įrašu ir kvitu, nei vienoje nuotraukoje nematyti paties atsakovo, byloje nenustatyta nei kas ta moteris, nei kieno iniciatyva buvo padarytos nuotraukos, nei kur jos darytos. Nepagrįstai vadovavosi liudytojos R. G. parodymais.

2. Gyvenant santuokoje kildavo konfliktai dėl sunkaus ieškovės būdo. Atsakovui 2007 m. balandžio 17 d. išėjus iš namų nenustatyta, kad jis gyveno pas kitą moterį, priešingai, jis kelis mėnesius gyveno ūkiniame pastate ir ta aplinkybė, kad jis negyvena po 2007 m. su ieškove neįrodo jo kaltės. Teisiškai nepagrįstas motyvas, kad atsakovas nesistengė išsaugoti, atkurti santuokinių ryšių. Teismas ignoravo atsakovo įrodymus apie vaikams pervestas pinigų sumas ir apie ieškovės identiškus veiksmus kitų vyrų atžvilgiu ir dėl jų visiškai nepasisakė, nepagrįstai nuotraukas ir pačios ieškovės liudijimus laikė labiau tikėtinais atsakovo kaltę patvirtinančias įrodymais. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių išimtinai atsakovo kaltę.

3. Neaiškus teismo motyvas, kad atsakovas neįrodė, kad jis teikė ieškovei materialinę paramą, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas teikė vaikams materialinę pagalbą, pervedė sūnui Ž. 30 000 Lt ir 6 000 EUR sumas, sūnui M. nupirko didelės vertės fotoaparatą, kompiuterį.

4. 4,0600 miško sklypą, 7,100 ha miško sklypą ir 0,5810 ha miško sklypą atsakovas įsigijo neatlygintinių sandorių pagrindu, t. y. dovanojimo forma. Nesuprantamas ir nepagrįstas teismo motyvas, kad 2001-2002 m. nuosavybės teise minėtą turtą atsakovui perleido svetimi žmonės ne dovanojimo sutarties pagrindu, bet pagal pirkimo-pardavimo sandorius. Nei minėtų sutarčių, nei Č. D. dovanojimo sutarties ieškovė niekada neginčijo ir dėl to jokių pretenzijų nereiškė.

5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad absoliučiai visi iš ūkio gauti pinigai atsakovo panaudoti savo reikmėms. Minėti pinigai yra neatsiejami nuo ūkio. Reikmėms, nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, buvo išleista tik 75 000 Lt, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 155 000 Lt kaip papildomą kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

6. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nustatė, kad traktoriaus ,,Valtra“ vertė 80 000 Lt ir pusę jų priteisė ieškovei. Be to, ieškovė neįrodė, kad pinigines lėšas, gautas už automobilį Kia Sorento, atsakovas panaudojo savo reikmėms. Automobilis parduotas 2008-04-22 už 10 000 Lt ir nėra jokių įrodymų, kad automobilio perleidimo kaina neatitinka rinkos vertės.

7. Dalintinas ginčo šalių valdomas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas iki priešieškinio teisme priėmimo dienos (2011 m. birželio mėnesio), todėl įsipareigojimai kreditoriui UAB ,,Scandagra“ atsiradę iki 2011 m. gegužės 31 d. turi būti taip pat paskirstomi tarp sutuoktinių. Teismas dalindamas turtą vadovavosi ne turto rinkos vertėmis bylos iškėlimo dieną ir ne teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis turto rinkos kainomis, o ,,tarpinio“ laikotarpio turto vertės nustatymo ataskaita (2011-04-11).

8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad į ūkininko ūkio balansą neįtraukta turto vertė 35 000 Lt, nedetalizuodamas, koks tai turtas, nesiaiškindamas, ar tikrai toks turtas ūkyje egzistavo ir t. t. Taip pat nepagrįstai motyvavo, kad ūkio vertė sudaro 575 000 Lt, kai bendra mašinų ir įrengimų vertė 407 000 Lt, be to sprendime pasisakė tik dėl keleto įrengimų vertės. Neaišku, iš kur teismas nustatė, kad mašinų ir įrengimų bendra suma sudaro 433 668 Lt, nes pagal ūkininko balansą –357 038 Lt.

