- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 2-13-443/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00746-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Vilija Gražulytė
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovei advokatei Vilijai Gražulytei, atsakovui A. V., jo atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareikštą atsakovui A. V., ir atsakovo A. V. patikslintą priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pareikštą ieškovei A. V., trečiaisiais asmenimis byloje esant UAB (duomenys neskelbtini) bei AB (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. patikslintu ieškiniu prašo teismo:
1. priteisti jai iš atsakovo A. V. 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
2. pripažinti bendrąja jungtine A. V. ir A. V. nuosavybe šį turtą:
- 4,0600 ha miško sklypą, u/n 8468-0001-0220, kadastrinis Nr. 8468/0001:220 Paluobių k.v., esantį Šakių r. sav., Pentviršių k., įregistravimo A. V. vardu pagrindas: 2001 m. gruodžio 10 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 84-13 876;
- 7,1000 ha miško sklypą, u/n 8401-0001-0086, kadastrinis Nr. 8401/0001:86 Agurkiškės k.v., esantį Šakių r. sav., Ragiškės k., reg. Nr. 84/21657, įregistravimo A. V. vardu pagrindas: 2002 m. sausio 31 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 84-14067;
- 0,58 ha miško sklypą, u/n 8401-0001-0087, kadastrinis Nr. 8401/0001:87 Agurkiškės k.v., esantį Šakių r. sav., Samuolynės k., reg. Nr. 84/21658, įregistravimo A. V. vardu pagrindas: 2002 m. vasario 12 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 142 ŽŠ;
- 14,2500 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0039, kadastrinis Nr. 8490/0002:39 Veršių k., esančio Šakių r. sav., Skaistgirių k., reg. Nr. 84/5, įregistravimo pagrindas: 1994 m. rugpjūčio 28 d. Valdybos potvarkis Nr. 1357-v;
- 2,43 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0040, kadastrinis Nr. 8490/0002:40 Veršių k.v., esantį Šakių r. sav., Skaistgirių kaime;
3. dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo 414207,23 Lt suma A. V. naudai ir A. V. priteisti turto už 1462453,99 Lt, A. V. – už 634039,53 Lt;
4. dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, A. V. natūra priteisti:
4.1. 4,809 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0115, kadastrinis Nr. 8464/0006:115 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., - 51100 Lt vertės;
4.2. 12,66 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0084, kadastrinis nr. 8464/0006:84 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., - 127400 Lt vertės;
4.3. 20,0002 ha žemės sklypą, u/n 8486-0006-0085, kadastrinis Nr. 8464/0006:85 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., - 214000 Lt vertės;
4.4. 0,0759 ha žemės sklypą, u/n 8486-0014-0023, kadastrinis nr. 8486/0014:23 Šakių m. k.v., esantį (duomenys neskelbtini), - 13000 Lt vertės;
4.5. pastatą – gyvenamąjį namą, u/n 8498-8000-8018, esantį (duomenys neskelbtini), - 190000 Lt vertės;
4.6. pastatą – ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6023, esantį (duomenys neskelbtini), – sunaikintas;
4.7. pastatą – ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6034, esantį (duomenys neskelbtini), - 11000 Lt vertės;
4.8. pastatą – viralinę, u/n 8498-8003-6045, esantį (duomenys neskelbtini), - 1900 Lt vertės;
4.9. kitus kiemo statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (skysto kuro rezervuarus (2 vnt.), kanalizacijos šulinius (2 vnt.), u/n 8498-8000-8050, esančius (duomenys neskelbtini), - 100 Lt vertės;
4.10. 4,0600 ha žemės sklypą (su mišku), u/n 8468-0001-0220, kadastrinis Nr. 8468/0001:220 Paluobių k.v., esantį Šakių r. sav., Pentviršių k., sklypo vertė: 4516 Lt, miško – 5724 Lt;
4.11. 0,0600 ha žemės sklypą, u/n 8478-0003-0105, kadastrinis Nr. 8478/003:105, esantį Šakių r. sav., Šilgalių k./ Šakių r. sav. SB „Šilgaliai“, reg. Nr. 84/2545, 3000 Lt vertės;
4.12. 3,9900 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0011, kadastrinis Nr. 8464/0006:11 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., reg. Nr. 84/5998, 42400 Lt vertės.
Iš viso turto natūra už 664140 Lt.
5. dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, A. V. natūra priteisti:
5.1. 0,7 ha žemės sklypą, u/n 8435-0002-0140, kadastrinis nr. 8435/0002:140 Girėnų k.v., esantį Šakių r. sav., Girėnų k., - 5000 Lt vertės;
5.2. 0,49 ha žemės sklypą, u/n 4400-0522-2117, kadastrinis Nr. 8435/0002:291 Girėnų k.v., esantį Šakių r. sav., Girėnų k., - 4900 Lt vertės;
5.3. 0,5300 ha žemės sklypą, u/n 4400-0057-6578, kadastrinis nr. 8435/0002:171 Girėnų k.v., esantį Šakių r. sav., Girėnų k., - 5000 Lt vertės;
5.4. 0,9 ha žemės sklypą, u/n 4400-0523-5481, kadastrinis Nr. 8464/0006:355 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių kaime, - 6800 Lt vertės;
5.5. 12,7800 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0088, kadastrinis Nr. 8464/0006:88 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Skaistgirių k., reg. Nr. 84/5549, sklypo vertė – 100800 Lt, miško – 23900 Lt;
5.6. 14,2500 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0039, kadastrinis Nr. 8490/0002:39 Veršių k.v., esantį Šakių r. sav., Skaistgirių k., reg. Nr. 84/5, 145000 Lt vertės;
5.7. 9,8200 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0123, kadastrinis nr. 8464/0006:123 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., reg. Nr. 84/14768, 102000 Lt vertės;
5.8. 3,0400 ha žemės sklypą, u/n 8486-0006-0305, kadastrinis Nr. 8464/0006:305 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., reg. Nr. 84/26192, 31000 Lt vertės;
5.9. 7,1000 ha žemės sklypą, u/n 8401-0001-0086, kadastrinis Nr. 8401/0001:86 Agurkiškės k.v., esantį Šakių r. sav., Ragiškės k., reg. Nr. 84/21657, sklypo vertė – 8740 Lt, miško – 50490;
5.10. 0,58 ha žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, kadastrinis nr. 8401/0001:87 Agurkiškės k.v., esantį Šakių r. sav., Samuolynės k., reg. Nr. 84/21658, sklypo vertė – 564 Lt, miško – 0 Lt;
5.11. 2,43 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0040, kadastrinis nr. 8490/0002:40 Veršių k.v., esantį Šakių r. sav., Skaistgirių k., - 22800 Lt vertės;
iš viso nekilnojamojo turto už 506994 Lt.
5.12. A. V. ūkininko ūkį, kurio kodas 7455077, reg. 1997 m. birželio 17 d. Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaistgirių k., 889061,59 Lt vertės – konkrečiai šį į ūkio balansą įtrauktą turtą, turtines teises ir pareigas:
776872,59 Lt vertės ilgalaikį turtą (neįtraukiant žemės ir miško), kurį sudaro 776872,59 Lt vertės materialusis turtas, t. y.:
550 Lt vertės pastatai ir kiti statiniai – 550 Lt šienainio bokštas,
495974,85 Lt vertės mašinos ir įrenginiai:
priekabos:
– 7179,66 Lt vertės traktoriaus priekaba (1PTS-9), tapatumo Nr. 58140, v/n (duomenys neskelbtini),
– 2000 Lt vertės traktoriaus priekaba (PSE-F-12.5B), tapatumo Nr. 031089, v/n (duomenys neskelbtini),
– 2300 Lt vertės traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. 039444, v/n (duomenys neskelbtini),
– 2000 Lt vertės traktoriaus priekaba (PTS 13), v/n LG8467;
kombainai – 200000 Lt vertės javų kombainas J. D. 9560 WT, tapatumo Nr. ZO9560A076896, v/n (duomenys neskelbtini);
žemės ūkio mašinos:
50000 Lt vertės javų sėjamoji su tech. vėžių sistema KONSKILDE Multiseed,40000 Lt vertės prikabinamas purkštuvas (duomenys neskelbtini) CMplus-2800-EVC, 53000 Lt vertės mechaninė universali sėjamoji AMAZONE D9-40 SUP;
kiti įrenginiai (nurodyti ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje):
10980,17 Lt vertės Bogballe tręštuvas EX TREND,20000 Lt vertės plūgas 4 korpusų MF 715 (vertė – turto ekspertizės aktas),15000 Lt vertės germinatorius KLG-6.0 (vertė – turto ekspertizės aktas),747,06 Lt vertės navigacinis imtuvas Nuvi265w cnev2009,18000 Lt vertės pakabinamas diskinis ražienų skutikas KBT 4.0 (vertė – turto ekspertizės aktas),1336,13 Lt vertės suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) 23,1800 Lt vertės kurmintuvas PARAGRUBBER ECO,10800 Lt vertės PE talpa V-6 kub. m;
traktoriai:
5000 Lt vertės traktorius (DT 75 M), tapatumo Nr. 560915, v/n (duomenys neskelbtini),16000 Lt vertės traktorius ((duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. 404504, v/n (duomenys neskelbtini),39382 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini)
33270 Lt vertės transporto priemonės, t. y.:
sunkvežimiai:
– 30270 Lt vertės automašina Santana PS-10 (v/n (duomenys neskelbtini)
– 3000 Lt vertės automašina transporteris platforma MERCEDES BENZ, 307, v/n (duomenys neskelbtini)
4939,82 Lt vertės kitas materialusis turtas:
2101,69 Lt vertės kompiuteris AMD Athlon XP 1,7 Ghz,1483,05 Lt vertės grūdų drėgmės matavimo prietaisas Supertech GM500,3045 Lt vertės vaizdo stebėjimo sistema,4500 Lt vertės orientavimo sistema Trimble EZ-Guide 250;
235948 Lt vertės nebaigta statyba;
130025 Lt vertės biologinį turtą;
340560 Lt vertės trumpalaikį turtą.
Iš viso turto už 1247457,59 Lt. Atėmus 358396 Lt vertės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 889061,59 Lt;
5.13. keleivinį automobilį T. C., v/n (duomenys neskelbtini) - 1050 Lt vertės;
5.14. traktoriaus priekabą (PTS 9), v/n LG9224, - 7000 Lt vertės;
5.15. sėjamąją SPU-4, - 8000 Lt vertės;
5.16. volus, - 1000 Lt vertės;
5.17. HARDI purkštuvą 363-MA-1000-BK/5-15-HFM, - 12000 Lt vertės;
5.18. rotacinę šienapjovę, - 5092 Lt vertės;
5.19. aukšto slėgio plovimo aparatą, - 1355,94 Lt;
5.20. krūmapjovę GR2036, - 800 Lt.
Iš viso turto natūra už 1432353,53 Lt.
6. įvertinus kiekvienam sutuoktiniui natūra tenkančio turto vertę bei kiekvienam sutuoktiniui tenkančias santuokoje įgyto turto dalis iš A. V. ieškovės A. V. priteisti 798313,99 Lt piniginę kompensaciją.
7. priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (X tomas, b. l. 39-72).
Šalies argumentai
Atsakovas A. V. patikslintu priešieškiniu teismo prašo:
1. priteisti ieškovei A. V. natūra 220000 Lt vertės turtą:
1.1. 0,0759 ha žemės sklypą, u/n 8486-0014-0023, kadastrinis Nr. 8486/0014:23 Šakių m. k.v., esantį Šakiuose, Lygumų g. 23, registruotą A. V. vardu, – 13000 Lt vertės;
1.2. pastatą – gyvenamąjį namą, u/n 8498-8000-8018; pastatą – ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6023, – sunaikintas; pastatą – ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6034; pastatą – viralinę, u/n 8498-8003-6045; kitus statinius – kiemo statinius (skysto kuro rezervuarus (2 vnt.), kanalizacijos šulinius (2 vnt.), u/n 8498-8000-8050, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus A. V. vardu, – 203000 Lt vertės;
1.3. 0,0600 ha žemės sklypą, u/n 8478-0003-0105, kadastrinis nr. 8478/0003:105 ritinių k.v., esantį Šakių r. sav., Šilgalių k.,/ Šakių r. sav., SB „Šilgaliai“, registruotą A. V. vardu, – 3000 Lt vertės;
1.4. lengvąjį automobilį T. C., v/n (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu, – 1000 Lt vertės.
2. Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo A. V. 471320 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis 5 (penkerių) metų laikotarpiui;
3. priteisti atsakovui A. V. natūra 1162640 Lt vertės turtą:
3.1. 0,700 ha žemės sklypą, u/n 8435-0002-0140, kadastrinis Nr. 8435/002:140 Girėnų k.v., esantį Šakių r. sav., Girėnų k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 5000 Lt vertės;
3.2. 0,4900 ha žemės sklypą, u/n 4400-0522-2117, kadastrinis nr. 8435/0002:291 Girėnų k.v., esantį Šakių r. sav., Girėnų k.v., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 4900 Lt vertės;
3.3. 0,5300 ha žemės sklypą, u/n 4400-0057-6578, kadastrinis Nr. 8435/0002:171 Girėnų k.v., esantį Šakių r. sav., Girėnų k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 5000 Lt vertės;
3.4. 4,8090 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0115, kadastrinis nr. 8464/0006:115 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 51100 Lt vertės;
3.5. 12,6600 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0084, kadastrinis Nr. 8464/0006:84 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 127400 Lt vertės;
3.6. 20,0002 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0085, kadastrinis Nr. 8464/0006:85 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 214000 Lt vertės;
3.7. 0,9000 ha žemės sklypą, u/n 4400-0523-5481, kadastrinis Nr. 8464/0006:355 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, – 6800 Lt vertės;
3.8. 12,7800 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0088, kadastrinis nr. 8464/0006:88 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Skaistgirių k., registruotą A. V. vardu, – 100800 Lt vertės, ant kurio yra miškas – 23900 Lt vertės , bendros 124700 Lt vertės;
3.9. 3,9900 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0011, kadastrinis nr. 8464/0006:11 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. vardu, – 42400 Lt vertės;
3.10. 9,8200 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0123, kadastrinis Nr. 8464/0006:123 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. vardu, – 102000 Lt vertės;
3.11. 3,0400 ha žemės sklypą, u/n 8486-0006-0305, kadastrinis Nr. 8464/0006:305 Lukšių k.v., esantį Šakių r. sav., Kampinių k., registruotą A. V. vardu, – 31000 Lt vertės;
3.12. nebaigtą statybą – ūkinį pastatą (b. pl. 394,06 kv. m, esantį Šakių r. sav., Skastgirių k. (ūkinis pastatas neįregistruotas) ir garažą (b. pl. 882 kv. m, pagal 2004 m. balandžio 20 d. statybos leidimą Nr. D1-2004-27, garažas neįregistruotas), – 117974 Lt;
3.13. lengvąjį automobilį Citroen XSARA Picasso, 2008 m. laidos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu, – 19260 Lt vertės;
3.14. A. V. ūkininko ūkį, – 311106 Lt vertės, t. y.:
251254 Lt vertės ilgalaikį turtą, kurį sudaro 251254 Lt vertės materialus turtas:
242 Lt vertės pastatai ir kiti statiniai – 242 Lt vertės šienainio bokštas;
229831 Lt vertės mašinos ir įrenginiai:
priekabos:
1103 Lt vertės priekaba 1PTS-9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),7 Lt vertės traktoriaus priekaba PSE-F-12,5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),188 Lt vertės traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini),344 Lt vertės traktoriaus priekaba 1PTS-13;
traktoriai:
24 Lt vertės traktorius DT-75M, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),10500 Lt vertės traktorius MTZ 82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo ataskaita Nr. KT 11-042),20100 Lt vertės traktorius (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo ataskaita Nr. KT 11-042);
kombainai – 131100 Lt vertės kombainas JOHN DEERE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo ataskaita Nr. KT 11-042);
žemės ūkio mašinos:
14382 Lt vertės javų sėjamoji su tech. vėžių sistema K. M.,23719 Lt vertės prikabinamas purkštuvas (duomenys neskelbtini) CMplus-2800-EVC;
kiti įrenginiai:
313 Lt vertės bogballe tręštuvas EX TREND,4417 Lt vertės plūgas 4 korpusų MF 715,4687 Lt vertės germinatorius KLG-6.0,212 Lt vertės navigacinis imtuvas Nuvi265w cnev2009,18000 Lt vertės prikabinamas diskinis ražienų skutikas KBT 4.0 (turto vertinimo ataskaita Nr. KT 11-042),735 Lt vertės suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) 23;
21147 Lt vertės transporto priemonės:
sunkvežimiai:
21100 Lt vertės automašina Santana PS-10, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto vertinimo ataskaita Nr. KT 11-043),47 Lt vertės automašina transporteris platforma MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
34 Lt vertės kitas materialus turtas:
– 4 Lt vertės kompiuteris AMD Athlon XP 1.7Ghz,
– 30 Lt vertės gūdų drėgmės matavimo prietaisas Supertech GM500;
139131 Lt vertės biologinis turtas;
292003 Lt vertės trumpalaikis turtas.
Iš viso turto už 682388 Lt. Atėmus 371282 Lt vertės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 311106 Lt;
4. priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas (X tomas, b. l. 120-144).
Tretieji asmenys prieštaravimų šalių reiškiamiems reikalavimams nepareiškė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, nors buvo tinkamai informuoti apie posėdžių vietą ir laiką.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. santuoka buvo sudaryta 1981-07-18 Vilniaus miesto CMS (įrašas santuokos metrikų knygoje įrašytas 1981-07-18; įrašo Nr. 2512), santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie jau pilnamečiai (I tomas, b. l. 31, 32, 33, II tomas, b. l. 142). Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuris dalyje dėl santuokos nutraukimo nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi, šalių santuoka nutraukta.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, jog byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). A. V. buvo atsidavusi šeimai, per 26 santuokos metus atsakovui pagimdė du sūnus. Visus santuokos metus atidavusi šeimai ji buvo išduota sutuoktinio, kurį visada laikė artimiausiu žmogumi. Paaiškėjo, kad atsakovas gyveno dvigubą gyvenimą, melavo ir apsimetinėjo – nenutraukęs santuokos jis atvirai pradėjo susitikinėti su kita moterimi, – tą patvirtina ir byloje pateikta filmuota medžiaga. Dėl ieškovo kaltų veiksmų A. V. patyrė dideles dvasines kančias. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, kitas aplinkybes, šalių turtinę padėtį iš atsakovo prašo priteisti 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas su neturtinės žalos priteisimu nesutinka. Patikslintame priešieškinyje jis nurodo, kad ieškovė šį visiškai naują reikalavimą reiškia paskutiniame į bylą pateiktame patikslintame ieškinyje. Savo reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, kad byloje yra nustatyta aplinkybė, jos ginčo šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (neištikimybės). CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Kaip nurodo kasacinis teismas, sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio; tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). CPK 385 str. 1 dalis, nustatanti reikalavimus santuokos nutraukimo byloje priimamam teismo sprendimui, nurodo, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, tame tarpe reikalavimo dėl žalos atlyginimo (jeigu toks reikalavimas pareikštas), klausimą. Sistemiškai vertinant minėtas teisės taisykles ir nuostatas išplaukia, kad santuokos nutraukimo byloje neturtinės žalos atlyginimo klausimas (kaip santuokos nutraukimo pasekmė) išsprendžiamas teismo sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka. Nagrinėjamu atveju ginčo šalių santuoka nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimu, kuris dalyje dėl ieškovės ir atsakovo sudarytos santuokos nutraukimo apeliacinės instancijos (Kauno apygardos) teismo 2013-04-03 nutartimi nebuvo pakeistas, ir pakartotiniam nagrinėjimui nurodyta apimtimi į pirmosios instancijos teismą negrąžintas. Kadangi Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendime, kuriuo nutraukta ginčo šalių santuoka, klausimas dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo nebuvo sprendžiamas, nes ieškovė nagrinėjant bylą teisme iki priimant 2012-12-03 sprendimą tokio reikalavimo apskritai nekėlė, tuo tarpu ginčo šalių santuokos nutraukimo klausimas jau yra išspręstas ir pakartotinai nėra nagrinėjamas, seka, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą, pirmą kartą pareikštą tik dėl turto padalijimo klausimų pirmąja instancija pakartotinai nagrinėjamoje byloje. Antra, ginčo šalių santuokos nutraukimo byla teisme iškelta dar 2010-07-02 dieną. Nuo minėtos datos ieškovė kelis kartus tikslino savo ieškinio reikalavimus, nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios reikalavo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kurią nurodė pasireiškus atsakovo neištikimybe. Nė karto iki pateikdama 2014-04-30 data surašytą patikslintą ieškinį ieškovė byloje nekėlė dėl atsakovo kaltės ieškovės neva patirtos neturtinės žalos klausimo, kaip ir nereiškė reikalavimo tokią žalą priteisti. Reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteisti net 15000 LT sumą pirmą kartą iškeltas tik 2014-04-30, bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur, remiantis 2013-04-03 Kauno apygardos teismo nutartimi, yra sprendžiami tik sutuoktinių turto padalijimo klausimai. Patikslintame ieškinyje, aiškindama tariamai dėl atsakovo kaltės patirtos žalos pobūdį, ieškovė apsiriboja lakoniškai nurodydama, kad jos neturinė žala pasireiškia „didelėmis dvasinėmis kančiomis“. Kodėl dvasines kančias vertina būtent 15000 Lt suma, ieškovė paaiškinimų nepateikia. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, yra spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, o pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Atsakovo vertinimu, ieškovės elgesys nė karto neužsimenant apie tariamai patirtą neturtinę žalą ir nereiškiant atitinkamo turtinio reikalavimo per beveik jau 4 metus santuokos nutraukimo byloje trunkantį teisminį procesą prieštarauja patikslinto ieškinio teiginiams apie išgyventas dvasines kančias ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl nutrūkusios santuokos ieškovė iš esmės nesijaučia patyrusi jokios neturinės žalos, o reikalavimą priteisti neturtinę žalą pareiškė formaliai, siekdama gauti papildomų lėšų atsakovo sąskaita. Ieškovės procesinis delsimas ir neveikimas 4 metus nekeliant reikalavimo dėl žalos leidžia abejoti tariamai patirtos neturtinės žalos faktu. Juo labiau ieškovė nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį, taigi, neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo, dėl ko ieškovės reikalavimas neturėtų būti tenkinamas.
Dėl galimybės reikšti reikalavimą neturtinei žalai atlyginti naujoje civilinėje byloje bei neturtinės žalos fakto
Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimu, kuris dalyje dėl santuokos nutraukimo nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi, atsakovas pripažintas kaltas dėl iširusios santuokos. Šakių rajono apylinkės teismas byloje ištirtų įrodymų – liudytojų parodymų, foto nuotraukų, video įrašo, atsakovo paaiškinimų – visumos pagrindu teismas padarė labiau tikėtiną išvadą buvus atsakovo neištikimybės faktui, kurio atsakovas nepaneigė nei abejonių nekeliančiais paaiškinimais, nei kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas taip pat neįrodė, kad 2007-04-17 išėjęs iš namų teikė materialinę paramą ieškovei. Atsakovas teismui teigė, kad vieną kartą bandė su ieškove šnekėtis per atidarą automobilio langą, kad į mašiną atsisėsti neprašė, nes žinojo, kad paskui jos nebūtų ėję išprašyti, tačiau teismui tai tik patvirtino, jog atsakovas nesistengė išsaugoti, atkurti santuokinių ryšių. Šakių rajono apylinkės teismui buvo suprantama, kad ieškovė šioje situacijoje galėjo pykti dėl jaučiamos nuoskaudos, šalys pradėjo nerasti bendro intereso ir susitarimo, tačiau šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali būti prilyginamos esminiam santuokinių pareigų pažeidimui – neištikimybei, dėl kurios bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o po išsikraustymo iš šeimos namų atsakovas dar nustojo materialiai remti ieškovę, nors pajamos, kurias jis gavo iš bendrai priklausančio ūkio buvo didesnės nei ieškovės. Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad sūnui teikto išlaikymo faktas to nepaneigia, kadangi vaikui mokamas išlaikymas, yra išimtinai vaikui priklausantys pinigai. Ieškovė išlaikymą iš savo pusės taip pat teikė (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2 d.). Tokį vertinimą minėtas teismas grindė ir aplinkybėmis, kad šalys iki 2006 metų vasaros kildavusius bendravimo nesklandumus bandydavo išspręsti ir sugebėdavo išsaugoti santuoką, netgi atšventė jų 25 metų vestuvių metines, todėl šiuo atveju esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu kvalifikavo atsakovo A. V. neištikimybę, dėl kurios bendras gyvenimas tapo negalimas, išlaikymo šeimai neteikimą jam išėjus iš namų ir santuoką tarp šalių nutraukė dėl atsakovo kaltės.
