- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-01-24
- Bylos Nr.
- 1-547-1109/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Nukentėjusysis
- U. B.
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Atas Molis, Virginija Balčiūnienė
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
nukentėjusiosios U. B. įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei A. P., įgaliotai atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) kurso studentė, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Z. 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW X Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėja ėjusios mažametės pėsčiosios U. B., ją parbloškė, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio U. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šiais veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji M. Z. teisme kalta prisipažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val. vairuodama BMW automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Buvo tamsu ir lijo. Važiavo apie 40 km/val. greičiu. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prilėtino greitį. Buvo įsitikinusi, kad niekas nelaukia prie perėjos, todėl važiavo toliau, kai jai iš dešinės pusės išlindo vaikas, ji stabdė, tačiau automobilio nespėjo sustabdyti ir vaiką partrenkė. Ar kitoje eismo juostoje automobiliai buvo sustoję, ji nepamena. Eismas buvo intensyvus. Tai perėja važiuojant nuo žiedo, prie posūkio į (duomenys neskelbtini) baseiną. Sustabdžius automobilį bandė kviesti pagalbą, bet jau girdėjo, kad nepažįstami žmonės kviečia policiją ir diktuoja jos automobilio valstybinius numerius. Ji priėjo prie mergaitės, kuri buvo nukritusi ant šono. Mergaitė buvo sąmoninga, gulėjo kokie 2-3 metrai nuo jos automobilio. Ji paklausė mergaitės, ar jai ką nors skauda, mergaitė atsakė, kad koją, vyrai, buvę šalia, pasakė, kad geriau jos nejudinti. Jai buvo šokas. Ji paskambino mamai ir į darbą, pasakė, kad neatvyks. Paskui atvyko greitoji pagalba, policija. Mergaitę išvežė greitoji, o ji davė parodymus policijai. Kadangi jos tėvai dirbo, pas mergaitę į ligoninę buvo nuvykę jos draugo tėvai. Norėjo susirasti jos mamą, atsiprašyti ir apsikeisti kontaktais, bet mergaitė buvo ligoninėje ir mergaitės mama sakė, kad dar per anksti su ja bendrauti. Ji siūlė mergaitės mamai pagalbą, kažką atvežti, nuvežti, klausė sąskaitos numerio, bet negavo. Pati asmeniškai nieko nesisiūlė, bet kartu su tėvais rašydavo žinutes. Vėliau mergaitės mama liepė bendrauti tik per advokatę, tačiau per advokatę bendrauti nepavyko. Mergaitės atsiprašė per apklausą. Šiandien atsiprašo ir mergaitės mamos. Kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Automobilis registruotas tėčio vardu, tačiau apdraustas taip, kad ir ji galėtų jį vairuoti. Kai vairavo, stažo turėjo gal tik 3 mėnesius. Žino, kad pareikštas civilinis ieškinys. Sutinka atlyginti tiek žalos, kiek priteis teismas. Anksčiau dirbo dviejuose darbuose, tuo metu jos pajamos buvo apie 1300 eur. iš „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo 600-700 eurų, o kitame darbe 720 eurų. Nekilnojamojo turto neturi, savo automobilio irgi neturi. Pajamas gauna tik iš darbo, dabar pradės pilnai dirbti naują darbą. Gyvena pas tėvus. Norėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant mamos atsakomybei, nes jos santykiai su mama labai geri. Tariasi su mama, jos klauso, mama viską žino. Vertina savo elgesį blogai, buvo neatidi, neturėjo stažo. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Galima laiduotoja A. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo. Atsiprašo nukentėjusiosios mamos, kad jos dukra sukėlė tokį įvykį. Apie įvykį jai pranešė pati dukra dar iš įvykio vietos. Paskambino, pasakė, kad partrenkė žmogų ir skambutis nutrūko. Po darbo, vėlai vakare, ji susitiko su M. draugo mama, kuri buvo įvykyje, palaikė M., buvo nuvykusi į ligoninę sužinoti tėvų kontaktų. Kiek žino, dukra atsiprašė nukentėjusiosios mamos ir papasakojo kaip viskas vyko. Dukra visą laiką iki šiol gyvena su tėvais. Santykiai su dukra geri. Šeimoje visi sprendimai yra aptariami kartu su dukra ir vyru. Kalbasi nuo mažu dienų, daro dukrai įtaką, kas yra geriau pasirinkti, moko gyventi teisingai. M. su ja atvira, netgi pabrėžia, kad jos draugės nėra tiek atviros su savo mamomis. Dėl studijų, dėl mokyklos dukrai išdėsto savo mintis ir mano, kad daro įtaką dukrai, neturėjo jokių problemų, ji komunikabili ir žingeidi, dirba nuo 14 metų. Iš pradžių pas ją darbe dirbdavo, statistiką diktuodavo, maistpinigius už tai gaudavo, vėliau nuo 15 metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“, po to „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar bus šokių trenerė. Ji pati anksčiau nebuvo, mano, kad darbdavys teigiamai ją charakterizuoja. Padėtų atlyginti žalą. Jeigu būtų žinoję sąskaitos numerį, būtų kažkiek atlyginę. Jeigu teismas pareikalaus atlyginti žalą, mano, kad finansinių problemų nebus. Visas tas įvykis jų šeimoje vertinamas neigiamai.
Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. m. gruodžio 2 d. dukra turėjo važiuoti į treniruotę, kuri prasideda nuo 16.45 val., tačiau 16.45 val. iš dukters telefono jai paskambino vyras, prisistatęs policijos pareigūnu, ir pasakė, kad jos dukra buvo pertrenkta ant perėjos. Pareigūnas patikino, jog mergaitė gyva ir sąmoninga, pasiteiravo jos tikslios gimimo datos, nes mergaitė negalėjo prisiminti savo tikslaus amžiaus. Pareigūnas pasakė, kad prie mergaitės yra medikai ir, kad perduos ragelį medicinos pagalbos darbuotojui. Ji išgirdo dukrą šaukiant, kad jai skauda. Dukra klausė, kur jos brolis, kur yra žirgai. Ta nerišli kalba jai sukėlė dar didesnį šoką, nes tuo metu nesuvokė, ar dukra liks gyva, ar bus protiškai sveika. Medikė ją ramino, sakė, kad mergaitei skauda šoną, kad ji šoko būsenoje, kad buvo gabenama į Kauno klinikas, kad galės su ja palaikyti pokalbį ir jo klausytis, kol ji važiuos. Ji nuvyko į ligoninę. Ligoninėje U. padarė magnetinį rezonansą, ji matė, kad jos veidas buvo visas raudonas nuo ašarų, dukra kvietė ją, pamačiusi pradėjo verkti, nuolat kartojo, kad jai skauda. Ji buvo mobilizuota į metalinius įtvarus. Dukra jos klausė, kas jai nutiko, nes ji neprisiminė. Ji bandė dukrai papasakoti, kad ją pertrenkė mašina, tačiau ji vis klausdavo to paties, vis kartojo, kad jai skauda, klausė, kas jai yra, ar ji vaikščios, ar liks gyva ir kas jai nutiko. Ligoninėje buvo atvykusi moteris, prisistačiusi kaip vairuotojos draugo mama, kuri bandė pasakyti, kad greitis buvo nedidelis, moteris ją apkabino ir paprašė jos kontakto, paliko savo numerį. Visą naktį praleido priimamajame. Mergaitė vis prabusdavo iš skausmo. Ryte gydytojas pranešė, kad dukrai lūžęs gaktikaulis, kryžkaulis, kad yra stiprus sukrėtimas, kad laukia ilgas gulėjimas lovoje. Gydytojas patikino, jog galvos smegenys nėra pažeistos, tačiau pasakė, kad per penkias dienas gali pasireikšti vidinių organų kraujavimas, kas gali pasireikšti staigia mirtimi, todėl ji labai pergyveno. Ant dukros kairio šono buvo didelės kraujosruvos, ant dešinės šlaunies nubrozdinimai, alkūnės nubrozdintos. Jai vis dar skaudėjo sprandą, ji negalėjo