- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-08
- Bylos Nr.
- e2-556-1093/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03715-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- E. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Dovilė Baškytė, Kęstutis Blažys
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.
2024 m. sausio 8 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir pagal atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei D. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė D. S. 2023 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. P., kurį patikslinusi, prašė: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamąją vietą su jo motina D. S.; 2) priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą sūnui L. P. po 500 Eur per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą pervesti į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) banke kiekvieno mėnesio 15 dieną, paskiriant ieškovę L. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: (i) atsakovas tris savaitgalius per kalendorinį mėnesį penktadienį ir šeštadienį nuo 18.00 val. iki 20.00 val. bei sekmadienį nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ieškovės gyvenamajame būste ar už jo ribų, ieškovei esant šalia vaiko, galėtų bendrauti su sūnumi iki jam sueis septyneri metai. Apie ketinimus bendrauti su sūnumi atsakovas informuoja ieškovę bet kokia forma prieš 2 dienas. Šalims susitarus bet kokia forma raštu (SMS žinutėmis, el. paštu), Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrąją dieną (pagal vakarietišką tradiciją), Naujųjų metų pirmąją dieną, Tėvo dieną, atsakovo kasmetinių atostogų metu Lietuvoje (be teisės išvežti sūnų be ieškovės sutikimo už Lietuvos Respublikos ribų) gali būti nustatytas ir ilgesnis sūnaus bendravimo (buvimo) laikas su atsakovu be ieškovės dalyvavimo, iš anksto informuojant ieškovę apie jų buvimo vietą ir sūnaus grąžinimo laiką; (ii) sūnui sukakus septyneriems metams, atsakovas du savaitgalius per kalendorinį mėnesį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 16.00 val. ar ilgesniam laikui galėtų pasiimti sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos savo žinion, be teisės išvežti jį už gyvenamosios vietos valstybės (Lietuvos Respublikos) ribų, įpareigojant atsakovą informuoti ieškovę prieš 2 dienas apie ketinimus paimti sūnų, nurodant numatomą jų buvimo vietą ir grąžinimo laiką. Šalims raštu susitarus, gali būti nustatyta ir kita atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka ir laikas; (iii) sūnui sukakus 14 metų, jo buvimo su bet kuriuo iš tėvų klausimai bei klausimai, susiję su jo priežiūra, yra sprendžiami tėvų susitarimu, atsižvelgiant į jo paties nuomonę, jeigu tai neprieštarauja nepilnamečio sūnaus interesams; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad sūnui yra (duomenys neskelbtini) metai, abu gyvena trijų kambarių bute Vilniuje. Sūnus lanko darželį, jam yra užtikrintos visos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos. Ieškovė su sūnumi turi artimą ryši, jis prie jos prisirišęs. Atsakovas pastoviai reiškia pretenzijas dėl bendravimo su sūnumi, nors sąlygos bendrauti su vaiku yra sudarytos. Jis pageidauja bendrauti su sūnumi ieškovei nedalyvaujant. Atsakovas, atvykęs į ieškovės butą, užsidaro sūnaus kambaryje ir reikalauja juos palikti vienus ir nesikišti į jo ir sūnaus reikalus. Dažnai reiškia nepagarbą sūnaus akivaizdoje, užgaulioja, grasina be ieškovės žinios paimti sūnų pas save. Po susitikimų su atsakovu, sūnaus dienos režimas sutrinka, jis būna irzlus. Atsakovas daro neigiamą įtaką sūnui, todėl ir kyla nesutarimai. Atsakovas išlaikymą vaikui moka, bet nereguliariai. Pastaruoju metu išaugo vaiko poreikiai, padidėjo būsto išlaidos, prekių kainos, vis sunkiau skirti sūnaus poreikiams pakankamą pinigų sumą. Vaikas pastaruoju metu vis dažniau serga, reikalinga pirkti vaistus, vitaminus jo gydymui ir stiprinimui. Atsakovas dirba, yra sveikas, subrendęs, materialiai pajėgus išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Sūnaus išlaikymui reikalinga suma mėnesiui yra apie 800 Eur. Atsakovo darbo užmokestis yra 1 500 Eur, taip pat mokami priedai. Atsakovas papildomai dirba privačiuose pobūviuose patarnaujančiu asmeniu, gaunamas atlyginimas 100-200 Eur per savaitgalį. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis – 1 000 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė nutraukė darbo santykius. Kitų pajamų neturi. Ieškovės vertinimu, kadangi atsakovas gauna didesnes pajamas, sūnaus išlaikymo dydžio per mėnesį pasiskirstymo proporcija atsakovui per mėnesį turėtų sudaryti apie 60 procentų, t. y. 480 Eur, o ieškovei 40 procentų t. y. 320 Eur.