9. Turto vertinimas (2012 m. balandžio 10 d. turto ekspertizės aktas) atliktas pažeidžiant LR turto ir vertinimo pagrindų įstatymą, todėl aktas negali būti palaikomas pagrįstu įrodymu byloje. Akte pateiktos objektinės ir lokalinės sąmatos nėra pasirašytos, neaišku, kas sudarė skaičiavimus, pagal kokią sistemą ar programą, kodėl pritaikytas 16 procentų nusidėvėjimas 0,700 ha žemės sklypui, nepateikta jokių skaičiavimų ir kt. Teismas akto išvadas turėjo vertinti akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

10. Teisiškai neįregistruoti garažas ir ūkinis pastatas negali būti laikomi santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos objektams statyti, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas nesiaiškino, kodėl ieškovė nepateikė jų statybai panaudotų medžiagų padalijimo, o siekė dalinti šiuo statinius kaip atskirus, teisiškai registruotus daiktus ir tuo pagrindu nustatinėti jų vertes.

11. Teismas, priteisdamas atsakovei daugiau žemės, nepagrindė to nei teisiniais, nei verslo argumentais. Nepagrįstai į bendrą turto balansą įtraukė 3 žemės sklypus, kuriuos atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės įgijimo pagrindais, šis turtas niekada nebuvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas, priteisdamas atsakovui ūkininko ūkį, tačiau tuo pačiu priteisdamas ženkliai mažesnę žemės dalį, priėmė šioje dalyje nepagrįstą sprendimą.

12. Teismas nepagrįstai automobilį Toyota Corola v/n (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovo nuosavybėn vien tuo motyvu, kad jis registruotas A. V. vardu, kai automobilis nuo 2007 m. yra ieškovės dispozicijoje, atsakovas juo nei karto nesinaudojo.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidos (t. 6, b. l. 146-149).

1. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jo sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją jungtinę nuosavybę. Iš ūkio 2007-2009 m. atsakovas asmeninėms reikšmėms panaudojo iš viso 75 000 Lt;

2. Traktorius ,,Valtra“ santuokos nutraukimo dieną sutuoktiniams nepriklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nepagrįstai teismas vienašališkai savo nuožiūra, nesikreipdamas į turto vertintojus, nustatė daikto vertę 80 000 Lt, tokios kainos niekuo nemotyvavo, nenurodė argumentų, kodėl pardavimo sutartyje nurodyta 12 900 Lt kaina neatitinka rinkos kainos. Nėra įrodymų, kad atsakovo automobilis Kia Sorento, parduotas (perleistas) J. B. už 10 000 Lt sumą, neatitinka rinkos vertės. Ieškovės prašoma priteisti papildoma 26 953,03 Lt kompensacija yra aiškiai nepagrįsta.