pasukioti galvos, negalėjo tuo metu judinti kojų, nes jai labai skaudėjo. Kad gerai suaugtų kaulai, dukra turėjo ištisai gulėti tik viena poza – sulenktomis kojomis, su voleliu, gulėti tiesia nugara. Dukrai buvo labai gėda, kad būdama savarankiška negalės savimi pasirūpinti. Mergaitė iki to laiko buvo labai aktyvi, daug sportavo, prieš tai kelis metus buvo lankiusi penkiakovę, nuo pirmos klasės jodinėjo žirgais. Tais metais buvo padarę pertrauką, nes kėlėsi į kitus namus. Ji jos visą laiką klausinėjo, kada ji galės vaikščioti, kada jai nustos skaudėti. Ligoninėje praleido šešias dienas, visą laiką buvo šalia jos. Būnant ligoninėje vis parašydavo M. tėtis, atsiprašė visos šeimos, siūlėsi atvažiuoti į ligoninę, aplankyti. Ji priėmė jų atsiprašymą ir parašė jiems, kad nelaiko pykčio ant M., taip yra iš tiesų ir dabar. Jie nejaučia jai pykčio, tiesiog nenorėjo dar labiau jaudinti savo vaiko, nes ir taip buvo sunku. Kai dukrą išrašė iš ligoninės, ji nuolat buvo prie dukters. Prausdavo ją lovoje, nes ji negalėjo judėti, nei į tualetą nueiti, nei apsiprausti. Nuo nuolatinio gulėjimo jai tirpo visas kūnas. Masažuodavo jai kojas, tirpstančią nugarą. Ji ir valgyti turėjo su šiaudeliu, maitindavo ją lengvu maistu, nes negalėdavo pasikelti. Ji vis pergyveno, kiek laiko tai tęsis, nes už lango matė krintančias snaiges, girdėjo krykštaujančius vaikus, prašydavo saują sniego jai atnešti į delną. Jos gydėsi namuose. Gruodžio 28 d. ar 29 d. po pakartotinio vizito, paaiškėjo, kad kaulai gyja, bet dukra vis dar jautė stiprius skausmus. Iki to dienos ji nei karto nebuvo atsistojusi. Kai pirmą kartą pastatė ją ant kojų, jos kojos pradėjo mėlynuoti. Ji dar labiau išsigando, klausė ar jai nenupjaus kojų. Po to buvo paskirta reabilitaciją, rekomendavo Gintaro sanatoriją. Gavo ten vietą nuo sausio 3 d., bet kadangi dukrai buvo 12 metų, nebegalėjo būti su ja, todėl turėjo palikti ją ten vieną su sudėtingu judėjimu. Todėl, nuvyko ten diena anksčiau, išsinuomavo ten butą, kad galėtų ją lankyti ir atvežti maisto. Pirmą savaitę ją lankydavo kasdien, po to jai teko sugrįžti į darbą, todėl atvažiuodavo tik savaitgaliais. Dukra galėjo vaikščioti tik pasiramstydama į sieną. Kai kiti vaikai išeidavo laisvu laiku į lauką, ji to padaryti negalėjo, nes nespėjo judėti jų tempu. Sausio 25 d. baigėsi reabilitacija sanatorijoje. Sausio 26 d. vizito pas chirurgą metu pamatė, kad ant šono buvusios kraujosruvos iššokęs gumbas, paaiškėjo, kad susikaupę daug skysčių, krešuliai, todėl tą pačią dieną skubos tvarka buvo atlikta operacija. U. labai bijo adatų, ji pradėjo klykti, ji pasakė, kad ji neleis, kad ji labai bijo, todėl chirurgas leido jai pasilikti su dukra. Operacija buvo daroma su vietine nejautra, todėl ji ją apglėbusi visą laiką laikė, klykiančią, jai skaudėjo. Chirurgas pasakė, kad nuo smūgio toje vietoje visai suskaldytas raumuo ir ta viena niekada neatrodys taip pat, kaip atrodė iki avarijos, kad guzas gali ten likti, o vidiniai audiniai turės surandėti. Dukrai paskyrė tolimesnę reabilitaciją namuose. Gydytojai neleido eiti į baseiną, nes tai gali sąlygoti tos vietos pūliavimą, todėl buvo paskirta kas mėnesį lankytis pas chirurgą ir palikti stebėjimą. Nuo balandžio 1d. buvo pradėta taikyti reabilitaciją klinikose, nuolat buvo echoskopuojama ta vieta su kraujosruva, kuri buvo vidinė ir ją reikėjo stebėti. Į reabilitacijas reikėjo vežti kiekvieną dieną, buvo paskirtos procedūros, mankšta dėl dubens tvirtinimo ir dėl guzo, šildymas. Kai mergaitė grįžo į mokyklą, ji buvo atsilikusi moksluose ir turėjo samdyti korepetitorius. Labai pergyveno, kad nesugebės pasivyti klasiokų. Visą tą laiką buvo atleista nuo kūno kultūros, negalėjo su vaikais judėti. Turėjo daryti specialias mankštas ant kamuolio, sėdėjimas irgi tik ant kamuolio. Mokykloje turėjo pagalvę, nes jai skaudėdavo nuo ilgesnio sėdėjimo, skausmas pereidavo į nugarą, ji negalėdavo išsėdėti ant grindų. Net po pusės metų jai pradėdavo skaudėti kryžkaulio sritį. Kreipėsi pas šeimos gydytoją, pas kineziterapeutus, pas chirurgą. Liepą pradėjo lankyti kineziterapiją, buvo sudaryta mankštų programa, jas turėdavo daryti namuose. Pas dukrą buvo didžiulė baimė, kad bet ką darant jai skaudės, todėl dar ir pas psichologą lankėsi. Mergaitė viena net gatvės negalėdavo pereiti. Iš ryto į mokyklą eidavo drauge su ja, nes dirba ten pat, tik vaikų darželyje. Ji pasakodavo, kad prieinant prie gatvės jai pradėdavo pulsuoti tas šonas. Rugpjūtį vėl buvo pas chirurgą, pakartotas rentgenas. Nuotraukos nieko nerodė, ji klausė, kodėl mergaitei skauda, jai atsakė, jog gali būti, kad nervas galėjo papulti į tarpą tarp kaulų ir suaugti. Ji klausė, ar tai kažkada praeis, ar mergaitė galės gyventi gyvenimą be skausmo, gydytojas iki šiol nieko pažadėti negali. Toje sumušimo vietoje vis dar matėsi sužalojimas, mergaitė gėdijosi. Negali apsimauti džinsų, turi mautis ilgą megztinį, kad nesimatytų guzo, nes patiria kompleksą. Dabar pereina į paauglystės tarpsnį, kai išvaizda vaikui svarbi, o ta vieta jai nejautri. Jos dukra klausia ar pradės jausti koją, o ji dukrai negali duoti garantijų. Taip pat ji negali ant tos pusės miegoti, gali tik ant kokios pagalvės pasisukti, ant to šono, nes ten vis dar yra skausmas. Šiuo metu toliau tęsia kineziterapijas. Specialistas atkreipė dėmesį į mergaitės svorį, kiek priaugo po avarijos, nes buvo greitas jos stambėjimas, ji per tą laikotarpį priaugo apie 10 kg. Liepė pasidaryti skydliaukės tyrimus, nes tai galėjo daryti įtaką jos hormonų sistemai. Pasidarius tyrimus, buvo rasti pakitimai hormonų sistemoje. Dabar laukia eilėje, kad patektų pas endokrinologą. Avarija buvo beveik prieš metus, bet jie vis dar gyvena jos nuotaikomis ir skausmais, stengiasi susigyventi. Jai buvo nepriimtina vaikui duoti raminamuosius, todėl mergaitė geria žolelių arbatas, jai atlieka masažus. Gydytoja rekomendavo viso kūno masažą, kadangi chirurgas iki gruodžio uždraudė sportuoti, kad tie skysčiai guze galėtų lengviau išsivaikščioti. Į mokyklą mergaitė pradėjo eiti vasario pradžioje, beveik po dviejų mėnesių po avarijos. Mokykloje išbūdavo, buvo su mokytojais sutarę, kad jai leistų sėdėti ant tos pagalvės ar leistų būti atsistojus. Mergaitei skauda, ji jaučia skausmą, kai pasiverčia ant to šono, ant kieto pagrindo. Iki šiol ji negali atsisėsti ant grindų. Atsilenkimų, pavyzdžiui, irgi negali daryti. U. buvo mokyklos organizuojamoje stovykloje, kur turėjo būti atsistojusi ar gulėti ant pilvo, nes negali išbūti atsisėdusi. Chirurgas rekomendavo tokį žiedą įsigyti, jo pagalba lengviau sėdėti ir pagalvėlės, kad galėtų sėdėti mokykloje ir namuose. Mokytojai jas supranta, guodžia, kad mergaitė pasivys. Mergaitė mokosi privačioje mokykloje, pažymiai jai vis dar nėra rašomi, tai to jos žinių lygio negali įvertinti. Ji pergyveno dėl draugų, kadangi buvo ilgas laiko tarpas, klasėje vyko draugysčių persiskirstymai. Ji jautėsi blogai, negalėjo grįžti ir į baseino treniruotes. Buvo ilgas laiko tarpas, kada ji neturėjo galimybės su draugais bendrauti, nes po pamokų vis važiuodavo į reabilitacijas ar panašiai. Dukra jautėsi vieniša, turbūt iki pat mokslo metų pabaigos. Ji dėl vaiko slaugymo 2 savaites po įvykio