3. Atsakovas E. P. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo E. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., tvarką, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja: (i) metų lyginių savaičių penktadienį 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; (ii) nelyginių savaičių antradienį - trečiadienį pasiimdamas vaiką antradienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžindamas jį trečiadienį į ugdymo įstaigą prasidedant ugdymo veiklai; (iii) per Kūčias ir Kalėdas lyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą gruodžio 25 d. 12 val.; (iv) per Kūčias ir Kalėdas nelyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą gruodžio 26 d. 18 val.; (v) per Velykas lyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos Velykų antrą dieną 12 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą Velykų antrą dieną 18 val.; (vi) per Velykas nelyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos šeštadienį prieš Velykas 18 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą Velykų pirmą dieną 12 val.; (vii) vaiko gimimo dieną lyginiais metais pasiimdamas vaiką iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. (jai tai savaitgalis 11 val.) ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą 21.00 val.; (viii) kiekvienų metų Tėvo dieną, jei tai nėra atsakovo bendravimo laikas su vaiku savaitgalį, 11 val. paimdamas vaiką iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžindamas jį tos pačios dienos 18 val. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; (ix) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su ieškove. Jei tai yra atsakovo bendravimo laikas su vaiku savaitgalį, vaikas grąžinamas Motinos dieną 11 val. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą; (x) pusę visų vaiko ugdymo įstaigoje nustatytų atostogų (išskyrus vasaros atostogas) atsakovo pasirinktoje vietoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis nelyginiais metais tenka atsakovui, lyginiais - ieškovei; (xi) pusę vaiko vasaros atostogų liepos-rugpjūčio mėn. atsakovo pasirinktoje vietoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka atsakovui, nelyginiais - ieškovei; (xii) jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ir darbo dienomis, prarastas laikas yra kompensuojamas sekantį savaitgalį ar sekančią darbo dieną. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja; (xiii) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas; (xiv) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną; (xv) atsakovas visą laiką turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą bei užimtumą; 3) priteisti iš atsakovo E. P. nepilnamečiam vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 275 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, paskirti D. S. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Po skyrybų su ieškove šalių susitarimu sūnus liko gyventi su ieškove, ginčo dėl to tarp šalių nekilo. Sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Su ieškovės prašoma bendravimo tvarka ir teiginiais kategoriškai nesutinka. Jo ir sūnaus santykiai yra puikūs, jie sukūrę artimą ryšį, todėl yra suinteresuotas tą ryšį išlaikyti. Niekada nėra daręs jokios blogos įtakos sūnui, niekada blogai su juo nesielgė. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių jo bendravimas su sūnumi turėtų būti ribojamas ar vyktų dalyvaujat ieškovei. Šalims gyvenant kartu, atsakovas leisdavo laiką vienas pats su sūnumi ir ieškovei dėl to jokių problemų nekildavo. Sūnus pasiilgsta atsakovo, nori su juo bendrauti, lygiai taip pat atsakovas pasiilgsta sūnaus, nori maksimaliai su juo bendrauti bei išlaikyti su juo artimą ryšį. Prašo vaiko išlaikymui priteisti 275 Eur. Ieškovės nurodoma suma vaistui (220 Eur) yra per didelė, nes vaikas neturi ypatingų poreikių, alergijų, nėra reikalingas specialus maitinimas, ieškovės nurodoma suma sūnaus drabužiams (170 Eur/mėn.) yra per daug išaukštinta. Supranta, kad sūnus greitai auga, tačiau mano, kad ši suma yra neprotingai didelė. Pateiktos sumos už būsto išlaikymo išlaidas yra netikslingos, kadangi bute gyvena trys žmonės, o ne du, kaip ieškovė teigia. Ieškovė neturi automobilio, todėl neaišku, kodėl yra priskaičiuojamos išlaidos kurui. Sūnus lanko zumbos ir futbolo būrelius, taip pat ieškovė moka už vaiko draudimą, tačiau dėl šių vaiko būrelių bei vaiko draudimo nesitarė su atsakovu bei sprendimą leisti priėmė pati, neatsižvelgus į atsakovo finansines galimybes. Ieškovės nurodomi 50 Eur už sveikatos, vaistų ir vitaminų išlaidas yra netikslingi, nes vaikas neturi specialiųjų poreikių, jam nereikalinga išimtinė priežiūra. Be to, tokio amžiaus vaikui gydymas, skiepai, kitokios sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos nemokamai.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka ir siūlomu 275 Eur išlaikymu. Kadangi sūnus yra mažametis, todėl jo normaliam vystymuisi svarbu užtikrinti nuolatinę ir saugią gyvenamąją aplinką bei pastovų dienos rėžimą. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesuteiktų nepilnamečiam sūnui saugios nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos, vaiko dienos režimo bei geriausių jo vystymosi sąlygų. Atsakovo siūlomas išlaikymas (275 Eur) nepatenkins sūnaus poreikių, kadangi jis greitai auga, greitai išauga drabužius, žaisdamas juos suplėšo, augant vaikui, didėja ir jo poreikiai. Taip pat išaugo komunaliniai mokesčiai, prekių kainos, kas turi įtakos vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui. Ieškovė nurodo, kad atsakovas žinojo, jog sūnus lanko futbolą ir zumbą, kadangi vaikas aptarinėjo savo pasiekimus prie jo, o atsakovas džiaugėsi tuo ir skatino jį lankyti būrelius. Sūnus dažnai serga, jam būtini apsilankymai pas gydytojus, kurie išrašo bei rekomenduoja vaistus, vitaminus ir kitus maisto papildus imunitetui stiprinti. Ieškovės vertinimu, tai yra būtinos išlaidos. Atsakovo argumentas dėl įskaičiuoto benzino kainų yra netikslingas, kadangi automobilis „F. F.“ priklauso ieškovės tėčiui, bet juo naudojasi ir ieškovė kelionėms į polikliniką, kirpyklą, parduotuves, vaikų žaidimų kambarius, prie jūros, pas senelius. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kasininke – apskaitininke, jos minimalus valandinis atlygis yra 5,14 Eur.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodo, kad svarbu, jog tėvas stiprintų ir kurtų ryšį bei santykį su vaiku. Tarnyba neturi duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį vaiko atžvilgiu, todėl mano, kad vaiko ir tėvo bendravimas gali vykti be kitų asmenų, taip pat ir be motinos. Tarnybai kyla abejonių ir dėl tėvo bendravimo su vaiku be nakvynių iki vaikui sukaks 7-neri metai, todėl keletas vaiko ir tėvo susitikimų galėtų vykti kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio ryto iki vakaro, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir atitinkamai sekmadienį (be nakvynių), kad vaikas priprastų ilgesnį laiko tarpą būti su tėvu ir sėkmingai galėtų bendrauti su tėvu su nakvynėmis. Prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų kasdieninius vaiko poreikius.