3. Dėl 2 žemės sklypų įtraukimo į dalintino turto masę – ieškovė ir jos motina Č. D. visą laiką žinojo, kad žemės sklypai Č. D. perleisti atsakovui dovanojimo sutartimis, kurių nei ieškovė, nei jo motina neginčijo ir dėl to pretenzijų nereiškė. Turtas įgytas asmeninės nuosavybės pagrindais, nepripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (negali būti įtrauktas į bendrą šeimos turto balansą). Liudytojų (sūnų) parodymai kelia pagrįstų abejonių, kadangi sutarčių sudarymo metu jie buvo maži (14 m. ir 5 m.), nežinojo tikslių sandorio sudarymo aplinkybių ir patys juos sudarant nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Pirmosios instancijos teismas santuoką tarp šalių nutraukė dėl atsakovo A. V. kaltės, konstatavęs jo neištikimybę ir šeimos palikimą bei nesirūpinimą ja. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo išvada, nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės konfliktiško, nesugyvenamo charakterio, o konstatuodamas atsakovo neištikimybę, šeimos palikimą ir nesirūpinimą šeima, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nustatė atsakovo, o ne ieškovės, kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis <...> yra neištikimas, arba <...> paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...>. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymus byloje vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Nustatyta, kad šalys 2006 m. vasarą šventė 25 metų (sidabrines) sutuoktuvių metines, o 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas išėjo iš namų ir apsigyveno Vilniuje bei neteikė išlaikymo šeimai (ieškovė negaudavo pajamų iš ūkio, šiomis pajamomis naudojosi tik atsakovas; vaikai nurodo, kad atsakovas nesirūpino šeima; dalinis išlaikymo teikimas nepilnamečiui sūnui M., kuriam nuo 2010 m. balandžio 2 d. prisiteistas išlaikymas iš atsakovo, nėra sąlyga leidžianti daryti išvadą, jog buvo rūpinamasi šeima). Byloje surinkti įrodymai: ieškovės paaiškinimai, liudytojų Ž. V. ir M. V. (sūnūs) parodymai, liudytojos R. G. parodymai (matė Vilniuje atsakovą su kita moterimi, nurodė, kad matė juos susikibusius rankomis, kad tai ta pati moteris užfiksuota pateiktose fotonuotraukose), liudytojos padarytas vaizdo įrašas (atsakovas užfiksuotas einantis Vilniuje su kita moterimi), atsakovo fotoaparate rastos nuotraukos (užfiksuota ta pati moteris, su kuria atsakovas ėjo Vilniuje, nuotraukos erotinio pobūdžio, darytos viešbutyje, ji dėvi atsakovo kaklaraištį ir rankoje laiko jo odines pirštines), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toks pat kaklaraištis ir odinės pirštinės (kaip ir erotinio pobūdžio nuotraukose) yra pas ieškovę namuose; 5 t., b. l. 169-173), yra pakankami daryti išvadai, jog atsakovas buvo neištikimas. Atsakovo motyvai, kad jis teikė išlaikymą šeimai, kad nuotraukose matoma moteris nenustatyta, kad šias nuotraukas tikėtina įkėlė pati ieškovė, laikytini visiškai nepagrįstais, tik kaip bandymas paneigti savo kaltę dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis, palikęs šeimą, ja rūpinosi bei nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus dėl neištikimybės. Atsakovo argumentas, jog ieškovė kalta dėl santuokos iširimo dėl jos konfliktiško, nesugyvenamo būdo, yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neįrodytas, byloje yra nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad atsakovas yra konfliktiško, nesugyvenamo būdo, o ne ieškovė (liudytojų parodymai). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad sūnus M. parodė, jog matė ieškovę mašinoje su kitu vyru, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės neištikimybės fakto.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, todėl sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant šalių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus, teismas nėra aktyvus ir neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus ar kitaip veikti vieno iš sutuoktinių interesais, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus <...> (CPK 178 str.). Iš apeliacinių skundų matyti, kad abi šalys supranta (akcentuoja) būtent tokį pareigų pasiskirstymą tarp teismo ir šalių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendime nurodytus motyvus, teismo sprendimo rezoliucinę dalį, apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas šioje dalyje teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus negalima iš esmės išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju bylos esmė – bendro sutuoktinių dalintino turto balanso sudarymas ir kompensacijų už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą nustatymas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra surinkti (pateikti) visi įrodymai, nėra ištirtos aplinkybės, kurios turi reikšmės sutuoktinių dalintino turto balanso sudarymui bei nustatytinų kompensacijų dydžiams, o kai kurios teismo išvados (dėl tam tikro turto) nėra motyvuotos (pagrįstos), o būtent :

1) nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teises į teisiškai neregistruotus pastatus (garažą ir ūkinį pastatą), nes šie pastatai neįteisinti sutuoktinių vardu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, šiuo atveju gali būti dalinamos tik statybinės medžiagos, kurios yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. Nr. 3K-3-24/2011). Pažymėtina, kad statybos leidimo turėjimas nėra pagrindas spręsti, jog pastatai pastatyti teisėtai (nenukrypstant nuo projekto ir pan.) ir gali būti dalintini kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šioje ieškinio dalyje tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų tikslinti savo reikalavimus;

2) teismo sprendime nėra motyvų, kodėl lengvasis automobilis Toyota Corolla v/n (duomenys neskelbtini) priskirtas atsakovui. Pažymėtina, kad atsakovas prašė šį automobilį priskirti ieškovei, kuri dėl šio turto nereiškė jokio reikalavimo, todėl darytina išvada, kad teismas viršijo ieškinio reikalavimų ribas, priskirdamas automobilį atsakovui. Ieškovei pageidaujant šį turtą priskirti atsakovui, ji turėtų įtraukti jį į savo ieškinio reikalavimus (savo padalinimo variantą), nurodant, jog jis priskirtinas atsakovui;