turėjo nedarbingumą, o po to buvo pasiėmusi atostogas. Dukrai padėjo jos buvimas kartu su ja, palaikymas. Psichologo poreikis atsirado, kai ji pradėjo vėl vaikščioti ir eiti į mokyklą, kai reikėdavo eiti per gatves. Tada jie susirado psichologinio konsultavimo centrą. Konsultacijas turėjo kartą per dvi savaites, nuo gegužės iki rugpjūčio. Kadangi nemokamos konsultacijos baigėsi, tai kol kas nutraukė. Mąsto apie jos būsenos terapijas, veža pas žirgus, nes žirgai yra jos meilė ir didžiausi troškimai. Mergaitė vengia bet kokio lankymosi klinikose, nes jai sunkios emocijos iš karto kyla, todėl stengiasi vežti į kineziterapiją ar namuose, kad išvengti to nuolatinio važinėjimo į klinikas, kad išvengti streso. Jai buvo leista pradėti plaukti, bet sportuoti iki gruodžio pabaigos dar negalima. Palaiko patikslintą civilinį ieškinį. Už drabužius suma atlyginta protingai, dėl to pretenzijų nebeturi. Dukrą vežiojo tuo metu su „Lexus“, jo kuro sąnaudos apie 13-15 l. Bute Palangoje su šeima praleido apie savaitę, po to lankydavo dukrą savaitgaliais, buvo apsistoję „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, nes gavo akciją, tai panaši kaina buvo kaip ir bute apsistojant. Taip pat prašo atlyginti išlaidas už maistą, tai buvo susiję su mergaitės emocine būkle, palepindavo mergaitę tuo maistu, kurio ji norėdavo, nes jai buvo atsibodę sanatorijos blynai, o „Maximos“ čekiai patvirtina, kad buvo pagrinde pirktas jogurtas, kad jeigu ji nevalgys maisto reabilitacijoje, tai bent galėtų pasiimti kažką kito pavalgyti. Purškiamas kondicionierius buvo pirktas, kad kažkaip iššukuoti plaukus, nes mergaitė nuolat gulėjo. Grįžus iš ligoninės, dukra iš karto susirgo, todėl pirko vaistus nuo peršalimo, nuo skrandžio skausmo. Gydytojai tiesiog liepė pagerti gerųjų bakterijų, nes dukrai buvo gulėjimo rėžimas, tad ir aliejai dar buvo pirkti, kad jai tame rėžime pavyktų pasituštinti. Mergaitė lanko ne valstybinę mokyklą, o privačią, ne pelno siekiančią mokyklą ir ten yra mėnesinis mokestis. Kai mergaitė grįžo į mokyklą, ji grįžo į tą pačią klasę, bet jiems reikėjo samdyti korepetitorius, kad ji pasivytų. Jeigu nebūtų buvę įvykio, jie už mokyklą būtų mokėję. Mergaitė nėjo į mokyklą du mėnesius, bet jiems reikėjo mokėti. O jeigu būtų ėjusi, būtų visas žinias gavusi iš mokytojų ir jiems nebūtų reikėję mokėti už korepetitorius. Dukra taip pat lankė baseiną (duomenys neskelbtini), tai yra viešoji įstaiga, plaukimo klubas „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu būtų sustabdę lankymą, ją būtų išbraukę iš sąrašų, sutarties nenutraukė, nes nežinojo, kiek laiko užtruks viskas, galvojo, kad kaip tik plaukimas padės nugarai, be to, siekė išsaugoti vietą, kurią prieš tai ilgai užtruko gauti. Taip pat vykstant į reabilitaciją buvo pirkti drabužiai. Kad ji lengviau galėtų apsirengti, buvo pirktas laisvesnis treningas, maikutės. Jos (įstatyminės atstovės) darbinės pajamos 650 eurų, dar gauna alimentus už U. išlaikymą, 260 eurų. Šeimą išlaiko vyras, jos sutuoktinis, kurio pajamos yra didelės. Už baseiną per mėnesį tiksliai nepamena kiek pernai mokėdavo, lyg buvo apie 40 eurų, 15 eurų kompensuodavo iš krepšelio. Yra galimybė nutraukti sutartį ir jie tą padarė, kai daktarai pasakė, kad tikrai negalima jai baseino lankyti. Anksčiau to nedarė, nes vylėsi, kad greit galės ten grįžti ir nenorėjo prarasti vietos. Vieni aliejai buvo skirti gerti juos, o kiti masažui. Taip pat buvo pirkti eteriniai aliejai, nes jiems patarė masažuoti su aliejų mišiniu, kad geriau cirkuliuotų žaizdos, nes buvo daug mėlynių ir sumušimų. Chirurgas rekomendavo „Lioton“, o ji konsultavosi su aromaterapeutais, kurie tiktų, medicinos išrašuose viso to nėra. Šeimos gydytoja leido užsiimti tais aliejais. Buvo pirktas kūno masažuoklis, jai atrodo masažuokliai lyg abu buvo atlyginti. Kas bent minimaliai susiję, yra atlyginta. Draudimas atlygino masažuoklį už 49 eurus, atlygintos išlaidos už blokelius, kineziterapeuto konsultacijos atlygintos. Masažai yra nekompensuoti. Masažai neįeina į kineziterapiją, juos pirko papildomai, nes apsilankė pas chirurgą ir pasakė, kad dukra negali lankyti sporto būrelių. Tai pasitarė su savo gydytoja, kuri pasakė, kad gal padės masažai. Masažus rekomendavo ne valstybinėje gydymo įstaigoje, todėl jokio išrašo neturi. Chirurgas leido masažuoti, sakė tepti „Lioton“. Masažus pirko privačiai „Nidos kopų centre“, nes valstybės kompensuojamus masažus jau yra išnaudoję. Masažus pirko rugpjūtį. Pas šeimos gydytoją liepos mėnesį buvo oficialus vizitas, taip pat privačiai lankėsi pas reabilitologą. Buvo paskirtas vizitas, buvo daromos lyg trys procedūros ir kiekvieną dieną mergaitę reikėdavo vežti į klinikas. Reabilitologo išrašo jokio niekas nedavė, jie įprastai nerašo išrašų. Paskui buvo paskirtos pagalvėlės. Fizinės medicinos centre pas jį toliau ir lankėsi, net ne visos sąskaitos čia yra pateiktos, po civilinio ieškinio pateikimo ji dar buvo. Gydytojų išrašų dėl masažų neturi, o sąskaitas-faktūras turi, teikė prie papildomų dokumentų. Sumokėta iš A. P. sąskaitos. Čia kartu su papildytu civiliniu ieškiniu. Mokėta buvo „Nidos kopos“. Masažai buvo daromi nuo rugsėjo ir jie dar nesibaigė, ten yra dešimt apsilankymų. Kaune čia tie masažai vyksta, viso kūno masažai yra daromi. Tai kadangi autoįvykis buvo gruodžio 2 d., nuo gruodžio 2 d. praleido penkias ar septynias paras Kauno klinikose, tada ją išrašė į namus, į gulimą rėžimą. Iki gruodžio 28 d. buvo gulimame rėžime. Tuo metu ji turėjo nedarbingumą, nedirbo. Nuo gruodžio 25 d. prasidėjo mokinių atostogos, su vadovu mokyklos sutarė dėl vaiko slaugymo, kad per atostogas galėtų dirbti nekontaktiniu būdu. Nuo sausio 3 d. U. buvo reabilitacijoje, ją lankė kiekvieną dieną, kad ji galėtų išeiti į lauką, mašinoje sušukuodavo plaukus, nes jiems neleido eiti į vidų. Parsivežė sausio 24 d., ar 25 d. ir tada sekančią dieną turėjo vizitą Kauno klinikose, kad ją apžiūrėtų, padarytų kaulų nuotraukas. Nuo sausio 24-25 d. U. buvo namuose ir nuo vasario ėjo į mokyklą. Iki kol išėjo į mokyklą, kartu buvo tai ji, tai jos sutuoktinis. Nuo balandžio vyko lankymasis Kauno klinikose, veždavo U. pas psichologus. Taip pat kas porą mėnesių lankydavosi pas chirurgą, matuodavo jai skysčių tūrį, žiūrėdavo ar nėra infekcijos gumbe. Kiekvieną kartą atvykus daro rentgeno nuotraukas. Jai paskyrė daryti pratimus, bet mergaitė bijojo, kad jai skaudės darant pratimus. Įsigijo kilimėlius, kad galėtų daryti mankštas. Ji ir jos sutuoktinis pakaitomis darydavo mankštas kartu su ja. Liepos mėnesį dukra skundėsi, kad jai vis skauda, skausmo lygis siekė 8-9 balus. Jai sakė, kad reikia darytis nuotraukas ir žiūrėti ar nėra pakitimų, tad buvo paskirti vizitai pas gydytojus. Visą liepą ir rugpjūtį vyko tie vizitai. Rugsėjį, spalį lankėsi pas kineziterapeutus. Dėl pakitusio svorio paskyrė pasidaryti kraujo tyrimus dėl endokrininių pakitimų, ar nėra hormonų pakitimo dėl streso. Kraujo tyrimai parodė, jog tie pakitimai yra. Iš šeimos gydytojos gavo siuntimą į Kauno klinikas pas endokrinologą, kur atlikus pakartotinius kraujo tyrimus pakitimų neberodė, tad paliko tolesniam stebėjimui. Gruodžio mėnesį turi vizitą pas traumatologą-chirurgą.
Civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visa turtinė žala, kiek ji yra susijusi ir buvo būtina atstatyti sveikatą U. B., buvo atlyginta. Neturtinė žala irgi atlyginta atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisingumo ministro nustatytas neturtinės žalos atlyginimo rekomendacijas, tai yra, šešios minimalios algos, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Visus duomenis, kokius rūbus vilkėjo U. B., pateikė ieškovė ekspertams. Pati ieškovė nurodė, kiek mėnesių iki įvykio buvo naudoti drabužiai, batai, todėl buvo pritaikyti nusidėvėjimo normatyvai ir buvo apskaičiuota išmoka. Ieškovė nurodė, jog važinėja automobiliu „Lexus“, kuris naudoja 13 l kuro. Pateiktuose čekiuose matosi kuro kaina, todėl, nustačius atstumus, buvo padauginta iš kuro sąnaudų, t. y 13 l/100 km ir buvo kompensuota, kas susiję su dukters vežimu pas gydytojus. Dėl vaistų, kitokių būtinųjų medicinos išlaidų – tos, kurios buvo paskirtos gydančio gydytojo, kas susiję su trauma, tas buvo kompensuota, „Lietuvos draudimo“ ekspertė nekvestionuoja pačio gydymo. Maisto papildų, procedūrų, kurios niekaip nenurodytos kaip susijusios su trauma, išlaidos nėra kompensuojamos. Atlyginant žalą yra žiūrima į sąsajumą ir būtinumą. Tų išlaidų, kurios buvo patirtos, negalima įvardinti kaip būtinųjų gydymosi ir reabilitacijos išlaidų. Taip pat, pagal teismų praktiką ir sveikatos ministro nurodymus yra pasakyta, kad stacionariose gydymo įstaigose, reabilitacijos įstaigose, pacientas turėtų gauti ir gauna visą reikiamą medicininę pagalbą, o lankymas priklauso nuo artimųjų valios ir noro, tai nėra būtinosios gydymo išlaidos. Tuo labiau, jog į bylą pateiktas šeimos narių vykimas į „(duomenys neskelbtini)“ SPA centrą, sąskaita už kitų šeimos narių maitinimą ir apgyvendinimą, tai nėra tiesiogiai susiję su U. B. atstatymu. Žmogus ar sveikas, ar susirgęs, ar po traumos, jis maitinasi, todėl išlaidos už sušius, picas ir panašiai nėra susiję su įvykiu ir trauma. Reabilitacijos įstaiga maistą užtikrina tokį, kokį sudaro gydymo įstaigose, tą racioną, kurį sudaro gydytojai dietologai. O jei vaikas valgo kitą maistą, tai yra pasirinkimo reikalas, todėl nėra susiję su traumos gydymu ir tai nebuvo kompensuota. Viso kūno atpalaiduojantis masažas, kuris nėra kažkoks specifinis masažas, manytina, jog taip pat nėra tiesiogiai susiję su trauma. Tai nėra būtinosios gydymo išlaidos. Išlaidos už mokyklą ir korepetitorius nėra tiesiogiai susiję su traumos gydymu, nėra būtinosios gydymo išlaidos, todėl šioje dalyje manytina, jog gydymo išlaidos nėra pagrįstos. Už U. vežiojimą viskas yra kompensuota, o už kitų asmenų vykimą, nebuvo kompensuota. A. P. žalos atlyginimas turėtų būti atmetamas visiškai, nėra išskirtinių aplinkybių laikyti ją nukentėjusiąja. Taip pat buvo atlyginta ir U. B. patirta neturtinė žala, kuri apskaičiuota remiantis rekomendacijomis, kurios nustatomos pagal atitinkamus ekonominius rodiklius. Pagal sužalojimo laipsnį atlyginta maksimali suma – 6 minimalios algos, todėl buvo išmokėta 3,852 Eur. Už rūbus, batus atlyginta pagal duomenis, gautus iš nukentėjusiosios atstovės ir to draudimo bendrovė neginčijo. Pati A. P. teigė, kad pretenzijų dėl tos dalies nėra. Dėl išlaidų medikamentams atlyginta visa tai, kad buvo išrašyta medikų pagal pateiktus išrašus, pagal ligos istoriją. Draudimo ekspertė nei paskirto gydymo, nei procedūrų nekvestionavo ir draudikas viską yra apmokėjęs. Už kitas išlaidas medikamentams, kurie nėra susiję su šios traumos gydymu, pavyzdžiui, nosies purškalai, išlaidas atsisakyta atlyginti. Sveikatos grąžinimo išlaidų atlyginimas galimas, kai jas paskiria medikai, o ne pagal paties žmogaus pasirinkimą. Lankymo nuvykus į Palangą išlaidos nėra būtinos, todėl jos neatlygintos. Dėl baseino net nebuvo pateikta įrodymų, kad negalima sustabdyti narystės ir nemokėti už nelankymą. Prašo ieškinį atmesti, nes visa žala atlyginta.
Kaltinamajai M. Z. pilnai pripažinus savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusioji nepilnametė U. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykis įvyko 2021 m. gruodžio 2 d. Iš namų važiavo 14 troleibusu, išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje ir 50 metrų ėjo iki perėjos. Neprisimena, kaip ėjo per perėją. Ketvirtadienį visada eina į baseiną, bet tos dienos neatsimena. Buvo prietema. Ne pirmą kartą ėjo per perėją, ėjo lėtai, apsidairė. Prisimena nuo tos vietos, kai buvo šlapia, tamsu, šalta. Buvo baisu, buvo sutrikusi, girdėjo balsus, matė švieselę greitosios mašinos, girdėjo greitąją atvažiuojant. Prisimena, kad vyras jos klausė ar ji turi telefoną, ji pasakė, kad kuprinėje. Šaukė, jog nori brolio, nori namo. Gatvė buvo apšviesta, atšvaito neturėjo. Ligoninėje nuo neštuvų ją paguldė į lovą, labai skaudėjo šoną. Nežino, kas partrenkė, koks automobilis buvo (1 t., b. l. 134–136).
Liudytojas L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val. vairavo automobilį „BMW X3“, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo vienas, antra eismo juosta. Jau buvo tamsus paros metas, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia. Priekyje jo automobilio važiavo dar keletas transporto priemonių. Aiškiai matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuri pažymėta kelio ženklais. Perėja yra ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) centrą. Automobiliai jo važiavimo kryptimi tikrai važiavo nedideliu greičiu. Priekyje jo važiavę automobiliai pradėjo stabdyti prieš perėją, todėl stabdyti pradėjo ir jis, prieš perėją sustojo pilnai. Aiškiai matė, kad iš kairės pusės, pagal jo automobilio judėjimo kryptį, prie perėjos laukė būrelis žmonių. Negali įvardyti, kad ten buvo tik vaikai, nes tuo metu tikrai nesigilino. Tuo metu, kai jo automobilis jau buvo sustojęs prie perėjos pilnai, matė, kad iš priešpriešais, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės, link perėjos artėja transporto priemonės. Tikrai matė, kad antra eismo juosta važiavo baltas automobilis. Tuo momentu jis nukreipė savo žvilgsnį dešinėn, o kai vėl sugrąžino žvilgsnį į priekį, pamatė, kad už perėjos sustojo baltas „BMW“ automobilis, o kažkas iš pėsčiųjų pakilo į orą ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Paskubomis išlipo iš savo stovėjusio automobilio. Tai padarė ir vairuotojai, kurių transporto priemonės taip pat jau buvo anksčiau sustojusios prieš perėją toje kelio pusėje, kur stovėjo jo vairuojamas automobilis. Matė, kad vienas jų skambino pagalbos centrui, kvietė medikus. Priėjo prie ant važiuojamosios dalies gulinčio žmogaus ir tik tada suprato, kad tai vaikas – mergaitė. Mergaitė gulėjo apie porą metrų nuo sustojusio baltos spalvos automobilio „BMW“, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Vaikas buvo sąmoningas, verkė, kvietė savo mamą ir tėtį. Pėsčioji vilkėjo rudos spalvos striukę, ant galvos užsidėjusi gobtuvą. Vieną akimirką girdėjo, kaip mergaitė pasiteiravo, kokia šiandien diena. Šalimais stovėjo jauna mergina, akivaizdžiai buvo išsigandusi. Girdėjo ją kalbant telefonu, kai ji sakė, kad partrenkė žmogų. Suprato, kad ji ir yra automobilio, partrenkusio pėsčiąją, vairuotoja. Būnant įvykio vietoje girdėjo „BMW“ vairuotoją sakant, kad ji galimai užsižiūrėjo ir nepastebėjo einančių per perėją žmonių (1 t., b. l. 84–85).