Aukštesnės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nustatė atsakovo A. V., o ne ieškovės, kaltę dėl santuokos nutraukimo, konstatavęs jo neištikimybę ir šeimos palikimą bei nesirūpinimą ja. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija sutiko, jog nustatyta, kad šalys 2006 m. vasarą šventė 25 metų (sidabrines) sutuoktuvių metines, o 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas išėjo iš namų ir apsigyveno Vilniuje bei neteikė išlaikymo šeimai (ieškovė negaudavo pajamų iš ūkio, šiomis pajamomis naudojosi tik atsakovas; vaikai nurodo, kad atsakovas nesirūpino šeima; dalinis išlaikymo teikimas nepilnamečiui sūnui M., kuriam nuo 2010 m. balandžio 2 d. prisiteistas išlaikymas iš atsakovo, nėra sąlyga leidžianti daryti išvadą, jog buvo rūpinamasi šeima). Byloje surinkti įrodymai: ieškovės paaiškinimai, liudytojų Ž. V. ir M. V. (sūnūs) parodymai, liudytojos R. G. parodymai (matė Vilniuje atsakovą su kita moterimi, nurodė, kad matė juos susikibusius rankomis, kad tai ta pati moteris užfiksuota pateiktose fotonuotraukose), liudytojos padarytas vaizdo įrašas (atsakovas užfiksuotas einantis Vilniuje su kita moterimi), atsakovo fotoaparate rastos nuotraukos (užfiksuota ta pati moteris, su kuria atsakovas ėjo Vilniuje, nuotraukos erotinio pobūdžio, darytos viešbutyje, ji dėvi atsakovo kaklaraištį ir rankoje laiko jo odines pirštines), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toks pat kaklaraištis ir odinės pirštinės (kaip ir erotinio pobūdžio nuotraukose) yra pas ieškovę namuose; 5 t., b. l. 169-173), yra pakankami daryti išvadai, jog atsakovas buvo neištikimas. Atsakovo motyvus, kad jis teikė išlaikymą šeimai, kad nuotraukose matoma moteris nenustatyta, kad šias nuotraukas tikėtina įkėlė pati ieškovė, aukštesnės instancijos teismas laikė visiškai nepagrįstais, tik kaip bandymą paneigti savo kaltę dėl santuokos iširimo. Šis teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis, palikęs šeimą, ja rūpinosi bei nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus dėl neištikimybės. Atsakovo argumentas, jog ieškovė kalta dėl santuokos iširimo dėl jos konfliktiško, nesugyvenamo būdo, yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neįrodytas, byloje yra nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad atsakovas yra konfliktiško, nesugyvenamo būdo, o ne ieškovė (liudytojų parodymai). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad sūnus M. parodė, jog matė ieškovę mašinoje su kitu vyru, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės neištikimybės fakto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.). Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad tai yra „viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką“, neatima iš ieškovės teisės reikšti reikalavimą neturtinei žalai priteisti. Vėlesnėje 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010, kurioje kasatorius nurodė, kad negali santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės faktu remtis kitoje civilinėje byloje, kurioje jis pareiškė ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – LAT) nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata, kartu ir prejudicinę galią. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokios pozicijos laikomasi nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008. 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2009; kt.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitoje civilinėje ar administracinėje byloje gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Aiškindamas nurodytą proceso teisės normą kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2008; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., byla Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
Taigi, nors ieškovė neturtinės žalos klausimo nekėlė byloje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ji nepraranda teisės reikšti šį reikalavimą naujoje civilinėje byloje. Kadangi jis kaip naujas reikalavimas pareikštas šioje civilinėje byloje, laikytina, jog, neišsprendus neturtinės žalos klausimo šioje byloje, būtų pažeistas proceso koncentruotumo bei operatyvumo principai. Be to, tiek neturtinės žalos atlyginimo, tiek kiti (turto padalijimo) klausimai, nagrinėjami šioje civilinėje byloje neabejotinai betarpiškai yra susiję vienas su kitu ir, kaip santuokos nutraukimo pasekmės, su Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimu, kuris dalyje dėl santuokos nutraukimo nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013-04-03, nutartimi. Santuokos nutraukimo pasekmių betarpiško sąlyčio su pačiu santuokos nutraukimu prasme ir turėtų būti suprantamas atsakovo nurodomas LAT 2008 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 teiginys, kad CK 3.70 str. 2 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo yra viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką.
Nagrinėjamu atveju tiek byloje dėl santuokos nutraukimo, tiek kitoje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovei iš atsakovo atlyginimo dalyvauja tos pačios šalys, kurių santuoka nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2012-12-03 sprendimu, kuris dalyje dėl santuokos nutraukimo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi. Joje nagrinėtas ir išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimas ir nustatyta, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas. Taigi šioje išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo šalių santuokos nutraukimo, atsakovo kaltės nustatymo ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių išsprendimo klausimai. Kauno apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi panaikinus Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį – dėl turto padalijimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovui atlyginti neturtinę žalą CK 3.70 straipsnio 2 dalies pagrindu, įrodinėjimo dalyką sudaro atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat ir kaltės nustatymas. Dėl to pripažintina, kad atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo nustatymas yra abiejų nurodytų bylos dalių (tiek tos, kurią aukštesnės instancijos teismas paliko nepakeistą, tiek tos, kurią panaikino) įrodinėjimo dalyko sudėtinė dalis, turinti esminę reikšmę. Teismas pabrėžia, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas šioje civilinėje byloje dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo iš ieškovės prejudicinę galią turi visa teismo sprendimo struktūrinių dalių apimtimi, t. y. prejudiciniu faktu taip pat laikytina tiek sprendimo rezoliucinėje, tiek motyvuojamojoje dalyje konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo.
Toje pačioje LAT 2008 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008 ir daugelyje kitų LAT pabrėžia, jog prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis <...> yra neištikimas, arba <...> paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio
Nustatydami ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį teismai apskaičiuoja ir priteisia įvertinę teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai: aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų ir pan. Šiuo atžvilgiu iš dalies galima sutikti su atsakovu, kad patikslintame ieškinyje, aiškindama tariamai dėl atsakovo kaltės patirtos žalos pobūdį, ieškovė apsiriboja lakoniškai nurodydama, kad jos neturinė žala pasireiškia „didelėmis dvasinėmis kančiomis“. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, yra spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, o pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Nesutiktina su atsakovo vertinimu, jog ieškovės elgesys nė karto neužsimenant apie tariamai patirtą neturtinę žalą ir nereiškiant atitinkamo turtinio reikalavimo per beveik jau 4 metus santuokos nutraukimo byloje trunkantį teisminį procesą prieštarauja patikslinto ieškinio teiginiams apie išgyventas dvasines kančias ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad dėl nutrūkusios santuokos ieškovė iš esmės nesijaučia patyrusi jokios neturinės žalos. Kaip jau minėta anksčiau, neturtinės žalos faktas yra nustatytas jau vien tuo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei įrodyta, jog ieškovas buvo neištikimas ir nesirūpino šeima, ją palikęs 2007 m. balandžio 17 d.
Šioje byloje teismo posėdžių metu ieškovė A. V. nurodė, kad galvojo, jog gyvenu su mylimu ir mylinčiu žmogumi, kūrė bendrą ūkį ir augino vaikus. Kai sužinojo apie neištikimybę, buvo labai sunku eiti į darbą, buvo taip kad nesugebėdavo atlikti savo darbo. Patekdavo net į ligoninę. Viskas buvo labai skaudu. A. V. aštrino situaciją, nes rašydavo pareiškimus į policiją. Jis kaltino ieškovę savavaldžiavimu., bet jo prašymai nebuvo tenkinti. Jis negalėjo į patalpas patekti be jos žinios. Išeidamas atsuko neplombuotą vandens skaitiklį, kad suktųsi atgal. Ją galėjo dėl to nubausti, todėl ji norėjo apsaugoti namus. Nenorėjo, kad lankytųsi namuose jos nesant. Išgyveno grasinimus. A. V. vyresniam sūnui draudė bendrauti su ja, bet jis bendravo, todėl atsakovas su juo nebendrauja. Sūnus vežė ekspertą, bet A. V. jį iškoliojo, kad padeda mamai. Dėl visų išgyvenimų pakriko ieškovės sveikata, turi širdies problemų. Nenori teikti dokumentų, kad nebūtų viešinamos jos problemos jos šeimoje ir kad nebūtų tyčiojamasi. Neturtinės žalos suma nekompensuoja to, ką patyrė.
Suprantamas ieškovės noras išsaugoti privatumą, vertintina tai, kad ji gyvena nedideliame miestelyje, dirba mokytoja, todėl privalo rūpintis savo reputacija. Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti žalos atlyginimo dydį tenka jos prašančiam asmeniui. Jokių duomenų savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikia. Kita vertus, apie jos dvasinę būseną vėlgi galima spręsti iš anksčiau priimto Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta, konstatavus atsakovo kaltę. Pats ieškovas yra parodęs, jog ieškovės būsena tapo nestabili, jis tai žinojo, žinojo netgi tai, kad jo sutuoktina kalba apie savižudybę. Anksčiau bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad tokia emocinė ieškovės būsena būtų prieš atsakovui pažeidžiant šeimynines pareigas, o aukštesnės instancijos teismas patvirtino, kad atsakovo argumentas, jog ieškovė kalta dėl santuokos iširimo dėl jos konfliktiško, nesugyvenamo būdo, yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neįrodytas, ir kad byloje yra nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad atsakovas yra konfliktiško, nesugyvenamo būdo, o ne ieškovė (liudytojų parodymai).
Nustatyta, kad ieškovė santuokoje išgyveno daugiau kaip dvidešimt penkerius metus, nuo 2007 m. šalių santykiai visiškai pašlijo, kadangi atsakovas prioritetą teikė ne šeimai, bet savo asmeniniams poreikiams tenkinti, susitikinėdavo su kita moterimi. Šeimoje atsakovas nebandė spręsti kilusių problemų, nesirūpino šeimos, kurioje augo nepilnametis, reikalais, dažnai nenakvodavo namuose arba grįždavo vėlai, būdavo piktas ir viskuo nepatenkintas. A. V., atsakovui palikus šeimą, turėjo rūpintis šeima. Iki sūnaus pilnametystės A. V. teikė išlaikymą, tačiau jam tapus pilnamečiu A. V. turėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, nors šalys dar nebuvo išsituokę, o atsakovas iš ūkio gaudavo didesnes pajamas, nei ieškovė iš darbo mokykloje. Tokie ir panašūs faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame nebuvo spręstas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, tačiau, kuris betarpiškai su šiuo klausimu susijęs, kadangi juo nuspręsta šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog atsakovas ūkį kūrė ieškovės mamos dovanoto sklypo pagrindu.
Ieškovė daugiau nurodo savo ir atsakovo elgesį, tačiau tai aiškiai apibūdina, kad abi šalys jautėsi ir šiuo metu jaučiasi labai blogai. Tačiau, kaip jau buvo minėta, neturtinė žala atlyginama nukentėjusiai šaliai, kuri, kaip preziumuojama, yra ta, kuri nebuvo kalta dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių santuoka truko daugiau kaip 25 metus, po to atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, valdydamas bendrą ūkį, t. y. turėdamas didesnes galimybes tai daryti negu atsakovė, dirbdama mokytoja, tai nustatyta prejudiciniu faktu kaip ir tai, kad atsakovas buvo ieškovei neištikimas, dėl ko, spręstina, ieškovė smarkiai išgyveno, jautė gėdą, pažeminimą, patyrė stresą, nepilnavertiškumą, tačiau ši ieškovės būsena nustatyta neteikiant teismui tiesioginių įrodymų, teismas sprendžia, kad prašymas priteisti neturtinę žalą tenkintinas iš dalies, priteisiant 5000 Lt. Toks žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Dėl šalių sutarto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto ir į abiejų šalių dalintino turto balansą įtraukto nekilnojamojo turto
Dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 382 str. 4 p. nurodyta, kad ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių dalintiną turtą ir kartu turi būti pateiktas šio turto padalijimo variantas. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias svarbias aplinkybes kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės, taip pat ir sutuoktinių pageidavimus.
Šalys savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu sutiko, kad bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgijo tokį turtą:
1. 0,7 ha žemės sklypą, u/n 8435-0002-0140, esantį Girėnų kaime, Šakių rajone, su kurio 5000 Lt verte, nustatyta pagal K. J. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti atsakovui.
2. 0,49 ha žemės sklypą, u/n 4400-0522-2117, esantį Girėnų kaime, Šakių rajone, su kurio 4900 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti atsakovui.
3. 0,53 ha žemės sklypą, u/n 4400-0057-6578, esantį Girėnų kaime, Šakių rajone, su kurio 5000 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti atsakovui.
4. 4,8090 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0115, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 51100 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai, o atsakovas – prašo priteisti jam.
5. 12,66 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0084, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 127400 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai, o atsakovas – prašo priteisti jam.
6. 20,0002 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0085, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 214000 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai, o atsakovas – prašo priteisti jam.
7. 0,9 ha žemės sklypą, u/n 8464-0523-5481, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 6800 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti atsakovui.
8. 0,0759 ha namų valdos žemės sklypą, u/n 8486-0014-0023, esantį Lygumų g. 23, Šakių mieste, su kurio 13000 Lt verte, nustatyta pagal K. J. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti ieškovei.
9. gyvenamąjį namą, u/n 8498-8000-8018, su kurio 190000 Lt verte, nustatyta pagal K. J. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko, su priklausiniais – kiemo statiniais (skysto kuro rezervuarais (2 vnt.), kanalizacijos šuliniais (2 vnt.), u/n 8498-8000-8050, su kurių 100 Lt verte, nustatyta pagal K. J. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko; sunaikintą ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6023; ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6034, su kurio 11000 Lt verte, nustatyta pagal K. J. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko; viralinę, u/n 8498-8003-6045, su kurios 1900 Lt verte, nustatyta pagal K. J. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko; esančius Šakiuose, Lygumų g. 23, bendros 203000 Lt vertės pagal K. J. turto ekspertizės aktą. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.
10. 0,0600 ha žemės sklypą, u/n 8478-0003-0105, esantį Šakių r. sav., Šilgalių k./ Šakių r. sav., SB „Šilgaliai“, su kurio 3000 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.
11. 12,7800 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0088, esantį Skaistgirių kaime, Šakių rajone, su kurio 124700 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą (100800 Lt žemės sklypo ir 23900 Lt miško vertė), šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
12. 3,9900 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0011, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 42400 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai, o atsakovas – prašo priteisti jam.
13. 9,8200 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0123, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 102000 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
14. 3,0400 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0305, esantį Kampinių kaime, Šakių rajone, su kurio 31000 Lt verte, nustatyta pagal M. K. turto ekspertizės aktą, šalys taip pat sutiko. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
15. A. V. ūkininko ūkį, ūkio kodas 7455077, registruotą Skaistgirių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone. Dėl šio turto vertės šalys nesusitarė. Argumentais, kurie sprendime bus išdėstyti vėliau, ieškovė siūlo ūkį vertinti 889061,59 Lt (neįskaitant žemės ir miško ir įskaitant balanse nurodytą nebaigtą statybą), o atsakovas – 311106 Lt (neįskaitant žemės, miško, nebaigtos statybos). Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
16. Keleivinį automobilį T. C., v/n (duomenys neskelbtini) Dėl šio turto vertės šalys nesusitarė. Ieškovė siūlo vertinti 1050 Lt pagal išrašą iš tinklalapio www.emprekis.lt, atsakovas – 1000 Lt (vertės nepagrindžia). Ieškovė šį automobilį prašo palikti atsakovo nuosavybėje, o atsakovas – priteisti ieškovei.
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Ieškovė A. V. patikslintu ieškiniu be kita ko prašo teismo pripažinti bendrąja jungtine A. V. ir A. V. nuosavybe šį turtą:
- 4,0600 ha miško sklypą, u/n 8468-0001-0220, kadastrinis Nr. 8468/0001:220 Paluobių k.v., esantį Šakių r. sav., Pentviršių k., kurio įregistravimo A. V. vardu pagrindas: 2001 m. gruodžio 10 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 84-13 876. Perleidimo sutarties pagrindu įgytas J. R. S. neatlygintinai ir besąlygiškai perleidžiant teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I tomas, b. l. 65-67, 153, 156, 157, II tomas, b. l. 175);
- 7,1000 ha miško sklypą, u/n 8401-0001-0086, kadastrinis Nr. 8401/0001:86 Agurkiškės k.v., esantį Šakių r. sav., Ragiškės k., reg. Nr. 84/21657, kurio įregistravimo A. V. vardu pagrindas: 2002 m. sausio 31 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 84-14067. Perleidimo sutarties pagrindu įgytas A. A. P. neatlygintinai ir besąlygiškai perleidžiant teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I tomas, b. l. 67-68, 160, 164, II tomas, b. l. 178);
- 0,58 ha miško sklypą, u/n 8401-0001-0087, kadastrinis Nr. 8401/0001:87 Agurkiškės k.v., esantį Šakių r. sav., Samuolynės k., reg. Nr. 84/21658, įregistravimo A. V. vardu pagrindas: 2002 m. vasario 12 d. apskrities viršininko įsakymas Nr. 142 ŽŠ. Perleidimo sutarties pagrindu įgytas A. A. P. neatlygintinai ir besąlygiškai perleidžiant teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą (I tomas, b. l. 69-70, 164, 164, II tomas, b. l. 178);
- 14,2500 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0039, kadastrinis Nr. 8490/0002:39 Veršių k., esančio Šakių r. sav., Skaistgirių k., reg. Nr. 84/5, registruotas atsakovo A. V. vardu. Įgytas 1996 m. vasario 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b. l. 77-78).
- 2,43 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0040, kadastrinis Nr. 8490/0002:40 Veršių k.v., esantį Šakių r. sav., Skaistgirių k., registruotas atsakovo A. V. vardu. Įgytas 1996 m. vasario 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu (I tomas, b. l. 75-76).
Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalys santuokos metu šiuos anksčiau minėtus penkis žemės ūkio ir miško ūkio paskirties žemės sklypus įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šis turtas turi būti įtrauktas į dalijamo turto balansą, o atsakovas teigia, jog šis nekilnojamasis turtas, nors ir įgytas santuokos metu, yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi būti dalinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į šalių, parodymus šiame procese, taip pat jų ir jų vaikų paaiškinimus, teiktus dar iki bylos nagrinėjimo po aukštesnės instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, apie 4,0600 ha žemės sklypo, u/n 8468-0001-0220, esančio Šakių r. sav., Pentviršių k., 7,1000 ha miško sklypo, u/n 8401-0001-0086, esančio Šakių r. sav., Ragiškės k., bei 0,58 ha žemės sklypo, u/n 8401-0001-0087, esančio Šakių r. sav., Samuolynės k., ieškojimo ir įsigijimo aplinkybes, į sutarčių turinį bei sudarymo momentą – 2001 – 2002 metais nuosavybės teisės atsakovui neatlygintinai perleistos svetimų žmonių, perleidę teises asmenys patys dar ir sumokėjo už sandorių patvirtinimą, į tai, kad nuosavybės teisės atsakovui atkurtos ne kaip paveldėtojui, į tai, kad atsakovas įsigydamas žemes siekė bendro ūkio kūrimo, vertina, jog nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų pripažinti, kad labiau tikėtina, jog buvo sudaryti ne perleidimo (kaip dovanojimo), o pirkimo–pardavimo sandoriai, šių sutarčių sudarymo metu tarp sutuoktinių nebuvo aiškiai išreikštos valios, kad šie žemės sklypai turėtų būti asmeninė atsakovo A. V. nuosavybe, todėl pripažintina, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir jis įtrauktinas į dalintino turto sąrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatą, visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniui turtas dovanotas ar jo paveldėtas ir jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendron jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, toks turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe.
Santuokos metu atsakovui ieškovės motina padovanojo 2,4300 ha žemės sklypą, u/n 8490-0002-0040, 14,2500 ha žemės sklypą, u/n 8494-0002-0039, esančius Šakių r. Sav., Skaistgirių k. Šiuos žemės sklypus ieškovė taip pat prašo pripažinti jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jie buvo dovanojami šeimai, tik dovanojimo sutartys buvo surašytos atsakovo A. V. vardu. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir dar iki bylos nagrinėjimo po aukštesnės instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo procese apklausti liudytojai Č. D., šalių vaikai. Byloje pateiktų dovanojimų sutarčių turinyje nėra nurodyta, kad Č. D. savo turtą dovanoja bendrosios jungtinės sutuoktinių A. V. ir A. V. nuosavybėn. Šiuo atveju prielaidos dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto sudarymo, taip pat bylos šalių ir Č. D. valia dėl sudarytų sandorių buvo vieninga, ginčo nekilo daugiau nei penkiolika metų. Pažymėtina tai, kad suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo, todėl šiuo atveju ginčo sklypų: 14,2500 ha ir 2,43 ha, esančių Šakių r. sav., Skaistgirių k., nėra teisinio pagrindo pripažinti priklausančius šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir juos tarp šalių padalinti.
Dėl neregistruotų pastatų (garažo ir ūkinio pastato)
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d., panaikindamas Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teises į teisiškai neregistruotus pastatus (garažą ir ūkinį pastatą), nes šie pastatai neįteisinti sutuoktinių vardu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Aukštesnės instancijos teismas pastebėjo, kad, kaip pagrįstai savo apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, šiuo atveju gali būti dalinamos tik statybinės medžiagos, kurios yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. Nr. 3K-3-24/2011). Kauno apygardos tesimo nutartyje pažymėta, kad statybos leidimo turėjimas nėra pagrindas spręsti, jog pastatai pastatyti teisėtai (nenukrypstant nuo projekto ir pan.) ir gali būti dalintini kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šioje ieškinio dalyje tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų tikslinti savo reikalavimus.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme iki auk6tesn4s instancijos teismo nutarties, panaikinusios sprendimo dalį dėl turto padalijimo, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nebaigtą statybą (teises į turtą) išskyrė iš ūkininko ūkio balanso, vertino ir dalijo kaip atskirus objektus. Atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2013-04-03 nutartį ieškovė patikslino reikalavimą dėl nebaigtos statybos padalijimo, teisiškai neregistruotus pastatus (garažą ir ūkinį pastatą), kaip nebaigtą statybą, įtraukdama į ūkininko ūkio balansą, kuriame ji apskaitoma ūkininko ūkio balanso ilgalaikio materialiojo turto eilutėje „II.7. nebaigta statyba“ ir yra 235948 Lt vertės. Šią nebaigtą statybą sudaro neinventorizuotas ir neįregistruotas turtas: ūkinis pastatas, esantis ant 2,43 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 8490/0002:40 Veršių k.v., kurio adresas: Šakių r. sav., Skaistgirių k. (1996 m. vasario 19 d. statybos leidimas, - UAR „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 23 1.), - 40000 lt. vertės (vertė buvo grindžiama turto ekspertizės aktu); garažas, esantis ant 0,7 ha žemės sklypo, u/n 8435-0002-0140, kadastrinis Nr. 8435/0002:140 Girėnų k.v., kurio adresas: Šakių r. sav., Girėnų k., - 218 000 lt. vertės (vertė buvo grindžiama turto ekspertizės aktu); (2004-04-20 garažo statybos leidimas Nr. D1-2004-27, - UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos 39 1.; garažas neinventorizuotas ir neįregistruotas.
Ieškovė dar nurodė, kad nėra jokių galimybių priversti atsakovą įregistruoti, inventorizuoti ir įregistruoti nebaigtą statybą. Balansas pasirašytas paties atsakovo – ūkininko A. V. Dėl šios priežasties nebaigtą statybą prašo dalinti, kaip ūkininko ūkio dalį sudarantį turtą, ūkininko ūkio balanse nurodyta 235948 Lt verte.
Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka. Jis teigia, kad remiantis kasacinio teismo praktika, sutuoktinių vardu neįteisinti statiniai negali būti laikomi santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytiems objektams statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri turi būti padalyta šalių santuokos nutraukimo byloje (CK 3.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Nurodyti neįteisinti pastatai (ūkinis pastatas ir garažas) yra įtraukti į A. V. ūkininko ūkio turto buhalterinę apskaitą kaip nebaigta statyba. Kadangi ginčo turtas buhalterine prasme nėra ūkyje apskaitytas kaip baigta statyba (statinys), jo atžvilgiu amortizacija (nusidėvėjimas) buhalteriškai neskaičiuojama. Remiantis atsakovo į bylą pateikto ūkininko ūkio 2013-03-31 balanso duomenimis, minėtos nebaigtos statybos vertė lygi 235949 Lt, taigi yra tapati 2012-12-31 (bei 2010-12-31) dieną buvusiai turto buhalterinei vertei, kuria vadovaujasi atsakovė. Tačiau įvertinant, kad, kasacinio teismo nuomone, neįteisintų statinių atveju nuosavybės teisė yra pripažįstama ne į nekilnojamąjį turtą, o į jo statybai panaudotas medžiagas, bei atsižvelgiant, kad medžiagos ir rangos darbai ginčo šalių ūkinio pastato bei garažo statybai buvo įsigytos dar 2004 metais, taip pat į tai, kad ūkininkas A. V. numatė statybos darbų rezultatą (ūkinį pastatą ir garažą) ūkio veikloje eksploatuoti 15 metų (taigi, turtas jau eksploatuojamas ne mažiau kaip 9 metus), atsakovas mano, jog yra pagrįsta nustatant neįteisintų statinių statybai panaudotų statybinių medžiagų ir rangos darbų (kaip dalintino sutuoktinių turto) aktualią (dabartinę) vertę atsižvelgti į turto nusidėvėjimą bei laikyti, jog turto vertė sudaro 117974,50 Lt, t. y. pusę atsakovo ūkio buhalterinėje apskaitoje kaip nebaigta statyba nurodyto turto vertės (235949 Lt : 2 = 117974 Lt).
