- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-273-825/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06481-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- E. S.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant V. D., I. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovėms advokato padėjėjai K. B., advokatei Aušrai Ručienei, išnagrinėjęs E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.39 val., prie (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus ir matomumą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į tvoros betoninį stulpą, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir stulpas. Po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
E. S. nepripažįsta pažeidimų, nes ne taip buvo. Važiavo į kiemą apsisukinėti. Rrugpjūčio 10 dieną, apie 22 valandą. Važiavo su E. S. automobiliu Opel Astra. Dar važiavo draugas, Ž. Š., kur gyvena nežino. Paskambino draugas Ž. Š. ir paprašė, kad jį pasiimtų. Pasiėmė jį. Važiavo apsukti į kiemą, kur įvyko eismo įvykis. Įvažiavo į kiemą, nes nebuvo kur apsisukti. Apsisukinėjo ir atbėgo du girti vyrai, pradėjo tempti iš mašinos. Buvo su saugos diržu, tai neištraukė. Atleido vairą, tuo metu paspaudė gazą ir atsitrenkė į stulpą. Įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal, paskui į priekį ir išvažiavo. Jie mėtė į mašiną akmenimis, dar žymių liko. Važiavo namo, buvo labai išsigandęs. Nuo ten iki namų gal 10-12 kilometrų. Įvyko autoįvykis, pasišalino iš įvykio vietos. Per juos padarė autoįvykį, ne dėl savo kaltės. Nesikreipė į policiją dėl šio įvykio. Su nukentėjusiais nesusisiekė. Gali atlyginti žalą. Nesusisiekė, nes neatsiminė kur gyvena.
Liudytoja J. S. paaiškino, kad rugpjūčio 10 dieną E. S. su drauge išvažiavo vakare. Jis grįžo dar dvyliktos nebuvo. Matė išėjusi į lauką, kad automobilis apdaužytas, priekinis buferis įdaužtas. Sugrįžęs sūnus pasakė, kad atsitrenkė į bloką. Sakė gal policijai reikia pranešti, jis pasakė, kad juos užpuolė ir pabėgo. Jie tikrai visi drebėjo iš baimės.
Liudytoja E. S. paaiškino, kad važiavo pasiimti E. draugo. Įvažiavo į kiemą, nespėjo apsisukti ir iš namo išbėgo du vyrai. Pradėjo mėtyti akmenimis, paėmę nuo žemės. Pribėgo prie vairuotojo durelių, vienas atidarė ir pradėjo temti iš mašinos S. S. pradėjo važiuoti į priekį. Atsitrenkė į betoninį stulpą, kuris buvo prie kelio. Neišlipo. Viskas vyko staigiai. Atsitrenkė, pavažiavo atgal ir išvažiavo. Važiavo iki E. namų. Važiuoti reikėjo toli, gal 10 minučių važiavo. Išėjo mama pažiūrėti automobilio.
Liudytojas V. Š. paaiškino, kad miegojo. Pamatė šviesas. Pažiūrėjo per langą ir pamatė baltą Opel mašiną. Apsisukinėjo link garažo. Pavažiavo atbulas iki garažo, paskui į priekį ir peršoko per stulpą gulintį ir atsitrenkė į stulpą. Kažkada ten buvo seni vartai, tėvas vartus nuėmė, o stulpas stovi. Stulpas lūžo per pusę ir į eglę atsitrenkė. Išėjo į lauką, jau nieko nerado. Žala padaryta, jeigu stulpą nuvertė. Nežino, kur akmenimis juos apmėtė. Tą dieną name jokių sueigų nebuvo.
Liudytojas R. K. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad į stulpą atsitrenkė automobilis. Įvykio vietoje buvo naktį. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Nuvykęs matė pasvirusį stulpą, tvoros tvirtinimo. Automobilio nebuvo. Pasitiko atrodo kaimynas, kažkoks vyriškis buvo. Įvykio vietoje buvo rasta baltos spalvos mašinos detalė. Nurodė, kad automobilis išvertė stulpą. Nubraižė schemą, nufotografavo. Braižant schemą nieko nebuvo, tik vėliau savininkė namo atėjo, pareiškė žalą. Kai atvyko buvo keletą neblaivių asmenų, kai suprato, kad turi reikalą su policijos pareigūnais, tai visi išbėgiojo. Vietiniai buvo ar iš kiemo. Vienas net pro langą į antrą aukštą įlipo. Automobilis buvo vėliau nustatytas. Vienas iš asmenų pranešė, kad įtaria kad tas automobilis gali būti. Buvo nurodytas automobilio numeris, buvo nustatytas vairavęs asmuo. Jis pasakė, kad iš įvykio vietos pabėgo, nes buvo kažkokių asmenų apmėtytas akmenimis.
