Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis Kelmės (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Akistatos tarp nukentėjusiosios Z. Š. ir kaltinamojo J. A. K. metu (b. l. 71-72) nukentėjusioji patvirtino, kad Juozas A. K. sudavė jai smūgius briketais į petį, galvą, ranką.

Nukentėjusiosios Z. Š. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie yra nuoseklūs, neprieštaringi tarpusavyje ir kitai rašytinei bei faktinei bylos medžiagai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes. 2018 m. kovo 3 d., pateikdama pareiškimą dėl jos sumušimo, nurodė, kad kaimynas J. A. K. metė į ją briketę, kuria pataikė jai į nugarą, persivėręs per tvorą jis sudavė jai brikete vieną kartą į pakaušį. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji Z. Š. išsamiai paaiškino apie daiktus, kuriais jai padaryti sužalojimai - suledėjusių durpių gabalus, nurodė, kiek ir kokiu būdu sudavė jai smūgius J. A. K., kaip atsirado sužalojimai ant jos kūno. Jos parodymai apie suduotus smūgius atitinka teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus. Žaizda galvoje, blauzdos nubrozdinimas, rankos plaštakos sumušimas užfiksuoti medicininiuose dokumentuose iš karto po įvykio GMP pristačius nukentėjusiąją į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, ištyręs įrašus medicininiuose dokumentuose, nustatė, kad Z. Š. padaryta žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešiniojo I delnakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Sugretinus nukentėjusiosios parodymus ir teismo medicinos specialisto išvadas, darytina išvada, kad žaizda pakaušyje nukentėjusiajai atsirado nuo J. A. K. ranka suledėjusiu durpių gabalu trenkiant jai gulinčiai į pakaušį, kraujosruvos peties srityje – J. A. K. metant suledėjusį gabalą į ją ir juo pataikant į petį, nubrozdinimai nugaros srityje – nuo į jos kūną atsitrenkusių ir suskilusių durpių gabalų, kraujosruvos plaštakos srityje – J. A. K. sudavus durpių gabalu į nukentėjusiosios plaštaką tuo metu, kai nukentėjusioji bandydama apsiginti, prisidengti, ištiesė ranką, kraujosruvos blauzdoje – jai nugriuvus ant suskilusių suledėjusių durpių gabalų. Abejoti teismo medicinos specialisto išvada teismas neturi pagrindo. Nustatyti sužalojimai savo pobūdžiu, lokalizacija, atitinka nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes ir suduotus smūgius. Įvykio vietos apžiūra taip pat patvirtina konflikto aplinkybes – matyti pėdsakai prie tvoros kaltinamojo kiemo pusėje, nulenkta tvora, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis buvo persisvėręs per tvorą, siekdamas suduoti jai smūgius. Liudytojos V. K. parodymai apie tai, kad ji konflikto tarp nukentėjusiosios ir savo sutuoktinio nematė, sutuoktinis jai papasakojęs visai kitokias konflikto aplinkybes, nepaneigia neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau liudytojos V. K. parodymai patvirtina, kad 2018 m. kovo 3 d. ryte, įvykio metu, jos sutuoktinis buvo kieme. Ji teisme patvirtino, kad J. A. K. sugrįžus į kambarį, neužilgo į jo buto duris pasibeldė pareigūnai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis Juozas A. K. savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai Z. Š., todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Dėl civilinio ieškinio.