Kaip matyti iš to, kas buvo nurodyta šalių, abi pusės sutinka, jog nebaigta statyba yra apskaitoma ūkininko A. V. ūkio balanse, taigi ji, A. V. ūkininko ūkio balanse apskaityta kaip materialusis turtas, nėra išskiriama atskirai į šalių dalintiną turtą, o yra bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo ir dalintino ūkio dalis, taigi į dalintino turto balansą atskirai neįtrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Nors aukštesnės instancijos teismas, naikindamas Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, nurodė, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovui A. V. asmeninės nuosavybės teises į teisiškai neregistruotus pastatus (garažą ir ūkinį pastatą), nes šie pastatai neįteisinti sutuoktinių vardu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažymėtina, jog toje bylos stadijoje nebuvo nurodoma, kad nebaigta statyba fiksuota ūkininko ūkio balanse. Darytina išvada, kad priteisiant ūkį vienai iš šalių, dalis balanse nurodyto turto neišskirtina. Nebaigta statyba ir jos vertė apskaityta ūkininko ūkio balanso eilutėje „Nebaigta statyba“. Į šią balanso eilutę nebaigta statyba įtraukta ne kaip nekilnojamojo turto objektas, o kaip patirtų sąnaudų objekto sukūrimui suma (statybinės medžiagos ir pan.). Dėl šios priežasties nebaigtą statybą tikslinga dalinti kaip ūkininko dalį sudarantį turtą (neišskiriant jo iš balanso) nurodyta 235949 Lt verte. To nepaneigia ir Kauno apygardos teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. Nr. 3K-3-24/2011 nutartis, kurioje teigiama, jog pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismai turi spręsti ir dėl statybinių medžiagų padalijimo, pasiūlyti šalims patikslinti savo reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas šią bylą siūlė šalims tikslinti reikalavimus pagal Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, byla tęsėsi ilgai. Nelogiška ir tai, kad atsakovas prašo skaičiuoti statybinių medžiagų, rangos darbų (nebaigtos statybos) nusidėvėjimą. Bylos duomenimis galutinai nenustatyta, ar statyba pabaigta ir tiesiog neįteisinta, tačiau iš šalių paaiškinimų panašu į tai, kad pastatais atsakovas ūkyje naudojasi, tiesiog jie teisiškai neįregistruoti. Pažymėtina, kad nėra jokių įrodymų, kiek laiko turtas eksploatuojamas. Esant tokiai situacijai, neįmanoma nustatyti minėto turto vertės kitaip, nei taip, kaip ji nurodyta balanse. Šalis, kuri teigia, kad sprendimo priėmimo dienai turto vertė yra mažesnė, konkretus turtas dėl vienokių ar kitokių priežasčių prarado savo rinkos vertę, turi pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovas nieko nepadarė, kad ši vertė būtų aiški: pirmiausia, jis nebaigtos statybos neįteisino, antra, nuo 2004 m. traukė į balansą kaip nebaigtą statybą, net po Kauno apygardos teismo pastabos balanso nepatikslino, trečia, nekvietė eksperto, kad būtų nustatyta tikroji nebaigtos statybos ar statybinių medžiagų vertė. Taigi teismas neturi kitų duomenų, išskyrus ūkio balansą, kuriais remdamasis galėtų spręsti apie minėto turto vertę. Paneigti šią vertę, ginčydamas ją, privalėjo atsakovas. Tačiau, kaip minėta, jis nesiėmė jokių konkrečių veiksmų tai padaryti, o savo siūlomą vertę jis siūlo nustatyti tiesiog padalinus balanse nustatytą vertę per pusę. Kokiomis buhalterinėmis finansinėmis operacijomis grindžiamas toks paskaičiavimas, atsakovas taip pat nenurodo, išskyrus tai, kad nuosavybės teisė yra pripažįstama ne į nekilnojamąjį turtą, o į jo statybai panaudotas medžiagas, kad medžiagos ir rangos darbai ginčo šalių ūkinio pastato bei garažo statybai buvo įsigytos dar 2004 metais, taip pat į tai, kad ūkininkas A. V. numatė statybos darbų rezultatą (ūkinį pastatą ir garažą) ūkio veikloje eksploatuoti 15 metų (taigi, turtas jau eksploatuojamas ne mažiau kaip 9 metus). Kuo remiantis yra numatęs turtą (nebaigtą statybą) eksploatuoti 15 metų, atsakovas niekaip nepagrindžia.
Šalių santuokoje įgytas kilnojamasis turtas
Tiek ieškovė, tiek atsakovas lengvąjį automobilį T. C., v/n (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu (I tomas, b. l. 198), įtraukia į dalintino turto balansą. Ieškovė šį automobilį prašo palikti atsakovo nuosavybėje, o atsakovas – priteisti ieškovei.
Ieškovė bendram dalintinam kilnojamajam turtui be kita ko priskiria ir:
- traktoriaus priekabą (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini), - 7000 Lt vertės (vertė, - K. J. turto ekspertizės aktas);
- neįregistruotą ir į ūkio balansą neįtrauktą techniką, įsigytą A. V. vardu (2010-06-15 ieškinio priedai Nr. 46-53), - 28247,94 Lt vertės:
sėjamąją SPU-4, - 8000 Lt vertės, - 2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 47;
volus, - 1000 Lt. vertės; (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 48);
HARDI purkštuvą 363-MA-1000-BK/5-15-HFM, - 12000 Lt vertės, - 2010-06-15 ieškinio priedai Nr. 49 ir 50;
rotacinę šienapjovę, - 5092 Lt vertės (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 51);
aukšto slėgio plovimo aparatą, - 1355,94 Lt (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 52);
krūmapjovę GR2036, - 800 Lt (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 53).
Visus šiuos daiktus ieškovė prašo priskirti atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje pažymėjo, kad netinkamai nustatyta ir nepakankamai motyvuota į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos kompensuotina vertė (35000 Lt). Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad negali būti dalinamas turtas, kurio bylos iškėlimo dienai nėra. Iš pateiktų kai kurių daiktų PVM sąskaitų faktūrų (2 t., b. l. 7-14) matyti, kad šie daiktai įsigyti 1999 - 2002 m., t. y. labai seniai, todėl būtina nustatyti, ar šie daiktai yra išlikę, ar jie naudojami, jei taip, kokia jų vertė? Taigi, dėl neįtraukto į ūkininko ūkio balansą turto ieškovei turėjo būti pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius šio turto buvimą, o atsakovas turėjo nurodyti (pateikti įrodymus), kur ieškovės nurodytas turtas šiuo metu (kam perleistas, kada nurašytas ir pan.).
Iš bylos 2 t., b. l. 7-14 PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad:
1999 m. kovo 22 d. už 9500 Lt buvo įsigyta sėjamoji SPU-4;
2002 m. gruodžio 18 d. naudoti volai: 5 vnt. po 220 Lt, iš viso už 1100 Lt, už 9500 Lt kuro siurblys, plokšti diržai: 2 vnt. po 350 Lt, iš viso už 700 Lt;
1999 m. kovo 4 d. už 29464,60 Lt HARDI purkštuvas 363-MA-1000-BK/5-15-HFM;
1999 m. gegužės 24 d. už 5092 Lt rotacinė šienapjovė;
2002 m. rugsėjo 3 d. už 1355,94 Lt aukšto slėgio plovimo aparatas;
2002 m. gegužės 10 d. už 1333, 90 Lt krūmapjovė GR2036, dvitaktė alyva už 16,95 Lt bei tepalas reduktoriui už 7,63 Lt.- 800 lt. (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 53).
Dėl neįtraukto į ūkininko ūkio balansą turto Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta patikslinti dėl į ūkininko ūkio balansą neįtrauktos technikos – pateikti duomenis, patvirtinančius šio turto buvimą ar nebuvimą, nurodančius, kur ieškovės nurodytas turtas šiuo metu (kam perleistas, kada nurašytas ir pan.).
Ieškovė nurodo, kad byloje yra pateikti viso minėto turto įsigijimo dokumentai, todėl atsakovas siekdamas paneigti nurodytų daiktų buvimo faktą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus; įrodymus turėtų pateikti ir įrodinėdamas šio turto realų (fizinį) nusidėvėjimą. Atsakovas grįsdamas poziciją, kad nurodytų daiktų nėra, pateikė teismui 2007-01-31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktą. Ieškovė taip pat nurodo, jog savo poziciją grindžia UAB „Apskaitos valdymas“ auditorės B. Ž. konsultacija, kurioje detaliai aptariami ilgalaikio turto nurašymo būdai ir dokumentai. Atsakovo pateiktas ilgalaikio turto nurašymo aktas savo turiniu yra ne aktas, o apskaitos žiniaraštis. Šis bendras apskaitos žiniaraštis rodo tik už kokią sumą nurašyta turto ir kiek nurašomas turtas buhalteriškai buvo nudėvėtas. Tik nurašymo aktuose turi būti nurodoma, dėl kokių priežasčių ilgalaikis turtas nurašomas. Ar ilgalaikis turtas tebeegzistuoja gali padėti nustatyti tik nurašymo aktai ir juose nurodytos nurašymo priežastys (taigi, jeigu turtas parduotas, - turi būti jo pardavimo dokumentas ir pan.). Kadangi atsakovas neturi kiekvieno turto vieneto nurašymo aktų, o pateiktame dokumente tik fiksuotas buhalterinis kiekvieno turto nusidėvėjimas, darytina išvada, kad akte nurodyti daiktai yra natūroje ir atsakovas jais disponuoja, todėl nurodytas turtas turi būti padalintas. Atsakovas nepateikia jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kad 5092 litų vertės rotacinė šienapjovė jau neegzistuoja ar yra susidėvėjusi, o byloje esantis jos įsigijimo dokumentas įrodo šio turto buvimą.
Atsakovas apskritai reikalavimą dalinti neregistruotą bei į ūkio balanso sudėtį neįtrauktą turtą laiko nepagrįstu. Jis nurodo, jog, remiantis bendra taisykle, santuokos nutraukimo byloje dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (CK 3.67 str. 1 d., 3.127 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos paminėtas, tačiau ūkyje neapskaitytas ir neregistruotas, turtas egzistavo 2010 metais, iškeliant ginčo šalių santuokos nutraukimo bylą. Tuo tarpu aplinkybė, kad minėtas turtas neregistruotas ir į ūkio apskaitą neįtrauktas, leidžia daryti išvadą, jog nurodyto turto bylos iškėlimo metu nebuvo (kad būtų priešingai, ieškovė neįrodė), todėl remiantis CK 3.67 str. 1 d., 3.127 str. 1 dalimi, nurodytas turtas nutraukiant santuoką nedalintinas. Be to, atsakovas byloje jau ne kartą pasisakė, jog minėtas turtas yra seniai susidėvėjęs bei į bylą yra pateikęs šią aplinkybę pagrindžiantį įrodymą – 2007-01-31 turto nurašymo aktą, kuris patvirtina, kad ieškovės nurodytas turtas nurašytas dar 2007 m., taigi iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo likus daugiau kaip 3 metams.
Vien atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos paminėtas, tačiau ūkyje neapskaitytas ir neregistruotas, turtas egzistavo 2010 metais, iškeliant ginčo šalių santuokos nutraukimo bylą, nesudaro pagrindo manyti, jog nurodyto kilnojamojo turto nebėra. Vien aplinkybė, kad minėtas turtas neregistruotas ir į ūkio apskaitą neįtrauktas, neleidžia daryti išvados, jog nurodyto turto bylos iškėlimo metu nebuvo. Iš teismui pateikto 2007 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo akto matyti, jog technika nusidėvėjo, tačiau nėra matyti, kad ji bevertė: 9500 Lt pradinės vertės sėjamosios nusidėvėjimas yra 9204,41 Lt (skirtumas – 295,59 Lt), 24970 Lt (tiksli įsigijimo kaina – 29464,60 Lt) pradinės vertės purkštuvo – 24870 Lt (skirtumas – 100 Lt, nuo teisingos pirminės sumos – 4594,60), 1333,90 Lt pradinės vertės krūmapjovės – 772,24 Lt (skirtumas – 561,66 Lt), 1100 Lt pradinės vertės 5 vnt. volų – 556,15 Lt (skirtumas – 543,85 Lt), 1355,94 Lt pradinės vertės aukšto slėgio plovimo – 833,56 Lt (skirtumas – 522,38 Lt). Daugiau jokių duomenų apie tai, kas su nurodytais daiktais vyko (buvo perleisti ar nurašyti), byloje nėra. Atsižvelgtina ir į ieškovės pateiktą UAB A. V. auditorės B. Ž. konsultaciją, iš kurios galima spręsti, kad atsakovo pateiktas ilgalaikio turto nurašymo aktas nėra aktas, o apskaitos žiniaraštis. Šis bendras apskaitos žiniaraštis rodo tik už kokią sumą nurašyta ilgalaikio turto ir kiek nurašomas turtas buvo nudėvėtas. Tik nurašymo aktuose turi būti nurodoma, dėl kokių priežasčių ilgalaikis turtas nurašomas.
Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad turtas visiškai nusidėvėjo, sugedo, nepataisomai sulūžo ir tokio turto nebegalima naudoti ūkio veikloje, manytina, kad turtas ūkyje yra, nors ir neapskaitomas. Atsakovas nepateikė ir detalios turto inventorizacijos ūkyje dokumentų, kurie padėtų išsiaiškinti, ar nurašytas turtas fiziškai tebeegzistuoja, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog pateiktame dokumente tik fiksuotas buhalterinis kiekvieno turto nusidėvėjimas, o nurodytas turtas turi būti padalintas. Kaip teisingai nurodo ieškovė, atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad 5092 Lt vertės rotacinė šienapjovė jau neegzistuoja ar yra susidėvėjusi, o byloje esantis jos įsigijimo dokumentas įrodo šio turto buvimą. Pažymėtina, kad rotacinę šienapjovę atsakovas prašė priteisti 2011 m. gegužės 23 d. pirminiu priešieškiniu ir vertino ją 1500 Lt.
7000 Lt vertės, nustatytos pagal K. J. turto ekspertizės aktą, traktoriaus priekabos (PTS 9), v/n LG9224, atsakovas į dalintino turto balansą neįtraukė, neįtraukimo motyvų nenurodė, dėl turto vertės nepasisakė. Ekspertas K. J. 2011 m. gruodžio 6 d. – 2012 m. balandžio 10 d., atlikdamas turto ekspertizę nustatė traktoriaus priekabos (PTS 9), v/n LG9224, vertę. Ekspertizę atliko apžiūrėdamas ekspertizės ir civilinės bylos objektą, turto ekspertizės akte yra traktoriaus priekabos PTS 9 (valst. Nr. LG9224) nuotrauka. Atsakovui nepateikus savo argumentų dėl šio turto buvimo/ nebuvimo ir esant akivaizdžių duomenų apie jo buvimą, konstatuotina, jog nurodytas turtas įtrauktinas į dalintino turto balansą.
Atsakovas į dalintino turto balansą įtraukia 19260 Lt vertės 2008 m. laidos lengvąjį automobilį CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu ir priklausantį sutuoktiniams, A. V. įvykdžius finansinę prievolę UAB SEB lizingas pagal su minėta bendrove sudarytą 2008-05-14 sutartį Nr. 2008-050230-01. Ieškovė šios transporto priemonės į dalintino turto balansą neįtraukia, nes mano, jog turtas įgytas už bendras lėšas asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2007 m. balandžio 17 d. visiškai paliko šeimą ir iki šiol gyvena atskirai. Automobilį atsakovas įgijo be ieškovės sutikimo ir jį naudojo tik savo asmeninėms reikmėms, automobilis net neįtrauktas į ūkininko ūkio balansą. Lizingo įmokas į ūkininko ūkio buhalteriją įtraukė, kaip asmenines išlaidas. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovė teigia, jog išlaidos automobiliui CITROEN, XSARA PICASSO, kaip ir įgytas automobilis, yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti siejamas su kokių nors bendrų poreikių tenkinimu, šeimos interesais, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji yra pareiškusi reikalavimą dėl šeimos lėšų, panaudotų atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kompensavimo. Į šią kompensaciją įeina ir lėšos, panaudotos pagal paminėtą lizingo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog nei viena iš šalių nekėlė reikalavimo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytą turtą dalinti nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2007 m. balandžio 17 d., tačiau abi pripažįsta, kad turtas dalintinas nuo bylos pagal pradinį ieškinį iškėlimo dienos – 2010 m. liepos 10 d. Lengvojo automobilio CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta 2008 m. gegužės 14 d., tačiau galutinai automobilis buvo įgytas 2013 m. gegužės 15 d. Remiantis finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-050230-01 2008 m. gegužės 14 d. mokėjimų grafiku–sąskaita, atsakovas SEB lizingui sumokėjo 74079 Lt, o, remiantis atsakovo pateiktais nurodytais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 19260 Lt, todėl natūralu, jog ieškovė nesutinka su šio turto įtraukimu į dalintino turto balansą, o siekia šeimos lėšų, panaudotų atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kompensavimo. CK 3.123 str. 4 d. numato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pasirašant finansinio lizingo sutartį ieškovė davė savo sutikimą sudaryti šią sutartį, kad ji žinojo apie tokios sutarties sudarymą ir automobilio įsigijimą, atsakovui perimant automobilį CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn, ieškovė nedalyvavo. Lizingo įmokas į ūkininko ūkio buhalteriją įtraukė, kaip asmenines išlaidas. Nustatyta, kad automobilį atsakovas naudojo ne šeimos, bet savo reikmėms, nes jau nuo 2007 m. balandžio 17 d. su šeima negyveno ir jos nerėmė. Esant tokioms aplinkybėms transporto priemonė CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikytina įgyta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, į dalintino turto balansą netrauktina ir spręstinas klausimas dėl atsakovo dalies iš bendro turto sumažinimo šeimos negautų pajamų suma.
Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgijo tokį turtą (patikslinta VĮ Registrų centras duomenimis):
1. 0,7000 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8435-0002-0140, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2003 metais, registruotą abiejų šalių vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
2. 0,4900 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 4400-0522-2117, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2005 metais, registruotą abiejų šalių vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti atsakovui.
3. 0,5300 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 4400-0057-6578, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2003 metais, registruotą abiejų šalių vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys prašo šį žemės sklypą priteisti atsakovui.
4. 4,8090 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0115, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2002 metais, registruotą abiejų šalių vardu. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priskirti jai, atsakovas – priteisti jam.
5. 12,6600 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0084, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2002 metais, registruotą abiejų šalių vardu. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai, o atsakovas – prašo priteisti jam.
6. 20,0002 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0085, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 1999 metais, registruotą abiejų šalių vardu. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priskirti jai, o atsakovas – jam.
7. 0,0759 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypą, u/n 8486-0014-0023, esantį (duomenys neskelbtini), valdybos potvarkiu įgytą 1994 metais, registruotą ieškovės A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei.
8. gyvenamąjį namą, u/n 8498-8000-8018, su priklausiniais kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (skysto kuro rezervuarais (2 vnt.), kanalizacijos šuliniais (2 vnt.), u/n 8498-8000-8050); ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6023 – sunaikintą; ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6034; viralinę, u/n 8498-8003-6045; esančius (duomenys neskelbtini), LDT vykdomojo komiteto sprendimu įgytus 1989 metais, registruotą ieškovės A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti ieškovės nuosavybei;
9. 4,0600 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8468-0001-0220, esantį Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu įgytą 2001 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu. Atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai;
10. 3,0400 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0305, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu įgytą 2003 metais, registruotą A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
11. 9,8200 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0123, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2000 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
12. 3,9900 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0011, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2001 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priteisti jai, atsakovas – jam.
13. 0,9000 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 4400-0523-5481, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 2005 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
14. 7,1000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0086, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu įgytą 2002 m., registruotą atsakovo A. V. vardu. Atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė siūlo jį priteisti atsakovui.
15. 0,5800 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., apskrities viršininko sprendimu ir įsakymu įgytą 2002 m., registruotą atsakovo A. V. vardu. Atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė siūlo jį priteisti atsakovui.
16. 12,7800 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0088, esantį Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaistgirių k., pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 1997 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei.
17. 0,0600 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties, mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypą, u/n 8478-0003-0105, esantį (duomenys neskelbtini), valdybos potvarkiu bei valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą 1994 metais, registruotą atsakovo A. V. vardu. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priteisti ieškovei;
18. A. V. ūkininko ūkį, ūkio kodas 7455077, registruotą Skaistgirių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone. Pagal pareikštus reikalavimus šalys šį turtą siūlo priskirti atsakovo nuosavybei;
19. automobilį T. C., v/n (duomenys neskelbtini) registruotą A. V. vardu. Ieškovė šį automobilį prašo palikti atsakovo nuosavybėje, o atsakovas – priteisti ieškovei.
20. traktoriaus priekabą (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini), - 7000 Lt vertės (vertė, - K. J. turto ekspertizės aktas). Ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise priskirti atsakovui, atsakovas šio turto į dalintino turto balansą nėra įtraukęs, dėl jo nėra pasisakęs.
21. neįregistruotą ir į ūkio balansą neįtrauktą techniką, įsigytą A. V. vardu: sėjamąją SPU-4, volus, HARDI purkštuvą 363-MA-1000-BK/5-15-HFM, rotacinę šienapjovę, aukšto slėgio plovimo aparatą, krūmapjovę GR2036. Visus šiuos daiktus ieškovė prašo priskirti atsakovui.
Taip pat nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso:
12,5200 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8464-0006-0003, esantis Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaisgirių k., įgytas dovanojimo sutartimi 1996 metais, , pagal M. K. ekspertizės išvadą 42900 Lt vertės;2,4300 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8490-0002-0040, esantis Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaisgirių k., įgytas dovanojimo sutartimi 1996 metais, pagal M. K. ekspertizės išvadą 22800 Lt vertės;14,2500 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8490-0002-0039, esantis Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaistgirių k. 17, įgytas dovanojimo sutartimi 1996 metais, pagal M. K. ekspertizės išvadą 145000 Lt vertės.
Dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalinimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai. Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias yra pateikusios ginčo šalys. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Respublikos CK 3.119 str.). Kadangi šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, todėl šiuo atveju atsakovas neturi reikšti prašymo taikyti santuokos nutraukimo padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio pradėjimo gyventi skyriumi dienos, ieškovė tokio prašymo teismui taip pat nereiškia, todėl santuokoje įgytas turtas dalintinas bylos pagal pradinio ieškinio pateikimą teismui iškėlimo dienai – 2010 m. liepos 10 d., o nekilnojamojo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, patikslintas ekspertų išvadomis. Reikalavimuose tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė vienodas ekspertų išvadomis pagal naujausias rikos kainas nustatytas žemės sklypų bei miško vertes.
Atsakovo ir ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto vertė nustatyta vadovaujantis M. K. ekspertizės išvadomis bei eksperto K. J. ekspertizės išvada. Abi šalys sutinka su minėtais šaltiniais nustatytomis šio nekilnojamojo turto vertėmis:
1. 0,7000 ha žemės sklypo, u/n 8435-0002-0140, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., 5000 Lt verte (K. J. ekspertizės išvada);
2. 0,4900 ha žemės sklypo, u/n 4400-0522-2117, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., 4900 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
3. 0,5300 ha žemės sklypo, u/n 4400-0057-6578, esančio Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., 5000 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
4. 4,8090 ha žemės sklypo, u/n 8464-0006-0115, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 51100 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
5. 12,6600 ha žemės sklypo, u/n 8464-0006-0084, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 127400 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
6. 20,0002 ha žemės sklypo, u/n 8464-0006-0085, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 214000 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
7. 0,9000 ha žemės sklypo, u/n 4400-0523-5481, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 6800 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
8. 0,0759 ha žemės sklypo, u/n 8486-0014-0023, esančio Šakiuose, Lygumų g. 23, 13000 Lt verte (K. J. ekspertizės išvada);
9. gyvenamojo namo, u/n 8498-8000-8018, 190000 Lt verte, jo priklausinių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (skysto kuro rezervuarų (2 vnt.), kanalizacijos šulinių (2 vnt.), u/n 8498-8000-8050, 100 Lt verte); ūkinio pastato, u/n 8498-8003-6034, 11000 Lt verte; viralinės, u/n 8498-8003-6045, 1900 Lt verte; esančius Šakiuose, Lygumų g. 23. Ūkinis pastatas, u/n 8498-8003-6023 – sunaikintas. (K. J. ekspertizės išvada).