Liudytojas Ž. Š. paaiškino, kad girdėjo mašinos ūžimą. Išėjo pasižiūrėti. Pravažiavo balta mašina. Paskui brolis pasakė, kad Opel. Pasikalbėjo su broliu, V. Š., jis miegojo pas mamą namuose. Daugiau nepamena ar kas buvo išėjęs. Paskambino policijai, kuri atvyko gal po 40 minučių. Buvo kai atvyko policija, buvo brolis. Gal brolio vaikai buvo grįžę, vaikai jau suaugę. Gal su draugais buvo grįžę. Kai atvažiavo policija, visi priėjo.
Liudytoja O. Š. paaiškino, kad pamatė pro langą šviesas. Mašina apsisuko ir trenkėsi į stulpą. Po smūgio išėjo, mašina jau nuvažiavo. Atsitrenkė į stulpą, netoli namo. Vartų stulpas. Jis stovi vietoje. Šie vartai jau nenaudojami, vartų nėra, tik stulpai likę.
Liudytojas T. Š. paaiškino, kad nebuvo ten, ten neregistruotas. Dėdė Žydrūnas, nežino, dėl ko paminėjo. Ten atvažiuoja tris kartus per metus. Dėdė gal ir galėjo apsirikti.
Liudytojas G. Š. paaiškino, kad kažkas atlėkė, stulpą išvertė ir viskas. Miegojo pas močiutę, pirmam aukšte, naktį išgirdo garsą. Didelį, jei prikėlė iš miegų. Tėvą sutiko virtuvėje, ėjo žiūrėti, kas vyksta. Pamatė nuvažiuojančią mašiną iš kiemo. Policijai paskambino tėvas, policija už 1 val. atvažiavo. Automobilis išvertė stulpą. Išėjo į lauką, buvo atėjęs dėdė, tėvas. Tik išėjus stovi stulpas - betoninis, ten tokia tvora turi būti, vartų sąrama ir dabar jis yra išverstas. Automobilio nebandė vytis, nebandė sustabdyti, toli buvo, niekas nemėtė akmenų.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad šis įvykis tiriamas jų draudimo bendrovėje. Apžiūrinėjo žalų departamento ekspertas. Išmokos dydis sudaro 289,75 litus. Įvykio tariamas kaltininkas nepateikė automobilio apžiūrai, neakcentavo, kad jis neatsakingas už auto įvykį.
Liudytojas S. K. paaiškino, kad teko susidurti su šia byla. Pirmąkart paklausimas iš kelių policijos dėl draudimo, sekantį kartą Kauno apylinkės teismo paklausimas, pateikė draudimo sutarties kopiją, sąmatą, mokėjimo nurodymą. Žalą nustatinėjo administruojantis žalą darbuotojas.
Pažeidimų faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3 - 4), paaiškinimais (b. l. 5 - 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 8), fotolentelėmis (b. l. 9 - 14), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 15), kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
E. S. neginčija ir pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.39 val., prie (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus ir matomumą, susidarius aplinkybėms, nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, atsitrenkė į tvoros betoninį stulpą, dėl ko buvo sugadintas automobilis ir stulpas. Be to, šis pažeidimas įrodomas tiek liudytojų J. S., V. Š., R. K., Ž. Š., O. Š., G. Š. paaiškinimais, kurie matė arba sudaužytą automobilį, arba tvoros betoninį stulpą. Tai patvirtino ir liudytoja E. S. betarpiškai dalyvavusi autoįvykyje. Atmestinas motyvas, kad tvoros betoninio stulpo nuosavybė nėra įregistruota (57 – 61 b. l.), nes tvoros betoninio stulpo nuosavybė nėra atskirai registruojama, be to, tvoros betoninio stulpo sugadinimo faktą nustatė ir BTA draudimas (63 – 67, 75 – 86, 104 – 120). BTA draudimas sumokėjo O. Š. 289,75 litus žalos atlyginimo (66 b. l.). Šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. K., S. K.. E. S. šių aplinkybių BTA draudimui neginčijo, nors liudytojo J. K. teigimu turėjo tokią galimybę. Tai, kad tvoros betoninis stulpas apgadintas patvirtina ir fotonuotraukos esančios byloje (b. l. 9, 76, 77), be to ir pateiktos E. S. gynėjų (b. l. 88). Kad buvo apgadintas ir automobilis patvirtino pats E. S., liudytojos E. S., J. S.. Tai patvirtina ir ir fotonuotraukos esančios byloje (b. l. 12 - 14). Tai, kad J. S. nurodė, kad pretenzijų dėl apgadinto automobilio neturi (b. l. 74), nepaneigia automobilio apgadinimo fakto.