3) netinkamai teismas įvertino (paskaičiavo) iš ūkio savo reikmėms išsimokėtas atsakovo sumas (asmeninėms išlaidoms) per 2007 - 2009 metus. Šioje dalyje tiek ieškovė, tiek atsakovas nesutinka su paskaičiuota suma. Teismas sprendžia, kad tikslinga atsižvelgti tiek į ieškovės argumentus (2007 m. šalių kartu 3,5 mėnesio gyventą laiką), nustatant priteistiną kompensaciją, tiek į atsakovo jau su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus (2007-2008 m. registrus Nr. 311 paėmimas asmeninėms reikmėms; 6 t., b. l. 105-107), kuriuose nurodoma naudojamų pinigų paskirtis. Šiuos įrodymus teisėjų kolegija priima. Tačiau pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo nebuvo pridėta 2009 m. registras Nr. 311 paėmimas asmeninėms reikmėms (pridėtas 2010 m.), nors juo apeliantas remiasi, todėl atsakovas turėtų pateikti šį įrodymą iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme;

4) netinkamai nustatyta bei nepakankamai motyvuota teismo išvada dėl traktoriaus „Valtra“ vertės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nustatė šio turto vertę (80 000 Lt) be jokio teisinio pagrindo, neturėdamas tam specialių žinių. Byloje nustatyta, kad traktorius parduotas atsakovo tėvui už 12 390 Lt (pirkimo-pardavimo sutartis), todėl ieškovo pareiga yra įrodyti, kad pardavimo kaina aiškiai neatitiko rinkos vertės. Šiuo atveju teismas turėjo (turi) pasiūlyti ieškovei pateikti tokius įrodymus, o reikalui esant skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, apklausti liudytoju pirkėją (CPK 179 str. 1 d.);

5) netinkamai nustatyta ir nepakankamai motyvuota į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos kompensuotina vertė (35 000 Lt). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad negali būti dalinamas turtas, kurio bylos iškėlimo dienai nėra. Ieškovė nurodo, kad į ūkininko ūkio balansą yra neįtraukta technikos už 65 647,95 Lt, tačiau nepateikė įrodymų, kad toks turtas buvo įgytas, kokia jo vertė, ar jis buvo (yra) bylos iškėlimo dieną. Iš pateiktų kai kurių daiktų PVM sąskaitų faktūrų (2 t., b. l. 7-14) matyti, kad šie daiktai įsigyti 1999 - 2002 m., t. y. labai seniai, todėl būtina nustatyti, ar šie daiktai yra išlikę, ar jie naudojami, jei taip, kokia jų vertė? Taigi, dėl neįtraukto į ūkininko ūkio balansą turto ieškovei turėjo būti pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius šio turto buvimą, o atsakovas turėjo nurodyti (pateikti įrodymus), kur ieškovės nurodytas turtas šiuo metu (kam perleistas, kada nurašytas ir pan.);

6) nesuprantami (nepakankami) motyvai dėl nustatytos ūkininko ūkio vertės – 575 000 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad neaišku, iš kur teismas randa mašinų ir įrenginių už 433 668 Lt sumą (pagal balansą 357 038 Lt). Taip pat nėra aišku, kaip teismas nustatė, kad kito materialaus (kokio?) turto yra už 6 138 Lt (kaip susidarė ši suma?). Neaišku, kodėl į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos vertė jau nurodoma 34 167 Lt, kai buvo nustatyta 35 000 Lt. Taigi, nustatant ūkininko ūkio vertę būtina nurodyti konkrečiai, koks turtas ir kokios vertės jį sudaro, kai šiuo atveju iš teismo sprendimo to nustatyti nėra galimybės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms nėra galimybės nustatyti bendro sutuoktinių turto balanso, todėl nėra galimybės tinkamai padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto.

Kadangi sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo naikintinas ir šioje dalyje byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų motyvų, nes iš naujo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas iš naujo įvertins visas bylos aplinkybes dėl viso šalių turto, t. y. nustatys, koks turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, koks turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nustatys kompensacijų balansą, asmeninius įsipareigojimus (skolas).

Taip pat panaikintinas teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes byla dalyje dėl turto padalijimo (šioje dalyje susidaro didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų) perduodama nagrinėti iš naujo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 331 str.,

nutaria:

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį - dėl turto padalijimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.