- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-2054-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00746-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė DnB NORD bankas, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3-829/2012 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė DnB NORD bankas, akcinė bendrovė „SEB lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Scandagra“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
atsakovas A. V. prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę A. V. pateikti atsakovui A. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus. Nurodė, kad jis neturi galimybės nevaržomai naudotis bei disponuoti gyvenamajame name esančiais asmeniniais daiktais, laisvai naudotis jo nuosavybės teise valdomu turtu, nes ieškovė nesuteikia galimybės patekti į ginčo namą jam tinkamu ir patogiu laiku, kadangi jam patogus ir tinkamas laikas yra darbo dienomis ryte nuo 11 val.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies: įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei naudotis atsakovui priklausančiais asmeniniais daiktais iš anksto sutartą darbo dieną nuo 11 val. arba kitu abiems šalims priimtinu laiku; atsakovo prašymo dalį įpareigoti ieškovę pateikti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus atmetė.
Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog daugiau nei 5 metus laiko šalys ginčo name kartu negyvena ir atsakovas yra išvykęs gyventi kitur, nesudaro pagrindo netenkinti atsakovo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę bei užkirsti kelią atsakovui pasiimti jo namuose likusius asmeninius daiktus (drabužius, archyvus, knygas ir kt.), ir kurių, dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir ieškovės veiksmų, iki šiol jis neturėjo galimybės pasiimti ir patekti į gyvenamąjį būstą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, šalys nesutaria dėl atsakovo teisės patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Lygumų g. 23, Šakių mieste, bei naudojimosi atsakovui priklausančiais asmeniniais daiktais, į tai, kad tiek patikslintu ieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu šalys ginčo turtą priskiria ieškovei, į tai, kad byloje nėra pateikta reikalavimų dėl turto valdymo pažeidimų, atsakovas aiškaus noro gyventi šiame name taip pat ir posėdžio metu neišreiškė, į tai, kad ginčas dėl santuokos nutraukimo vyksta gana ilgą laiką. Todėl teismas, siekdamas apsaugoti vieno iš sutuoktinių interesus – šiuo atveju atsakovo, teises naudotis ir disponuoti savo asmeniniais daiktais, įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei naudotis atsakovui priklausančiais asmeniniais daiktais. Teismas nurodė, kad nors atsakovas nepateikė įrodymų kodėl jis negali pasinaudoti teise patekti į namą po darbo arba savaitgaliais, tačiau teismas sprendė, kad vasaros laikotarpiu – ieškovei nedirbant dėl mokinių vasaros atostogų ir esant mažiau užimtai nei atsakovas dėl darbymečio, ieškovė ras galimybė atsakovą į namus įleisti jam tinkamu laiku – iš anksto sutartą darbo dieną rytais nuo 11 val. arba kitu abiems šalims priimtinu laiku.
Prašymo įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui signalizacijos kodus bei raktus teismas netenkino, nurodydamas, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovui neturint durų rakto ir nežinant signalizacijos kodų šiai dienai gali nukentėti jo turtinės ar asmeninės neturtinės teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo atstovas prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismui nutarus vietoj atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, pritaikyti kitokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas iš anksto sutartą darbo dieną nuo 11 val. ar kitu abiems šalims priimtu laiku, ir toliau bus pažeidinėjamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, o šia laikinąja apsaugos priemone nebus pasiekti laikinosioms apsaugos priemonėmis keliami tikslai, t.y. apsaugoti turtiniai ir neturtiniai asmens interesai ir užkirstas kelias žalai šiems interesams. To nebus pasiekta, apelianto nuomone, dėl to, jog teismas iš esmės tokio pat pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę jau vieną kartą taikė, tačiau išskirtinai dėl ieškovės nenoro geranoriškai ir taikiai susitarti, atsakovas buvo priverstas kreiptis į teismą su prašymu taikyti kitokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
2. Nors teismas iš vienos pusės pripažįsta, jog išskirtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų šalims ir toliau nepavyksta susitarti dėl galimybės naudotis ginčo turtu, tačiau teismas kartu teigia, jog ieškovė ras galimybę atsakovą į namus įleisti jam tinkamu laiku - iš anksto sutartą darbo dieną rytais nuo 11 val. arba kitu abiems priimtinu laiku. Toks teismo teiginys, apelianto nuomone, kelia pagrįstų abejonių, be to pateiktas neįvertinus visų bylai svarbių aplinkybių. Būtent ieškovės nenoras taikiai susitarti dėl naudojimosi aukščiau minėtuoju turtu ir privertė atsakovą eilę kartų kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, atsakovas daugiau nei 3 metus negalėjo laisvai patekti į gyvenamąjį būstą, dėl ko yra priverstas glaustis paties surastame, nuomuojamame bute, be to, faktas, jog ginčas teisme dėl galimybės atsakovui nevaržomai naudotis ginčo gyvenamuoju namu taip pat jau vyksta daugiau nei 1,5 metų, apelianto nuomone, suponuoja, jog šalims susitarti dėl abiems priimtino laiko nepavyks ir toliau.
3. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai elgiasi ieškovės ar šalims priklausančio turto atžvilgiu, kad dėl galimybės atsakovui tinkamai naudotis šalims priklausančiu gyvenamuoju namu gali nukentėti turtinės ar asmeninės ieškovės teisės. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė ir toliau vengia ieškoti kompromiso dėl naudojimosi jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu, ko pasėkoje nėra suteikiama galimybė atsakovui naudotis tiek jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu, tiek atsakovo teise naudotis ir disponuoti savo asmeniniais daiktais, apelianto nuomone, teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas (CK 3.92 str., 4.75 str.), taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą (CPK 145 str., 150 str., CK 3.65 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones derino ne tik atsakovo teisę naudotis bendrąja jungtine sutuoktine nuosavybe esančiu turtu, tačiau siekdamas šalių interesų pusiausvyros atsižvelgė ir į teisėtą ieškovės interesą. Atsakovas prieš 5 metus paliko šeimą ir gyvena atskirai (ieškovės žiniomis atsakovas gyvena su kita moterimi, jos vardu naujai pastatytame name). Įrodymų apie tai, kad atsakovas nuomojasi butą byloje nėra. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ieškovės teisę į privatumą, į asmeninio gyvenimo neliečiamumą. Santuoka faktiškai iširusi, kiekvienas iš sutuoktinių gyvena savo asmeninį gyvenimą ir faktiškai yra svetimi žmonės. Gyvenimo skyrium metu ieškovė pagerino savo gyvenimo sąlygas, turi dovanotų daiktų, namuose taip pat yra ir vaikų daiktai. Atsakovas be ieškovės žinios lankydamasis name, kurį šalys siekia natūra palikti ieškovei, gali išsinešti ir asmeninius ieškovės ar vaikų daiktus, padaryti žalos. Neturėdamas jokio intereso apsaugoti name esantį turtą atsakovas gali palikti atrakintus namus, išjungtą signalizaciją, ar, kerštaudamas, pakeisti signalizacijos kodus. Tokiu atveju teisiškai nebūtų įmanoma nustatyti žalą padariusį asmenį. Be to, namie yra laikomi su nagrinėjama byla susiję dokumentai, kuriuos atsakovas galėtų tiesiog sunaikinti ar išsivežti. Tiek teismas, tiek šalys pripažįsta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Dėl šios priežasties taikant laikinąsias apsaugos priemones yra būtina derinti abiejų šalių teisėtus interesus, į tai teismas ir atsižvelgė priimdamas skundžiamą nutartį. Ieškovė elgiasi geranoriškai ir sutinka, kad atsakovas name lankytųsi tik suderintu laiku.
2. Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikia teismui tendencingą informaciją. Ieškovė sąžiningai siekė vykdyti teismo įpareigojimus. Šį faktą patvirtina tai, kad ieškovė 2011 m. kovo 22 d. geranoriškai įleido į namą turto vertintoją, pateikė jam prašomus dokumentus. Atsakovo teismui pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, neva įrodantis neteisėtus ieškovės veiksmus, tik parodo, kad ieškovė geranoriškai derino patekimo į namą laiką su atsakovu. Tuo tarpu pats atsakovas sąmoningai nurodydavo patekimo į namą laiką ieškovės darbo valandomis. Ieškovė dirba mokytoja Sakių „Varpo" vidurinėje ir Siesartėnų pagrindinėje mokyklose, dėl ko, akivaizdu, kad darbo metu ji negalėdavo palikti darbo vietos. Atsakovui tai yra žinoma. Kaip matyti iš antstolio 2011 m. gegužės 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovė pasiūlė atvykti darbo dienomis nuo 17 val. ir šeštadienį bei sekmadienį iš anksto pranešus laiką. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl savo užimtumo. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad atsakovas realiai nesiekia pasinaudoti jam suteiktomis teisėmis. Teismas skundžiama nutartimi nustatydamas naudojimosi namu tvarką atsižvelgė į paties atsakovo deklaruotą laiką. Atsakovas 2011 m. birželio 30 d. prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad patogus ir tinkamas jam laikas patekimui į namą yra rytais nuo 11 valandos, savaitgaliai atsakovui dėl jo dienotvarkės nėra patogūs. Tuo tarpu atskiruoju skundu atsakovas jau įrodinėja, kad galimybės naudotis namu teismo paskirtu laiku bus sunkiai suderinamos ir vargiai ar bus surastos.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokoje įgyto turto padalinimo, tarp kurio yra ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė teismui prašymą ieškovės atžvilgiu taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktus bei apsaugos signalizacijos kodus. Laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinybę atsakovas motyvavo iš esmės tuo, jog neturi galimybės patekti į gyvenamąjį namą jam tinkamu ir patogiu laiku, todėl yra nepagrįstai varžomos jo teisės laisvai naudotis jo nuosavybės teise valdomu turtu – asmeniniais daiktais. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), bei naudotis atsakovui priklausančiais asmeniniais daiktais iš anksto sutartą darbo dieną nuo 11 val. arba kitu abiems šalims priimtinu laiku.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu.
CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra įpareigojimas vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pagrindas taikyti tokią apsaugos priemonę yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santykiai konfliktiški ir įtempti, šalys nesutaria dėl atsakovo teisės patekti į šeimos gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei teisės naudotis atsakovui priklausančiais asmeniniais daiktais. Šalys daugiau kaip penkis metus laiko ginčo name kartu negyvena, atsakovas yra išvykęs gyventi kartu. Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu šalys ginčo namą priskiria ieškovei, byloje nėra pateikta reikalavimų dėl turto valdymo pažeidimų, atsakovas aiškaus noro gyventi minėtame name taip pat ir posėdžio metu neišreiškė. Tačiau aplinkybė, jog atsakovas nesinaudojo šiuo turtu kelis metus ir neįrodė poreikio naudotis šiuo turtu per laikotarpį iki bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, nepaneigia atsakovo teisės patekti į šeimos gyvenamąsias patalpas, pasiimti ir naudotis asmeniniais daiktais, nes iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ginčo namo statusas nesikeičia, jis išlieka šalių bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir spendžia, jog teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, šalys turi teisę juo naudotis, nepažeidžiant viena kitos teisių, kas sudarė pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti CPK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė ir į ieškovės interesus bei pritaikė būtent minėtą prevencinę priemonę, o ne atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę jam perduoti ginčo namo raktus bei apsaugos signalizacijos kodus, kuris iš esmės atitinka CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą laikinąją apsaugos priemonę, nes priešingu atveju, atsakovui būtų sudaryta galimybė netrukdomam patekti į ginčo namą be ieškovės žinios, kas galimai nagrinėjamu atveju pažeistų ir ieškovės teisėtus interesus. Atskirojo skundo teiginių, kad teismui pritaikius būtent minėto pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ir toliau bus pažeidinėjami atsakovo interesai, nes šalims ir toliau nepavyks susitarti dėl abiems priimtino laiko patekti į namą, apeliantas įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Taip pat apeliantas nepaneigė ir teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovui neturint namo durų rakto ir nežinant signalizacijos kodų šią dieną gali nukentėti jo turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Byloje nepateikti duomenys, kad apeliantas neturi kur gyventi, kad ruošiasi grįžti į šalių jungtinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kad yra nemokami mokesčiai ir negyvendamas name atsakovas bus priverstas juos mokėti, nėra byloje duomenų apie kokį nors kitokį norą šį turtą valdyti, išskyrus galimybę netrukdomai naudotis apeliantui priklausančiais asmeniniais daiktais. Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą atmeta ir skundžiamą nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.