E. S. ginčija ir nepripažįsta 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 23.39 val., prie (duomenys neskelbtini), tyčia po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-930-785/2014; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/864825) [2014-10-01]).
E. S. suvokė apie jo padarytą eismo įvykį, nes tai pripažino jis pats, taip nurodė liudytoja E. S..
Aptarti duomenys leidžia teigti, kad E. S., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą, t. y. E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus.
Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis E. S. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoje to E. S. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 231.1 punkto reikalavimus.
Teismas atmeta E. S. paaiškinimus, kad pasišalino iš įvykio vietos dėl galimo smurto, nes niekas jam netrukdė išvengus galimo smurto, per toli nenutolus nuo įvykio vietos, informuoti policijos pareigūnus apie abu įvykius – autoįvykį ir galimą smurtą. Teismas kritiškai vertina E. S. paaiškinimą, kad prieš jį po autoįvykio buvo galimai panaudotas ar galėjo būti panaudotas smurtas, kaip jo gynybinę poziciją, siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes jokių objektyvių įrodymų dėl jo nurodomų aplinkybių nėra. Ant automobilio matomi pažeidimai galėjo būti padaryti tiek dėl paties autoįvykio, tiek dėl asmens važiavimo ypatumų. Liudytojos E. S. paaiškinimus dėl galimo užpuolimo po autoįvykio teismas vertina kritiškai kaip siekį padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės.
Tai, kad po autoįvykio buvo didelis asmenų judėjimas įvykio vietoje, natūralu, nes ir pats E. S. pripažįsta, kad autoįvykio metu buvo smūgio garsas, todėl susirinko žmonės. Tai, kad atvykus policijai asmenys nenorėjo bendrauti su pareigūnais, nuo jų slėpėsi, nėra neįprasta.
Teismas šioje byloje nenagrinėja tokių asmenų tokio elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
E. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pripažino padaręs pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).
Teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-6-1411/2012, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. ATP-200-200/2013 paliko galioti, nurodė, kad: “Skiriant nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, atsižvelgiama į tai, kad automobilio VW Golf vertė nedidelė, nukentėjusysis jį įvertino 2000 Lt. Padaryti sugadinimai nežymūs, iš esmės neturėjo įtakos transporto priemonės prekinei išvaizdai, o jų remontas palyginti nebrangus- nukentėjusysis nurodė, kad durelių perdažymo kaina apie 300- 400 Lt, tačiau jos surūdijusios. Šoninis veidrodėlis savo funkcionalumo po įvykio neprarado ir naudojamas iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad S. B. pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, teismo nuomone įstatyme numatytas teisės atėmimo minimalus terminas 3 metai, akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų ir trumpintinas.”
Byloje nėra duomenų, kad E. S. pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam ar siekdamas išvengti atsakomybės už kitą sunkų teisės pažeidimą. Įvertinus šias aplinkybes visumoje, teismo nuomone įstatyme numatytas teisės atėmimo minimalus terminas 3 metai, akivaizdžiai neatitinka protingumo kriterijų ir trumpintinas.
Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str.) ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nutartis Nr. ATP-1370-508/2013).
Teismas atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai nėra žymūs, į E. S. asmenį, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas asmens nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taiko Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų, t. y. 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų, t. y. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų, t. y. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.