Liudytojas N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.30 val. vairavo automobilį „Citroen“, (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilyje važiavo vienas. Buvo tamsu, kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia, tačiau nebuvo slidi. Matė, kad artėja prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) centrą. Priekyje jo važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, todėl stabdyti pradėjo ir jis. Aiškiai matė, kad kairėje kelio pusėje, žvelgiant jo automobilio važiavimo kryptimi, prie perėjos laukia pėsčiasis. Ar ten buvo vienas žmogus, ar jų daugiau, vaikas ar suaugęs, pasakyti negali, nes pradžioje neįsidėmėjo. Tačiau aiškiai matė, kad stovi žmogus prie perėjos, laukia, kada galės pereiti į kitą gatvės pusę. Priekyje jo važiavęs automobilis pilnai sustojo, taigi pilnai sustojo ir jis. Jo važiavimo kryptimi abiejose eismo juostose prieš perėją sustojo transporto priemonės, o priešingoje kelio pusėje – pirmoje eismo juostoje, buvo sustojęs automobilis. Kažkurią akimirką savo žvilgsnį nukreipė į audio magnetolą ir po akimirkos pastebėjo kaire akimi, kad pro jo automobilio kairę pusę lyg kažkas krenta. Pažvelgė kairėn ir pamatė, kad ant važiuojamosios dalies guli vaikas. Jis pats labai išsigando. Po keleto sekundžių išlipo iš savo automobilio. Matė, kad iš už jo stovėjusio automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis ir pribėgo prie ant kelio važiuojamosios dalies gulinčio vaiko. Girdėjo, kaip jis vaikui sakė, kad nejudėtų. Matė, kad priešingoje kelio pusėje, antroje eismo juostoje sustojęs baltas automobilis. Iš jo vairuotojo vietos išlipo jauna mergina, kuri akivaizdžiai buvo labai išsigandusi. Matydamas, kad mergina neturi rankoje telefono, jis paėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir surinko numerį 112. Pranešė apie įvykį, pasakė, kad reikalingi medikai. Priėjo ir jis prie gulinčios mergaitės. Ji vilkėjo ryškią, ilgesnę rusvą striukę, šalia mergaitės buvo kuprinė. Pasilikti įvykio vietoje ilgiau negalėjo, tad matydamas, kad prie vaiko yra suaugęs žmogus, išvažiavo. Automobilio, partrenkusio vaiką, vairuotoja visą laiką stovėjo arti savo transporto priemonės, ji tikrai buvo labai išsigandusi. Girdėjo ją vienu metu klausiant ar matė, kad ji važiavo negreitai (1 t., b. l. 87–88).
Iš 2021 m. gruodžio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos E. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodama lengvąjį automobilį BMW X1, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama blaivi, važiuodama kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta, apšviestoje, šviesoforu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ja ėjusią nepilnametę U. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurią dėl patirtų sužalojimų atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai tolimesnei apžiūrai pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas Vaikų skubios pagalbos skyrių. 2021 m. gruodžio 3 d. iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus budinčio gydytojo gautas medicinos dokumentų išrašas Nr. LA 2021-0708786, kuriame nurodoma, kad U. B. diagnozuotas kryžkaulio ir gaktikaulio lūžis (1 t., b. l. 1).
Iš 2021 m. gruodžio 2 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudaryta fotolentelė (1 t. b. l. 16–26).
Iš 2021 m. gruodžio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė – lengvasis automobilis „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas-savininkas R. Z., eismo įvykio momentu draustas AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 27–35).
Iš 2022 m. sausio 4 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2471/2021(02) matyti, kad U. B. konstatuota galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kryžkaulio šoninės masės lūžimas, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 79–82).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas M. Z. pažeidus kelių eismo taisykles ir taip dėl neatsargumo sukėlus eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios U. B. sveikata, pasitvirtino.
Kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamosios parodymais, nepilnametės nukentėjusiosios U. B. bei jos įstatyminės atstovės A. P. parodymais, liudytojų L. R., N. Ž. parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.
Kaltinamoji kalta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val. vairuodama BMW automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties įsukimu į (duomenys neskelbtini) baseiną, buvo įsitikinusi, kad niekas prie perėjos nelaukia, kuomet jai iš dešinės pusės išlindo vaikas, ji stabdė, nespėjo sustabdyti ir jį partrenkė. Šie kaltinamosios parodymai iš esmės neprieštarauja ir liudytojų L. R. ir N. Ž. parodymams, kad važiuojant (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) centrą, priešais esantiems automobiliams pradėjus stabdyti, jie taip pat pilnai sustojo prieš perėją, ir vos kelioms sekundėms nusisukę, sugrąžinę žvilgsnį pamatė, kad už perėjos sustojo baltas automobilis, o ant važiuojamosios dalies gulėjo partrenktas pėsčiasis, kaip paaiškėjo priėjus arčiau, tai buvo vaikas – mergaitė. Mergaitė gulėjo apie porą metrų nuo sustojusio baltos spalvos automobilio BMW, ji verkė, kvietė savo mamą ir tėtį. Liudytojai nurodė, kad iš BMW vairuotojo vietos išlipo jauna mergina, ji akivaizdžiai buvo išsigandusi, telefonu kalbėdama sakė, kad partrenkė žmogų, teigė, kad važiavo nedideliu greičiu, bet galimai užsižiūrėjo ir nepastebėjo per perėją einančių žmonių. Nukentėjusioji nepilnametė U. B. patvirtino, kad viskas įvyko 2021 m. gruodžio 2 d., tądien ji vyko į baseiną, apie tą dieną nieko neprisimena, pamena, tik kaip ėjo iki perėjos ir tada jau tik nuo tos vietos, kai buvo tamsu, jai buvo šlapia, šalta, baisu, ji girdėjo balsus, buvo sutrikusi, girdėjo kaip atvažiuoja greitoji, šaukėsi brolio ir kad nori namo, jai labai skaudėjo šoną, ji buvo išvežta į ligoninę. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė A. P. patvirtino, jog 2021 m. m. gruodžio 2 d. jos dukra važiavo į baseiną, tačiau 16.45 val. ji sulaukė skambučio iš policijos pareigūno, kuris jai pranešė, jog jos dukra buvo partrenkta ant perėjos, kalbant telefonu ji girdėjo mergaitę šaukiant, kad jai skauda, pristatyta į ligoninę ji vis verkė. Tai, kad kaltinamoji partrenkė nukentėjusiąją patvirtina ir kaltinamosios mama, kuri nurodė, jog dukra paskambinusi iškart po įvykio pati jai pranešė apie tai, jog partrenkė žmogų. Iš Kauno apskr. VPK tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuotoja M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodama lengvąjį automobilį BMW X1, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdama blaivi, važiuodama kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta, apšviestoje, šviesoforu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė ja ėjusią nepilnametę U. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurią dėl patirtų sužalojimų atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai tolimesnei apžiūrai pristatė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas Vaikų skubios pagalbos skyrių. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini)., nustatyta kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo. Įvykyje dalyvavusi transporto priemonė nustatyta kaip BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią ir vairavo kaltinamoji.
Tarnybiniu pranešimu bei specialisto išvada byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai U. B. konstatuota galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu, kryžkaulio šoninės masės lūžimas, kairės pusės gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas. Šie sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
Kelių eismo taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.
Kaltinamoji pripažino, kad buvo neatidi, važiuodama link perėjos nepastebėjo nei prie perėjos stovėjusių pėsčiųjų, nei to, kad prieš ją važiavę automobiliai prie perėjos sustojo, dėl ko savo automobilio prieš perėją ji nesustabdė ir partrenkė per ją ėjusią nukentėjusiąją U. B.. Aplinkybes dėl vairuotojos neatidumo patvirtina ir liudytojų bei nukentėjusiosios parodymai. Šie įrodymai patvirtina, kad M. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus, t. y. artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, esant tamsiam paros metui ir blogam matomumui nesiėmė papildomų priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitam ta pačia kryptimi važiuojančiam vairuotojui nesustabdė savo automobilio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta U. B. sveikata. Jeigu kaltinamoji būtų buvusi pakankamai atidi ir rūpestinga ir būtų laikiusis Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimų, ji būtų pastebėjusi prie perėjos stovinčią pėsčiąją arba mačiusi, jog ta pačia kryptimi kaip ji važiavusi transporto priemonė prieš perėją sustojo, taip pat sustabdžiusi savo vairuojamą automobilį ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Tokiu būdu kaltinamosios veika – Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimų pažeidimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis – nesunkiu U. B. sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamoji turėdama teisę vairuoti transporto priemones, neabejotinai žinojo Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus. Ji taip pat patvirtino, jog turėjo objektyvią galimybę apsidairyti ir įsitikinti, ar prie perėjos nėra stovinčių ir laukiančių pėsčiųjų, tačiau buvo įsitikinusi, kad prie perėjos niekas nelaukia. Tai patvirtina, jog kaltinamoji nenumatė, jog dėl tokio jos elgesio gali įvykti susidūrimas, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad M. Z. 2021 m. gruodžio 2 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „BMW X Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė, ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėja ėjusios mažametės pėsčiosios U. B., ją parbloškė, taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio U. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apie nuoširdų gailėjimąsi teismas sprendžia iš to, kad M. Z. niekada neneigė, jog eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, savo kaltės nemenkino, po įvykio bendravo su nukentėjusiosios mama, siūlė pagalbą, atsiprašė tiek nukentėjusiosios, tiek jos mamos, sutiko atlyginti tokią žalos sumą, kurią priteistų teismas.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Z. prašė perduoti dukrą M. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu byloje yra visos sąlygos atleisti M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
M. Z. praeityje neteista ir byloje nėra duomenų, kad būtų padariusi kitų nusikalstamų veikų, t. y. ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. M. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, kad ji kalta dėl eismo įvykio nurodė ir iš karto į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, niekada savo kaltės nemenkino ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl jos atsakomybė šiuo atveju yra subsidiari ir ji turėtų atlyginti tik tą dalį žalos, kurios sutartiniai santykiai su draudimo bendrove neapima. Bylos duomenimis nustatyta, jog iki nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajai draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi 6 127,28 eurų draudimo išmoką, kompensuojant 2275,28 eurų dydžio turtinę ir 3852 eurų neturtinę žalą. Be to, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji sutinka atlyginti tokią žalą, kurią priteistų teismas. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra išpildyta ir sąlyga dėl žalos atlyginimo. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, studijuoja aukštojoje mokykloje. Anksčiau ji niekada nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, administracine tvarka bausta kelis kartus, tačiau už nusižengimus, nesusijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvina tai, kad ji kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma, transporto priemonę kaltinamoji vairavo būdama blaivi. Visos šios kaltinamąją ir jos padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji M. Z., atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja A. Z. yra k. yra komunikabili ir žingeidi, su ja atvira, išdėsto savo mintis, jai viską išsipasakoja. Šeimoje jie kalbasi nuo mažų dienų, apie studijas, mokyklą, visi sprendimai yra priimami kartu, pasitariant tiek su dukra, tiek su vyru, dukra turi priimti tai, ką sako tėvai. Anksčiau jokių problemų su dukra nėra buvę, ji jau nuo 15 metų dirbdavo, dabar taip pat turi darbą, pati save išsilaiko. Be to, dukra studijuoja, kartu su tėvais gyvena, todėl laiduotoja turi realią galimybę ją kontroliuoti ir daryti teigiamą įtaką jos elgesiui.
