Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolės Nijolės Jutkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Nijolė Jutkienė, G. Ž., U. A., M. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-2008). Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu. Priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės Nijolės Jutkienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0092/21/00183 pagal 2021 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-7876. Antstolė 2022 m. lapkričio 15 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-92-18061 užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0092/21/00183 ir vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-7876 grąžino jį išdavusiai institucijai (vykd. byla Nr. 0092/21/00183, b. l. 8-10), kadangi 2022 m. lapkričio 15 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-22-92-18059 nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo vietoje, nedirba, turto ir lėšų neturi (vykd. byla Nr. 0092/21/00183, b. l. 11-12). Pareiškėjo argumentus, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra jam priklausančio turto, paneigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2022 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. IBPS-S-674792-22, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), iš R. B. kilnojamųjų daiktų yra likę tik baltos spalvos medinė spintelė(vykd. byla Nr. 0092/21/00183, b. l. 4).

CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) (neteko galios nuo 2011-10-01); 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė, nustačiusi skolos išieškojimo negalimumo faktą, priėmė patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, grąžinant vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, todėl vykdomoji byla laikytina baigta. Teismas daro išvadą, jog vykdomoji byla Nr. 0092/21/00183 faktiškai laikytina baigta. Civilinio procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės atnaujinti užbaigtos vykdomosios bylos vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomosios bylos atnaujinimas galimas tik tuomet, kai vykdomoji byla buvo sustabdyta (CPK 626 – 628 straipsniai), nėra teisinio pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolė Nijolė Jutkienė, atlikdama vykdymo veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų, todėl naikinti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. B. skundo dėl antstolės Nijolė Jutkienės veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.