10. 0,0600 ha žemės sklypo, u/n 8478-0003-0105, esančio (duomenys neskelbtini), 3000 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
11. 12,7800 ha žemės sklypo, u/n 8464-0006-0088, esančio Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaistgirių k., bendra 124700 Lt verte (100800 Lt – žemės sklypo, 23900 Lt – miško) (M. K. ekspertizės išvada);
12. 3,9900 ha žemės sklypo, u/n 8464-0006-0011, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 42400 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
13. 9,8200 ha žemės sklypo, u/n 8464-0006-0123, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 102000 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada);
14. 3,0400 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8464-0006-0305, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 31000 Lt verte (M. K. ekspertizės išvada).
Kaip jau buvo minėta, atsakovas savo asmenine nuosavybe laiko: 4,0600 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8468-0001-0220, esantį Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., 7,1000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0086, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., ir 0,5800 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., tačiau teismas pripažino šį turtą bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Nors atsakovas neįtraukė šio turto į dalintino turto balansą, jis pasisakė dėl jo vertės. Šio turto vertė nustatyta analogiškai kaip prieš tai išvardinto nekilnojamojo turto, todėl laikytina, jog atsakovui priimtina, juo labiau, kad ekspertizę atlikti M. K. teismas skyrė atsakovo prašymu. Taigi ekspertas M. K. nustatė, jog:
1. 4,0600 ha žemės sklypo, u/n 8468-0001-0220, esančio Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., vertė yra 4516 Lt, miško – 5724 Lt, iš viso – 10240 Lt vertės;
2. 7,1000 ha žemės sklypo, u/n 8401-0001-0086, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., vertė yra 8740 Lt, miško – 50490 Lt, iš viso 59230 Lt;
3. 0,5800 ha žemės sklypo, u/n 8401-0001-0087, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., vertė yra 564 Lt, miško vertė – 0 Lt. M. K. ekspertizės akto 92-93 lapuose „Išvada 16“ teigiama, kad miško vertė lygi nuliui, kadangi buvo įvykdytas plynas kirtimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįžvelgia pagrindų laikyti eksperto nustatytas šalių pripažintas nekilnojamojo turto vertes netinkamomis. Taigi iš viso šalys santuokoje įgijo 1003334 Lt vertės dalintino nekilnojamojo turto.
Dėl ūkininko ūkio įvertinimo
Kaip jau buvo minėta, santuokoje įgytas turtas dalintinas bylos pagal pradinį ieškinį iškėlimo teismui dienai, taigi ūkininko ūkio vertė nustatytina pagal 2010 metų balansą. Kadangi kiekvienais metais jo vertė kinta, ūkio balansai yra sudaromi tik kiekvienų metų pabaigoje, todėl šiuo atveju teisingiau būtų ūkio vertę nustatinėti pagal 2010 metų, o ne 2009 metų balansą.
Ieškovė ir atsakovas iš esmės sutinka su ūkininko ūkio turto sudėtimi, ginčas kyla dėl to turto vertės. Ūkio nuosavas kapitalas – tai ūkininko ir jo partnerių turto dalis ūkyje, likusi iš viso ūkio turto atėmus visus įsipareigojimus. Abi šalys ūkio turtą skaičiuoja, neįtraukdami į jo sudėtį žemės sklypų ir miško. Šio turto sudėtis ir vertės jau buvo aptartos skyriuose: Dėl šalių sutarto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto ir į abiejų šalių dalintino turto balansą įtraukto nekilnojamojo turto, Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei Dėl turto vertės nustatymo. Teismas pripažįsta, jog žemės sklypų ir miško neįtraukimas į ūkio balansą ir šio turto verčių nustatymas pagal ekspertų išvadas šioje byloje yra tinkamas, taigi ūkis šiame skyriuje įvertinamas be žemės sklypų ir miško verčių. Skyriuje Dėl neregistruotų pastatų (garažo ir ūkinio pastato) buvo nurodyti ieškovės argumentai dėl nebaigtos statybos (statybinių medžiagų ir pan.) įtraukimo, o atsakovo – dėl neįtraukimo į ūkio balansą bei šio objekto vertės nustatymo. Teismas nusprendė šį turtą įtraukti į ūkio balansą, taigi ūkio vertė apskaičiuojama, įtraukiant nebaigtos statybos vertę.
Atsakovas taip pat nurodo, kad į ūkio balansą netrauktina mechaninė universali sėjamoji AMAZONE D9-40 SUP, kurmintuvas PARAGRUBBER ECO, PE talpa V-6 kub. m, vaizdo stebėjimo sistema bei orientavimo sistema Trimble EZ-Guide 250, nes ūkis dalintinas pagal santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną. Minėtas ūkio buhalterijoje apskaitytas kilnojamas turtas įsigytas jau po santuokos bylos iškėlimo dienos: mechaninės universalios sėjamosios AMAZONE įsigijimo ir vedimo į ūkio eksploataciją data – 2011 m. spalio 6 d. (žr. į bylą pateikto 2013-01-01 – 2013-03-31 ilgalaikio turto aprašo skyrių „16 Ž. ū. mašinos“); kurmintuvo PARAGRUBBER įsigijimo ir vedimo į ūkio eksploataciją data – 2012 m. kovo 28 d. (žr. į bylą pateikto 2013-01-01 – 2013-03-31 ilgalaikio turto aprašo skyrių „17 Kiti įrenginiai“); PE talpos įsigijimo ir vedimo į ūkio eksploataciją data – 2012 m. spalio 18 d. (žr. į bylą pateikto 2013-01-01 – 2013-03-31 ilgalaikio turto aprašo skyrių „17 Kiti įrenginiai“); vaizdo stebėjimo sistemos įsigijimo ir vedimo į ūkio eksploataciją data – 2010 m. spalio 20 d. (žr. į bylą pateikto 2013-01-01 – 2013-03-31 ilgalaikio turto aprašo skyrių „6 Kitas materialusis turtas“); orientavimo sistemos Trimble EZ-Guide įsigijimo ir vedimo į ūkio eksploataciją data – 2012 m. balandžio 23 d. (žr. į bylą pateikto 2013-01-01 – 2013-03-31 ilgalaikio turto aprašo skyrių „6 Kitas materialusis turtas“), todėl santuokos nutraukimo byloje šis turtas nėra dalintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su ieškovės išvada, jog A. V. ūkio turtas įgytas po bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti įtrauktas į dalijamo turto balansą. Ieškovė, į dalintino turto sąrašą įtraukdama minėtą ilgalaikį turtą, vadovaujasi paskutiniu į bylą pateiktu ūkio balansu už 2012 metus (balansas 2013 m. sausio 1 dienai), nes jis nurodytas šiame balanse, atsakovo nurodymu į eksploataciją įvestas 2010 - 2012 metais ir įgytas iš ūkio lėšų. CK 3.67 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismas jau yra pažymėjęs, jog atskaitos taškas A. V. turto padalijime yra bylos pagal pradinio ieškinio teismui pateikimą iškėlimas, t. y. 2010 m. liepos 10 d. Taigi teismas remiasi 2010 m., o ne paskutiniu pateiktu balansu. Ir nors A. V. ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas (CK 3.87 str. 2 d.), pažymėtina, kad A. V., kaip ūkininkas, turi vykdyti ūkio veiklą, atsižvelgdamas į tai, kad ji nebūtų nuostolinga, todėl jis eksploatuodamas ūkio ir sutuoktinių turtą (žemės ūkio technika, žemės sklypai ir pan.) uždirba ūkio pajamas, kurios naudojamos ūkio reikmėms, pvz. naujo turto įsigijimui, investicijoms ir pan. Turto naudojimas ūkio veikloje taip pat lemia natūralų konkretaus turto nuvertėjimą–turto rinkos vertės mažėjimą. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovės interesai negali būti pažeisti, todėl į 2010 m. balansą įtraukto turto vertė apskaičiuojama tuo metu galiojančiomis vertėmis, neatsižvelgiant į vėlesnį turto nuvertėjimą. Taip užtikrinamas šalių interesų proporcingumas ir neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir sutuoktinių lygiateisiškumo principams..
Teismas daro išvadą, kad iš dalintino ūkininko ūkio turto sąrašo išbrauktini: mechaninė universalioji sėjamoji „Amazone“, kurmintuvas „Paragrubber“, PE talpa, orientavimo sistema „Trimble EZ-guide“ ir vaizdo stebėjimo sistema. Taigi šalys pripažįsta, jog bylos pagal pradinio ieškinio pateikimui teismui iškėlimą dienai A. V. ūkininko ūkyje buvo toks turtas:
ilgalaikis turtas, kurį visą sudaro materialusis turtas (neįtraukiant žemės ir miško ieškovės nurodomos 776872,59 Lt vertės, atsakovo – 251254 Lt, 2010 m. balanse – 626593 Lt vertės (nustatyta iš bendros ilgalaikio turto vertės atėmus žemės ir miško vertę), t. y.:
pastatai ir kiti statiniai – šienainio bokštas (ieškovės nurodomos 550 Lt, atsakovo – 242 Lt, 2010 m. balanse – 276 Lt vertės);nebaigta statyba (ieškovės nurodomos 235948 Lt, atsakovo – 117974,50 Lt, 2010 m. balanse – 235949 Lt vertės);mašinos ir įrenginiai (ieškovės nurodomos 495974,85 Lt, atsakovo – 229831 Lt, 2010 m. balanse – 357038 Lt vertės):
traktoriaus priekaba (1PTS-9) (ieškovės nurodomos 7179,66 Lt, atsakovo – 1103 Lt vertės),traktoriaus priekaba (PSE-F-12.5B), v/n LR0739 (ieškovės nurodomos 2000 Lt, atsakovo – 7 Lt vertės),traktoriaus priekaba ((duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. 039444, v/n LS7590 (ieškovės nurodomos 2300 Lt, atsakovo – 188 Lt vertės),traktoriaus priekaba (PTS 13) (ieškovės nurodomos 2000 Lt, atsakovo – 344 Lt vertės),kombainas J. D. 9560 WTS, v/n (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodomos 200000 Lt, atsakovo pagal 2011 m. kovo 21 d. J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 – 131100 Lt vertės; ieškovės nurodyta vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuota verte),
– javų sėjamoji su tech. vėžių sistema KONSKILDE Multiseed (ieškovės nurodomos 50000 Lt, atsakovo – 14382 Lt vertės; ieškovė vertę nurodo remdamasi 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003),
prikabinamas purkštuvas (duomenys neskelbtini)CMplus-2800-EVC/6-24-LPY (ieškovės nurodomos 40000 Lt, atsakovo – 23719 Lt vertės; ieškovės nurodyta vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003) apskaičiuota verte, pagal 2011 m. kovo 21 d. J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 – 25600 Lt vertės,
– Bogballe tręštuvas EX TREND (ieškovės nurodomos 10980,17 Lt, atsakovo – 313 Lt vertės),
plūgas 4 korpusų MF 715 (ieškovės pagal turto ekspertizės aktą nurodomos 20000 Lt, atsakovo – 4417 Lt vertės; ieškovė vertę nurodo remdamasi 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003),germinatorius KLG-6.0 (ieškovės pagal turto ekspertizės aktą nurodomos 15000 Lt, atsakovo – 4687 Lt vertės; ieškovė vertę nurodo remdamasi 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003),navigacinis imtuvas Nuvi265w cnev2009 (ieškovės nurodomos 747,06 Lt, atsakovo – 212 Lt vertės),pakabinamas diskinis ražienų skutikas KBT 4.0 (ieškovės pagal 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitą Nr. 2012/IVTE-04-003ir atsakovo pagal turto vertintojų J. P. ir D. G. 2011 m. balandžio 5 d. kilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 nurodomos 18000 Lt vertės),suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) 23 (ieškovės nurodomos 1336,13 Lt, atsakovo – 735 Lt vertės),traktorius (DT 75 M), v/n (duomenys neskelbtini), (ieškovės nurodomos 5000 Lt, atsakovo – 24 Lt vertės; ieškovės nurodyta vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuotąja), traktorius (MTZ 82), v/n 0307L(duomenys neskelbtini), (ieškovės nurodomos 16000 Lt, atsakovo pagal 2011 m. kovo 21 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 – 10500 Lt vertės; ieškovė vertę nurodo remdamasi 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003),traktorius (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), (ieškovės nurodomos 39382 Lt, atsakovo pagal 2011 m. balandžio 5 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 – 20100 Lt vertės);
transporto priemonės (ieškovės nurodomos 33270 Lt, atsakovo – 21147 Lt, 2010 m. balanse – 23446 Lt vertės):
automašina Santana PS-10, v/n (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodomos 30270 Lt, atsakovo pagal 2011 m. balandžio 4 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-043 – 21100 Lt vertės),automašina transporteris platforma MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) (ieškovės nurodomos 3000 Lt, atsakovo– 47 Lt vertės; ieškovė vertę nurodo remdamasi 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003);
kitas materialusis turtas (ieškovės nurodomos 4939,82 Lt, atsakovo – 34 Lt, 2010 m. balanse – 9884 Lt vertės):
kompiuteris AMD Athlon XP 1,7 Ghz (ieškovės nurodomos 2101,69 Lt, atsakovo – 4 Lt vertės),grūdų drėgmės matavimo prietaisas Supertech GM500 (ieškovės nurodomos 1483,05 Lt, atsakovo – 30 Lt vertės);
biologinis turtas (ieškovės nurodomos 130025 Lt, atsakovo – 139131 Lt, 2010 m. balanse – 94576 Lt vertės);trumpalaikis turtas (ieškovės nurodomos 340560 Lt, atsakovo – 292003 Lt, 2010 m. balanse – 186701 Lt vertės)
Mokėtinos sumos, pasak ieškovės, yra 358396 Lt, jas atėmus ūkio vertė – 889061,59 Lt. Atsakovas laiko, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 371282 Lt, ir juos atėmus ūkis yra 311106 Lt vertės. 2010 m. balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai fiksuojami – 204626 Lt, taigi atėmus iš bendros viso turto balanse nurodytos vertės (626593 Lt ilgalaikio, neįskaitant žemės ir miško verčių, 94576 Lt biologinio ir 186701 Lt trumpalaikio turto sumos) – 907870 Lt (907870 Lt – 204626 Lt), yra 703244 Lt.
Šalys, nustatydamos pastatų ir kitų statinių, mašinos ir įrenginių, transporto priemonių, kito materialaus turto, nebaigtos statybos, biologinio turto bei trumpalaikio turto remiasi ūkio balansu, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiu bet ir turto vertintojų bei teismo eksperto išvadomis.
Dabartinę toliau išvardinto kilnojamojo turto vertę ieškovė nustatė pagal įsigijimo vertę, nurodomą ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose, o atsakovas nurodė, jog nustatant dalijamo ūkio vertę reikėtų vadovautis 2013 m. kovo 31 dienai sudaryto balanso duomenimis bei 2013-01-01 – 2013-03-31 datai sudarytame ūkio ilgalaikio turto apraše esančiomis atskirų turto vienetų likutinėmis vertėmis. Atsakovas pateikė 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąrašą, kuriame fiksuotos likutinės vertės iš esmės sutampa su jo nurodytosiomis. Taigi ieškovė ir atsakovas siūlo taip vertinti toliau nurodytą turtą:
traktoriaus priekabos (1PTS-9), v/n LP 3230, ieškovės nurodoma 7179,66 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 1103 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 1036,08 Lt vertės;traktoriaus priekabos (PSE-F-12.5B), v/n LR0739, ieškovės nurodoma 2000 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 7 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 6,22 Lt vertės;traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. 039444, v/n (duomenys neskelbtini), – ieškovės nurodoma 2300 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 188 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 179,52 Lt vertės;traktoriaus priekabos (PTS 13) ieškovės nurodoma 2000 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 344 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 329,05 Lt vertės;Bogballe tręštuvo EX TREND ieškovės nurodoma 10980,17 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 313 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 298,94 Lt vertės;navigacinio imtuvo Nuvi265w cnev2009 ieškovės nurodoma 747,06 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 212 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 190,66 Lt vertės;suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) 23 (ieškovės nurodoma 1336,13 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 735 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 690,88 Lt vertės;kompiuterio AMD Athlon XP 1,7 Ghz ieškovės nurodoma 2101,69 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 4 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 3,04 Lt vertės;grūdų drėgmės matavimo prietaisas Supertech GM500 (ieškovės nurodoma 1483,05 Lt vertė sutampa su ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodyta įsigijimo kaina, atsakovo – 30 Lt vertė šiek tiek skiriasi nuo 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. ilgalaikio turto sąraše nurodytos 23,75 Lt vertės;
Visas ūkyje esantis ilgalaikis turtas yra įvardintas ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose (2011-06-07 patikslinto priešieškinio priedas Nr. 3; 2010-06-15 ieškinio priedai Nr. 40 ir Nr. 62). Vedant buhalterinę apskaitą ilgalaikiam turtui yra skaičiuojamas nusidėvėjimas (amortizacija). Ieškovė nurodo, jog tai atsispindi pinigų srautų ataskaitoje (2011-06-07 patikslinto priešieškinio priedas Nr. 3; 2010-06-15 ieškinio priedai Nr. 39 ir Nr. 58 ir Nr. 61), 1.2. punkte: už 2010 metus turto nusidėvėjimas sudarė 30225 Lt, už 2009 metus turto nusidėvėjimas sudarė 28608 Lt, už 2008 metus turto nusidėvėjimas sudarė 51305 Lt, už 2007 metus – 65025 Lt. Iš viso per 4 metus – 175163 Lt. Turtas (jo vertė) ūkio balanse yra atspindimas iš įsigijimo savikainos minusavus nusidėvėjimą, nusidėvėjimo sumą įtraukiant į sąnaudas. Rezultate – ūkio turtas balanse atspindimas tik buhalterine, o ne realia verte, kuria turėtų būti padalintas turtas. Ieškovės nuomone, reali ilgalaikio turto įsigijimo vertė yra atspindėta ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose (2011-06-07 patikslinto priešieškinio priedas Nr. 3; 2010-06-15 ieškinio priedai Nr. 40 ir Nr. 62, šio patikslinto priešieškinio priedas Nr. 4), dalyje Įsigijimo vertė.
Ieškovė pažymi, jog, nurodydama ilgalaikio turto vertę, remiasi tiesioginiais rašytiniais įrodymais – ilgalaikio turto įsigijimo verte atspindėta ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose 2012 m. gruodžio 31 dienai ir eksperto K. J. T. ekspertizės aktu. Balansinių eilučių turinį kartu su ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiu paaiškina A. V. ūkininko ūkio sąskaitų sąrašas (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 41). Byloje nėra duomenų apie tai, kad turto vertė būtų mažesnė nei įsigijimo vertė.
Kadangi dalintinas sutuoktinių turtas visais atvejais įsigytas dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą, ieškovės siūlymą dalintino turto verte laikyti jo įsigijimo vertę, atsakovo manymu, yra nelogiškas (akivaizdu, kad turtas per eilę metų yra nusidėvėjęs, o jo vertė sumažėjusi) ir prieštarauja turto padalijimą santuokos nutraukimo bylose reglamentuojančioms teisės normoms. Atsakovas nurodo, kad kartu su anksčiau teiktu priešieškiniu yra pateikęs 2013-03-31 dienai sudarytą ūkio balansą. Minėto balanso data vertintina kaip artimiausia sprendimo nutraukti santuoką (o kartu – jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos) datai, todėl nustatant dalijamo ūkio vertę reikėtų vadovautis minėto balanso duomenimis bei 2013-01-01 – 2013-03-31 datai sudarytame ūkio ilgalaikio turto apraše esančiomis atskirų turto vienetų likutinėmis vertėmis (dėl turto amortizacijos svarbi ne jo įsigijimo kaina, o likutinė vertė).
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 d. nustato, kad turto rinkos vertė tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, jog nei vienos iš šalių pasiūlytas būdas nėra priimtinas. Viena vertus, negalima sutikti su ieškovės argumentais, jog turto vertė visada išlieka tokia pati kaip ir jo įsigijimo dieną, kita vertus, nesutiktina, jog turto vertė lygi buhalteriškai apskaičiuotam jo nuvertėjimui. Atsižvelgiant į auditorės B. Ž. konsultaciją jau buvo minėta, kad tokia vertė neatspindi tikrosios daikto rinkos vertės ir net nurašytas turtas gali būti naudojamas ūkyje tol, kol jis nėra parduodamas arba kitaip prarandamas (pvz., priduodamas į metalo laužą). Be to, teismas sprendžia, kad atsakovas neteisus nurodydamas 2013-01-01 – 2013-03-31 datai sudarytame ūkio ilgalaikio turto apraše esančias atskirų turto vienetų likutines vertes, kadangi, kaip jau buvo minėta, laiko, jog jos nustatomos bylos iškėlimo pagal pradinį ieškinį diena. Kadangi šalys dėl anksčiau minėto turto vertės nustatymo nesikreipė į turto vertintojus, neprašė teismo skirti eksperto turto vertei nustatyti, teismas laiko tinkamiausiomis 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. ūkio ilgalaikio turto apraše esančias turto likutines vertes, nes, šalims nepateikus duomenų, pagrindžiančių jų nurodytas vertes, tai yra oficialus dokumentas, kuriame nustatytos turto vertės po jo panaudojimo. Todėl teismas nustato:
Aprašomoji dalis
traktoriaus priekabos (1PTS-9), v/n (duomenys neskelbtini), vertę – 2004,39 Lt;traktoriaus priekabos (PSE-F-12.5B), vertę – 13,76 Lt;traktoriaus priekabos ((duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. 039444, v/n (duomenys neskelbtini), vertę – 300 Lt;traktoriaus priekabos (PTS 13) vertę – 550,32 Lt;Bogballe tręštuvo EX TREND vertę – 499,91 Lt;navigacinio imtuvo Nuvi265w cnev2009 vertę – 497,19 Lt;suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) 23 vertę – 1336,13 Lt;kompiuterio AMD Athlon XP 1,7 Ghz vertę – 12,32 Lt;grūdų drėgmės matavimo prietaiso Supertech GM500 vertę – 119,45 Lt.
Pagal 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. ūkio ilgalaikio turto apraše esančias turto likutines vertę nustatytina ir šienainio bokšto vertė – 276,52 Lt, nes analogiškai tam, kas jau buvo minėta, ieškovė nurodė 550 Lt įsigijimo vertę, atsakovas – 242 Lt 2013-01-01 – 2013-03-31 datai sudarytame ūkio ilgalaikio turto apraše esančią likutinę vertę.
Dėl toliau išvardinto turto vertės yra turto vertintojų arba teismo eksperto išvados, tačiau viena iš šalių remiasi turto vertinimo išvada, o kita – buhalteriniais ūkio dokumentais:
javų sėjamoji su tech. vėžių sistema KONSKILDE Multiseed – ieškovės nurodoma 50000 Lt vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodyta verte. Atsakovas šį turtą vertina 14382 Lt pagal 2013 m. ūkio ilgalaikio turto apraše esančią turto likutinę vertę);plūgas 4 korpusų MF 715 – ieškovė pagal 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitą Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodo 20000 Lt. Atsakovas šį turtą vertina 4417 Lt verte pagal 2013 m. ūkio ilgalaikio turto apraše esančią turto likutinę vertę;germinatorius KLG-6.0 – ieškovė 15000 Lt vertę nurodo remdamasi 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003, atsakovas – 4687 Lt vertę pagal 2013 m. ūkio ilgalaikio turto apraše esančią atskirų turto likutinę vertę;traktorius (DT 75 M), v/n (duomenys neskelbtini) – ieškovės nurodoma 5000 Lt sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuotąja, atsakovas vertina 24 Lt pagal 2013 m. ūkio ilgalaikio turto apraše esančią turto likutinę vertę; traktorius (duomenys neskelbtini) v/n LL5033, – ieškovės nurodo 39382 Lt vertę pagal ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose nurodytą įsigijimo vertę, atsakovas pagal 2011 m. balandžio 5 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 nurodo 20100 Lt vertę;automašina Santana PS-10, v/n (duomenys neskelbtini) – ieškovės nurodoma 30270 Lt vertė, atsakovo – pagal 2011 m. balandžio 4 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-043 – 21100 Lt vertė; ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose šio turto įsigijimo vertė nurodyta 60000 Lt.automašina transporteris platforma MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) – ieškovės nurodoma 3000 Lt vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003, atsakovo – 47 Lt vertė pagal 2013 m. ūkio ilgalaikio turto apraše esančią turto likutinę vertę.