A. Z. neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka bausta vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu.
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Įvertinus visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, M. Z. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra pagrindas manyti, jog kaltinamoji, perduota mamos A. Z. atsakomybėn, nebedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, konkrečias veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai darytina išvada, kad šie tikslai gali būti pasiekti taikant laidavimą be užstato.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-50-788/2018).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo padaryta žala fiziniam asmeniui – nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, skirti transporto priemonės (ar jos vertės) konfiskavimą ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekiant, kad būtų užtikrintas teisingumo principas bei pasiekta individuali ir bendra prevencija atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra būtina, todėl baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajai neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiosios atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti nukentėjusiosios U. B. naudai 4 241,37 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1 148 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Taip pat, iš įvykio kaltininkės M. Z. priteisti nukentėjusiosios U. B. naudai 7 000 Eur ir nukentėjusiosios A. P. naudai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio priėmimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (3 t., b. l. 47–58).
Teigiama, kad dėl nukentėjusiosios sveikatos sužalojimo patirta turtinė žala – 5 959,54 Eur, kurią iš dalies atlygino AB „Lietuvos draudimas“, sumokėdamas 1 718,17 Eur, todėl neatlyginta patirtos turtinės žalos dalis yra 4 241,37 Eur. Nurodoma, kad buvo atlygintos šios sveikatos sužalojimo išlaidos (turtinė žala): kamuolys kineziterapeuto pratimams, sėdėjimui (23 Eur); prarastos pajamos (167,71 Eur). Buvo iš dalies atlygintos šios sveikatos sužalojimo išlaidos: vaistai/papildai (19,18 Eur); masažuoklis (12 Eur); masažuoklis (49,99 Eur); kuras-važinėjimas į Palangos reabilitaciją, klinikas, vaiko vežimas į procedūras (500 Eur); vaiko striukė (385 Eur); vaiko batai (519 Eur); vaiko kuprinė (70 Eur); vaiko džinsai (223 Eur); vaiko megztinis (302 Eur). Buvo neatlygintos šios sveikatos sužalojimo išlaidos: vaistai/papildai (15,18 Eur); vaistai/papildai (13,80 Eur); vaistai/papildai (21,55 Eur); vaistai/papildai (7 Eur); vaistai/papildai (48 Eur); vaistai/papildai (99,76 Eur); vaistai/papildai/aliejai (46,22 Eur); vaistai/papildai (53,15 Eur); dukros lankymas Palangos reabilitacijoje, nakvynės išlaidos (500 Eur); dukros lankymas Palangos reabilitacijoje, nakvynės išlaidos nuo 2022 m. sausio 14 d. iki 2022 m. sausio 16 d. (263 Eur); maistas perkamas ir vežamas vaikui gulint ligoninėje (150 Eur); maistas vaikui reabilitacijoje (330 Eur); autobuso bilietai – bilietai mažesniojo vaiko auklei giminaitei, kol mama rūpinosi nukentėjusiąja (35,80 Eur); vaiko apranga reabilitacijai (50 Eur); privalomai mokamas mokyklos mokestis (180 Eur); mokytojai 2 mėnesius (480 Eur); privalomai mokamas baseino mokestis (176 Eur); mankštai skirtas inventorius – minkštas kilimėlis, blokeliai, diržai (84,49 Eur); kineziterapeuto konsultacija (60 Eur); mankšta su kineziterapeutu (35 Eur); kineziterapeuto mankštos planas (50 Eur); vaistai/papildai (18,38 Eur); vaistai/ papildai (26,27 Eur); pagalvėlės ir ratas sėdėjimui (71 Eur); masažai (470 Eur); kraujo tyrimai (64,60 Eur); bylos skenavimas (14,40 Eur); psichologinio konsultavimo centro pažyma (40 Eur); parkavimai klinikose ir pas kitus specialistus (60 Eur); kuras (225,42 Eur).
Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 12 000 eurų suma, iš kurios dalį – 3 852 Eur, atlygino AB „Lietuvos draudimas“, todėl neatlyginta neturtinės žalos dalis – 8148 Eur.
Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, civilinio atsakovo atstovo parodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai U. B. įvykio metu buvo sugadinti rūbai, batai, kuprinė, dėl patirto įvykio buvo reikalingas gydymas, vaistai, reabilitacija, papildomos priemonės mankštai, reabilitacijai, ją reikėjo vežti pas gydytojus, į reabilitaciją. U. B. buvo mažametė, todėl nuostolių dėl jos slaugymo patyrė ir U. B. mama A. P., kuri gavo tuo laikotarpiu mažesnes pajamas.
Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymais, civilinio atsakovo paaiškinimais, rašytiniais duomenimis (1 t., b. l. 73; 2 t., b. l. 163, 164; 3 t., b. l. 48–58, 62, 63) nustatyta, kad dalį turtinių nuostolių padengė draudimo bendrovė. Nustatyta, kad draudikas atlygino iš viso 2 275,28 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: gydymo išlaidos (93,47 Eur); kelionės išlaidos (202,20 Eur); nedarbingumo laikotarpiu netektos pajamos (167,71 Eur); kineziterapeuto konsultacijos ir procedūros (60+35+50+50, viso 195 Eur); funkcinių diržų treniruoklis, jogos plytelė (84,49 Eur); pagalvėlė ir ratas sėdėjimui (71 Eur); masažuoklis (12 Eur); vitaminas D (26,27 Eur); kraujo tyrimai (64,60 Eur); VšĮ psichologinės paramos ir konsultavimo centro pažyma (40 Eur); kuras (63,75 Eur); vaiko rūbai – striukė, batai, džinsai, megztinis, kuprinė (1 254,79 Eur).
Teismas pažymi, jog civiliniame ieškinyje bendra turtinė žala dėl vaiko rūbų ir kuprinės nurodyta 1 499 Eur. Taip pat nustatyta, kad iš jų atlyginta 1 254, 79 Eur. Draudiko atstovas paaiškino, kad žala už sugadintus rūbus atlyginta įvertinus A. P. pateiktus duomenis dėl rūbų įsigijimo kainos, o taip pat įvertinus nusidėvėjimo normas. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė sutiko, kad žala už sugadintus rūbus ir kuprinę atlyginta pilnai, todėl dalyje dėl nepilnai atlygintos žalos už sugadintus rūbus ir kuprinę teismas civilinį ieškinį laiko nepagrįstu.