Šalies argumentai
7. Tarnyba pateikė išvadą ir dėl priešieškinio, kurioje nurodoma, kad, Tarnybos nuomone, ieškiniu prašomas išlaikymo dydis labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, teikiant didesnį išlaikymą vaikui, galimai būtų patenkinti jo maksimalūs poreikiai. Taip pat labai svarbu, kad tėvai geranoriškai bendradarbiautų ir kooperuotųsi dėl realaus vaiko bendravimo su atsakovu. Tarnybos nuomone, priešieškiniu nustatyta bendravimo tvarka yra platesnė, jos sąlygos aiškios, konkrečios ir vykdytinos, todėl labiau atitiktų vaiko interesus ir užtikrintų maksimalų nepilnamečio vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) išsiskyrė su atsakovu. Po išsiskyrimo vaikas prieš susitikimus su atsakovu verkdavo, jam prasidėdavo isterijos. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad kol vaikas pripras prie susitikimų su tėčiu, jis atvyks į ieškovės gyvenamąją vietą ir leis laiką su sūnumi. Susitikimų metu atsakovas keldavo konfliktus, bandė aiškintis santykius. Ieškovė bandydavo pasiūlyti atsakovui aiškintis santykius vaikui nedalyvaujant, bet atsakovas nesutikdavo. Teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos atsakovas laikosi ne pilnai. Didesnį išlaikymą atsakovas yra pajėgus teikti, ieškovės žiniomis, jis turi kelis darbus. Santykių metu yra skolinusi atsakovui grynų pinigų (mašinai, baldams), tačiau jis grąžindavo pinigus, pervesdamas juos bankiniu pavedimu bei paskirtyje nurodydamas, kad tai vaiko pinigai, nors buvo taręsi kitaip, dėl to kildavo nesutarimai. Prieš susitikimus vaikas yra neramus, verkia, sunkiau užmiega naktimis, ieškovei reikia vaiką prieš susitikimą kalbinti, raminti. Po susitikimų su tėčiu vaikas būna nesukalbamas, irzlesnis. Sūnus gyvena su ieškove ieškovės tėvams priklausančiame bute Vilniuje, lanko darželį, futbolo ir zumbos būrelius. Apie būrelius su atsakovu buvo tartasi. Vaikas savo būrelių pasiekimais dalinasi su atsakovu, jis pats vaiką ragino juos lankyti. Atsakovas pats ragino atsakovę apdrausti vaiką, kadangi yra pats apsidraudęs, teigė, kad tai yra labai svarbu. Ieškovė perka drabužius ,,Didriksons“, ,,Reima“ bei kitose parduotuvėse, ten rūbai yra geros kokybės, termo drabužius pirko, kad sūnus galėtų ilgesnį laiką būti lauke, o parduotuvėje ,,Pepco“ tokių drabužių nėra, jie prastos kokybės. Vaikas serga reguliariai, dažnai vartoja antibiotikus, todėl tenka pirkti vaistus, vitaminus ir kitus papildus, kuriuos paskiria gydytoja. Vaiko poreikiams išleidžia apie 800 Eur per mėnesį. Daugiausia išleidžia maistui, stengiasi pirkti kokybišką maistą. Už vaiko darželį moka įvairiai, priklauso nuo to, kiek vaikas serga, bet iki 70 Eurų per mėnesį. Būrelių kaina siekia 5 Eur per mėnesį. Šią vasarą vaikui diagnozuota alergija žolėms, motiejukui. Ieškovė gyvena tėvų bute, nuomos nemoka, tik už komunalinius mokesčius. Vaiko kambarį įrengė savo lėšomis, pirko lovą, čiužinį, lentynas, žaislus, patalynę, higienos priemones. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) moka 260 Eur išlaikymą, įsiskolinimo nėra. Yra nupirkęs vaikui dovanų Šv. Kalėdoms, vieną kartą vaistų, buvo parvežęs lauktuvių iš komandiruotės. Papildomai neprisideda. Specialių poreikių, išskyrus alergiją, vaikas neturi. Sūnui gali reikėti logopedo paslaugų. Ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) bet dėl didelio sūnaus sergamumo, darbdavys paprašė nutraukti darbo sutartį. Gaunamas darbo užmokestis buvo apie 1 000 Eur. Gauna vaiko pinigus 85 Eur. Šių metų kovą baigė (duomenys neskelbtini) kursus. Registruosis į užimtumo tarnybą, gaunamų išmokų sumos nežino. Planuoja ieškotis naujo darbo.
9. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti. Atsakovas paaiškino, kad visada rūpinosi savo sūnumi, teikė jam išlaikymą, tiek santykių, tiek skyrybų metu. Ieškovė santykių metu palikdavo kūdikį sūnų atsakovui, jis juo rūpindavosi kelias paras, pas savo tėvus namuose. Vaiko šeimos gydytoja gerai pažįsta atsakovą. Šių metų rugpjūtį sūnus susirgo, todėl ieškovė paprašė, kad atsakovas būtų nedarbingume ir pasirūpintų sūnumi, nes ieškovė turėjo dirbti. Po skyrybų ieškovė nebeleido su sūnumi leisti laiką savarankiškai, tik su jos dalyvavimu, jos namuose, be nakvynių. Pasimatymų metu ieškovė bendraudavo pakeltu balso tonu, kritikuodavo atsakovo ir sūnaus veikiamas veiklas, norėdavo aiškintis santykių problemas. Ieškovės tėvo sodyboje vaikui yra pavojinga, nes šalia esantis tvenkinys yra neaptvertas, bėgioja laukiniai šunys, yra statūs laiptai. Sodyboje vaikas yra patyręs galvos traumą, nes galimai buvo paliktas vienas. Su atsakovu vaikas nėra patyręs traumų ar kitaip nuskriaustas. Sūnus prieš apsilankymą su atsakovu yra gąsdinamas, jo klausinėjama, ar jis tikrai nori vykti pas tėtį, ar tikrai nori nakvoti. Atvykus pasiimti sūnaus į butą, sūnus būna neparuoštas, nesudėti jo daiktai, o ieškovė nesisveikina, nebendrauja. Atsakovas pastebėjo, kad sūnus prie ieškovės nepagarbiai bendrauja su atsakovu, yra piktas, stumdosi, keikiasi. Paklausus vaiko, kas jį išmokė keiktis, stumdytis, vaikas atsako, kad senelis, ieškovės tėtis. Vaikui pabuvus su tėčiu, vaikas pasidaro ramesnis, glaudžiasi, nori, kad atsakovas paimtų jį ant rankų, jie su sūnumi yra geriausi draugai. Pasimatymų su sūnumi metu ieškovė skambina po 10-15 kartų, jeigu atsakovas nekelia, ji skambina nesustodama, vėliau skambina ir atsakovo tėvams. (Duomenys neskelbtini) atsakovas pasiėmė vaiką 11 val., turėjo važiuoti į vaikų kambarį, tačiau jam paskambino draugas, kuriam reikėjo pagalbos, todėl jis paprašė savo pilnametės sesers, kad ji su sūnumi į žaidimų kambarį nuvažiuotų vieni. Sesuo autobusu nuvažiavo į žaidimų kambarį, o ieškovė iš karto pradėjo skambinti giminaičiams ir klausti, kur yra vaikas. Atsakovo nuomone, vaikas gali pabūti su teta ar močiute, jeigu jis negali tuo metu būti su sūnumi. Atsakovas sūnui nerodo blogo pavyzdžio, stengiasi vesti sveiką gyvenimo būdą, nors vaikas, būdamas su atsakovu, su pieštuku imituoja rūkymą, nors jo šeimoje niekas nerūko, todėl mano, kad to vaikas išmoko ieškovės aplinkoje. Nori bendrauti su vaiku, jie turi artimą ryšį, puikiai sutaria, nori matyti, kaip jis auga, nori, kad vaikas turėtų tėtį. Visada juo rūpinosi ir rūpinasi, išlaiko ir nori tai toliau daryti ateityje. Mano, kad ginčai su ieškove dėl vaiko bendravimo kyla dėl to, kad ieškovė nori kalbėtis apie buvusius santykius ir buvusias problemas, o atsakovas to daryti nenori. Jo tikslas yra tik bendrauti su sūnumi. Atsakovas neseniai pasiėmė būsto paskolą butui (duomenys neskelbtini). Bute bus ir vaiko kampelis, atsakovas jau yra įsigijęs vaiko lovytę, čiužinį, drabužių, chalatą bei kitus būtinus daiktus. Mano, kad išlaikymas yra pakankamas, kadangi vaikas neserga, yra sveikas. Ieškovės prašoma išlaikymo suma yra netikslinga, nes žino, kiek kainuoja vaiko drabužiai bei kiti daiktai, be to, ieškovė nesitaria dėl vaiko būrelių, todėl mano, kad jo siūloma išlaikymo suma yra adekvati. Ieškovė perka vardinius drabužius, kurie yra per brangūs vaikui, nes jis labai greitai auga. Vaiko poreikių neginčija, bet mano, kad išlaikymo suma yra per didelė. Atsakovo išsilavinimas vidurinis, dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 1 200 Eur iki 1 300 Eur per mėnesį, kartais užmokestis būna didesnis. Uždarbiauja papildomai renginiuose, dirba padavėju (2023 m. vasaros sezonu dirbo 4-5 kartus), gaunamas atlyginimas yra 100 Eur (per vakarą). Atsakovas moka banko įmokas (palūkanas) 470 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. gruodžio įmoka bankui bus apie 510 Eur. Būsto komunaliniams mokesčiams išleidžia vidutiniškai 100 Eur. Taip pat išlaiko automobilį. Kito nekilnojamo bei kilnojamo turto neturi, santaupų taip pat neturi. Daugiau vaikų neturi. Riboto darbingumo neturi, nuo vaikystės serga astma.
10. Liudytojas R. S. parodė, kad yra ieškovės tėvas. Patvirtino, kad ieškovė naudojasi jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Kurą pila ir jis, tačiau pila į skolą, ieškovė tą žino. Liudytojas taip pat aptarnauja automobilį. Jis pats su žmona gyvena kaime. Ieškovė prašo jo paskolinti pinigų 100-200-300 Eur. Atsakovas su vaiku pradėjo bendrauti nuo ieškinio teismui padavimo, prieš tai vaikas tėvui neegzistavo. Atvažiuodavo atsakovas pas vaiką, tai vaikas verkdavo, sutikdavo susitikti su tėvu tik po pažadų. Liudytojas nebendrauja su atsakovu. Neturi didelio noro bendrauti nei su atsakovu, nei su jo šeima, nes jaučiama įtampa. Mano, kad atsakovas yra psichiškai nestabilus. Liudytojas daug bendrauja su dukra ir anūku. Perka maisto. Jis pats turi dvi banko korteles. Veža dukrą su anūku prie jūros. Atsakovas nesisiūlydavo prie jūros važiuoti, nes turėdavo dirbti banketuose. Anūkas dažnai serga, dar alergiją nustatė. Kaime kieme yra 30-40 m nuo namo tvenkinys neaptvertas, yra šunų. Būna pasisvečiuoja anūkas.