Turto vertinimo išvadose vertintojų ir eksperto nuomonė sutapo tik dėl pakabinamo diskinio ražienų skutiko KBT 4.0, įvertinto 18000 Lt vertės, šią vertę pripažįsta tiek ieškovė, tiek ir atsakovas.
Pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo nepripažinti kvalifikuotų bei pripažintų turto vertintojų bei eksperto pateiktų verčių. Turto vertintojų išvados nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstamos oficialiais vertės nustatymo šaltiniais. Ši civilinė byla tęsiasi ilgai (ieškinys teismui pateiktas 2010 m. birželio 21 d.). Per šį laikotarpį šalys turėjo visas galimybes ginčyti turto vertinimo išvadas, prašyti skirti naujas ekspertizes. Taigi teismas toliau išvardinto turto verte laiko turto vertintojų arba teismo eksperto nustatytas vertes:
javų sėjamosios ji su tech. vėžių sistema KONSKILDE Multiseed – 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodytą 50000 Lt vertę;plūgo 4 korpusų MF 715 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodytą 20000 Lt vertę;germinatoriaus KLG-6.0 – 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodytą 15000 Lt vertę;traktoriaus (DT 75 M), v/n (duomenys neskelbtini) – 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodytą 5000 Lt vertę; traktorius (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), – 2011 m. balandžio 5 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. KT 11-042 nurodytą 20100 Lt vertę;automašinos Santana PS-10, v/n (duomenys neskelbtini) – 2011 m. balandžio 4 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. KT 11-043 nurodytą 21100 Lt vertė;automašinos transporteris platforma MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) – 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodytą 3000 Lt vertę;pakabinamo diskinio ražienų skutiko KBT 4.0 2011 m. balandžio 5 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. KT 11-042 bei 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 nurodytą 18000 Lt vertę.
Toliau išvardinto turto teismo eksperto ir turto vertintojų nurodytos vertės skiriasi:
kombaino J. D. 9560 WTS, v/n L. I. nurodoma 200000 Lt vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuota verte, atsakovas pagal 2011 m. kovo 21 d. J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 nurodo 131100 Lt vertę;prikabinamas purkštuvas (duomenys neskelbtini) CMplus-2800-EVC/6-24-LPY (ieškovės nurodoma 40000 Lt vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuota verte; pagal 2011 m. kovo 21 d. J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 – 25600 Lt. Atsakovas šį turtą vertina 23719 Lt verte pagal 2013 m. ūkio ilgalaikio turto apraše esančią turto likutinę vertę;traktorius (MTZ 82), v/n 0307LT, – ieškovės nurodyta 16000 Lt vertė sutampa su 2011 m. gruodžio 6 d. teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuotąja, atsakovas pagal 2011 m. balandžio 5 d. turto vertintojų J. P. ir D. G. turto vertės nustatymo pažymą Nr. KT 11-042 vertina 10500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad K. J. ekspertizės akte pateikta informacija apie turto rinkos vertę nelaikytina patikima ir yra vertintina kritiškai. Kaip matyti iš ekspertizės akto 23 puslapyje pateikto kilnojamojo turto rinkos vertės skaičiavimo rezultatų žiniaraščio (15 lentelė), nustatydamas turto rinkos vertę ekspertas daugeliu atveju neskaičiuoja (!) vertės netekimo nuo pradinės kainos dėl turto nusidėvėjimo, kitais atvejais minėtą vertės netekimą nurodo esant 45 % ir 30 % (prikabinamo HARDI purkštuvo ir pakabinamo diskinio ražienų skutiko atvejai), tačiau kokiu būdu ir kuo remiantis gauna būtent nurodytą skaičių, nepaaiškina ir skaičiavimo formulės/duomenų nepateikia. Atsižvelgiant, kad eksperto vertintas turtas pagamintas 1987 – 2009 metais, ir ūkyje eksploatuojamas nuo 1992 metų, rinkos vertės nustatymas nevertinant turto nusidėvėjimo objektyviai neatspindi realios turto vertės. Iš ekspertizės akto 23 puslapyje esančios lentelės matyti kad tais atvejais, kai neskaičiavo turto nusidėvėjimo, nustatydamas vertę ekspertas vadovavosi rinkos sklaidos duomenimis. Pateiktos rinkos sklaidos intervalas labai platus (pvz., kombaino atveju 180000 Lt – 370000 Lt, traktoriaus MTZ 82 – 11000 – 24000 Lt, priekabos – 5000 – 9000 Lt), todėl nesuprantama, kuo remdamasis rinkos sklaidos intervalų apimtyse ekspertas nustatė konkrečias turto rinkos vertes – jokių paaiškinimų ekspertizės akte nepateikta.
Šalies argumentai
Ieškovė su tokia pozicija nesutinka ir teigia, kad reali ilgalaikio turto įsigijimo vertė yra atspindėta A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiuose (2011-06-07 patikslinto priešieškinio priedas Nr. 3; 2010-06-15 ieškinio priedai Nr. 40 ir Nr. 62, 2014-04-30 patikslinto ieškinio priedas Nr. 4), dalyje Įsigijimo vertė. Ūkininko ūkis atitinkamą turtą įsigijo sandorių pagrindu už rinkoje esančią kainą. Taigi ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje nurodyta turto įsigijimo vertė yra tiesioginis įrodymas, atspindintis atitinkamo turto vieneto rinkos kainą. Ūkio turtas balanse atspindimas tik buhalterine, o ne realia verte, kuria turėtų būti padalintas turtas. Vien tik teiginys, kad turtas rinkoje yra nuvertėjęs tiek, kiek buhalteriškai nurašyta jo vertė, pats savaime yra nepagrįstas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad turto vertė būtų mažesnė nei įsigijimo vertė – išskyrus, kai remiasi eksperto Kosto J. T. ekspertizės aktu. Ieškovė pabrėžia, jog nurodydama ilgalaikio turto vertę remiasi tiesioginiais rašytiniais įrodymais – ilgalaikio turto įsigijimo verte atspindėta ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje už 2012 metus ir eksperto Kosto J. T. ekspertizės aktu. Balansinių eilučių turinį kartu su ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiu paaiškina A. V. ūkininko ūkio sąskaitų sąrašas (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 41).
Ieškovė savo ruožtu daro išvadą, kad visos turto vertintojo D. G. atsakovo užsakymu rengtos ir šioje byloje pateiktos ataskaitos KT 11-042 ir KT 11-043, tarp jų – kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kuriomis siekia remtis atsakovas, kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir turto vertintojo, atlikusio vertinimą, nešališkumo. Abejones ataskaitų šališkumu grindžia ir tuo, jog tas pats turto vertintojas D. G. A. V. tuo pačiu metu išdavė turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. DG110131 ir Nr. DG110322 (A. V. 2011-06-07 d. patikslinto priešieškinio priedas Nr. 4 ir 5), kurios yra neteisėtos tiek formos, tiek ir turinio požiūriu, be to, kelia pagrįstų abejonių dėl vertintojo etikos. 1) Atsakovo pateiktos 2011-01-31 d. Turto vertės nustatymo ataskaitos dokumentai pateikti taip, kad atrodytų, jog yra atliktas pilnas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkantis turto vertinimas, tačiau vertinimo rezultate yra formuojama tik preliminari išvada apie turto vertę, kurios įstatymas nenumato.
Iš byloje esančių kilnojamojo turto vertės nustatymo pažymų Nr. KT 11-042 ir KT 11-403 matyti, jog jos atliktos A. V. užsakymu 2011 m. balandžio 5 d. Teismo eksperto K. J. ekspertizė atlikta pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį, iš kurios matyti, kad ji atlikta ieškovės prašymu, norint patikslinti turto vertes, kurios šalių buvo pateiktos labai skirtingos. Atsakovas pripažino, kad jų pateiktą turto vertinimą atliko ne teismo ekspertas, įrašytas į teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą, tačiau nurodė, jog tai toks pat specialisto pateiktas rašytinis įrodymas, kuris vertintinas byloje (IV tomas, b. l. 116). Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi buvo pavesta ieškovei bei atsakovui pateikti teismui savo klausimus bei pasiūlyti ekspertą, kuris, jų nuomone, galėtų atlikti ekspertizę. Ieškovė suformulavo klausimus ekspertui, jie buvo perkelti į Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. Ji nurodė tris paslaugą sutikusius suteikti ekspertus, iš kurių prašė paskirti ekspertą K. J., pasiūliusį patraukliausią kainą (IV tomas, b. l. 120-121). Atsakovas bei jo atstovas per teismo nustatytą terminą nepateikė klausimų ir nepasiūlė eksperto, galinčio atlikti ekspertizę (IV tomas, b. l. 132).
Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo nepripažinti kvalifikuotų bei pripažintų ekspertų bei turto vertintojų pateiktų verčių. Tačiau, vertinant įrodymų patikimumo prasme, atsižvelgtina, jog teismo ekspertas K. J. ekspertizė iš dalies atlikta tikslinant ginčijamas ir kilnojamojo turto vertes, K. J. įrašytas į teisingumo ministro patvirtintą ekspertų sąrašą, ekspertizę atlikti jam paskirta teismo nutartimi, o ne kurios nors vienos šalies užsakymu, atsakovas turėjo visas galimybes užduoti klausimus ekspertui, siūlyti savo eksperto kandidatūrą, bet ja nepasinaudojo, jo nurodytos vertės laikytinos patikimesnėmis. Be to, ši civilinė byla tęsiasi ilgai (ieškinys teismui pateiktas 2010 m. birželio 21 d.). Per šį laikotarpį atsakovas turėjo visas galimybes ginčyti teismo eksperto išvadas, prašyti skirti naują ekspertizę, tačiau jis vertina specialisto išvadas, nepateikdamas duomenų, jog pats gali kompetentingai vertinti turtą. Teismas nurodytais motyvais atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl teismo eksperto išvadų.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi toliau nurodyto turto vertes teismas nustato pagal teismo eksperto K. J. vertinimo ataskaitoje Nr. 2012/IVTE-04-003 apskaičiuotas vertes:
kombaino J. D. 9560 WTS, v/n 9000LA, vertė – 200000 Lt;prikabinamo purkštuvo (duomenys neskelbtini) CMplus-2800-EVC/6-24-LPY vertė – 40000 Lt;traktoriaus (MTZ 82), v/n 0307LT, vertė – 16000 Lt vertė.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė praėjusių finansinių metų biologinio ir trumpalaikio turto vertę, remdamasi 2013 m. kovo 31 d. ūkio balanso struktūra, taigi ji nurodė 2012 m. biologinio turto vertę – 130025 Lt, trumpalaikio – 340560 Lt. Atsakovas rėmėsi tuo pačiu balansu, tačiau nurodė 2013 m. biologinio turto vertę – 139131 Lt, 292003 Lt – trumpalaikio. Teismas anksčiau nurodytais motyvais laikosi pozicijos, kad visas turtas, kuris atskirai nėra specialiai vertintas, nustatytinas pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balansą, ir nustato jame nurodytą biologinio vertę – 94576 Lt, trumpalaikio turto – 186701 Lt.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, teismas nustato tokį ūkininko A. V. ūkiui priklausantį turtą ir jo vertes:
Žemesnės instancijos teismas
ilgalaikis turtas, kurį visą sudaro materialusis turtas (neįtraukiant žemės ir miško) – 649758,47 Lt vertės, t. y.:
pastatai ir kiti statiniai – šienainio bokštas – 276 Lt vertės;
nebaigta statyba – 235949 Lt vertės;
mašinos ir įrenginiai 389301,70 vertės:
traktoriaus priekaba (1PTS-9) – 2004,39 Lt vertės,traktoriaus priekaba (PSE-F-12.5B), v/n (duomenys neskelbtini), – 13,76 Lt vertės,traktoriaus priekaba ((duomenys neskelbtini) tapatumo Nr. 039444, v/n (duomenys neskelbtini), – 300 Lt vertės,traktoriaus priekaba (PTS 13) – 550,32 Lt vertės,kombainas J. D. 9560 WTS, v/n (duomenys neskelbtini) – 200000 Lt vertės,
– javų sėjamoji su tech. vėžių sistema KONSKILDE Multiseed – 50000 Lt vertės,
prikabinamas purkštuvas (duomenys neskelbtini)CMplus-2800-EVC/6-24-LPY – 40000 Lt vertės,
– Bogballe tręštuvas EX TREND – 499,91 Lt vertės,
plūgas 4 korpusų MF 715 – 20000 Lt vertės,germinatorius KLG-6.0 – 15000 Lt vertės,navigacinis imtuvas Nuvi265w cnev2009 – 497,19 Lt vertės,pakabinamas diskinis ražienų skutikas KBT 4.0 – 18000 Lt vertės,suvirinimo aparatas (duomenys neskelbtini) 23 – 1336,13 Lt vertės,traktorius (DT 75 M), v/n 6422LB, – 5000 Lt vertės,traktorius (MTZ 82), v/n 0307LT, – 16000 Lt vertės,traktorius (duomenys neskelbtini) v/n LL5033, – 20100 Lt vertės,
transporto priemonės – 24100 Lt vertės:
automašina Santana PS-10, v/n (duomenys neskelbtini) – 21100 Lt vertės,automašina transporteris platforma MERCEDES BENZ, v/n (duomenys neskelbtini) – 3000 Lt, vertės,
kitas materialusis turtas – 131,77 Lt vertės:
kompiuteris AMD Athlon XP 1,7 Ghz – 12,32 Lt vertės,grūdų drėgmės matavimo prietaisas Supertech GM500 – 119,45 Lt vertės;
biologinis turtas – 94576 Lt vertės;
trumpalaikis turtas – 186701 Lt vertės.
Nustatyta, jog neatskaičius mokėtinų sumų bei įsipareigojimų, visa nustatyta A. V. ūkio turto vertė – 931035,47 Lt.
Abi šalys pripažino, kad bendrai santuokoje prievolių kreditoriams neįgijo, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus jos įtraukė į ūkininko ūkio balansą ir sprendė, jog jas reikia atimti iš ūkio turto, taip nustatant ūkio turto natūra vertę. Kaip ir nustatydama biologinio bei trumpalaikio turto vertes, mokėtinas sumas ir įsipareigojimus ieškovė nurodė praėjusių finansinių metų, remdamasi 2013 m. kovo 31 d. ūkio balanso struktūra, taigi ji nurodė 2012 m. mokėtinas sumas ir įsipareigojimus – 358396 Lt vertės. Atsakovas A. V. ūkininko ūkio mokėtinas sumas ir įsipareigojimus nustatė, remdamasis kreditorių UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu esamų ūkio įsiskolinimų vertėmis pagal 2013 m. gegužės 31 d. 362449,09 Lt skolos suderinimo aktą su UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 3 d. patvirtinimą apie 8833 Lt įsiskolinimą (VII tomas, b. l. 124, 125). Sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovas reikšdamas poziciją pats sau prieštarauja – teigia, kad ūkis dalintinas pagal santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną (2010 m. liepos 10 d.) buvusią jo turtinę sudėtį, tačiau ūkio įsipareigojimus kreditoriams įtraukia iki 2013 m. gegužės 31 d. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas, atsižvelgdamas į proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, sprendžia, jog ūkio mokėtinos sumos bei įsipareigojimai vertinami tos dienos, kuriai įvertintas turtas, taigi pagal 2010 m. gruodžio 31 d. balansą sudaro 204626 Lt.
Ūkininko ūkio vertė mažintina mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma ir galutinė ūkio vertė sudaro 726409,47 Lt (931035,47 Lt – 204626 Lt = 726409,47 Lt).
Dėl kilnojamojo turto vertės nustatymo
Kilnojamojo registruotino šalių turto – lengvojo automobilio T. C., v/n (duomenys neskelbtini) registruoto atsakovo vardu, vertė nustatytina pagal ieškovės pateiktus duomenis iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės. Pažymėtina, kad šalių jis įvertintas panašiai, todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus dėl šios transporto priemonės vertės, jo gamybos metus, sprendžia vertę esant 1050 Lt (II tomas, b. l. 5).
Jau buvo minėta, kad ieškovė taip pat nurodė ir teismas į dalintino turto balansą įtraukė į ūkininko ūkio balansą neįtrauktą, tačiau A. V. vardu savivaldybės Žemės ūkio skyriuje įregistruotą traktoriaus priekabą (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini), ir neįregistruotą bei į ūkio balansą neįtrauktą techniką, įsigytą A. V. vardu: sėjamąją SPU-4, volus, HARDI purkštuvą 363-MA-1000-BK/5-15-HFM, rotacinę šienapjovę, aukšto slėgio plovimo aparatą ir krūmapjovę GR2036. Remdamasi teismo eksperto K. J. 2011 m. gruodžio 6 d. vertinimo ataskaita Nr. 2012/IVTE-04-003, ieškovė nustato traktoriaus priekabos (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini), vertę – 7000 Lt. Anksčiau nurodytais motyvais teismas sutinka, kad toks vertės nustatymas tinkamas.
Minėtą neįregistruotą bei į ūkio balansą neįtrauktą techniką, ieškovė vertina beveik įsigijimo verte. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šio turto nebėra, o ieškovė – vertės nustatymą pagrindžiančių duomenų. Iš teismui pateikto 2007 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo akto matyti, jog 9500 Lt pradinės vertės sėjamosios nusidėvėjimas yra 9204,41 Lt (skirtumas – 295,59 Lt), 29464,60 Lt pradinės vertės purkštuvo – 24870 Lt (skirtumas nuo teisingos pirminės sumos – 4594,60 Lt), 1333,90 Lt pradinės vertės krūmapjovės – 772,24 Lt skirtumas – 561,66 Lt), 1100 Lt pradinės vertės 5 vnt. volų – 556,15 Lt (skirtumas – 543,85 Lt), 1355,94 Lt pradinės vertės aukšto slėgio plovimo – 833,56 Lt (skirtumas – 522,38 Lt). Daugiau jokių duomenų apie tai, kas su nurodytais daiktais vyko (buvo perleisti ar nurašyti), byloje nėra. Atsižvelgiant į šalių pateiktus nepakankamus įrodymus, į tai, kad ieškovė neprašė skirti turto ekspertizės minėtam turtui, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kas su minėtu turtu vyko po jo nurašymo 2007 m. sausio 31 d., turto vertė nustatytina iš įsigijimo vertės atėmus nusidėvėjimo vertę. Kadangi 5092 Lt vertės rotacinė šienapjovė nebuvo įtraukta į 2007 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktą, atsakovas nepateikė jokių jos dabartinę vertę pagrindžiančių duomenų, jų nebuvo pateikęs ir pirminiu priešieškiniu prašydamas ją priteisti, nors buvo nurodęs 1500 Lt vertę, rotacinės šienapjovės vertė nustatytina pagal jos įsigijimo vertę – 5092 Lt. Tokiu būdu neįregistruotos bei į ūkio balansą neįtrauktos technikos, registruotos A. V. vardu, vertė nustatytina tokia:
sėjamosios SPU-4 – 295,59 Lt;volų – 543,85 Lt;HARDI purkštuvo 363-MA-1000-BK/5-15-HFM – 4594,60 Lt;krūmapjovės GR2036 – 561,66 Lt;aukšto slėgio plovimo aparato – 522,38 Lt;rotacinės šienapjovės – 5092 Lt.
Taigi į ūkio balansą neįtraukto kilnojamojo turto vertė yra 19660,08 Lt.
Iš viso šalys santuokoje įgijo 1749403,55 Lt vertės dalintiną turtą: 1003334 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, 726409,47 Lt vertės ūkį bei 19660,08 Lt vertės į ūkio balansą neįtrauktą kilnojamąjį turtą.
Dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo.
Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir išskaičiavęs iš jo asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą, nurodydamas, kiek vienas ar kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą bei kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis). Šioje civilinėje byloje nenustatyta, kad sutuoktiniai turėtų asmeninių prievolių.
Tiek ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje, tiek atsakovas patikslintame priešieškinyje pateikia turto, į kurį įeina santuokoje įgytas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas bei ūkininko ūkis. Šalys sutinka, kad atsakovo nuosavybėn būtų priteistas toks turtas:
1. 5000 Lt vertės 0,7000 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8435-0002-0140, esantis Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., registruotas abiejų šalių vardu.
2. 4900 Lt vertės 0,4900 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 4400-0522-2117, esantis Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., registruotas abiejų šalių vardu.
3. 5000 Lt vertės 0,5300 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 4400-0057-6578, esantis Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., registruotas abiejų šalių vardu.
4. 124700 Lt vertės (100800 Lt – žemės sklypo, 23900 Lt – miško) 12,7800 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8464-0006-0088, esantis Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaistgirių k., registruotas atsakovo A. V. vardu.
5. 102000 Lt vertės 9,8200 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8464-0006-0123, esantis Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruotas atsakovo A. V. vardu.
6. 31000 Lt vertės 3,0400 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8464-0006-0305, esantis Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruotas A. V. vardu.
7. 6800 Lt vertės 0,9000 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 4400-0523-5481, esantis Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruotas atsakovo A. V. vardu.
8. 726409,47 Lt vertės A. V. ūkininko ūkį, ūkio kodas 7455077, registruotą Skaistgirių kaime, Sintautų seniūnijoje, Šakių rajone.
Iš viso turtas už 1005809,47 Lt, iš jo 279400 Lt vertės nekilnojamojo turto, priteistino atsakovui.
Taip pat šalys susitaria, jog ieškovės nuosavybėn būtų priteistas toks turtas:
13000 Lt vertės 0,0759 ha kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdžio žemės sklypas, u/n 8486-0014-0023, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės A. V. vardu.203000 Lt vertės nekilnojamasis turtas: 190000 Lt vertės gyvenamasis namas, u/n 8498-8000-8018, su 100 Lt vertės priklausiniais kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (skysto kuro rezervuarais (2 vnt.), kanalizacijos šuliniais (2 vnt.), u/n 8498-8000-8050); ūkinis pastatas, u/n 8498-8003-6023 – sunaikintas; 11000 Lt vertės ūkinis pastatas, u/n 8498-8003-6034; 1900 Lt vertės viralinė, u/n 8498-8003-6045; esančius (duomenys neskelbtini).3000 Lt vertės 0,0600 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties, mėgėjų sodų žemės sklypų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų naudojimo būdo žemės sklypas, u/n 8478-0003-0105, esantis (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo A. V. vardu.
Iš viso turtas už 219000 Lt. Jis ieškovei priteistinas jų prašomu būdu.
1. 51100 Lt vertės 4,8090 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8464-0006-0115, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruoto abiejų šalių vardu (pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priskirti jai, atsakovas – priteisti jam).
2. 127400 Lt vertės 12,6600 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8464-0006-0084, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruoto abiejų šalių vardu (pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priskirti jai, atsakovas – priteisti jam).
3. 214000 Lt vertės 20,0002 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8464-0006-0085, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruoto abiejų šalių vardu (pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priskirti jai, atsakovas – priteisti jam).
4. 10240 Lt vertės (4516 Lt – žemės sklypo, 5724 Lt – miško) 4,0600 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8468-0001-0220, esančio Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., registruoto atsakovo A. V. vardu. Atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo šį žemės sklypą priteisti jai;
5. 42400 Lt vertės 3,9900 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8464-0006-0011, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruoto atsakovo A. V. vardu (pagal pareikštus reikalavimus ieškovė šį turtą siūlo priskirti jai, atsakovas – priteisti jam);
6. 59230 Lt vertės (8740 Lt – žemės sklypo, 50490 Lt – miško) 7,1000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8401-0001-0086, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., registruotą atsakovo A. V. vardu. Atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė siūlo jį priteisti atsakovui.
7. 564 Lt vertės (visa vertė žemės sklypo, miško – 0 Lt) 0,5800 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., registruotą atsakovo A. V. vardu. Atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, ieškovė siūlo jį priteisti atsakovui.
8. 1050 Lt vertės automobilio T. C., v/n (duomenys neskelbtini) registruoto A. V. vardu. Ieškovė šį automobilį prašo palikti atsakovo nuosavybėje, o atsakovas – priteisti ieškovei.
9. 7000 Lt vertės traktoriaus priekabos (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise priskirti atsakovui, atsakovas šio turto į dalintino turto balansą nėra įtraukęs, dėl jo nėra pasisakęs.
10. 12660,08 Lt vertės neįregistruotos ir į ūkio balansą neįtrauktos technikos (sėjamosios SPU-4 – 295,59 Lt; volų – 543,85 Lt; HARDI purkštuvo 363-MA-1000-BK/5-15-HFM – 4594,60 Lt; krūmapjovės GR2036 – 561,66 Lt; aukšto slėgio plovimo aparato – 522,38 Lt; rotacinės šienapjovės – 5092 Lt). Atsakovas šio turto į dalintino turto balansą nėra įtraukęs, ieškovė prašo priskirti atsakovui.
