- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-1349-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17994-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Skolininkas
- R., R. K.
- Kreditorius
- G. Š.
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria, patenkinus antstolės prašymą, buvo išaiškintas 2012 m. birželio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-355-429/2011 vykdymas dalyje dėl durų užmūrijimo, civilinėje byloje Nr. 2-355-429/2011 pagal pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims išieškotojui G. Š. ir skolininkei R. K. dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė R. S. pareiškimu (b.l. 3) kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto 2012 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-355-429/2011, vykdymą dalyje dėl durų, esančių patalpoje 1-5/1,5 kv.m užmūrijimo, t. y. prašydama išaiškinti, ar lauko durys, esančios minėtoje patalpoje, turi būti užmūrytos iš išorės ar iš vidaus. Pareiškėja nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-355-429/2011, kuriame nurodyta, kad R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo lėšomis užmūrija lauko duris, esančias patalpoje 1-5/1,5 kv.m ir įsipareigoja įrengti priestato vandens nubėgimą (dėl per didelio priestato aukščio esančioje „kišenėje“). R. K. užmūrijo lauko durų angą tik iš vidaus pusės, iš lauko pusės palikdama įstatytas duris, todėl, išieškotojo manymu, teismo sprendimas įvykdytas netinkamai, kadangi durys turėtų būti užmūrytos ir iš lauko pusės tam, kad durų nebūtų. Užmūrytos lauko durys reiškia, kad lauko durų nėra, o jų vietoje yra mūras, kadangi skolininkė bet kada gali išardyti vidinį užmūrijimą, o iš lauko pusės to nesimatys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi (b.l. 39-41) antstolės R. S. prašymą patenkino, išaiškino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto 2012m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-355-429/2011, vykdymo tvarką dalyje dėl durų, esančių patalpoje 1-5/1,5 kv.m. užmūrijimo: durys patalpoje 1-5/1,5 kv.m turi būti užmūrytos ir iš išorės ir iš vidaus (tai gali atlikti ne tik pati skolininkė R. K. savo lėšomis ir sąnaudomis, bet ir išieškotojas G. Š. savo sąnaudomis ir lėšomis, nekeičiant taikos sutarties sąlygų). Skolininkės prašymą dėl 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš antstolės R. S. atmetė. Teismas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje nebuvo aptartas klausimas dėl to, kokiu konkrečiu būdu sutarties sąlyga dėl durų užmūrijimo bus įvykdyta. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, antstolės nustatytas aplinkybes, į skolininkės R. K. pripažinimą, į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. kovo 28 d. išrašą ir STR reikalavimus, pagal kuriuos durys turėtų būti užmūrytos visa apimtimi pagal namo mūrų sieną, sprendė, kad taikos sutarties sąlygos įvykdytos netinkamai, kadangi skolininkė duris yra užmūrijusi tik iš vidaus pusės. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių esančią konfliktinę situaciją, į tai, kad skolininkė lauko duris užmūrijo tik iš vidaus, į išieškotojo G. Š. sutikimą duris iš lauko pusės užmūryti savo lėšomis ir sąnaudomis, kadangi skolininkė pati kitaip įvykdyti taikos sutarties sąlygos dėl durų užmūrijimo negalėjo įvykdyti, išaiškino teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl durų užmūrijimo nurodydamas, kad durys turi būti užmūrytos tiek iš išorės, tie ir iš vidaus, nurodytus veiksmus galint atlikti ir išieškotojui savo lėšomis ir sąnaudomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė R. K. prašo panaikinti 2013 m. balandžio 12d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skolininkė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pakeitė teismo sprendimo vykdymo tvarką nurodydamas, kad lauko duris iš lauko pusės gali užmūryti ne tik pati skolininkė R. K. savo lėšomis ir sąnaudomis, bet ir išieškotojas R. Š. savo sąnaudomis ir lėšomis nekeičiant taikos sutarties sąlygų, kadangi antstolė prašė tik išaiškinti teismo sprendimo dalyje dėl durų užmūrijimo įvykdymo tvarką, tačiau neprašė pakeisti šios teismo sprendimo dalies vykdymo tvarkos, o nurodyta teismo sprendimo vykdymo tvarka skiriasi nuo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos, kad lauko duris turi užmūryti skolininkė, esmės. Jeigu 2011 m. liepos 5 d. teismo nutartyje besąlygiškai nurodyta, kad duris savo jėgomis užmūrija R. K., tai skundžiamoje teismo nutartyje pateikiama alternatyvi sąlyga, kad tiek skolininkė, tiek ir išieškotojas turi teisę savo lėšomis ir snaudomis užmūryti duris. Toks teismo nutarties išaiškinimas prieštarauja CPK 267 straipsnyje įtvirtintam draudimui priimti sąlyginius sprendimus.