Taip pat nekilo ginčas, kad atlyginta ir žala dėl kamuolio kineziterapeuto pratimams (23 Eur) ir prarastų pajamų – 167, 71 Eur. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2022 m. balandžio 10 d. buvo atlyginta ir dalis gydymo išlaidų – 93,47 Eur bei dalis kelionės išlaidų – 202,20 Eur.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad bendra gydymo išlaidų, patirtų iki 2022 m. balandžio 10 d., suma, (vaistai/papildai ir priemonės) sudaro 373,21 Eur, iš jų draudikas atlygino 93,47 eur. Pažymėtina, jog šių išlaidų atlyginimas pagrįstas draudiko detaliu apskaičiavimu ir teismas sutinka, jog neatlyginta dalis išlaidų vaistams ir papildomoms priemonėms, tokioms kaip eteriniai aliejai, vaistai virškinimui, nuo peršalimo, nėra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios patirta trauma ir nebuvo būtini eismo įvykio metu patirtai traumai gydyti. Be to, pažymėtina, kad už masažuoklį, kurio vertė 12 Eur (2021 m. gruodžio 18 d.) atlyginta vėliau – 2022 m. rugsėjo 30 d. (3 t., b. l. 62–63). Kaip jau minėta, atlyginamos tik būtinos asmens sveikatos atstatymui išlaidos, todėl nebūtinos išlaidos, tokios kaip eteriniai aliejai, vaistai nuo peršalimo, virškinimo sistemai, priemonės plaukams šukuoti, nelaikytina būtinomis išlaidomis sveikatos atstatymui, todėl reikalavimas jas atlyginti yra nepagrįstas. Tais pačiais argumentais atmetamas kaip nepagrįstas ir ieškinio reikalavimas atlyginti išlaidas už maistą ligoninėje – 150 Eur ir maistą reabilitacijoje – 330 Eur, nes tai nėra būtinos išlaidos vaiko sveikatai atstatyti, kadangi vaikui tiek ligoninėje, tiek ir reabilitacijoje užtikrinamas visas išlaikymas ir reikalingas maitiniams. Nepagrįstu teismas laiko reikalavimą atlyginti 50 Eur už aprangą reabilitacijai, nes nėra jokių duomenų, kad vaikui mediciniškai būtų buvusi reikalinga ypatinga apranga, todėl šios išlaidos nelaikytinos būtinomis išlaidomis. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 35,80 Eur už bilietus kito vaiko auklei, kol mama rūpinosi nukentėjusiąją. Šį reikalavimą teismas laiko visiškai nepagrįstu, nes tai nėra tiesioginės išlaidos, kaip nors susijusios su nukentėjusiosios slaugymu. Be to, byloje nėra duomenų, kad mažesniuoju vaiku tuo metu negalėjo pasirūpinti vaiko tėtis.
Nepagrįstais teismas laiko ir reikalavimus atlyginti išlaidas už korepetitorius – 480 Eur, mokyklos mokestį – 180 Eur ir baseino mokestį – 176 Eur. Pažymėtina, jo civilinė ieškovė neįrodė, jog mokykla nesuteikė galimybės užtikrinti mokymą namuose tuo metu, kai U. B. negalėjo fiziškai lankyti mokyklos, taip pat pažymėtina, jog sausio mėnesį vyko reabilitacija ir ieškovė nepateikė įrodymų, jog vykstant reabilitacijai nebuvo užtikrinamas U. B. mokymas reabilitacijos centre. O tai kartu kelia pagrįstas abejones tuo, kad buvo būtina samdyti korepetitorius. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra jokių konkrečių duomenų kokių dalykų korepetitoriai buvo samdomi, kaip ir kokiu būdu vyko pamokos, konsultacijos. Taip pat civilinė ieškovė neįrodė, kad mokėjimai už baseiną buvo neišvengiami ir būtini. Ieškovė nurodė, kad nesikreipė ir neieškojo būdų sustabdyti narystę ar atidėti mokėjimus, kol dukra dėl objektyvių, medicininių priežasčių baseino užsiėmimų negalėjo lankyti. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, teismas ieškovės reikalavimus dėl mokesčio už mokyklą, už korepetitorius ir mokesčio už baseiną, laiko nepagrįstais, neįrodytais, todėl juos atmeta.
Civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti patirtą žalą už dukros lankymą reabilitacijos centre Palangoje, nakvynės išlaidas – iš viso 753 Eur. Šį reikalavimą teismas laiko nepagrįstu, nes tai nėra būtinos, t. y. neišvengiamos, išlaidos, dėl vaiko sveikatos atstatymo.
Iš draudiko pateiktų duomenų matyti, kad už kelionės išlaidas iki 2022 m. balandžio 10 d. buvo atlyginta 202,20 Eur, nors civiliniam ieškinyje reikalaujama atlyginti iš viso 500 Eur kelionių išlaidų, patirtų šiuo laikotarpiu. Draudiko atstovas paaiškino, kad už kelionės išlaidas atlyginta pagal pateiktus kuro kvitus ir pačios A. P. nurodytas automobilio kuro sąnaudas, tačiau atlyginta tik ta dalis kelionės išlaidų, kurios buvo būtinos vežti nukentėjusiąją į procedūras ar reabilitaciją. Teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti ir ieškovė šių argumentų taip pat nepaneigė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog civiliniame ieškinyje pateikta suma – 500 Eur, visiškai nedetalizuojant dėl kokių konkrečių kelionių, į kokias procedūras vežant, kokiu atstumu, kokiomis datomis šios išlaidos buvo patirtos. Iš civilinio ieškinio visiškai neaišku, kuo remiantis reikalaujama būtent tokio dydžio išlaidų už keliones atlyginimo. Pažymėtina, jog prie ieškinio pridėti tik kuro užpylimo kvitai, tačiau iš to visiškai neaišku, kokiu atstumu, kokiu tikslu ir kada buvo važiuota. Esant šioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad draudiko kelionių išlaidų paskaičiavimas pagrįstas konkrečiais duomenimis pagal nukentėjusiajai paskirtas procedūras, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas tik toje dalyje, kurią jau atlygino draudikas, o kitoje dalyje nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Byloje draudiko pateiktu paskaičiavimu taip pat nustatyta ir įrodyta, kad atlyginta ir dalis turtinės žalos, kurią civiliniame ieškinyje ieškovė nurodo, kaip patirtą po 2022 m. balandžio 10 d.: nustatyta, kad draudikas neatlygino tik 470 Eur už viso kūno atpalaiduojančius masažus, 18,38 Eur už vaistus Carsil, 14,40 Eur už bylos skanavimą, 60 Eurų už parkavimą Klinikose ir pas kitus specialistus, 161,67 Eur už kelionės išlaidas.
Civilinio atsakovo atstovas paaiškino, jog nėra medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad U. B. būtų buvę paskirti viso kūno atpalaiduojantys masažai, todėl draudikas to nelaiko būtinomis išlaidomis, nes tai pasirinkta pačios ieškovės. A. P. nepaneigė šių aplinkybių. Esant šiems įrodymams, teismas vertina, jog neįrodyta, kad viso kūno atpalaiduojantys masažai būtų buvę mediciniškai būtini U. B. sveikti, tai buvo papildoma priemonė, pasirinkta jos tėvų, todėl tai nelaikytina būtinosiomis išlaidomis sveikatai atstatyti. Nepagrįstas reikalavimas atlyginti 14,40 Eur už bylos skenavimą, nes tai akivaizdžiai su gydymu nesusiję išlaidos. Iš draudiko pateiktos ataskaitos matyti, jog medicininiuose išrašuose buvo pateikti duomenys dėl vitamino D stokos, todėl buvo kompensuotos išlaidos dėl vitamino D, tačiau duomenų apie tai, kad būtų buvę išrašytas vaistas Carsil, skirtas kepenų veiklai gerinti, medicininiuose išrašuose duomenų nėra, todėl teismas sprendžia, jog išlaidos dėl vaisto Carsil pagrįstai neatlygintos, jos nesusiję su patirta trauma ir nėra būtinos išlaidos sveikatai atstatyti. Prie civilinio ieškinio taip pat nepridėti jokie duomenys, pagrindžiantys reikalavimą dėl 60 Eur už automobilio stovėjimą atlyginti, todėl šį reikalavimą teismas laiko visiškai nepagrįstu ir neįrodytu.
Iš draudiko pateikto paskaičiavimo matyti, kad draudikas pagal pateiktus medicininius dokumentus ir paskirtas procedūras paskaičiavo būtinas išlaidas nukentėjusiąją vežti į gydymo įstaigas ir procedūras (Kauno klinikas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir teismas neturi pagrindo su tokiu pateiktu apskaičiavimu nesutikti. Pažymėtina, jog civilinė ieškovė ieškinyje iš viso nenurodė nei kiek kartų, kokiu atstumu, kokiu tikslu, kada, į kokias įstaigas buvo važiuota, todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad reikalavimas dėl likusios už kurą neatlygintos sumos – 161,67 Eur yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmetamas.
Apibendrinant darytina išvada, kad draudikas įvykdė savo pareigą ir faktiškai patirtą žalą jau yra atlyginęs. Civilinė ieškovė neįrodė, kad papildomos išlaidos, viršijančios draudiko jau išmokėtą sumą, yra pagrįstos ir būtinos nukentėjusiosios sveikatai atstatyti, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.