Ginčo tarp šalių nekyla dėl devynių žemės sklypų priskyrimo vienam iš sutuoktinių (septynių – atsakovui, dviejų – ieškovei), dėl ūkininko ūkio priskyrimo atsakovui bei gyvenamojo namo su priklausiniais, ūkinių pastatų ir viralinės priskyrimo ieškovei, taigi jie priteistini šalims tokia tvarka, kaip nurodyta anksčiau. Teismas sutiko su šalių išdėstyta pozicija, kad nekilnojamasis turtas turėtų būti dalinamas kaip atskiri vienetai, kadangi tarp šalių yra susiklostę gana konfliktiški santykiai, todėl padalinus nekilnojamąjį turtą natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taptų sunkiai įmanomas, o ir pačios šalys pageidauja taip turtą dalinti. Ieškovė nurodė, jog aplinkybė, kad atitinkami žemės sklypai ir miškas yra įtraukti į ūkio balansą negali paneigti kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybės bei teisės dalinti šį turtą natūra priskiriant vienam ar kitam sutuoktiniui. Nurodyti objektų tipai yra registruojami atitinkamuose registruose, todėl labai svarbu aiškiai pasisakyti, kam nuosavybės teise natūra jie atitenka. Dėl šios priežasties žemė ir miškas į dalijamo turto balansą įtraukti atskirai, kaip atskiri turto vienetai, žemės sklypų ir miško vertė į dalijamo ūkininko ūkio vertę neįtraukti.
Teismo nustatyta santuokoje įgyto dalintino turto vertė yra 1742403,55 Lt. Dalijant santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių turėtų tekti 871201,77 Lt vertės turtas. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Ieškovė prašo priteisti žemės sklypus, kurie nesiribotų su ieškovui tenkančiais žemės sklypais ir taip būtų išvengta galimų ginčų ateityje. Norint privažiuoti prie sklypų grupėje esančio sklypo daugeliu atvejų reikia kirsti atsakovui tenkančio kito sklypo ribas, taigi neišvengiamai kiltų ginčas dėl servituto ir t. t. Su atsakovui tenkančiais žemės sklypais nesiriboja: 4,809 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0115; 20,0002 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0085; 12,66 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0084; 3,9900 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0011; 4,0600 ha žemės sklypas, u/n 8468-0001-0220; 0,0600 ha žemės sklypas, u/n 8478-0003-0105 (tik šį iš čia nurodytų abi šalys sutaria priskirti ieškovės nuosavybėn). 4,0600 ha žemės sklypas, u/n 8468-0001-0220, iš esmės yra žemė apaugusi mišku (miško žemė), todėl tiesiogiai ūkio veikloje nėra naudojama. Ieškovė pažymi, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise dar lieka 12,52 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0003, kurio teisinio statuso ginčyti nemato teisinių galimybių (nors šis sklypas įsigytas už šeimos lėšas, tačiau įforminant dovanojimo sutartį). 1050 Lt vertės keleivinį automobilį TOYOTA COROLA, v/n (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo priteisti atsakovui, kadangi jis registruotas atsakovo vardu, automobilio dokumentai taip pat yra pas atsakovą. Kadangi neturi dokumentų, šiuo automobiliu ieškovė niekada nesinaudojo.
Ieškovė pažymi, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus pakankamai svarią turto dalį natūra, o kitam piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. Šalys santuokoje kartu išgyveno 26 metus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė visą savo gyvenimą skyrė šeimai – vaikams ir atsakovui, dėl jos aukojo savo sveikatą, sunkiai dirbo ne tik pedagogo darbą, tačiau po darbo mokykloje darbo dienomis ir savaitgaliais – šalių ūkyje. Ieškovė turi realia gyvenimiška patirtimi paremtų žinių ir patirties dirbant, naudojantis ir disponuojant žemės ūkio paskirties ir miško žeme. Bylos nagrinėjimo metu teisės į šį turtą ji negali įgyvendinti dėl atsakovo kaltės. Liudytojai ieškovės mama Č. D., sūnūs Ž. ir M. V., kaimynė R. M., kolegė A. Š. patvirtino, kad šeima iki 2007 metų gyveno darniai, kartu sukūrė didelį ūkį, kuriame dirbo ne tik atsakovas, tačiau vaikai ir pati ieškovė. Paminėti liudytojai, taip pat patvirtino, kad ieškovė po darbo mokykloje dažnai vykdavo dirbti ūkio darbų, šalia šios pareigos dar rūpindavosi šeima, kiekvieną rytą šeimai ruošdavo pietus. Ieškovė pasiaukojančiai rūpinosi šeima. Nurodytų liudytojų parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja R. G.. Bendromis pastangomis sukurtas ūkis, taip pat ir nuosavybės teise įgyti žemės ūkio paskirties bei miško sklypai turėjo tapti materialaus šeimos gyvenimo pamatu, kadangi A. V. pedagogo alga negali užtikrinti oraus pragyvenimo – ypač ateityje, sulaukus pensinio amžiaus. Ieškovė nurodo, kad dalijant santuokoje įgytą turtą į šiuos jos teisėtus lūkesčius privalo būti atsižvelgta. Papildomai pažymi, kad jos teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Šalių nekilnojamasis turtas (žemės ūkio paskirties ir miško sklypai) turi nemažą ekonominę vertę bei racionaliai naudojant gali duoti ekonominės naudos (naudojant ūkinėje veikloje, nuomojant ir pan.), todėl tarp šalių turi būti padalytas natūra. Turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, išvengiama turto rinkos vertės ir kompensacijos dydžio nustatyto klausimų sprendimo, kurie, esant nepastoviai ekonominei situacijai, priklauso nuo daugelio subjektyvių veiksnių. Vienam iš sutuoktinių priteisus turtą natūra, o kitam kompensaciją pinigais, ją gavęs asmuo ne tik neišvengiamai patirs infliacijos padarinius, bet ir neteks galimybės gauti ekonominės naudos iš racionalaus nekilnojamojo turto naudojimo. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad žemės sklypų kainos šiuo metu auga. Tą patvirtina ir pridedamos pažymos. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai neginčijamai nustatė, kad išėjęs iš namų atsakovas neteikė išlaikymo šeimai (ieškovė negaudavo pajamų iš ūkio, šiomis pajamomis naudojosi tik atsakovas ir t. t.), o ieškovė, formaliai būdama didelio turto savininke, buvo priversta verstis tik iš mažos pedagogo algos. Dėl tokios situacijos kaltas atsakovas – jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, dėl ko teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Nepaisant aplinkybės, kad atsakovas dėl kurio kaltės dalijamas santuokoje įgytas turtas, vienasmeniškai naudodamasis ūkiu jau nuo 2008 metų piktnaudžiauja teise ir neskiria ieškovei jokių lėšų. Deklaruodamas blogą turtinę padėtį jis dalyvauja labdaros aukcionuose (publikacija pridėta prie 2013-10-07 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį), gali leisti sumokėti už paveikslą sumą tolygią beveik mėnesio ieškovės darbo užmokesčiui. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008 yra pasisakyta dėl faktiniu požiūriu panašios situacijos. Teismas sprendė, kad toks turto padalijimas, kai vienam sutuoktiniui priteisiamas tik asmeniniam naudojimui skirtas bei didelių išlaikymo kaštų reikalaujantis turtas, o kitam – dalus komercinės paskirties paklausus ir stabiliai pajamas duodantis turtas, reiškia ne tik CK 3.127 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis) nepaisymą. Ieškovė pažymi ir tai, kad verčiasi labai sunkiai – pagrindinėje darbovietėje gauna 1439,48 Lt darbo užmokestį. Darbo krūvis (o taip pat ir atlyginimas) pagrindinėje darbovietėje gali mažėti. Ieškovė priversta dirbti papildomai, laikinai pagal terminuotą sutartį ji dirba Ž. progimnazijoje ir gauna 450 Lt darbo užmokestį, taip pat UAB (duomenys neskelbtini), kur gauna dar 187,50 Lt per mėnesį. Visuotinai žinoma, kad pedagogo darbas yra įtemptas, reikalauja labai daug žmoniškųjų pastangų, todėl ieškovė nežino, kiek dar galės dirbti (pažymos apie pajamas pridedamos). Būtų neteisinga palikti ieškovę tik su maža pedagogo pensija ir kompensacija, kurią (ypač įvedus eurą) paveiks infliacija, o atsakovui palikti augančios vertės, komercinę naudą nešantį turtą. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad tenkinus ieškovės reikalavimus dėl sklypų padalijimo natūra ūkininko ūkis būtų pasmerktas žlugti. Jis nutyli, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypus nuomojasi papildomai. A. V. ūkininko ūkis savo veikloje valdo 181,44 ha žemės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog CK 3.127 str. 3 dalis nustato, kad parenkant turto padalijimo būdą ir dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pažymima, kad būtina atsižvelgti į tai, kuriam sutuoktiniui vienas ar kitas daiktas reikalingesnis dėl jo profesinės veiklos. Atsakovas mano esant akivaizdu, kad ūkininko, veikiančio augalininkystės srityje, ūkio pagrindas yra žemė. Tai yra ta vertybė, be kurios arba jos esant nepakankamai, ūkininko ūkis būtų pasmerktas žlugti. Byloje nekyla ginčo, kad ūkininko veiklą iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, taip pat ir dabar vykdo išskirtinai atsakovas, kurio vardu yra registruotas ūkis. Ieškovė profesine prasme ūkio veikloje nedalyvauja, ūkio veiklos neorganizuoja ir ja nesirūpina, taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė verstųsi ar kada nors būtų vertusis ūkininkavimu (atsakovė yra pedagogė, dirba vidurinėje mokykloje). Atsakovui ūkininkavimas jo vardu įregistruotame ūkyje, eksploatuojant sutuoktiniams priklausančius žemės sklypus, yra vienintelė komercinė veikla, iš kurios atsakovas gyvena. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas sutinka, kad padalijus sutuoktinių turtą ūkininko ūkis asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti atsakovui, ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, t. y. ieškovė į ūkininko ūkio dalį natūra nepretenduoja. Kadangi žemė yra būtinas turtas tinkamai ūkio veiklai vystyti, atsakovas prašo dalijant sutuoktinių turtą vadovautis žemiau patikslintame priešieškinyje nurodyta tvarka, sutuoktiniams priklausančius žemės ūkio ir miškų sklypus, išskyrus Lygumų g. 23, Šakiuose, esančią namų valdą, priteisti atsakovo A. V. asmeninėn nuosavybėn, ieškovei iš atsakovo priteisiant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, kurią, atsižvelgiant į jos ženklią sumą bei aplinkybę, kad atsakovas pajamas gauna tik iš ūkininko ūkio veiklos, atsakovas prašo išskaidyti lygiomis dalimis 5 metų laikotarpiui. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis T. C., kadangi minėtas automobilis visada buvo ieškovės žinioje ir juo naudojosi (naudojasi) bei automobilio dokumentais disponuoja tik ieškovė.
CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. CK 3.127 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktika yra išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Turtas turi būti padalytas užtikrinant sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009)13. Bendraturčių interesų pusiausvyra negali būti neproporcingai pažeista. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Dalijant turtą natūra, paprastai nereikia kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalies pinigais. Tokiais atvejais dalintino turto vertės nustatymo klausimas iš esmės neveikia turtą besidalijančių sutuoktinių teisių. Tačiau turtą natūra priteisiant vienam sutuoktiniui bei įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, dalijamo turto vertės nustatymas tampa itin aktualus. Turto vertei įtaką daro įvairūs veiksniai, tarp jų svarbūs ir ekonominiai pokyčiai (viso ūkio ar jo šakų stabilumas ar nuosmukis). Pažymėtina, kad, parenkant turto padalijimo būdą, ypač kai turtas nedalijamas natūra, turi būti įvertintas sprendimo dėl turto padalijimo įvykdymo realumas bei kiti interesai ir veiksniai (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, priteisiant kitam sutuoktiniui už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-192/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010). Atsakovas nuolat pabrėžia savo blogą turtinę padėtį, siekia išdėstyti kompensacijos išmokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad atsakovas reikalavimą jam asmeninės nuosavybės teise priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su ieškove įgytus žemės sklypus ir mišką, žemės sklypą su pastatais ir priklausiniais, esančius Šakiuose, išskyrus Lygumų g. 23, ieškovei priteisiant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, motyvuoja vieninteliu argumentu – kad turtas jam reikalingesnis dėl profesinės veiklos, kad žemė yra ta vertybė, be kurios arba jos esant nepakankamai, ūkininko ūkis būtų pasmerktas žlugti. Be to, prašydamas priteisti jam didžiąją turto dalį natūra atsakovas, kaip matyti, negali užtikrinti jos sumokėjimo – prašo išskaidyti atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją lygiomis dalimis 5 metų laikotarpiui. Pažymėtina, kad CK 3.117 str. nustatyta, jog teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, pateikus adekvatų šios prievolės užtikrinimą, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Teismas sprendžia, jog būtų neteisinga palikti ieškovę tik su kompensacija, kurią atsakovas nurodo galintis sumokėti tik per 5 metus ir kurią, visiškai tikėtina, gali paveikti valstybėje vykstantys ekonominiai pokyčiai, susiję su euro įvedimu, o atsakovui palikti augančios vertės, komercinę naudą nešantį turtą. Ne tik penkerių metų kompensacijos atidėjimo laikotarpis, bet ir kiti ieškovės argumentai neleidžia teismui dalijant turtą natūra esmingai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys žemės sklypus ir mišką vertino atskirai nuo ūkio balanso. Ir nors žemės sklypai į jį įtraukti, tai nereiškia, jog su mažesnio ploto žeme ūkininko ūkis būtų pasmerktas žlugti. Atsakovas ir šiuo metu nuomoja žemę, jis galėtų išsinuomoti jos daugiau arba įsigyti kitais nei santuokinio turto dalybų nelygiomis dalimis būdais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus nekilnojamojo turto – žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties sklypų padalinimo variantus sprendžia ginčą esant dėl septynių sklypų: 1) 51100 Lt vertės 4,8090 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0115, 2) 127400 Lt vertės 12,6600 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0084, 3) 214000 Lt vertės 20,0002 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0085, bei 4) 42400 Lt vertės 3,9900 ha žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8464-0006-0011, esančius Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., pagal pareikštus reikalavimus ieškovė prašo priteisti jai, atsakovas – jam; 5) 10240 Lt vertės (4516 Lt – žemės sklypo, 5724 Lt – miško) 4,0600 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8468-0001-0220, esantį Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., 6) 59230 Lt vertės (8740 Lt – žemės sklypo, 50490 Lt – miško) 7,1000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8401-0001-0086, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., ir 7) 564 Lt vertės (visa vertė žemės sklypo, miško – 0 Lt) 0,5800 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypo, u/n 8401-0001-0087, esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., atsakovas į turto balansą neįtraukia, nes laiko kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas nustatė, jog tai dalintinas turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Ieškovė prašo priteisti jai 10240 Lt vertės (4516 Lt – žemės sklypo, 5724 Lt – miško) 4,0600 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8468-0001-0220, esantį Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k. 59230 Lt vertės (8740 Lt – žemės sklypo, 50490 Lt – miško) 7,1000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0086, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., bei 564 Lt vertės (visa vertė žemės sklypo, miško – 0 Lt) 0,5800 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., ieškovė prašo priteisti atsakovui.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių argumentus, į nuoseklią teismų praktiką bylose dėl turto priteisimo natūra ir kompensacijos išmokėjimo, į tai, kad ieškovė prašo priteisti žemės sklypus, kurie nesiribotų su ieškovui tenkančiais žemės sklypais ir taip būtų išvengta galimų ginčų ateityje, į ekonominę šalies situaciją, kuri yra itin nepalanki kompensacijos priteisimui, kurios, be to, atsakovas nurodo negalintis operatyviai sumokėti, į tai, kad atsakovas nepateikia įrodymų, kad tenkinus ieškovės reikalavimus dėl sklypų padalijimo natūra ūkininko ūkis būtų pasmerktas žlugti, į tai, kad atsakovas pradėjo vykdyti ūkio veiklą ant ieškovės motinos jam padovanotų žemės sklypų, kurie lieka jo nuosavybėje, sprendžia, kad ieškovei priteistini jos prašomi žemės sklypai: 51100 Lt vertės 4,809 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0115; 214000 Lt vertės 20,0002 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0085; 127400 Lt vertės 12,66 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0084; 42400 Lt vertės 3,9900 ha žemės sklypas, u/n 8464-0006-0011; 10240 Lt vertės (4516 Lt – žemės sklypo, 5724 Lt – miško) 4,0600 ha žemės sklypas, u/n 8468-0001-0220.
Žemesnės instancijos teismas
59230 Lt vertės (8740 Lt – žemės sklypo, 50490 Lt – miško) 7,1000 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8401-0001-0086, esantis Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., bei 564 Lt vertės (visa vertė žemės sklypo, miško – 0 Lt) 0,5800 ha miškų ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas, u/n 8401-0001-0087, esantis Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., priteistini atsakovui.
Abi šalys nepripažino, kad naudojosi automobiliu T. C., v/n (duomenys neskelbtini) kad pas kurį nors iš jų yra automobilio dokumentai. Ieškovė prašo priteisti jį atsakovui, kadangi jis registruotas atsakovo vardu, automobilio dokumentai taip pat yra pas atsakovą, ji automobiliu niekada nesinaudojo. Atsakovas teigia atvirkščiai: kad automobilis yra ieškovės žinioje, pas ją – jo dokumentai, tik ieškovė juo naudojosi. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu taip ir nepaaiškėjo, kuri iš šalių faktiškai naudojasi automobiliu, į tai, kad atsakovui ir taip priteistinas didesnės vertės turtas, kad jis yra įsigijęs kitą automobilį C. X. Picasso, 1050 Lt vertės automobilis T. C., v/n (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei.
Kitas ūkio balanse neapskaitytas kilnojamasis turtas – 7000 Lt vertės traktoriaus priekaba (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini), 295,59 Lt vertės sėjamoji SPU-4, 543,85 Lt vertės volai, 4594,60 Lt vertės HARDI purkštuvas 363-MA-1000-BK/5-15-HFM, 561,66 Lt vertės krūmapjovė, 522,38 Lt vertės aukšto slėgio plovimo aparatas, 5092 Lt rotacinė šienapjovė, iš viso 18610,08 Lt vertės turtas, priteistini atsakovui kaip vykdančiam ūkio veiklą, taip pat dėl to, kad jis juos įsigijo, o ieškovė jais nedisponavo ir šiuo metu neturi galimybės juos panaudoti.
Viso ieškovei A. V. tenkančio nekilnojamo turto vertė – 664140 Lt, iš jo 203000 Lt vertės pastatai, ir 1050 Lt kilnojamasis turtas. Viso ieškovei A. V. atitenkančio turto vertė – 665190 Lt
Atsakovui A. V. tenkančio nekilnojamojo turto vertė – 339194 Lt, taip pat 726409,47 Lt vertės ūkininko ūkis bei 18610,08 Lt vertės kilnojamasis turtas. Viso atsakovui A. V. atitenkančio turto vertė – 1084213,55 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenka 419023,55 verte didesnė turto dalis, todėl pusė šios sumos iš atsakovo priteistina ieškovei kaip kompensacija, tai yra 209511,78 Lt. Teismas netenkina atsakovo prašymo išdėstyti kompensaciją lygiomis dalimis 5 metų laikotarpiui, nes jis nepateikė adekvataus šios prievolės įvykdymo užtikrinimo. Pažymėtina, kad teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti ne ilgiau kaip dvejiems metams (CK 3.117 str. 3 d.)
Dėl kompensacijos priteisimo už santuokinio turto sumažinimą
Ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo 414207,23 Lt.
Ji nurodo, kad nuo 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas visiškai paliko šeimą ir visą šeimos užgyventą turtą tvarkė vienasmeniškai, gavo iš ūkio pajamas, kurias naudojo savo poreikiams tenkinti. Bendra atsakovo išsimokėta (panaudota) pinigų suma, kurią jis naudojo savo poreikiams tenkinti, per 2007 – 2012 metus yra 822026 Lt, kuri buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2007 metais atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 85605 Lt – tai matyti A. V. ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaitoje už 2007 metus (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 56). 2008 metais atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 77455 Lt – tai matyti A. V. ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaitoje už 2008 metus (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 58). 2009 metais atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 275140 Lt, tai matyti A. V. ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaitoje už 2009 metus (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 39). 2010 metais atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 26797 Lt – tai matyti A. V. ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaitoje už 2010 metus (patikslinto priešieškinio priedas Nr. 35); 2011 metais atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 79589 Lt – tai matyti A. V. ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaitoje už 2012 metus, skiltyje „praėję finansiniai metai“ (2014 m. balandžio 30 d. patikslinto ieškinio priedas Nr. 3); 2012 metais atsakovas iš ūkio savo reikmėms išsimokėjo 277440 Lt – tai matyti A. V. ūkininko ūkio pinigų srautų ataskaitoje už 2012 metus (2014 m. balandžio 30 d. patikslinto ieškinio priedas Nr. 3). Vadovaujantis A. V. ūkininko ūkio apskaitos dokumentais pinigų srautų ataskaitos eilutėje III.2 „Pinigų išmokėjimas ūkininkui ir jo partneriams ar gyventojui (-)“ fiksuojami tiesiogiai išmokėti laisvi pinigai ūkininkui asmeninėms reikmėms (arba atitinkamos pajamos natūra, – kai mokama tiesiogiai iš ūkio sąskaitos) ir kad šios lėšos nebuvo panaudotos ūkininko ūkio reikmėms. Išdėstytą poziciją patvirtina ir atsakovo kartu su 2013 m. birželio 7 d. patikslintu priešieškiniu, kaip priedas Nr. 3, pateiktas balansinės sąskaitos Nr. 311 „paėmimas asmeninėms reikmėms“ išrašas už 2009 metus, kur nurodytos sumos atitinka pinigų srautų ataskaitos eilutės „pinigų išmokėjimas ūkininkui ir jo partneriams ar gyventojui“ duomenis už 2009 metus. Pateiktoje balansinėje sąskaitoje atspindėtos grynai asmeninės išlaidos.
Atsakovas, grįsdamas, kad iš ūkio išsimokėtas pinigų sumas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, nurodo, jog 6000 EUR ir 30000 Lt pervedė sūnui Ž. V., tačiau Ž. V. pavedimų darymo metu buvo pilnametis, save visiškai išlaikė, todėl toks pavedimas negali būti laikomas atliktu šeimos interesais (pavedimas padarytas be ieškovės žinios ir sutikimo). Ieškovė pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. įsiteisėjusia nutartimi, palikdamas pirmos instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą, nustatė, kad 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas išėjo iš namų ir apsigyveno Vilniuje bei neteikė išlaikymo šeimai (ieškovė negaudavo pajamų iš ūkio, šiomis pajamomis naudojosi tik atsakovas etc. ...; dalinis išlaikymo teikimas nepilnamečiui sūnui M., kuriam nuo 2010 m. balandžio 2 d. priteistas išlaikymas iš atsakovo, nėra sąlyga leidžianti daryti išvadą, jog buvo rūpinamasi šeima.“
Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas, lyginant su ieškove, gyveno prabangų gyvenimą šeimos lėšų sąskaita. Iš šeimos (ūkio) lėšų leido sau prabangias keliones: 2012 m. sausio mėnesį keliavo į Kolumbiją, kai vien skrydžio kaina į vieną pusę prasideda nuo 5000 litų; 2010 metais keliavo į Egiptą.
Vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių principu (CK 3.117 str. 1 d.), tiek ieškovė, tiek atsakovas į šią pinigų sumą turėjo lygias teises, teisę bendrai spręsti dėl šios sumos panaudojimo. Atsakovo vidutinės pajamos (tarp jų – pajamos natūra, kai asmeninės išlaidos buvo dengiamos iš ūkio lėšų tiesiogiai) per mėnesį 2007 metais buvo 7133,75 Lt (85605 Lt / 12 mėn.) arba per 3,5 mėnesio buvo 24968,13 Lt (7133,75 Lt x 3,5 mėn.). Kadangi 2007 metais šalys 3,5 mėnesio dar gyveno kartu, asmeninėm reikmėms panaudota pinigų suma mažintina iki 797057,87 Lt (822026 Lt – 24968,13 Lt). Atsakovo išsimokėta pinigų suma taip pat mažintina ieškovės per 2007 m. – 2012 m. uždirbta pinigų suma, kurią ieškovė naudojo savo (t. y. savo ir vaikų) poreikiams tenkinti. 2007 metais A. V. išmokėtas 16862,04 Lt; 2008 metais – 20594,85 Lt; 2009 metais – 16813,57 Lt; 2010 metais – 21249,26 litų ; 2011 metais – 16419,14 Lt; 2012 metais – 14989,61 Lt darbo užmokestis; iš viso per 2007 - 2012 metus – 106928,47 Lt. Kadangi 2007 metais šalys dar 3,5 mėnesio gyveno kartu, todėl iš 2007 metais gautų pajamų ieškovė atima jai išmokėtas darbo užmokesčio sumas: išmokėtą sausį (1314,08 Lt), vasarį (1511,46 Lt), kovą (1412,77 Lt), pusė sumos išmokėtos balandį (706,38 Lt), iš viso – 4944,69 Lt. Taigi, gyvenant skyrium per 2007 – 2012 metus įskaitytinai, ieškovė gavo 101983,78 litų (106928,47 Lt – 4944,69 lt) darbo užmokesčio, kuriuos panaudojo savo ir savo vaikų poreikių tenkinimui. Iš atsakovo per 2007 – 2012 metus įskaitytinai, gyvenant skyrium savo asmeninėms reikmėms išsimokėtos pinigų sumos, t. y. 797057,87 Lt, ieškovė atima atitinkamą ieškovės uždirbtą sumą, t. y. 101983,78 Lt, ir gauna, kad atsakovas savo asmeninėms reikmėms išsimokėjo 695074,09 litų daugiau, nei ieškovė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvenimo skyrium metu gavo pajamas ir jas naudojo savo poreikių tenkinimui: ieškovė išlaikė gyvenamąjį būstą, teikė išlaikymą sūnui, tenkino savo poreikius; atsakovas taip pat teikė teismo priteistą laikiną išlaikymą sūnui, tenkino savo poreikius. Už ieškovę atsakovas nedengė jokių sumų. Atsakovo pajamos, lyginant su ieškovės buvo didesnės iš esmės, todėl jis leido sau tenkinti daugiau savo poreikių. Kadangi šalys gyveno skyrium, iš gautų lėšų jokia dalis nebuvo perduodama ieškovei. Ieškovė gaudama iš esmės mažesnes pajamas, turėjo riboti savo ir sūnaus interesų tenkinimą. Ieškovė daro išvadą, jog vadovaujantis sutuoktinių lygiateisiškumo principu atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei 347537,04 Lt (695074,09 Lt / 2) dėl bendros nuosavybės sumažėjimo.
A. V. vardu su UAB SEB lizingas pasirašyta 2008 m. gegužės 14 d. sutartis Nr. 2008-050230-01, kurios pagrindu buvo išperkamas automobilis CITROEN, XSARA PICASSO, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) -finansinio lizingo sutarties grafikas pridėtas prie 2011-06-07 patikslinto priešieškinio, kaip priedas Nr. 14, - 2010-060-15 ieškinio priedai Nr. 44 ir Nr. 54. Ieškovė nurodo, jog po to, kai 2007 m. balandžio 17 d. atsakovas visiškai paliko šeimą, jis įgijo automobilį CITROEN, XSARA PICASSO, v/n (duomenys neskelbtini) be ieškovės sutikimo ir jį naudojo tik savo asmeninėms reikmėms – automobilis net neįtrauktas į ūkininko ūkio balansą. Lizingo įmokas pagal su UAB SEB lizingas pasirašyta 2008 m. gegužės 14 d. sutartį Nr. 2008-050230-01, kurios pagrindu yra buvo išperkamas minėtas automobilis, į ūkininko ūkio buhalteriją įtraukė kaip asmenines išlaidas. Ieškovė teigia, kad, vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, išlaidos automobiliui CITROEN, XSARA PICASSO, kaip ir įgytas automobilis, yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir negali būti siejamas su kokių nors bendrų poreikių tenkinimu.
Ieškovei nėra žinoma ir apie atsakovo nurodomas paskolas: 20000 Lt broliui (2007 m. ) ir 55000 Lt mamai (2009 m.). Akivaizdu, kad versiją, apie paskolas sukurta siekiant pateisinti tariamas išlaidas šeimos interesais. Atsakovas net neįrodinėja, kad pinigai realiai buvo paskolinti. Be to, jeigu tokios paskolos ir būtų, nurodytų pinigų skolinimosi atsakovas su ieškove nederino, jos sutikimo negavo. Jų šeimai pinigų skolintis nereikėjo. Atsakovas nenurodo, kam skolinosi nurodytas lėšas.
Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas be ieškovės sutikimo už žymiai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė perleido bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį keleivinį automobilį KIA, SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini) – 32910 Lt vertės (įsigijimo vertė – 82000 Lt), dėl ko sumažėjo dalintino turto vertė. Keleivinis automobilis KIA, SORENTO, v/n (duomenys neskelbtini) buvo 2003 metų gamybos ir į ūkio balansą nebuvo įtrauktas. 2008 m. balandžio 22 d. 5 metų senumo automobilis buvo parduotas atsakovo artimam draugui J. B. už 10000 litų. 2003 metų gamybos Automobilio KIA, SORENTO vidutinė rinkos vertė 2008 metų rinkos duomenimis buvo 32910 Lt, remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės duomenimis. Todėl atsakovas vienasmeniškai perleidęs šį turtą turi pareigą kompensuoti ieškovei 1/2 dalį perleisto automobilio vertės, t. y. 16455 Lt (32 910 litų / 2 d.).
2001 metais A. V. už bendras lėšas įsigijo traktorių „Valtra 8550“ raudonos spalvos, 2001 m. gamybos. Bendrojoje muitinės deklaracijoje nurodoma įsigijimo, t. y. bendroji faktūrinė traktoriaus vertė – 282510 FIM (Suomijos markių) arba 47514,77 eurų (164059 litų). 2007 m. rugpjūčio 3 d. jis parduotas atsakovo tėvui A. V.. Perleidimo metu sandorio šalys 6 metų traktorių, įsigytą už 164059 Lt, įvertino tik 12390 Lt. Atsakovo tėvas įsigijęs traktorių yra miręs. Traktoriaus vertę ieškovė įrodinėja Všl „Emprekis“ duomenimis. 2001 metų gamybos traktoriaus „Valtra“ vidutinė rinkos vertė 2007 metų rinkos duomenimis buvo 64260 Lt. Duomenų apie tai, kad už perleistą traktorių buvo atsiskaityta, nėra, todėl ieškovei akivaizdu, kad už traktorių atsiskaityta nebuvo – pinigų įnešimo į ūkio sąskaitą faktas neapskaitytas. Ieškovė teigia, kad itin brangus traktorius perleistas 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kai atsakovas šeimą paliko 2007 m. balandžio 17 d.. Atsakovo tėvas yra gimęs 1930 m., jo sveikata buvo silpna, tad poreikio ar būtinybės investuoti į tokio brangaus traktoriaus įsigijimą jis neturėjo. Atsakovo tėvas negalėjo turėti ir lėšų tokio brangaus traktoriaus įsigijimui. Įvertinus visas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas nuslėpė nuo šeimos 64260 litų vertės brangų turtą sudarydamas tariamą sandorį, kuriuo šį turtą parleido savo tėvo nuosavybėn. Atsakovas perleidęs turtą turi kompensuoti 1/2 dalį jo vertės, t. y. 32130 Lt, - šia suma prašoma nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Pažymima ir tai, kad 2014 m. sausio 3 d. pas atsakovą atvykus ekspertui M. K. vertinti turtą, šis traktorius užfiksuotas garaže, esančiame ant 0,7 ha žemės sklypo, u/n 8435-0002-0140, esančiame Šakių r. sav., Girėnų k. 2013 m. rugpjūčio 4 d. traktorius „Valtra“ buvo nufotografuotas prieš garažą Girėnuose. Atsakovas traktoriumi naudojasi iki šiol.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, kad 2007 m. liepos 12 d. atsakovas už 2360 Lt perleido trečiajam asmeniui traktorių T-25. Kaip matyti iš A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščių, šis traktorius nebuvo įtrauktas į ūkio apskaitą, todėl laikytina, kad pinigines lėšas už traktorių atsakovas vienašališkai pasisavino, dėl ko privalo kompensuoti ieškovei 1180 Lt prarasto turto vertę.
Ieškovė atkreipia dėmesį, kad A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštį už 2010 metus (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 40; 2011-06-07 d. patikslinto priešieškinio priedas Nr. 39), kurio pagrindu buvo pareikšti ankstesni patikslinto ieškinio reikalavimai, lyginant su ilgalaikio turto žiniaraščiu už 2012 metus, pastebėta, jog neliko šio kilnojamojo turto:
kultivatoriaus Kiras-3.7, - 3650 Lt vertės,ražienų kultivatoriaus Vibro flex VFM 4319, - 17 955 Lt vertės,pjūklo 346 XP, - 1355,08 Lt vertės.
Iš viso turto už 22960,08 Lt.
Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų šio turto sunaikinimą, pardavimą ar pan., todėl ieškovė laiko, kad atsakovas sumažino ūkio vertę 22960,08 Lt suma, nuslėpdamas nurodytą turtą. Atsakovas privalo kompensuoti ieškovei prarasto turto vertę 11480,04 Lt (22960,08 Lt / 2 d.).
Be to, eksperto M. K. turto ekspertizės akte nurodyta, kad 0,58 ha žemės sklype, u/n 8401-0001-0087, kadastrinis Nr. 8401/0001:87 Agurkiškės k.v., esančiame Šakių r. sav., Samuolynės k., miško vertė: 0 Lt. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodant miško vertę vadovavosi A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje nurodyta verte, kuri buvo 10850 Lt. M. K. ekspertizės akto 92-93 lapuose „Išvada 16“ dalyje nurodyta, kad miško vertė šiame sklype lygi 0 Lt, kadangi buvo įvykdytas plynas kirtimas. Ekspertas įrašė pastabą, kad „2013 m. vykdytas plynas kirtimas šiame sklype Valstybinei miškų tarnybai nedeklaruotas“. Atsakovas iškirto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį mišką be ieškovės sutikimo, taip sumažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertę. Kadangi miško nėra, atsakovas turi pareigą kompensuoti 1/2 dalį prarastos nuosavybės vertės, t. y. 5425,19 Lt.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ieškovė prašo teismo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo 414207,23 lt. (347537 lt. + 16455 lt. + 32130 lt. + 1180 lt. +11480,04 lt. + 5425,19 lt.). Ji dar nurodo, kad nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo prašo teismo atsižvelgti į tai, jog šeima ūkininkauti pradėjo nuo 1992 m. Ūkis įregistruotas daugiau kaip prieš 10 metų šeimos lėšomis. Pirmąjį žemės plotą ir techniką padovanojo ieškovės mama. Kartu į ūkį investavo ne tik bendras lėšas, tačiau ir daug darbo, po truputį ūkis pradėjo nešti vis geresnį pelną, plėsti ūkį tapo lengviau dėl jau esamo įdirbio. Atsakovas nuo 2007 m. balandžio visiškai paliko šeimą, vienasmeniškai valdė santuokoje įgytą turtą. Atsakovas pajamas gauna iš jo vardu registruoto ūkininko ūkio. Ūkininko ūkį prašo priteisti atsakovui, kadangi jis jau yra pasirinkęs šį kelią kaip profesiją. Atsakovui lieka puikiai veikiantis ūkis, kurį belieka tik palaikyti ir plėtoti, t. y. tęsti jau pradėtus darbus, planus ir pan., o ieškovės įdirbis, ta prasme, kad ūkis ir toliau dirbs pelningai ir neš dideles pajamas, liks neįvertintas, – į šią aplinkybę, ieškovė mano, būtina atsižvelgti nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo.
Atsikirsdamas į ieškovės poziciją atsakovas pažymi, kad atskirti asmeninį ūkininko turtą nuo naudojamo tiktai ūkyje yra praktiškai neįmanoma, kadangi tvarkant ūkio reikalus ūkininkas (fizinis asmuo) neišvengiamai naudojasi ir savo asmeniniu, nors ūkiui nepriskirtu turtu. Be to, net ir apskaitytas ūkyje, turtas yra laikomas asmeniniu ūkininko (fizinio asmens) turtu, kadangi ūkis nėra juridinis asmuo, neturi teisnumo, todėl ir subjektinių ar daiktinių teisių (įskaitant nuosavybės teisę) neįgyja. Asmeninių poreikių tenkinimui atsakovas panaudojo tik dalį 2007-2009, taip pat ir 2010-2012 metais iš ūkio išsimokėtų lėšų. Nurodyti pinigai (iš ūkio išsimokamos lėšos) yra neatsiejami nuo ūkio, jais mokama talkų metu už maistą, perkamos detalės, chemikalai, remontuojama technika. Šios išlaidos leidžiamos pagal galiojančius teisės aktus ir nėra prievolės jų visų įtraukti į ūkio balansą. 2007-2009 metais iš ūkio atsakovo buvo išsimokėti 428200 Lt, kurių didžioji dalis panaudota išskirtinai su ūkio veikla susijusioms reikmėms kompensuoti bei šeimos interesais:
1) 2007 metais išimta iš ūkio grynaisiais pinigais – 85605,20 Lt, iš kurių:
– 5005,20 Lt išleista įmokoms už telekomunikacijų bendrovių (TEO, Omnitel) paslaugas, kurios būtinos ūkio tinkamam funkcionavimui;
600 Lt sūnui M. V.;iš likusių 80000 Lt: 21000 Lt panaudota ūkio technikos remontui, 14000 Lt – samda talkoms (šių išlaidų apskaityti nenumato teisės aktai), 18000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams; 20000 Lt atiduota skola broliui A. V.,
ir tik 7000 Lt panaudota asmeninėms reikmėms.
2) 2008 metais išimta iš ūkio grynaisiais pinigais – 77454,80 Lt, iš kurių:
– 6524,75 Lt išleista įmokoms už telekomunikacijų bendrovių (TEO, Omnitel) paslaugas, kurios būtinos ūkio tinkamam funkcionavimui;
7329,25 Lt panaudota lizingo įmokoms už ūkyje naudotą automobilį C. P.;3600 Lt sūnui M. V.;iš likusių 60000 – 12000 Lt panaudota ūkio technikos remontui, 9000 Lt – samda talkoms (šių išlaidų apskaityti nenumato teisės aktai), 19000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams,
ir tik 20000 Lt panaudota asmeninėms reikmėms.
3) 2009 metais išimta iš ūkio grynaisiais pinigais – 275149,87 Lt, iš kurių:
– 4000 Lt išleista įmokoms už telekomunikacijų bendrovių (TEO, Omnitel) paslaugas, kurios būtinos ūkio tinkamam funkcionavimui;
12689,39 Lt panaudota lizingo įmokoms už ūkyje naudotą automobilį C. P.;6000 Lt išmokėta A. V.;8200 Lt pervesta sūnui M. V.;6000 EUR ir 30000 Lt pervesta sūnui Ž. V. (IV t., b. l. 109-110);iš likusių 160000 Lt – 24000 Lt panaudoti ūkiui technikos remontui, 11000 Lt – samda talkoms (šių išlaidų apskaityti nenumato teisės aktai), 22000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams, 55000 Lt – atiduota skola mamai, jos prašymu sumokant atsakovo tėvui A. V.,
ir 48000 Lt panaudota asmeninėms reikmėms.
Atsakovas pažymi ir teismas visiškai sutinka, jog, atsižvelgiant, kad ginčo šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2010 m. liepos 10 d., o santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.), nukrypimas nuo lygių dalių principo vertinant per 2010-2012 metais atsakovo savo reikmėms išsimokėtas ūkio lėšas, yra galimas tik lėšų, kurias atsakovas išsimokėjo iki 2010 m. liepos 10 d. atžvilgiu.
Remiantis ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išrašu už 2010 metus matyti, kad iki 2010 m. liepos 10 d. iš ūkio grynaisiais pinigais išimta 13968,19 LT, iš kurių:
10139 Lt panaudota lizingo įmokoms už ūkyje naudojamą automobilį C. P.;162 Lt panaudota už saugos paslaugas, 67,19 Lt – už elektros energiją sumokėti;2600 Lt sumokėta sūnui M. V.;1000 LT sumokėta kaip išlaidos vykdomojoje byloje.
Asmeninėms reikmėms laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 10 d. atsakovas nebuvo iš viso panaudojęs iš ūkio gautų lėšų.
Pagal pateiktus duomenis atsakovas konstatuoja, kad reikmėms, akivaizdžiai nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, per 2007-2010 metus (skaičiuojant iki 2010 m. liepos 10 d.) buvo išleista ne visa ieškovės nurodyta suma, o tik jos dalis – 75000 Lt (7000 Lt + 20000 Lt + 48000 Lt). Atsakovas dar nurodo, jog iš brolio ir mamos (tėvo) lėšas skolinosi veiklos vykdymui, o skirti lėšas pilnamečiui sūnui, pasak atsakovo, visiškai atitinka geros moralės normas.
Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė nepagrįstai reiškia pretenzijas į didesnę pinigų sumą, nei gauta 2008 m. balandžio 22 d. ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. sandoriais perleidus automobilį KIA SORENTO ir traktorių „Valtra“. Atsakovas pastebi, jog ieškovė, teigdama, kad turtas parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, neginčija sandorių, kurių pagrindu turtas parduotas, teisėtumo – tiek automobilio, tiek traktoriaus pirkimo-pardavimo sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys, ieškovė nėra įrodžiusi atsakovo nesąžiningumo ginčo turtą parduodant, todėl galiojančių sandorių duomenys, įskaitant pardavimo kainą, laikytini teisingais, kol sandoriai nepripažinti neteisėtais. Tokiu būdu, net jei ieškovei ir priklausytų kompensacija už minėtą perleistą turtą, atsakovo manymu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į didesnę sumą kaip pusė už parduotą turtą gautos kainos.
Net jei būtų pagrindas teigti, kad atsakovas pardavė ūkyje neapskaitytą automobilį KIA SORENTO už tariamai per mažą (lyginant su rinkos verte) kainą, ieškovė nepagrįstai patikslintame priešieškinyje automobilio 2008 m. turto rinkos vertę (kurios pagrindu ieškovės naudai skaičiuotina kompensacija) nurodo su PVM – 32910 L. K. matyti iš ieškovės pateikto išrašo iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės, turto vidutinė kaina be PVM sudaro 27891 LT. Iš į bylą pateiktos 2008 m. balandžio 22 d. automobilio pardavimo sutarties matyti, kad automobilį pardavė ne ūkininkas (o paprastas fizinis asmuo) A. V., nuo pardavimo kainos PVM neskaičiuotas. Kadangi fiziniam asmeniui A. V. parduodant ūkyje neapskaitytą turtą, kaina bet kuriuo atveju nebūtų apmokestinama PVM, ieškovė visiškai nepagrįstai pretenduoja į kompensaciją, apskaičiuotą nuo VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje pateiktos kainos su PVM. Taigi tuo atveju, jei Teismas spręstų, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į pusę KIA SORENTO pardavimo metu buvusios automobilio vidutinės rinkos kainos, kompensacija ieškovės naudai skaičiuotina nuo rinkos kainos be PVM (27891 Lt), bei sudarytų ne daugiau kaip pusę nurodytos kainos sumos.
Atsakovas teigia, kad ieškovė be pagrindo nurodo, neva pardavus traktorius Valtra ir T-25 gautos lėšos nebuvo apskaitytos ūkininko ūkyje. Atsakovas pastebi, kad, remiantis į bylą pateiktais įrodymais – pradiniais turto pardavimo dokumentais 2007-08-03 PVM sąskaita-faktūra GAA Nr. 9010009 ir 2007-07-12 PVM sąskaita-faktūra GAA Nr. 9010020, akivaizdu, kad turto (traktoriai Valtra ir T-25) pardavėjas yra verslo subjektas ūkininkas (ne paprastas fizinis asmuo) A. V.. Aplinkybė, kad turtas perleistas išrašant PVM sąskaitas-faktūras suponuoja, kad už nurodyto turto pardavimą gautos lėšos buvo apskaitytos ūkininko ūkyje (kad būtų priešingai, t. y. kad atsakovas apgaulingai vestų ūkio buhalterinę apskaitą, ieškovė įrodymų nepateikia). Atsižvelgiant, kad kaip pardavimo kaina gauti pinigai yra ūkio turtas, bei ūkis ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje yra dalintinas, t. y. ieškovė pretenduoja į kompensaciją už jai priklausančią ūkio dalį, nepagrįstas ir neteisėtas ieškovės reikalavimas papildomai iš atsakovo priteisti kompensaciją už parduotą turtą, kurio kaip pardavimo kaina gautos lėšos yra įtrauktos į ūkio apskaitą (t. y. ieškovės reikalavimas kaip kompensaciją gauti pusę parduotų traktorių Valtra ir T-25 vertės yra nepagrįstas).
Patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai apie abejones dėl traktoriaus Valtra perleidimo, kadangi jis užfiksuotas M. K. ekspertizės akto nuotraukose kaip esantis ūkyje, nepagrįsti. Po atsakovo tėvo, kuriam atsakovas traktorių pardavė, mirties, traktorius buvusiame tėvo vardu registruotame ūkyje nebėra naudojamas. Iškilus būtinybei, savo ūkyje traktoriumi pasinaudoja atsakovas (kad technikos nereikėtų samdyti papildomai). T. V. buvimas atsakovo ūkyje, kai nuosavybės teisė į traktorių, remiantis galiojančiais ir nenuginčytais įrodymais, buvo perleista, nepatvirtina, kad traktorius priklauso atsakovui ir nesuteikia ieškovei teisės pretenduoti į traktorių (jo vertę) santuokos nutraukimo byloje.
Atsakovas paaiškina, jog 2012 m. ūkio buhalteriniuose dokumentuose neapskaityti kultivatorius KIRAS, ražienų kultivatorius Vibro flex ir pjūklas 346 XP nusidėvėjo, todėl dar 2010 m. gegužės 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nurašyti (2010-05-31 ir 2010-12-31 ilgalaikio turto nurašymo aktai pridedami). Kadangi dalijamo turto vertė nustatoma pagal sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje esančias rinkos kainas, ieškovė nepagrįstai kelia reikalavimus nurodytų žemės ūkio padargų atžvilgiu, minėtam turtui esant beverčiam.
Atsakovo teigimu, 0,58 ha ploto sklype buvęs miškas atsakovo 2013 m. iškirstas vykdant ūkinę veiklą bei įvertinant, kad dalis medžių buvo išvartyta vėjo bei dėl amžiaus galėjo pradėti pūti. Nepriklausomai, kad ieškovė prašo dalinti šio sklypo vertę, atsakovas laiko šį žemės sklypą asmenine savo nuosavybe ir todėl mano, jog nedalintinas nei jis pats, nei ant jo augantys ar augę medžiai.
Atsakovas į bylą yra pateikęs ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išrašą už 2007, 2008, 2009 m. bei 2010 m., taip pat išsamią detalizaciją, kurią žodžiu paaiškino bylos nagrinėjimo metu. 2007 m. ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išrašas (VI tomas, b. l. 105) patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad iš 85605,20 Lt 5005,20 Lt išleista įmokoms už telekomunikacijų bendrovių (TEO, Omnitel) paslaugas, 600 Lt – sūnui M. V., tačiau atsakovas neįrodo, kad iš likusių 80000 Lt: 21000 Lt panaudotas ūkio technikos remontui, 14000 Lt – talkoms, 18000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams; 20000 Lt – atiduota skola broliui A. V.. Nors tam tikrų išlaidų apskaityti teisės aktai ir nenumato, atsakovas privalo pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes – šiuo atveju: remonto dokumentus, nuomos sutartį, komunalinių mokesčių kvitus, skolos patvirtinimą; nesant galimybei pagrįsti nurodytų aplinkybių rašytiniais įrodymais, prašyti apklausti liudytojus ir pan. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstu atsakovo nurodomą 73000 Lt sumos išleidimą ne asmeniniams poreikiams ir vertina, jog 2007 m. asmeninėms reikmėms buvo panaudota 2007 m. ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išraše nurodyta 80000 Lt suma, atmetus mokesčius ryšių bendrovėms bei 600 Lt pavedimą sūnui. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 metais šalys 3,5 mėnesio dar gyveno kartu, o atsakovo vidutinės pajamos (tarp jų – pajamos natūra, kai asmeninės išlaidos buvo dengiamos iš ūkio lėšų tiesiogiai) per mėnesį 2007 metais buvo 7133,75 Lt (85605 Lt / 12 mėn.) arba per 3,5 mėnesio buvo 24968,13 Lt (7133,75 Lt x 3,5 mėn.) – šios aplinkybės atsakovas neginčija, asmeninėms reikmėms panaudota pinigų suma mažintina iki 55031,87 Lt (80000 Lt – 24968,13 Lt).