2. Teismo nutartyje padaryta išvada, kad skolininkė dalinai įvykdė taikos sutarties sąlygas prieštarauja tiek 2011 m. liepos 5 d. teismo nutarties dalies, kuria patvirtinta taikos sutarties sąlyga „R. K. savo lėšomis užmūrija lauko duris esančias patalpoje 1-5/1,50 kv.m, kad nebūtų vaikščiojama per Š. tenkančią kiemo pusę“ esmei ir turiniui, tiek ir 2012 m. lapkričio 15 d. įsiteisėjusioje nutartyje toje pačioje byloje padarytoms išvadoms, kad „teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte šalys neaptarė kaip konkrečiai turi būti įvykdytas šis jų susitarimas, taip pat šalys taikos sutartyje neaptarė sprendimo neįvykdymo pasekmių“ bei „nesant nustatytai ar pakeistai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia antstolės nurodytas aplinkybes, kad teismo sprendimas įvykdytas formaliai, bet ne realiai“. Teismas pakeitė įsiteisėjusia 212 m. lapkričio 15 d. teismo nutartimi toje pačioje byloje padarytas išvadas dėl tinkamos nutarties sąlygos įvykdymo ir pažeidęs protingumo bei sąžiningumo principus gavo neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. kovo 28 d. išrašu bei STR reikalavimais, tačiau pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi nutartyje nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais remdamasis padarė išvadą dėl užmūrijimo apimties.
4. Skolininkei užmūrijus lauko duris iš vidaus buvo pasiektas taikos sutartyje numatytas tikslas, t. y. kad nebūtų vaikščiojama per išieškotojui tenkančią kiemo pusę, todėl užmūrijimo būdas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nes užmūrijimo būdas pilna ar daline apimtimi gali turėti išorinį poveikį tik skolininkės nekilnojamojo daikto būklei.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Šioje byloje keliamas teismo nutarties, kuria išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Pagal šios CPK dalies normas teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus,, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų priemonių yra teisė kreiptis į teismą ir prašyti išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, jeigu ji yra neaiški (CPK 589 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011).
Byloje nustatyta, kad antstolės R. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. rugsėjo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-355-429/2011, kuriame nurodyta, kad „R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo lėšomis užmūrija lauko duris, esančias patalpoje 1-5/1,5 kv. m, ir įsipareigoja įrengti priestato vandens nubėgimą (dėl per didelio priestato aukščio esančioje „kišenėje“)“. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, vykdomasis raštas išduotas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindu. Nustatyta, kad 2011 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtina tarp šalių pasirašyta taikos sutartis ir civilinė byla Nr. 2-355-429/2011 nutraukta. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte šalys sutarė, kad „R. K. savo lėšomis užmūrija lauko duris, esančias patalpoje 1-5/1,50 kv. m, kad nebūtų vaikščiojama per Š. tenkančią kiemo pusę“. Vykdydama pirmiau paminėtą vykdomąjį raštą, antstolė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties įvykdymo tvarką dalyje dėl durų užmūrijimo, prašydama išaiškinti, ar lauko durys, esančios patalpoje 1-5/1,5 kv.m turi būti užmūrytos iš išorės ar ir iš vidaus. Antstolė dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos išaiškinimo kreipėsi norėdama išsiaiškinti, ar skolininkė R. K. yra tinkamai įvykdžiusi taikos sutarties nuostatą dėl lauko durų užmūrijimo.