Civiliniame ieškinyje teigiama, kad nukentėjusioji U. B. dėl eismo įvykio patyrė neturinę žalą, kurią vertina 12 000 eurų. Kadangi iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos draudimo bendrovė atlygino iš viso 3 852 eurų neturtinės žalos, likusią neatlygintą neturtinę žalą – 8 148 eurų prašo priteisti iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės. Nurodoma, kad U. B. patyrė šoką, stiprius fizinius skausmus, o negalėjimas pajudėti, nebuvimas artimų žmonių šalia iš karto po smūgio tik dar labiau sustiprino jos neigiamus išgyvenimus. Ji baiminosi dėl ateities, ar galės vaikščioti, ar galės atsisėsti. Nukentėjusioji patyrė galvos smegenų sukrėtimą, o taip pat dubens srities kaulų lūžius. Ji penkias dienas buvo gydyta ligoninėje. Ją kankino itin dideli skausmai, ji negalėjo atsistoti, negalėjo judėti, nepajėgė net apsiversti, buvo priversta ilgą laiką gulėti vienoje nepatogioje pozoje, kad sugytų kaulai. Vėliau sekė priverstinė reabilitacija, o 2022 m. sausio 26 d. buvo šalinamos skysčių sankaupos. Šios procedūros metu mergaitė bijojo, jai skaudėjo, ji verkė. Ją lydėjo skausmas ir išgyvenimai dėl ateities galimybių, dėl judėjimo galimybių. Neigiamus išgyvenimus lėmė ir negalėjimas savimi pasirūpinti. Ji taip pat 2 mėnesius negalėjo lankyti mokyklos, buvo apsunkintas bendravimas, nutraukti socialiniai ryšiai. Gydytojai buvo uždraudę ilgą laiką baseiną, kitus fizinių pratimų reikalaujančius užsiėmimus ir tai taip pat sąlygojo ilgalaikius, tęstinius išgyvenimus ir rūpestį dėl ateities.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, jog civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo U. B. yra pagrįstas tik iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes eismo įvykio metu dėl kaltų M. Z. veiksmų nukentėjusiajai buvo sužalota dubens sritis – konstatuoti kryžkaulio ir gaktikaulio lūžiai, galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė išgąstį, didžiulį fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą ir baimę dėl sužalojimų pobūdžio, nepatogumus dėl atliekamų tyrimų, procedūrų, reabilitacijos, nerimą ir baimę dėl ateities. Byloje rašytiniais įrodymais ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės parodymais nustatyta, jog nukentėjusioji ilgą laiką jautė fizinius skausmus, tam, kad kaulai gerai sugytų, turėjo gulėti vienoje ir toje pačioje nepatogioje padėtyje, ji dėl gydymo ir reabilitacijos beveik du mėnesius nelankė mokyklos, negalėjo užsiimti jokia kita aktyvia veikla, negalėjo užsiimti savo mėgstamais fiziniais užsiėmimais, net ir grįžus į mokyklą jautė skausmus, turėjo sėdėti su papildomomis priemonėmis, dar ilgai negalėjo lankyti nei baseino, nei kūno kultūros pamokų. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad net ir praėjus po įvykio beveik metams laiko, vis dar išlieka skausmas, nejauri ir skausminga kūno vieta, kuri patyrė smūgį, raumenyse gumbas, tęsiama reabilitacija (2 t., b. l. 184, 191). Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė ilgai trunkantį fizinį skausmą, nerimą dėl ateities, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – baimę dėl ateities, nes vis dar jaučia įvykio pasekmes, skausmą. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų.
Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinama ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, jog pagrindinis ir esminis kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, yra dėl nusikalstamos veikos patirtos pasekmės asmens sveikatai, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).
Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2000 eurų iki 8000 eurų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-942/2015 – nustatyta 2027,34 Eur (7000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam nustatyti kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-507/2015 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnikaulių lūžiai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015 – nustatyta 3475 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo suma, neįskaitant draudimo bendrovės jau atlygintos 8632,00 Lt sumos, išmokėtos kartu ir kitiems nukentėjusiesiems (nukentėjusysis patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai), Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu), Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016 – nustatyta 8000 Eur neturtinės žalos suma, tačiau įvertinus nukentėjusiojo nepriimtiną elgesį, turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui, sumažinta 15 proc. – iki 6 800 eur (nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3500 eur (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII-to slankstelio lūžis), Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai).
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiosios patirto ilgalaikio fizinio skausmo, varginančio ir ilgalaikio gydymosi nepatogioje pozoje, negalėjimo ilgą laiką savęs apsitarnauti, negalėjimo užsiimti mėgstamomis veiklomis, dėl ilgalaikio gydymosi akivaizdžiai sumažėjusias bendravimo galimybes, vis dar tęsiamą gydymo, išlikusias sveiktos problemas – nejautri smūgio vieta, gumbas, ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, o taip pat ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 5 000 eurų pinigine išraiška. Kadangi dalį žalos – 3 852,00 Eur jau yra atlyginusi draudimo bendrovė, likusi neatlyginta žalos dalis – 1 148 Eur priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UAB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013, kt.).
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad, atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) paskirtį ir tikslus, TPVCAPDĮ 13 straipsnio ir kitų šio įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (TPVCAPDĮ trečiojo skirsnio normos). Darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDĮ normų aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalą atsakingo asmens interesų teisingą ir tinkamą apsaugą, padeda išsaugoti balansą tarp jų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje e3K-3-444-611/2015).
Kadangi šiuo atveju žala neviršija įstatyme nurodytos draudimo sumos, neatligintos žalos dalis priteitina ne iš M. Z., o iš AB „Lietuvos draudimas“.
Civiliniame ieškinyje taip pat yra pareikštas prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką, civilinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas – civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 1 142 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti neturtinę žalą ir U. B. mamai A. P. už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl dukters sužalojimo.
Šis reikalavimas laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas. A. P. byloje nebuvo pripažinta nukentėjusiąją, kadangi ji tiesiogiai nuo eismo įvykio nenukentėjo.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame žalos atlyginimo, sužalojus sveikatą, taisykles. Teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą).
Teismų praktikoje taip pat yra atvejų, kai neturtinė žala tiesiogiai nuo įvykio nenukentėjusiems asmenims atlyginama ne tik nukentėjusiojo mirties, bet ir sveikatos sutrikdymo atveju, tačiau trečiųjų asmenų patirta neturtinė žala paprastai būna susijusi su ilgalaikėmis neigiamomis pasekmėmis tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek ir jo artimiesiems, su būtinybe ilgą laiką, nuolat prižiūrėti tiesiogiai įvykio metu nukentėjusį asmenį, jį slaugyti ir juo rūpintis (kaip ir civiliniame ieškinyje nurodytose bylose).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013 teismas, pasisakydamas dėl nepilnamečio vaiko tėvų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu.
Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nenustatyta, kad A. P. patyrė ypatingai didelis išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu.
Nustatyta ir tai yra natūralu, kad pradžioje nukentėjusioji išgyveno stresą, baimę, nežinomybę dėl dukters sveikatos ir ateities, tačiau bylos duomenys, medicininiai išrašai neleidžia daryti išvados, kad tie pergyvenimai galėjo būti ypatingai dideli ir ilgalaikiai. Iš bylos duomenų matyti, kad mergaitė nors ir kentė skausmus, tačiau visą laiką buvo sąmoninga, dar tą patį vakarą jai atlikti tyrimai, buvo nustatyta diagnozė, buvo nustatyti kaulų lūžiai, o nerimavimas dėl galimo vidinio kraujavimo buvo trumpalaikis. Nustatyta, kad A. P. slaugė savo dukrą nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m gruodžio 23 d., vėliau trumpą laiko tarpą A. P. dirbo iš namų, po to sugrįžo į darbą, kas patvirtina, jog įprastinė jos gyvenimo veikla, ritmas nebuvo ypatingai reikšmingai sutrikdytas ir tai netrukdė dirbti savo darbą. Nuo 2022 m sausio pradžios mergaitei buvo reabilitacija Palangoje, kur ji buvo be mamos ar kito artimo asmens nuolatinės priežiūros, o vasario pradžioje mergaitė jau grįžo į mokyklą. Sutiktina, kad A. P. pergyveno dėl to, kad dukra blogai jaučiasi, kad negali užsiimti mėgstama veikla, negali eiti į mokyklą, bendrauti su draugais, kad kenčia skausmus, nepatogumus, tačiau, atsižvelgiant į sužalojimo sunkumo laipsnį, tai, kad po dviejų mėnesių mergaitė jau vėl lakė mokyklą, teismas daro išvadą, kad šie išgyvenimai negali būti vertinami tokiais dideliais, kurie suteiktų teisę savarankiškai reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl dukters sužalojimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog priteisti A. P. neturtinę žalą nėra pagrindo, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl proceso išlaidų
Byloje nukentėjusiosios atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė taip pat prašo priteisti išlaidas už atstovo advokato teisinę pagalbą nukentėjusiajai šioje byloje. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – sąskaitų-faktūrų už teisines paslaugas ir bankinių mokėjimų nurodymų (3 t., b. l. 97–105) matyti, kad nukentėjusioji patyrė 2359,50 eurų išlaidų už civilinio ieškinio parengimą, nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).
Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajai teisinę pagalbą suteikė advokatė Virginija Balčiūnienė. Ji parengė civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiosios atstovavimas daugiausiai buvo susijęs su civiliniu ieškiniu, kurio tenkinama tik labai nedidelė dalis. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog iš nuteistosios turi būti priteistina tik dalis nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų – 1 150 Eur. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirbanti, turi realią galimybę šias išlaidas atlyginti, todėl laikytina, jog toks išlaidų dydis atitinka protingumo ir proporcingumo principus.
Kaltinamajai M. Z. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su nepilnametės apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 138), kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis (2 t., b. l. 134), saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Z., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. Z. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomosios priemonės neskirti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti U. B. 1 148 Eur iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Iš M. Z. A. P. priteisti 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų.
Išaiškinti M. Z., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nepilnametės apklausos vaizdo ir garso įrašu (1 t., b. l. 138), kompaktinį diską su įvykio vietos nuotraukomis (2 t., b. l. 134), saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.