Atsakovas nurodo, kad 2008 metais asmeninėms reikmėms panaudojo tik 20000 Lt iš 77454,80 Lt. Iš 2008 m. ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išrašo (VI tomas, b. l. 106) nustatyta, kad iš tiesų telekomunikacijų bendrovių (TEO, Omnitel) paslaugas išleista 4792,80 Lt, lizingo įmokų (kaip atsakovas nurodo, už ūkyje naudotą automobilį C. P.) sumokėta 7329,25 Lt, 982,75 Lt panaudoti draudimo įmokoms, 3600 Lt – sūnui M. V., už 750 Lt sumokėtos baudos pagal nutarimus. Teismas sprendžia, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kodėl lizingo įmokos automobilį C. P. būtų skiriamos asmeninėms atsakovo išlaidoms. Automobilis neįtrauktas į ūkio balansą, pirktas ne ūkio, bet atsakovo kaip fizinio asmens, lizingo įmokose nurodyta, kad mokama už asmeninį automobilį. Laikytina, kad atsakovas patikslintame priešieškinyje sąmoningai nurodo, jog jis naudoja automobilį ūkyje, atsižvelgdamas, kad jam tai naudinga – jau anksčiau buvo minėta, kad lizingo įmokos daugiau negu dvigubai viršija viešais duomenimis nustatytą automobilio C. P. vidutinę rinkos vertę. Kaip minėta, automobilis pirktas be ieškovės žinios, be jos sutikimo, todėl lizingo įmokos už jį priskirtinos asmeninėms atsakovo reikmėms. Kaip ir 2007 m. lėšų paėmimo asmeninėms reikmėms atveju, pripažintina, jog atsakovas neįrodo, kad 12000 Lt panaudojimo ūkio technikos remontui, 9000 Lt – samdai talkoms ir 19000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams, todėl teismas laiko asmeninėms reikmėms panaudotą ne 20000 Lt, bet 67329,25 Lt sumą.
Pagal 2009 m. ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išrašą (VII tomas, b. l. 122-123) nustatyta, kad įmokoms už telekomunikacijų bendrovių (TEO, Omnitel) paslaugas išleista 2619,61 Lt, apmokėjimams – 119,01 Lt, A. V. – 6000 Lt, panaudota lizingo įmokoms už ūkyje naudotą automobilį C. P. – 12689,39 Lt, 8200 Lt pervesta sūnui M. V., 122,23 – už el. energiją, 30000 Lt – Ž., 160000 Lt – asmeninėms išlaidoms, grąžinta 55000 Lt skola A. V., 389,63 Lt – apmokėjimas A. A. nurodytais motyvais teismas laiko nepagrįstomis 24000 Lt, panaudotą ūkiui technikos remontui, 11000 Lt – samdai talkoms, 22000 Lt – buto nuomai ir mokesčiams, sumas. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, kurioje nurodyta, jog dalinis išlaikymo teikimas nepilnamečiui sūnui M., kuriam nuo 2010 m. balandžio 2 d. priteistas išlaikymas iš atsakovo, nėra sąlyga leidžianti daryti išvadą, jog buvo rūpinamasi šeima, teismas sprendžia, kad juo labiau nėra atsakovo ir ieškovės šeimai skirti pinigai, pervesti pilnamečiui vaikui. Taigi 2009 m. atsakovas asmeninėms reikmėms panaudojo 172689,39 Lt (160000 Lt + 12689,39 Lt lizingo įmokų).
Kaip jau buvo minėta, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.), todėl. atsižvelgiant, kad ginčo šalių santuokos nutraukimo byla iškelta 2010 m. liepos 10 d., o, nukrypimas nuo lygių dalių principo vertinant per 2010-2012 metais atsakovo savo reikmėms išsimokėtas ūkio lėšas, yra galimas tik lėšų, kurias atsakovas išsimokėjo iki 2010 m. liepos 10 d. atžvilgiu.
Remiantis ūkio registro Nr. 311 (Paėmimas asmeninėms reikmėms) išrašu už 2010 metus matyti, kad iki 2010 m. liepos 10 d. iš ūkio grynaisiais pinigais išimta 13968,19 LT, iš kurių: 10139 Lt panaudota lizingo įmokoms už ūkyje naudojamą automobilį C. P.; 162 Lt panaudota už saugos paslaugas, 67,19 Lt – už elektros energiją sumokėti; 2600 Lt sumokėta sūnui M. V.; 1000 LT sumokėta kaip išlaidos vykdomojoje byloje. Nors atsakovas nurodo, jog asmeninėms reikmėms laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 10 d. nebuvo iš viso panaudojęs iš ūkio gautų lėšų, laikytina, jog jis panaudojo asmeninėms reikmėms 10139 Lt lizingo įmokas už ūkyje naudojamą automobilį C. P..
Teismas apskaičiavo, kad nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2010 m. liepos 10 d. atsakovas savo reikmėms panaudojo 360221,38 Lt sumą. Iš šios sumos ieškovė atima savo uždirbtą sumą, t. y. 101983,78 Lt, ir gauna, kad atsakovas savo asmeninėms reikmėms išsimokėjo 258237,60 Lt daugiau, nei ieškovė. Teismas sutinka su ieškove, kad atsakovo pajamos, lyginant su ieškovės buvo didesnės iš esmės, todėl jis leido sau tenkinti daugiau savo poreikių. Kadangi šalys gyveno skyrium, iš gautų lėšų jokia dalis nebuvo perduodama ieškovei. Ieškovė gaudama iš esmės mažesnes pajamas, turėjo riboti savo ir sūnaus interesų tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas turi pareigą kompensuoti ieškovei 129118,80 Lt (258237,60 Lt/ 2) dėl bendros nuosavybės sumažėjimo.
Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas perleido lengvąjį automobilį K. S., v/n (duomenys neskelbtini) bei traktorių „Valtra“, todėl sumažino dalintino turto vertę ir atitinkamai pusę sumos prašo priteisti iš atsakovo. Bylos duomenimis traktorius „Valtra“ buvo pirktas 2001 metais už 282510 Lt (II tomas, b. l. 6). Atsakovas šį traktorių už 12390 Lt pardavė savo tėvui A. V. 2007 m. rugpjūčio (V tomas, b. l. 74). Teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad ginčo turto vertė, už kurią buvo traktorius parduotas yra per maža atsižvelgiant į tai, kad traktorius buvo tik 6 metų senumo. Traktoriaus vertę ieškovė įrodinėja VšĮ „Emprekis“ duomenimis. 2001 metų gamybos traktoriaus „Valtra“ vidutinė rinkos vertė 2007 metų rinkos duomenimis buvo 64260 Lt. Duomenų apie tai, kad už perleistą traktorių buvo atsiskaityta, nėra, todėl ieškovei akivaizdu, kad už traktorių atsiskaityta nebuvo – pinigų įnešimo į ūkio sąskaitą faktas neapskaitytas. Atsakovas pastebi, jog ieškovė, teigdama, kad turtas parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, neginčija sandorių, kurių pagrindu turtas parduotas, teisėtumo – tiek automobilio, tiek traktoriaus pirkimo-pardavimo sandoriai yra nenuginčyti ir galiojantys, ieškovė nėra įrodžiusi atsakovo nesąžiningumo ginčo turtą parduodant, todėl galiojančių sandorių duomenys, įskaitant pardavimo kainą, laikytini teisingais, kol sandoriai nepripažinti neteisėtais. Tokiu būdu, net jei ieškovei ir priklausytų kompensacija už minėtą perleistą turtą, atsakovo manymu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į didesnę sumą kaip pusė už parduotą turtą gautos kainos. Pastebėtina, jog vien tai, kad traktorius parduotas artimam giminaičiui kelia atsakovui reikalavimą paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, kadangi faktinės aplinkybės liudija asmeninį atsakovo suinteresuotumą. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo tėvo sveikatą, apie tai, kad traktorius randamas atsakovo garaže, laiko labiau tikėtinais ieškovės argumentus. Ieškovės pateikta VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje nustatyta vidutinė vertė laikytina tinkama, ja remiasi ir oficialios institucijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei priteistina pusė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 2001 metų gamybos traktoriaus Valtra 2007 metų rinkos duomenimis vidutinės rinkos vertės, t. y. 32130 Lt ieškovei kompensuotina kaip sumažinto dalintino turto vertė.
2003 metais šalys buvo įgiję lengvąjį automobilį Kia, Sorento, v/n (duomenys neskelbtini) patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (I tomas, b. l. 198). Atsakovas pateikė 2008 m. balandžio 22 d. šio turto pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, jog transporto priemonė parduota už 10000 Lt (bei transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (VI tomas, b. l. 108)). Ieškovė nurodo, jog tokia pardavimo kaina yra nereali, nes neatitinka rinkos vertės, kuri, remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2008 m. buvo 32910 Lt. Atsakovas ginčija automobilio KIA SORENTO 2008 m. turto rinkos vertę, kurios pagrindu ieškovės naudai skaičiuotina kompensacija, nes ji nurodyta su PVM. Kaip matyti iš ieškovės pateikto išrašo iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės, turto vidutinė kaina be PVM sudaro 27891 Lt. Visiškai sutiktina su atsakovu, kad automobilį A. V. pardavė kaip fizinis asmuo – tai matyti iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties, taigi nuo pardavimo kainos PVM neskaičiuotas. 27891 Lt 2003 m. gamybos K. S. kaina be PVM nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis (Vii tomas, 98 b. l.). Teismas sprendžia, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į pusę KIA SORENTO pardavimo metu buvusios automobilio vidutinės rinkos kainos, kadangi jis parduotas be jos sutikimo, galimai jai nežinant, pinigais už šią transporto priemonę ji nesinaudojo, nes automobilis parduotas atsakovui šeimoje jau negyvenant, tačiau kompensacija ieškovės naudai skaičiuotina nuo rinkos kainos be PVM (27891 Lt), bei sudaro 13945,50 Lt vertę, kuri iš atsakovo priteistina ieškovei kaip kompensacija už sumažintą dalintino turto vertę.
Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštį už 2010 metus (2010-06-15 ieškinio priedas Nr. 40; 2011-06-07 d. patikslinto priešieškinio priedas Nr. 39), kurio pagrindu buvo pareikšti ankstesni patikslinto ieškinio reikalavimai, lyginant su ilgalaikio turto žiniaraščiu už 2012 metus, pastebėta, jog neliko šio kilnojamojo turto: 3650 Lt vertės kultivatoriaus Kiras-3.7, 17955 Lt vertės ražienų kultivatoriaus Vibro flex VFM 4319 bei 1355,08 Lt vertės pjūklo 346 XP, turto iš viso už 22960,08 Lt. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų šio turto sunaikinimą, pardavimą ar pan., todėl ieškovė laiko, kad atsakovas sumažino ūkio vertę 22960,08 Lt suma, nuslėpdamas nurodytą turtą, todėl privalo kompensuoti jai prarasto turto vertę 11480,04 Lt (22960,08 Lt / 2 d.).
Atsakovas paaiškino, jog 2012 m. ūkio buhalteriniuose dokumentuose neapskaityti kultivatorius KIRAS, ražienų kultivatorius Vibro flex ir pjūklas 346 XP nusidėvėjo, todėl dar 2010 m. gegužės 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. buvo nurašyti (2010-05-31 ir 2010-12-31 ilgalaikio turto nurašymo aktai pridedami). Kadangi dalijamo turto vertė nustatoma pagal sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje esančias rinkos kainas, ieškovė nepagrįstai kelia reikalavimus nurodytų žemės ūkio padargų atžvilgiu, minėtam turtui esant beverčiam.
Teismas, remdamasis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais dėl buhalterinės ir faktinės turto egzistavimo bei jo vertės neatitikimo, dar kartą pažymi, kad vien ilgalaikio turto nurašymo akto – tokio, kokį pateikia atsakovas nepakanka, jog būtų galima laikyti, jog turto nebėra ir jis neturi vertės. Iš A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščio už 2010 metus matyti, jog minėto kilnojamojo turto vertes ieškovė nurodo pagal jų įsigijimo vertę, tačiau teismas šiame sprendime jau yra pasisakęs, kad nėra realu, jog 1999 -2002 metais įsigyto turto vertė liktų tokia pati jį naudojant. Ieškovė, pažymėtina, be nuorodos į ilgalaikio turto žiniaraštį, nepateikia daugiau jokių duomenų apie kilnojamojo turto vertę. Teismas vertina, jog turto nusidėvėjimo buhalterinis paskaičiavimas yra pakankamai pagrįstas, vertinant ir realų turto nusidėvėjimą. Remdamasis tuo, jog abi šalys nepateikia pakankamai duomenų savo nurodytoms vertėms pagrįsti, remdamasis šalių lygiateisiškumo principu, teismas taiko jau anksčiau šiame sprendime taikytą būdą – iš įsigijimo vertės atima nurašymo akte nurodytą nusidėvėjimą (X tomas, b. l. 145), gaudamas preliminarią turto kainą. Taigi teismas kultivatoriaus Kiras-3.7 vertę laiko 40,31 Lt, ražienų kultivatoriaus Vibro flex VFM 4319 – 5469,51 Lt bei vertės pjūklo 346 XP – 7,36 Lt, ir pripažįsta, kad atsakovas sumažino bendro sutuoktinių turto vertę bendra minėtų kilnojamųjų daiktų verte – 5517,18 Lt. Ieškovei kompensuotina ½ sumažinto turto dalis – 2758,59 Lt.
Ieškovė patikslintame ieškinyje dar nurodo, kad santuokoje įgytas turtas buvo sumažintas 0,58 ha žemės sklype, u/n 8401-0001-0087, kadastrinis Nr. 8401/0001:87 Agurkiškės k.v., esančiame Šakių r. sav., Samuolynės k., iškirtus jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį mišką. Jo nulinę vertę turto vertinimo ataskaitoje nurodė teismo ekspertas M. K. miško vertė: 0 Lt. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodant miško vertę vadovavosi A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje nurodyta verte, kuri buvo 10850 Lt. M. K. ekspertizės akto 92-93 lapuose „Išvada 16“ dalyje nurodyta, kad miško vertė šiame sklype lygi 0 Lt, kadangi buvo įvykdytas plynas kirtimas. Ekspertas įrašė pastabą, kad „2013 m. vykdytas plynas kirtimas šiame sklype Valstybinei miškų tarnybai nedeklaruotas“. Atsakovas iškirto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį mišką be ieškovės sutikimo, taip sumažindamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertę. Kadangi miško nėra, atsakovas turi pareigą kompensuoti 1/2 dalį prarastos nuosavybės vertės, t. y. 5425,19 Lt. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad miško vertės neturi ieškovei kompensuoti, nes žemės sklypas, at kurio buvo miškas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Šis žemės sklypas buvo įsigytas atsakovui gyvenant santuokoje su ieškove, jo įsigyjimo aplinkybės jau aptartos šiame sprendime – negali būti realu, jog visai svetimi žmonės perleistų turtą, dargi patys sumokėdami už sutarčių pasirašymą. Šioje civilinėje byloje teismas pripažino, kad 0,58 ha žemės sklypas, u/n 8401-0001-0087, kadastrinis Nr. 8401/0001:87 Agurkiškės k.v., esantis Šakių r. sav., Samuolynės k., yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai bus galutinai pripažinta, kai sprendimas įsiteisės, tačiau teismas remiasi tais pačiais motyvais, laikydamas, jog atsakovas negali vienprasmiškai teigti, kad gali bet ką daryti ant savo žemės sklypo. Be to, pažymėtina, kad žemės sklypas buvo naudojamas ūkyje – kartu su 2013 m. birželio 7 d. patikslintu priešieškiniu, kaip priedą Nr. 2, atsakovas pateikė teismui A. V. ūkininko ūkio ilgalaikio turto sąrašą 2013 m. gegužės 31 d., kurio „2c“ pozicijoje 0,58 ha miškas įvertintas 10850,38 Lt. Teismas atkreipia dėmesį, jog, gyvenant santuokoje iš darbinės veiklos gautos pajamos yra ne asmeninis, bet bendrasantuokinis turtas ir priklauso šeima, taigi už parduotą mišką gautos lėšos priklausė abiem sutuoktiniams. Neturėdamas kitų vertės įrodymų, atsižvelgdamas į prieš iškirtimą buvusią miško vertę, kurios atsakovas neginčijo, teismas sprendžia, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 1/2 dalis prarastos nuosavybės vertės, t. y. 5425,19 Lt, kompensacija.
Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 183378,08 Lt kompensacija už sumažintą dalintino turto vertę.
Dėl prievolių kreditoriams
Abi šalys nenurodė nei bendrų, nei asmeninių prievolių kreditoriams ir abi laiko, kadangi vienintelės mokėtinos sumos yra įtrauktos į ūkio balansą, taigi – ūkio. Jas buvę sutuoktiniai atima iš viso ūkio turto ir tokiu būdu gauna galutinę turto vertę. Tokia logika rėmėsi ir teismas, apskaičiuodamas ūkio vertę. Skirtingas mokėtinų sumų ir finansinių įsipareigojimų jau buvo aptartas skyriuje dėl ūkio vertės nustatymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-653-601/2013 Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo buvo panaikintas. Kauno apygardos teismas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikino, nes byla dalyje dėl turto padalijimo (šioje dalyje susidaro didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų) buvo perduota nagrinėti iš naujo, todėl visos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą. Kauno apygardos teismas panaikino sprendimą dėl visų bylinėjimosi išlaidų, nepalikdamas dalyje ir dėl reikalavimo nutraukti santuoką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl šiame sprendime sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, jis išsprendžiamas ir dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su santuokos nutraukimu, nors Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs ir šis klausimas šiame sprendime nebuvo nagrinėjamas.
Ieškovė teismui pateikdama ieškinį, šio reikalavimus apmokėjo 6167 Lt (300 Lt + 500 Lt + 5367 Lt) žyminiu mokesčiu (I tomas, b. l. 30; II tomas, b. l. 140, 141). Nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovė teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi buvo atleista. Taip pat ieškovė sumokėjo 4840 Lt ir 9000 Lt už ekspertizių atlikimą (IV tomas, b. l. 141, VIII tomas, b. l. 175).
Už advokato paslaugas A. V. yra sumokėjusi 12000 Lt (XI tomas, b. l. 35-36).
Atsakovas už priešieškinį apmokėjo 5663 Lt (1000 Lt + 4663 Lt) (III tomas, b. l. 84; IV tomas, b. l. 6). Likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atsakovui teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.
Įrodymų apie apmokėtas teisines paslaugas, suteiktas A. V., byloje nėra.
Šiuo atveju ieškovė byloje reiškia kelis savarankiškus reikalavimus, kurie turi būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 135 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą priteisti neturtinę žalą – 450 Lt, dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise turi būti apmokėtas 10652 Lt, reikalavimas sumokėti kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turo vertę turėtų būti apmokėtas 5190 Lt, reikalavimas priteisti kompensaciją už sumažintą dalintino turto vertę turėtų būti apmokėtas 4668 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Iš viso ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teisme turi būti apmokėti 21095 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.
Atsakovas taip pat byloje reiškia kelis reikalavimus, kurie turėtų būti apmokami pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Už reikalavimą nutraukti santuoką turi būti mokamas 135 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl turto padalinimo priteisiant asmeninės nuosavybės teise turi būti apmokėta 14842 Lt. Iš viso atsakovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme turi būti apmokėti 14977 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.
Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų pobūdį, sprendžia, kad patikslintas ieškinys patenkintas 80 proc., atitinkamai buvo tenkinta 20 proc. patikslinto priešieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 9600 Lt (80 proc.) bylinėjimosi išlaidos ir 11072 Lt ekspertizės išlaidos.
Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį žyminio mokesčio mokėjimas skirstytinas taip:
1) ieškovei priteistina iš atsakovo 4933 Lt jos sumokėto 6167 Lt žyminio mokesčio dalis (80 proc.);
2) ieškovės neapmokėta 14928 Lt žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai ir yra 11942 Lt, kuri valstybei priteistina iš atsakovo;
3) iš ieškovės atsakovui priteistina 20 proc. dydžio jo sumokėto 5663 Lt žyminio mokesčio, t. y. 1133 Lt;
4) iš atsakovo valstybei priteistina 7451 Lt, t. y. 80 proc. jo nesumokėtos mokesčio dalies;
5) iš ieškovės valstybei priteistina 20 proc. dydžio atsakovo nesumokėtos 9314 Lt žyminio mokesčio dalies, t. y. 1863 Lt;
Užskaičius šalims tarpusavyje vienas kitam reikėsiančias sumokėti žyminio mokesčio dalis, iš atsakovo ieškovei priteistina 3800 Lt žyminio mokesčio dalis; iš ieškovės valstybei priteistina dalis žyminio mokesčio už atsakovo patenkintus reikalavimus – 1863 Lt, o iš atsakovo valstybei priteistina 11942 Lt nesumokėto žyminio mokesčio už ieškovės patenkintus reikalavimus bei 7451 Lt už jo atmestus reikalavimus, iš viso 19393 Lt.
Analogiškai priteistinos ir teismo patirtos 389 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims: 78 Lt iš ieškovės, o 311 Lt iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti ieškovės A. V. ir atsakovo A. V. bendrąja jungtinės nuosavybės teise santuokoje gytą turtą:
4,0600 ha žemės sklypą, u/n 8468-0001-0220, esantį Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., registruotą A. V. vardu, 10240 Lt vertės.7,100 ha žemės sklypą, u/n 8401-0001-0086, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., registruotą A. V. vardu, 59230 Lt vertės.0,5800 ha žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., registruotą A. V. vardu, 564 Lt vertės.
Pripažinti ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:
0,0759 ha žemės sklypą, u/n 8486-0014-0023, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 13000 Lt vertės;gyvenamąjį namą, u/n 8498-8000-8018, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 190000 Lt vertės.ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6034, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 11000 Lt vertės.ūkinį pastatą, u/n 8498-8003-6023, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, pastatas sunaikintas.viralinę, u/n 8498-8003-6045, esančią (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 1900 Lt vertės.kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, u/n 8498-8000-8050, esančius (duomenys neskelbtini), registruotus A. V. vardu, 100 Lt vertės.0,0600 ha žemės sklypą, u/n 8478-0003-0105, esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, 3000 Lt vertės.4,8090 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0115, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 51100 Lt vertės.20,0002 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0085, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 214000 Lt vertės.12,6600 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0084, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 127400 Lt vertės.3,9900 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0011, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., 42400 Lt vertės.4,0600 ha žemės sklypą, u/n 8468-0001-0220, esantį Šakių r. sav., Griškabūdžio sen., Pentviršių k., 10240 Lt vertės;lengvąjį automobilį T. C., v/n (duomenys neskelbtini) 1050 Lt vertės.
Pripažinti atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:
Ūkininko ūkį, ūkio kodas 7455077, registruotą Šakių r. sav., Sintautų sen., Skaistgirių k., 726409,47 Lt vertės.0,7000 ha žemės sklypą, u/n 8435-0002-0140, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, 5000 Lt vertės.0,4900 ha žemės sklypą, u/n 4400-0522-2117, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, 4900 Lt vertės.0,5300 ha žemės sklypą, u/n 4400-0057-6578, esantį Šakių r. sav., Šakių sen., Girėnų k., registruotą A. V. ir A. V. vardu, 5000 Lt vertės.12,7800 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0088, esantį Šakių r. sav. Sintautų sen., Skaistgirių k., registruotą A. V. vardu, 124700 Lt vertės.9,8200 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0123, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruotą atsakovo A. V. vardu, 102000 Lt vertės.3,0400 ha žemės sklypą, u/n 8464-0006-0305, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruotą atsakovo A. V. vardu, 31000 Lt vertės.0,9000 ha žemės sklypą, u/n 4400-0523-5481, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Lepšių k., registruotą atsakovo A. V. vardu, 6800 Lt vertės.7,100 ha žemės sklypą, u/n 8401-0001-0086, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Ragiškės k., registruotą atsakovo A. V. vardu, 59230 Lt vertės.0,5800 ha žemės sklypą, u/n 8401-0001-0087, esantį Šakių r. sav., Lukšių sen., Samuolynės k., registruotą atsakovo A. V. vardu, 564 Lt vertės.7000 Lt vertės traktoriaus priekabą (PTS 9), v/n (duomenys neskelbtini), 295,59 Lt vertės sėjamąją SPU-4,543,85 Lt vertės volus,4594,60 Lt vertės HARDI purkštuvą 363-MA-1000-BK/5-15-HFM,561,66 Lt vertės krūmapjovę,522,38 Lt vertės aukšto slėgio plovimo aparatą,5092 Lt rotacinę šienapjovę.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209511,78 Lt (dviejų šimtų devynių tūkstančių penkių šimtų vienuolikos litų, 78 centų) kompensaciją ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už atsakovui atitenkančią didesnę dalintino turto vertę.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 183378,08 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių litų, 8 centų) kompensaciją ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už sumažintą dalintino turto vertę.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25605 (dvidešimt penkių tūkstančių šešių šimtų penkių litų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19393 Lt (devyniolikos tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt trijų litų) žyminio mokesčio dalį valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1863 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt trijų litų) žyminio mokesčio dalį valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Priteisti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 311 Lt (trijų šimtų vienuolikos litų) teismo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą šalims valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78 Lt (septyniasdešimt aštuonių litų) teismo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą šalims valstybei (įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.