Atskirajame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkė nėra tinkamai įvykdžiusi taikos sutarties sąlygos dėl lauko durų užmūrijimo. Skolininkės teigimu, teismo išvada, kad skolininkė tik iš dalies įvykdė taikos sutarties sąlygą, prieštarauja tiek taikos sutarties sąlygos dėl lauko durų užmūrijimo esmei, kurios tikslas buvo užtikrinti, kad per minėtas duris nebūtų vaikščiojama, tiek ir 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje padarytoms išvadoms dėl to, kad šalys tarpusavio sutartyje neaptarė kaip konkrečiai turi būti įvykdytas šis jų susitarimas, taip pat neaptarė susitarimo neįvykdymo pasekmių, o nesant nustatytai ar pakeistai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia antstolės nurodytas aplinkybes, kad teismo sprendimas įvykdytas formaliai, bet ne realiai. Su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi teismas išvadą dėl dalinio teismo sprendimo neįvykdymo padarė spręsdamas, kad skolininkė lauko duris turi užmūryti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atskirajame skunde minima nutartis buvo priimta sprendžiant baudos už teismo sprendimo tinkamo neįvykdymo skolininkei paskyrimo klausimą, todėl teismas nesant nustatytai konkrečiai teismo procesinio sprendimo įvykdymo tvarkai negalėjo spręsti, ar teismo procesinis sprendimas dėl durų užmūrijimo yra įvykdytas visa apimtimi ar ne. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, kad lauko durys turi būti užmūrytos ir iš lauko pusės, pagrįstai sprendė, kad skolininkė yra įvykdžiusi teismo sprendimą tik iš dalies, dėl to negalima sutikti, kad, esant pasikeitusioms aplinkybėms, teismas negalėjo padaryti kitokios išvados dėl teismo sprendimo įvykdymo, nei kad buvo padarytos anksčiau teismui nagrinėjant bylą.
Apeliacinio teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai sprendė teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo klausimą nurodydamas, kad lauko durys turi būti užmūrytos ne tik kad iš vidaus, bet ir iš išorės. Tokios teismo išvados pagrįstumą lemia ne tik byloje esantys įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, bet ir pačios skolininkės ketinimas lauko duris užmūryti ir iš išorės (ko skolininkė negalėjo padaryti jos teigimu dėl išieškotojo veiksmų), tiek ir nurodymas, jog lauko durys iš išorės bus užmūrytos vykdant namo apšiltinimo darbus. Taigi, pati skolininkė pripažįsta, kad tinkamu lauko durų užmūrijimu laikytinas tik visiškas, aklinos sienos tiek iš išorės, tiek ir iš vidaus užmūrijimas. Nurodytą išvadą patvirtina ir 2012 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1904-657/2012, kur buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutarties sąlygą dėl lauko durų užmūrijimo išdavimo pagrįstumo klausimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė lauko duris buvo užmūrijusi tik iš vidinės pusės, nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog taikos sutarties sąlyga dėl lauko durų užmūrijimo yra įvykdyta. Be to, pati apeliantė pripažino, kad durys yra užmūrytos tik iš dalies, paliekant jas neužmūrytas iš lauko pusės iki apeliantė apšiltins savo namo sieną. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas neįvykdytas tinkamai, sprendė, jog buvo pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl jo. Nesant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms dėl lauko durų užmūrijimo, manytina, kad teismas pagrįstai sprendė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas tinkamai. Pažymėtina, kad vien tas faktas, kad ir šiuo metu, esant durims užmūrytoms tik iš vienos pusės, per jas negalima vaikščioti, dėl ko yra pasiektas taikos sutartyje numatytas tikslas, jog nebūtų vaikščiojama per Š. priklausančią kiemo pusę, negali būti laikomas lemiančiu sprendimą dėl tinkamo teismo procesinio sprendimo įvykdymo. Nesutiktina, kad vien nurodyto tikslo pasiekimas bet kokia apimtimi įvykdžius teismo sprendimą nepažeidžia išieškotojo teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iš lauko pusės yra matomos lauko durys, prie jų yra skambutis, lempa, kas asmenims, nežinantiems, jog minėtos durys yra užmūrytos iš vidinės namo pusės, pagrįstai leistų manyti, jog šios durys yra naudojamos ir per jas galima patekti į gyvenamąjį namą. Kaip galima spręsti, taikos sutarties tikslas nustatant sąlygą dėl durų užmūrijimo, kad nebūtų vaikščiojama per Š. priklausančią kiemo dalį, galimai yra susijęs su išieškotojo siekiu į privatų gyvenimą, kad ne tik kad skolininkė, bet ir kiti asmenys, išieškotojas, kurių nepageidauja matyti, jam priklausančioje kiemo dalyje, negalėtų vaikščioti per jam priklausančią kiemo dalį. Tačiau esant neužmūrytoms lauko durims iš išorės ir pagrįstai galint manyti, kad per šias duris galima patekti į namą, išieškotojo siekiamo tikslo užsitikrinti teisę į privatų gyvenimą įgyvendinimas gali būti apsunkintas. Dėl to spręstina, kad lauko durų neužmūrijimas iš išorės pažeistų išieškotojo teises ir teisėtus interesus ir nesutiktina, kad užmūrijimo būdas turi įtaką tik skolininkei priklausančio nekilnojamojo daikto būklei.
Nepagrįstu laikytinas ir atskirojo skundo argumentas dėl to, jog teismas nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, remiantis kuriomis padarė išvadą, jog lauko durys turi būti užmūrytos ir iš išorės. Pažymėtina, jog teismas nutartyje nurodė besiremiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu ir STR reikalavimais, tačiau net ir konkrečių nuostatų ar teisės aktų nenurodymas nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kadangi teismas išvadą dėl būtinumo lauko duris užmūryti ir iš išorės padarė atsižvelgdamas į pačios skolininkės elgesį ir veiksmus vykdant procesinį teismo sprendimą.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išaiškinta teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka, teigiant, jog teismas peržengė antstolės pareikšto prašymo ribas, kadangi pasisakė ne tik dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bet ir dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Skolininkės teigimu, teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad lauko durų užmūrijimo darbus gali atlikti ne tik pati skolininkė R. K. savo lėšomis ir sąnaudomis, bet ir išieškotojas G. Š. savo lėšomis ir sąnaudomis, pakeitė sprendimo vykdymo tvarką ir tokiu būdu peržengė byloje pareikšto prašymo ribas. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip jau buvo nurodyta, antstolė į teismą kreipėsi su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo vadovaudamasi CPK 598 straipsnio nuostatomis, pagal kurias tais atvejais, kai teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis su prašymu gali kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Kaip jau buvo nurodyta, CPK 589 straipsnis, kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Esminis apribojimas teismo sprendimo, o kartu ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimui, yra numatytas draudimas keisti neaiškaus teismo sprendimo turinį. Teismo sprendimą galima išaiškinti, jei jis dar neįvykdytas, taip pat jei nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Teismo procesinio sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo tvarkos pakeitimas galimas tuo atveju, kai procesinį sprendimą vykdantis antstolis konstatuoja, kad teismo procesinis sprendimas yra neįvykdytas. CPK 771 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sprendime, įpareigojančiame skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, kad šis išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą remdamasis CPK 284 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Aiškinant pažodžiui nurodytas procesinės teisės normas ir atsižvelgiant į tai, kad būtent nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skolininkė iš dalies yra įvykdžiusi teismo procesinį sprendimą dėl durų užmūrijimo, spręstina, kad formaliai teismas dėl