11. Liudytoja J. P. parodė, kad yra atsakovo motina. Su anūku turi gerą ryši, jis mielai ateina pas ją į svečius. Atsakovas labai geras tėtis, žaidžia, bendrauja su vaiku, skiria jam dėmesio. Jos pačios bendravime su anūku pokyčių nėra, nors tėvai kartu ir nebegyvena. Kai jie dar gyveno kartu, anūkas dažnai gyvendavo pas ją su vyru, kai tėvai susipykdavo. Vaikas prie atsakovo guvus, tačiau kai paskambina mama – pradeda graudintis, užsimano namo. Jai neteko matyti, kad vaikui būtų blogai su tėvu. Iš ieškovės pastovūs skambučiai, neužtenka kartą atsiliepti, ji tuoj vėl skambina. Ieškovė viską bando kontroliuoti ir valdyti. Anūkas su teta irgi gerai sutaria. Kai ieškovė laukėsi, ir atsakovas ruošė kraitelį vaikui. Gimus kūdikiui, ieškovė išgėrinėjo, vieną vakarą liudytoja matė savo sūnų apdraskytą, kai jis iš namų išvarė ieškovės svečius. Liudytoja girdėjo, kad vaikas turi alergiją, bet nematė požymių. Nurodė, kad švenčia didžiąsias metų šventes ir turi tradicijų. Atsakovo butas pritaikytas vaikui. Liudytoja nurodė, kad dovanojo atsakovui pinigų pradiniams įnašui už butą ir automobiliui. Jie turi 4 šunis (du ką tik gimę). Situacijos su anūku ir šuniu nematė, bet žino, kad vaikas buvo apdraskytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
12. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. S. ir atsakovas E. P. yra L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos šalys santuokos sudarę nebuvo, nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi skyrium. Sūnus liko gyventi su motina. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje. Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, nurodytą priešieškinyje. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir peišieškinis tenkinami iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
14. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje – trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad bute buvo švaru ir tvarkinga; ieškovė Tarnybos atstovui nurodė, kad vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra namelio formos vaikiška lova, spinta, spintelės, lentyna, daug žaislų, kambarys jaukus, įrengtas pagal vaiko poreikius ir norus. Vaiko nuomonė išklausyta nebuvo, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių; vaikas buvo tvarkingai, švariai aprengtas, prižiūrėtas, smalsus, drąsus, rodė Tarnybos atstovei savo žaislus, lengvai ir noriai bendravo, buvo komunikabilus, „sava kalba“ pasakojo, kad su tėčiu susitinka bei kartu eina žaisti į žaidimų kambarius. Tarnyba neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkina.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, neginčydamas savo pareigos išlaikyti sūnų, su ieškovės reikalavimu nesutinka, mano, kad ieškovė prašo priteisti per didelį išlaikymą vaikui, priešieškiniu prašo priteisti iš jo išlaikymą vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 275 Eur iki vaiko pilnametystės.
17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
18. Ieškovė teigia, kad šalių sūnaus poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 800 Eur suma. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad per mėnesį reikalinga apie 30 Eur suma vaiko vitaminams, 17 Eur – vaistams, 5 Eur higienos priemonėms, 49 Eur avalynei, 117 Eur drabužiams, 11 Eur kirpyklai, 215 Eur maistui, 60 Eur laisvalaikiui, 44 Eur žaislams, 24 Eur baldams, 62 Eur kurui, vidutiniškai 84 Eur už komunalinių tarnybų suteiktas paslaugas, 33 Eur darželiui, 23 Eur būreliams, 36 Eur gyvybės draudimui. Didžiajai daliai išlaidų pagrįsti ieškovė pateikė pirkinių čekius ir sąskaitas. Atsakovo įsitikinimu, kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos yra užaukštintos – maistui, vaistams, rūbams ir avalynei, kurui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, o kai kurios nepagrįstos ar nesuderintos su atsakovu – vitaminams, laisvalaikiui, baldams, draudimui. Atsakovas priešieškinyje konkrečių vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti nenurodo, o savo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio grindžia teismų įstatyme nusistovėjusiu orientaciniu išlaidų dydžiu, reikalingu vienam vaikui per mėnesį išlaikyti – minimalios mėnesinės algos dydžiu. Nors ieškovės nurodomi vaiko poreikiai savo esme yra būtinieji, teismas atsakovo argumentams, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra per didelės ir ne visos pagrįstos, pritaria.
19. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai dėl ieškinyje nurodytų per didelių vaikui tenkančių išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti yra pagrįsti. Nors iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad gyvenamąją vietą ieškovės tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. yra deklaravusi ir ieškovės motina, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kartu su ieškove ir šalių sūnumi ieškovės motina faktiškai gyvena. Kaip nurodė ieškovė – motina atvyksta padėti ir paviešėti, tą patį patvirtino ir ieškovės tėvas teisme apklausiamas liudytoju, dėl to išlaidas elektrai, vandeniui ir komunalinėms paslaugoms apmokėti dalinti į tris dalis nėra pagrindo. Tačiau sutiktina su atsakovu, kad ieškovės apmokėtos sąskaitos už elektrą, vandenį ir komunalines paslaugas yra už šalčiausius mėnesius (spalis-vasaris) ir neatspindi vidutinės metinės šių mokesčių sumos. Remiantis ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytomis išlaidomis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, laikant, kad už 6 mėnesius mokama už buto šildymą, o 6 mėnesius nemokama – vaikui tenkanti vidutinė išlaidų suma minėtiems mokesčiams yra apie 58 Eur (((83,96 Eurx6mėn)+(31,52 Eurx6mėn.)):12). Teismas taip pat pritaria atsakovui, kad ieškovės nurodomos išlaidos rūbams ir avalynei yra pernelyg aukštos – 166 Eur per mėnesį. Viena vertus, iš bylos duomenų galima spręsti esant pagrįstam vaiko poreikiui šaltuoju metų sezonu būti aprengtu kokybiškais judesių nevaržančiais rūbais (nes vaikas dažnai serga, dėl savo amžiaus yra judrus, tačiau nepajėgus išsakyti šąla ar kaista būdamas lauke ir pan.), kita vertus, kiekvieną mėnesį brangiems funkcionaliems rūbams pirkti nėra jokio poreikio, ypač šiltuoju metų periodu. Dėl to teismas laiko, kad 1 992 Eur suma per metus vaiko rūbams ir avalynei yra pernelyg didelė, neatitinka bylos šalių turtinės padėties ir šias išlaidas mažina per pusę iki 83 Eur per mėnesį. Teismas taip pat pritaria atsakovui, kad į būtinąsias išlaidas neturėtų būti įtraukiamos išlaidos už baldus ir patalynę, nes tokias išlaidas yra patyręs ir patirs atsakovas, sukurdamas erdvę vaikui savo namuose. Byloje taip pat nėra aiškių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas pritarė vaiko (duomenys neskelbtini) investicinio gyvybės draudimo sutarčiai sudaryti. Tačiau teismas negali sutikti su atsakovu, kad be pagrindo į būtinąsias išlaikymo išlaidas ieškinyje įtrauktos išlaidos vitaminams, vaistams. Nors vaikas neturi specialiųjų poreikių, tačiau byloje yra duomenų, kad vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, turi alergiją, dėl ko objektyviai egzistuoja poreikis gydyti vaiką vaistais bei stiprinti jo imunitetą. Ieškovės nurodomos išlaidos šioms priemonėms yra adekvataus dydžio (47,52 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai į vaiko išlaikymo išlaidas įtraukė išlaidas vaiko laisvalaikiui (60 Eur), kadangi motina, su kuria nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, praleis daugiau laiko su vaiku, be to, laikui bėgant, plėsis vaiko socialiniai ryšiai, dėl to atsiras išlaidų laisvalaikiui, nulemtų ne motinos ar tėvo sprendimu, o paties vaiko poreikio. Teismas negali sutikti su atsakovu, kad ieškovės nurodyta suma maistui (214 Eur) ir kurui (62 Eur) yra per didelė. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pernelyg daug išleidžia vaiko maistui, tačiau neįvardija, kokia suma maistui, jo požiūriu, būtų protinga. Nors automobilis „F. F.“ priklauso ieškovės tėvui, ieškovės tėvas teisme patvirtino dukters nurodomas aplinkybes, kad jo automobiliu „F. F.“ naudojasi ieškovė. Ieškovės nurodoma išleidžiama 62 Eur suma kurui, naudojantis minėtu automobiliu, teismo vertinimu, yra adekvati (apie 2 Eur į dieną, važiuojant kiekvieną dieną) ir beveik artima sumai, kurią ieškovė išleistų viešajam transportui, jei vaiką į darželį ir kitur vežiotų ne automobiliu.
20. Taigi kai kurios išlaidos ieškovės nepagrįstai užaukštintos, kai kurios nepagrįstai įtrauktas į būtinąsias išlaidas ir teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė, jog šalių sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 800 Eur per mėnesį suma. Kita vertus, ieškovė į sūnaus poreikius neįtraukė išlaidų nenumatytiems atvejams, išlaidų susijusių su būreliais (futbolo aprangai ir pan.), teismo požiūriu, išlaidos būreliams vaikui augant artimoje ateityje gali didėti. Be to, visų poreikių ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų ir neįmanoma numatyti bei įrodyti. Dėl to, atsižvelgęs į tai, kad šalių sūnus neturi specialių poreikių, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos mažintinos, kai kurios nepagrįstai įtrauktos, kad ieškinyje nurodyti ir pinigine išraiška įvertinti ne visi vaiko būtinieji poreikiai, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikoje nusistovėjusį orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, kuriuo, be to, remiasi ir atsakovas, teismas laiko, kad šalių dukters poreikiams tenkinti yra reikalinga maždaug vienos minimalios mėnesinės algos dydžio (atskaičius mokesčius) suma per mėnesį, t. y. apie 700 Eur.
21. Kaip minėta, materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
22. Civilinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, be darbingumo apribojimų, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jokio turto neturi, gyvena tėvams priklausančiame bute, naudojasi tėvo automobiliu, yra baigusi (duomenys neskelbtini) kursus, netekėjusi. Ieškinio pateikimo metu dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės – (duomenys neskelbtini) kasininke-apskaitininke, ieškovės žodžiais, jos pajamos buvo apie 1 000 Eur. Iš SODRA duomenų matyti, kad ieškovė 2023 m. birželį gavo 1 721,01 Eur, liepą 1 871,73 Eur, rugpjūtį 1 297,8 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), taip pat išmokas iš SODRA. Atsakovas taip pat nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, atsakovo žodžiais, jis gauna 1 200-1300 Eur atlyginimą per mėnesį, taip pat uždarbiauja renginiuose padavėju, papildomos pajamos – apie 100 Eur per vakarą, o tokių vakarų per vasarą būna 4-5, šios pajamos nėra pastovios. SODRA duomenys patvirtina atsakovo teiginius, kad pajamos iš papildomo darbo (UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nėra pastovios ir didelės, o pagrindinėje darbovietėje atsakovo atlyginimas 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais svyravo nuo 886,67 Eur iki 2 426 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Atsakovas serga (duomenys neskelbtini), bet darbingumas nėra apribotas, nors daug dirbti negali. Yra baigęs (duomenys neskelbtini) kursus. Jam nuosavybės teise priklauso už paskolą pirktas butas Vilniuje, taip pat jam priklauso vienas automobilis BMW. Atsakovas turi būsto kredito sutartį, mėnesinė kredito įmoka – 510 Eur.
23. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, dėl to jis turi didesne dalimi (60 proc.) prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vis tik teismas nemato pagrindo visiškai sutikti su ieškove. Teismo vertinimu, esminio skirtumo tarp tėvų turtinės padėties nėra. Nors atsakovas uždirba daugiau ir turi jo vardu registruoto turto, jis turi ir daugiau išlaidų – kredito įmokas, buto įsirengimo, automobilio priežiūros išlaidos, kurių ieškovei patirti nereikia, nes ieškovė gyvena tėvams priklausančiame ir jau įrengtame bute, nuomos mokesčio nemoka, naudojasi tėvo automobiliu, kurį prižiūri tėvas. Nors šiuo metu ieškovė nedirba, tačiau tokia situacija yra laikina, kadangi ieškovė, būdama jauno amžiaus ir darbinga, turėdama paklausią apskaitininkės profesiją, turi galimybes pradėti dirbti ir užsidirbti. Vis tik SODRA pažymos kartu su duomenimis apie vaiko sveikatą patvirtina ieškovės teiginius, kad jai sunku išsilaikyti darbe dėl dažno vaiko sirgimo, dėl ko ji priversta imti nedarbingumą. Teismo požiūriu, tai yra svarbi aplinkybė, dėl kurios šiuo metu ieškovei sunkiau susirasti ne tik geriau apmokamą, bet ir ilgalaikį darbą, kuriame galėtų augti jos karjera ir atlyginimas, o atsakovas su tokiais sunkumais nesusiduria. Atsižvelgiant į bylos šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovės galimybės susirasti geriau apmokamą ir ilgalaikį darbą yra prastesnės nei atsakovo, tačiau tokia situacija yra laikina, teismas sprendžia, jog būtų teisinga, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisidėtų didesne dalimi.
24. Šalių sūnui kiekvieną mėnesį mokama 96,25 Eur dydžio išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į abiejų tėvų šiuo metu esamą turtinę padėtį, vaiko amžių, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas išmokos vaikui suma, kaip tai numatyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
25. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, remdamasis paminėtu, sprendžia, kad atsakovas turi teikti 55 procentus šalių sūnui reikalingo išlaikymo, t. y. 332 Eur, nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikas sulauks pilnametystės. Dėl to teismas ieškinį ir priešieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies.
26. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
27. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
28. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
29. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
30. Susipažinęs su ginčo šalių siūlomomis bendravimo tvarkomis, teismas sprendžia, kad labiau vaiko interesus atitinka atsakovo siūloma nustatyti jo bendravimo su sūnumi tvarka. Pagal ieškovės prašomos nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos esmines sąlygas vaikas su tėvu dar tris metus (iki vaikui sueis 7 metai) tris savaitgalius per mėnesį bendrautų be nakvynių ieškovės namuose ir jai dalyvaujant, o apie ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas turėtų informuoti ieškovę prieš dvi dienas, be to, atsakovas su sūnumi bendrautų tik Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, Naujų metų pirmą dieną, Tėvo dieną, taip pat turėtų prašyti ieškovės sutikimo leisti vaiką išvežti atostogų į užsienį; atsakovas turėtų galimybę bendrauti su vaiku nepertraukiamai su nakvyne tik nuo tada, kai vaikui sueis 7 metai, be teisės atsakovui išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų; sūnui sukakus 14 metų, vaiko ir tėvų bendravimo klausimai sprendžiami tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę.
31. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir pažeidžia tėvų lygių teisių ir pareigų savo vaikams principą (CK 3.156 straipsnis). Ieškovė savo prašymą nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, pakankamai ženkliai ribojančią tėvo ir sūnaus matymąsi, motyvavo dvejopomis aplinkybėmis – (i) kad vaikas jaučia stresą ir nenorą vykti bendrauti su tėvu su nakvynėmis ir (ii) kad atsakovas yra nepatikimas, nes jis tinkamai neinformuoja ieškovės apie jo ir vaiko buvimo vietą, nekelia ragelio, nesilaiko dienos režimo. Teismo vertinimu, nei vienos iš paminėtų aplinkybių nėra pakankamai svarios riboti tėvo ir sūnaus bendravimą ieškovės prašomu būdu. Atsakovo elgesys, jam detaliai ir reguliariai neinformuojant ieškovės apie savo su vaiku buvimo vietą, neatsakant į dalį ieškovės skambučių, neleidžia spręsti apie jo netinkamą elgesį su vaiku, nes toks elgesys nėra nukreiptas į vaiką. Natūralu, kad prie motinos prisirišusio mažo vaiko atsiskyrimas nuo jos yra lydimas streso ir nenoro, tačiau abiejų tėvų pareiga yra stengtis ir imtis aktyvių veiksmų, kad skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas įvyktų, o ryšys tarp jų stiprėtų. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas yra nesaugus, žalingas jo emocinei būklei ir vaiko interesais reiktų jį riboti. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek jo motina patvirtino, kad švenčia didžiąsias metų šventes ir jiems yra svarbu turėti galimybę jas švęsti kartu su atsakovo sūnumi atsakovo šeimos rate. Dėl to ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka švenčių dienomis neatitinka CK 3.156 straipsnio 1 dalies nuostatų ir negali būti tvirtinama. Tėvų valdžios lygybės principo neatitinka ir ieškovės prašymas patvirtinti tokią bendravimo tvarkos sąlygą, pagal kurią atsakovas atostogų į užsienį vaiką galėtų išsivežti tik sutinkant ieškovei, o pačios ieškovės atžvilgiu tokios sąlygos nenumatant.
