Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui, advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovų M. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliukai Klaipėdoje“ atstovui, advokatui Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams M. C. ir uždarajai akcinei bendrovei „Sandėliukai Klaipėdoje“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Vakaro Mozaika“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. birželio 3 d. trys sutarties šalys: M. C. (Laiduotojas), UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (Skolininkas) ir AB „Lietuvos draudimas“ (Kreditorius) sudarė laidavimo sutartį Nr. 545856549. Šia sutartimi šalys susitarė, kad Laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jeigu Skolininkas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimą raštą bei draudimo polisą neviršijant 56 549,49 Eur laidavimo sumos.

18. Nustatyta ir tai, kad analogišką sutartį su identiškomis sąlygomis 2019 m. birželio 3 d. sudarė ir sutarties šalys: UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ (Laiduotojas), UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (Skolininkas) ir AB „Lietuvos draudimas“ (Kreditorius).

20. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad minėtos laidavimo sutartys ir draudimas buvo sudaryti dėl to, kad Rangovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (teisių perėmėja MB „Vakaro Mozaika“) ir Užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 29 d. sudarė Rangos sutartį Nr. J9- 1735 (toliau - ir Sutartis).

21. Šia rangos sutartimi šalys Rangovė UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (teisių perėmėja MB „Vakaro Mozaika“) ir Užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija susitarė, kad sutarties objektas – Klaipėdos Žaliakalnio gimnazijos, esančios Galinio Pylimo g. 17, Klaipėdoje, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbai pagal parengtą techninį projektą. Sutarties kaina – 1 130 989,88 Eur, įskaitant visus mokesčius ir pridėtinės vertės mokestį.

22. 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Vakaro mozaika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vakaro mozaika“ patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos, nuostolių bei delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „OR Consulting“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Vauksa“ ir nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu konstatavo, jog ištyręs visumą įrodymų byloje, atsižvelgdamas į nustatytas Sutarties vykdymo aplinkybes, daro išvadą, kad bylos duomenys sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį joje numatytais esminio Sutarties pažeidimo pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Sutarties 16.1, 16.2 papunkčiai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–178, 185 straipsniai).

24. Nagrinėjamu atveju, ginčas tarp ieškovės (Rangos sutarties Draudiko) ir atsakovų (Rangos sutarties laiduotojų) kilo dėl to, ar atsakovai turi solidarią pareigą atlyginti ieškovei jos išmokėtą draudimo išmoką už Rangovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ (teisių perėmėja MB „Vakaro Mozaika“) netinkamai įvykdytą Rangos sutartį, kuri buvo Užsakovės vienašališkai nutraukta dėl Rangovės kaltės dėl esminių sutarties pažeidimų.

25. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodo, jog nesutinka, kad šiuo atveju draudimo bendrovė turėjo pagrindą išmokėti Užsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai visą laidavimo raštuose nurodytą sumą jos patirtiems nuostoliams padengti. Pažymėjo, jog didele dalimi rangos sutartis buvo įvykdyta, o be to, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ taip ir neatgavo aikštelėje likusių statybinių medžiagų.

26. Priešingai nei nurodo atsakovų atstovas, advokatas S.Tamošaitis, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog iš ginčo Rangos sutarties dėl jos netinkamo įvykdymo Užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patyrė 92 905,16 Eur dydžio nuostolius.

27. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti duomenys: Užsakovės susirašinėjimas su draudiku (ieškove), Užsakovės draudikui pateiktos PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai su nauju rangovu UAB „Klaipėdos apdaila“, savivaldybės sudarytos komisijos protokolas Nr. VS-8224, papildomas susitarimas su nauju rangovu UAB „Klaipėdos apdaila“.

28. Tokiu būdu, matyti, jog ieškovė draudikė išmokėjo Užsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai apie 60 procentų jos iš netinkamai vykdytos Rangos sutarties patirtų nuostolių, kurių suma neviršija Laidavimo sutartimis aptartos maksimalios draudimo sumos ir buvo pagrįsta draudikei pateiktais rašytiniais įrodymais.

29. Nagrinėjamoje byloje UAB „Išskirtinio būsto statyba“ prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas buvo užtikrintas su atsakovais sudarytomis laidavimo draudimo sutartimis. Taigi, šalių ginčas šioje byloje kilo iš laidavimo draudimo civilinių teisinių santykių, todėl jam spręsti taikoma draudimą reglamentuojančių teisės normų visuma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987–6.1018 straipsniai, Draudimo įstatymo nuostatos).

30. Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad laidavimo draudimas priskiriamas ne gyvybės draudimo šakai.

31. Kasacinis teismas, aiškindamas minėtą įstatymo normą, yra nurodęs, kad laidavimo draudimo sutartis turėtų būti suprantama kaip sutartis, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja naudos gavėjui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008).

32. Ginčo dėl to, kad ieškovė pagrįstai vienašalį Rangos sutarties nutraukimą ir su tuo susijusių nuostolių atsiradimą dėl Rangovo kaltės pripažino draudiminiu įvykiu, bylos nagrinėjimo metu nekilo.

33. Be kita ko, tą pačią aplinkybę patvirtino ir teismai, pasisakydami dėl vienašališko Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo (22-23 punktai).

34. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, teigia, kad užsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepatyrė tokio dydžio tiesioginių nuostolių ir jų neįrodė, kad nebuvo pagrindas išmokėti būtent maksimalią Laidavimo draudimo sutartyse nurodytą išmoką.

35. Teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta remdamasis 26-27 punktuose aptartais bylos duomenimis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

36. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalį, draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

37. Draudimo dokumentuose nustatyta, kad draudimo objektas yra naudos gavėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievolių ar jų dalies pagal rangos sutartį neįvykdymu. Taigi, pagal laidavimo draudimo sutartis, draudžiamasis įvykis yra Rangos sutarties neįvykdymas arba netinkamas jos įvykdymas.

38. Laidavimo draudimo sutarties esmė ta, kad draudikas užtikrina, jog draudėjas (rangovas), įsipareigojęs užsakovui atlyginti nuostolius, įvykdys šią savo prievolę, o jei jos neįvykdys draudėjas, tai šią prievolę laidavimo draudimo sutarties pagrindu už jį įvykdys draudikas.

39. Taigi, laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutarčių porūšis. Pagal šią sutartį draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, lygią naudos gavėjo patirtiems nuostoliams.

40. Nagrinėjamu atveju, atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse Nr. 545856549 šalys susitarė, kad Laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jeigu Skolininkas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimą raštą bei draudimo polisą neviršijant 56 549,49 Eur laidavimo sumos.

41. Be to, šalys susitarė ir dėl to, kad „Skolininkas ir Laiduotojas po pirmo raštiško Kreditoriaus reikalavimo įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas pilnai ir besąlygiškai atlyginti Kreditoriui jo mokėtas sumas atlikimo laidavimo draudimo rašte Nr. 545856549 nurodytam Užsakovui pagal atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 545856549. Kreditorius neprivalo pagrįsti ar pateikti Skolininkui ir Laiduotojui priežasties dėl kurios sumokėjo užsakovui nurodytas sumas“.

42. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į laidavimo draudimo sutarties esmę, teismas konstatuoja, kad ieškovė įsipareigojo ir pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką Užsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, todėl atsakovams kyla pareiga vykdyti sudarytų Laidavimo sutarčių nuostatas ir sumokėti Draudikei jos išmokėtą išmoką.

43. Pažymėtina, kad laidavimo draudimo atveju, draudikas, įvykdęs draudėjo prievolę užsakovui ir išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja reikalavimo teisę į draudėją išmokėtos sumos apimtimi. Draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai; kaltė; žala bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.

44. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, žalos (nuostolių) dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo.

45. Aukščiau aptarti bylos duomenys, minėti teismų sprendimai (22-23 punktai) neginčytinai patvirtina, jog dėl kilusio draudiminio įvykio buvo nustatyta būtent Rangovės UAB „Išskirtinio Būsto Statyba“ kaltė, žala buvo apskaičiuota ir išmokėta pagrįstai remiantis surinktais rašytiniais įrodymais, ginčo dėl priežastinio ryšio bylos nagrinėjimo metu taip pat nekilo.

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai yra solidarūs laiduotojai pagal sudarytas laidavimo sutartis. UAB „Išskirtinio būsto statyba“ teises pagal minėtą Rangos sutartį yra perėmusi MB „Vakaro Mozaika“, kuri byloje įtraukta trečiuoju asmeniu.

47. LR CK 6.81 straipsnis numato, kad 1. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. 2. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. 3. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

48. LR CK 6.82 straipsnis numato, kad 1. Jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Priešingu atveju skolininkas turi teisę pareikšti atgręžtiniam laiduotojo reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis galėjo reikšti kreditoriui. 2. Laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę.

49. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, ieškovė Draudikė išmokėjusi draudimo išmoką, pasirinko teisę reikšti reikalavimą laiduotojams pagal laidavimo sutartis ir tokią teisę jai numato aukščiau aptartos LR CK nuostatos, todėl nagrinėjamu atveju res judicata reikšmę turinčių teismų sprendimų nustatymas atsakovams neturi teisinės reikšmės, kadangi ginčas kyla būtent iš sutartinių laidavimo draudimo teisinių santykių, kurie grindžiami šalių sudaryta rašytine sutartimi, LR CK 6 knygos nuostatomis.

50. Atsakovų atstovas advokatas S. Tamošaitis bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą ginčui taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Nurodė, jog ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų senaties terminą, nes ieškinys teismui pateiktas tik 2023 m. vasario 20 d., o sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2020 m. spalio 1 d., be to, laidavimas buvo terminuotas iki 2021 m. sausio 2 d.

51. Bylos duomenimis nustatyta, jog dėl vienašalio Rangos sutarties nutraukimo vyko teisminiai procesai, kurie pasibaigė 2022 m. spalio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.

52. Sprendimas dėl draudimo išmokos Nr. 2494446 priimtas 2023 m. sausio 6 d. ir tą pačią dieną buvo išsiųsti pranešimai apie žalos atlyginimą tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tiek ir atsakovams. Draudimo išmoka pervesta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 2023 m. sausio 9 d., mokėjimo nurodymu Nr. 26632029.

53. Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, taikyti atsakovų atstovo prašomą senaties terminą ir konstatuoti, jog jis buvo praleistas pagrindo nėra.

54. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis).

55. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

56. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

57. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagrįstas pateiktais paskaičiavimais, įrodytas, todėl tenkintinas.

58. Apibendrinant aukščiau aptartas faktines aplinkybes, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 1130 Eur žyminio mokesčio ir 570 Eur advokato R. Baliūčio teisinei pagalbai apmokėti, viso 1700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovų M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ , įmonės kodas 303157668, solidariai 56 549,49 Eur išmokėtos draudimo išmokos; 201,41 Eur kompensacinių palūkanų ir 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovo M. C. 5 procentų, o iš atsakovo UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 56 750,90 Eur už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.