procesinio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo negalėjo pasisakyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui ne tik kad išaiškinus teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką, bet ir nurodžius, kad teismo procesinį sprendimą dėl durų užmūrijimo gali įvykdyti ir išieškotojas G. Š. savo sąnaudomis ir lėšomis, t. y. pasisakius dėl teismo sprendimo įvykdymo pakeitimo tuo atveju, jei skolininkė teismo sprendimo neįvykdys, teismas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, į tarp šalių egzistuojančius tarpusavio konfliktiškus santykius, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, siekiu užtikrinti kuo greitesnį teismo sprendimo įvykdymą, kas atitiktų tiek išieškotojo interesus, o kartu ir viešą interesą dėl teismo procesinių sprendimų realaus ir greito įvykdymo, teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, tokiu būdu siekdamas užkirsti kelią tolimesniems teisminiams procesams. Teismo tikslas yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, todėl teismas, matydamas, kad skolininkė teigia tinkamai įvykdžiusi taikos sutarties sąlygą dėl durų užmūrijimo, tačiau spręsdamas, kad teismo procesinis sprendimas yra įvykdytas tik iš dalies ir aiškindamas, kad pagal šalių sutartį tinkamu lauko durų užmūrijimu laikytinas durų užmūrijimas tiek iš vidaus, tiek ir iš išorės, skolininkei nurodant, kad durų užmūrijimas iš išorės nėra tikslingas, nes vykdant namo apšiltinimo darbus durys vis tiek bus apdėtos apšiltinimo medžiaga, kas leidžia spręsti apie skolininkės neketinimą teismo sprendimą įvykdyti savo noru, pagrįstai, pakeisdamas teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką, suteikė teisę teismo sprendimą savo lėšomis ir sąnaudomis atlikti išieškotojui. Teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, todėl jis turi būti vykdomas. Skolininkės veiksmai ginčo atveju leidžia manyti, jog ji tinkamai teismo sprendimo neketina įvykdyti, todėl teismas, siekdamas išvengti papildomų teisminių ginčų nagrinėjimo, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, tikslingai išsprendė klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo. Pažymėtina, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas šalims sudarius taikos sutartį, kurioje nebuvo numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės ar alternatyvi teismo sprendimo įvykdymo tvarka, kas lėmė teisminių ginčų tarp šalių atsiradimą, o kartu ir šį teisminį procesą, ir kas ateityje gali lemti kitų ginčų kilimą. Kadangi iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, kada išieškotojas gali realizuoti savo teisę savo lėšomis ir sąnaudomis įvykdyti teismo procesinį sprendimą dėl durų užmūrijimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir spręsdamas, kad ginčo atveju būtina užtikrinti dar didesnį aiškumą dėl procesinio sprendimo įvykdymo, mano esant tikslinga išaiškinti ir nustatyti, kad išieškotojas turi teisę savo lėšomis ir sąnaudomis įvykdyti teismo procesinį sprendimą dalyje dėl durų užmūrijimo skolininkei sprendimo neįvykdžius per antstolės, vykdančios vykdomąjį dokumentą, nustatytą terminą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria išaiškino teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarką, o kartu ir pakeitė tvarką tuo atveju, jei teismo sprendimo neįvykdytų skolininkė, dėl ko naikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nustatyti, kad išieškotojas G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turi teisę savo lėšomis ir sąnaudomis įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto 2012 m. birželio 25 d. civilinėje byloje Nr. 2-355-429/2011, dalį dėl durų, esančių patalpoje 1-5/1,5kv.m užmūrijimo, jei skolininkė R. K. teismo procesinio sprendimo šioje dalyje neįvykdys tinkamai per antstolės, vykdančios vykdomąją bylą, papildomai sprendimui tinkamai įvykdyti nustatytą terminą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.