32. Teismo vertinimu, atsakovo prašoma nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurios esmines sąlygas tėvas su sūnumi bendrauja per mėnesį du savaitgalius ir du vakarus su nakvyne darbo dienomis, taip pat numatoma lygiavertis tėvų bendravimas rotacijos principu ir švenčių dienomis, atitinka vaiko interesus, leis tėvui sukurti ryšį su sūnumi, dalyvauti vienas kito gyvenime ir pilnavertiškai prisidėti tėvui prie rūpinimosi vaiku ir jo auklėjimo. Dėl to ieškinys šioje dalyje atmetamas, o priešieškinis tenkinamas.
33. Delsimas vykdyti sprendimą dalyje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo neatitiktų vaiko interesų, dėl to sprendimą šioje dalyje leidžiama vykdyti skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ta pati teisės norma taikoma ir priešieškinio atžvilgiu. Teismas laiko, kad buvo patenkinti du iš trijų ieškinio reikalavimai (reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo patenkintas iš dalies, likęs reikalavimas atmestas) ir trys ir trijų priešieškinio reikalavimai (reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkinti visiškai, reikalavimas dėl išlaikymo patenkintas iš dalies).
35. Nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo abi šalys atleistos (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Abiejų šalių reikalavimai dėl gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti, dėl to nė vienai iš šalių iš kitos šalies žyminis mokestis už šį reikalavimą nepriteisiamas. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmestas, o atsakovo patenkintas, dėl to atsakovui, kaip šioje dalyje laimėjusiam bylą, iš ieškovės priteistinas 110 Eur žyminis mokestis.
36. Abi šalys prašo priteisti teisinei pagalbai apmokėti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo atstovaujama advokato ir patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjos ir patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, šalių prašomos atlyginti išlaidos, patirtos teisinei pagalbai apmokėti, nėra per didelės ar neprotingo dydžio. Atsižvelgus į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 333 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės – 1 800 Eur.
37. Atlikus įskaitymą (žyminio mokesčio ir išlaidų teisinei pagalbai apmokėti), atsakovui iš ieškovės priteistina 577 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Atsakovas valstybei 2023 m. gegužės 24 d. sumokėjo per daug žyminio mokesčio, o būtent jis sumokėjo 74 Eur žyminio mokesčio (bendra sumokėta suma 294 Eur) už reikalavimą priteisti iš jo išlaikymą šalių sūnui. Atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas), dėl to jam grąžinamas šis žyminis mokestis (CPK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
39. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina atsakovo ir sūnaus L. P. bendravimo tvarka iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Priėmus sprendimą ir dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo nukreipus jį vykdyti skubiai, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio L. P. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. P. (gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 332 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos (2023 m. kovo 14 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą pervesti į ieškovės D. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke kiekvieno mėnesio 15 dieną.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo E. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. P. tvarką, pagal kurią tėvas E. P. su vaiku L. P. bendrauja:
(i) metų lyginių savaičių penktadienį 18 val. pasiimdamas vaiką iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
(ii) nelyginių savaičių antradienį – trečiadienį, pasiimdamas vaiką antradienį iš jo ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžindamas jį trečiadienį į ugdymo įstaigą prasidedant ugdymo veiklai;
(iii) per Kūčias ir Kalėdas lyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą gruodžio 25 d. 12 val.;
(iv) per Kūčias ir Kalėdas nelyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos gruodžio 25 d. 12 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą gruodžio 26 d. 18 val.;
(v) per Velykas lyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos Velykų antrą dieną 12 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą Velykų antrą dieną 18 val.;
(vi) per Velykas nelyginiais metais vaiką pasiimdamas iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos šeštadienį prieš Velykas 18 val. ir grąžindamas į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą Velykų pirmą dieną 12 val.;
(vii) vaiko gimimo dieną lyginiais metais pasiimdamas vaiką iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos 18.00 val. (jai tai savaitgalis 11 val.) ir tą pačią dieną grąžindamas vaiką į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą 21.00 val.;
(viii) kiekvienų metų Tėvo dieną, jei tai nėra atsakovo bendravimo laikas su vaiku savaitgalį, 11 val. paimdamas vaiką iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu sutartos vietos ir grąžindamas jį tos pačios dienos 18 val. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
(ix) kiekvienų metų Motinos dieną vaikas praleidžia su ieškove. Jei tai yra atsakovo bendravimo laikas su vaiku savaitgalį, vaikas grąžinamas Motinos dieną 11 val. į jo deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu sutartą vietą;
(x) pusę visų vaiko ugdymo įstaigoje nustatytų atostogų (išskyrus vasaros atostogas) atsakovo pasirinktoje vietoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis nelyginiais metais tenka atsakovui, lyginiais - ieškovei;
(xi) pusę vaiko vasaros atostogų liepos-rugpjūčio mėn. atsakovo pasirinktoje vietoje. Konkretus kiekvieno iš tėvų bendravimo laikotarpis su vaiku sutariamas raštu likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki vasaros atostogų pradžios. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis lyginiais metais tenka atsakovui, nelyginiais - ieškovei;
(xii) jei dėl objektyvių priežasčių (liga ir kt.) negalima laikytis nustatytos bendravimo tvarkos savaitgaliais ir darbo dienomis, prarastas laikas yra kompensuojamas sekantį savaitgalį ar sekančią darbo dieną. Apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, šalys informuoja viena kitą nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiškėja;
(xiii) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas;
(xiv) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raštu“ reiškia susitarimo patvirtinimą elektroniniu paštu arba žinute šalių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną;
(xv) atsakovas visą laiką turi teisę neribotai bendrauti su vaiku telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą bei užimtumą.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 577 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovui E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. gegužės 24 d. Išaiškinti atsakovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, įsiteisėjus sprendimui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.