Civiliniu ieškiniu (b. l. 204-207) nukentėjusioji Z. Š. prašė priteisti iš kaltinamojo 308 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusioji Z. Š. paaiškino, kad kelionė pas ekspertą į Šiaulius, kur vyko nuosavu automobiliu „Renault Laguna“ jai kainavo 20 Eur. Ji kelis kartus važiavo pas tyrėją ikiteisminio tyrimo metu, dėl blauzdikaulio sužalojimo du kartus vyko pas gydytoją į Raseinius, apie dešimt kartų lankėsi pas psichologą ir psichiatrą. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi pas šeimos gydytoją Tytuvėnuose. Visur vyko nuosavu automobiliu. Psichiatras jai skyrė vaistus, kurių receptus ji pateikė, be to, vartojo vaistus nuo skausmo, kurių pirkimo čekius pateikė prie ieškinio. Pirko žaizdai galvoje reikalingas tvarstymo priemones. Iš viso ji turėjusi 308 Eur išlaidų, tiek ji suskaičiavo pagal pateiktus kuro įsigijimo ir vaistų pirkimo kvitus. Po įvykio jai sutriko širdies ritmas, kraujotaka, sutriko miegas. Iki įvykio sveikata ji nesiskundė, pas gydytojus nesilankė ir vaistų nevartojo. Ji patyrė išgąstį, pažeminimą. Dėl padarytų sužalojimų ji jautė skausmą, apie mėnesį laiko vartojo nuskausminamuosius vaistus. Nuo sužalojimo prasidėjęs blauzdikaulio uždegimas tęsiasi, skausmas apėmęs visą koją. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų prieš ją patyrė daug nepatogumų. Prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, tačiau iš esmės neturtinės žalos dydį palieka spręsti teismui. Ji sutiks su tokia suma, kurią priteis jai teismas.

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji Z. Š., prašydama priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pateikė kuro (b. l. 208-211) ir vaistų pirkimo kvitus bei du receptus (b. l. 212-215), išrašus iš jos medicininių dokumentų (b. l. 216-220).

Nukentėjusioji prašė priteisti 308 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl patirtų kelionės išlaidų, kurias sudaro kuro pirkimas, išleistų pinigų vaistams, atlyginimo. Jokių paskaičiavimų, detalių paaiškinimų, kokie vaistai jai buvo skirti padarytiems sužalojimams gydyti, kiek konkrečiai vaistai kainavo, kiek iš viso nuosavu automobiliu nuvažiavo kilometrų, kiek sunaudojo kuro ir už kokią kainą, nepateikė. Todėl nukentėjusiajai turtinė žala nustatoma remiantis bylos duomenimis, pateiktais išrašais iš nukentėjusiosios ligos kortelės, vaistų ir kuro įsigijimo kvitais.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 12-14, 61-62, 71-72, 75-76) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo apklausta tris kartus – 2018 m. kovo 3 d., kovo 5 d., kovo 21 d., 2018 m. kovo 6 d. vyko akistata tarp nukentėjusiosios ir įtariamojo, 2018 m. kovo 5 d. ji vyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyrių (b. l. 39-40). Iš VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro informacijos (b. l. 240) matyti, kad Z. Š. nuo 2018 m. kovo 15 d. aštuonis kartus lankėsi psichikos sveikatos centre, buvo taikyta psichoterapija, psichiatro konsultacijos, diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sužalota nukentėjusiosios sveikata, todėl nėra pagrindo abejoti gydytojo psichiatro nustatyta diagnoze, apsilankymų būtinumu pas psichologą ir psichiatrą. Teisme liudytojas A. Š. patvirtino, kad tik važiuodamas į Šiaulius pas teismo medicinos ekspertus savo automobilyje naudojo benziną, kitais kartais – dujas, jo automobilis senas kuro sunaudoja apie 10 litų 100 kilometrų. Iš pateikto registracijos liudijimo (b. l. 257) matyti, kad A. Š. vardu registruotas automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 1997 m.

Internetinio puslapio „Google Maps“ duomenimis atstumas nuo (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusioji Z. Š., yra 15,7 kilometro, nuo Kelmės miesto centro iki Šiaulių miesto centro 44,9 kilometro. Iš pateiktų kuro įsigijimo dokumentų (b. l. 208-210) 2018 m. kovo-gegužės mėnesiais suskystintų dujų vieno litro vidutinė kaina buvo 0,50 Eur, benzino kaina 2018-03-05 (vykimo į Šiaulius metu) – 1,10 Eur (b. l. 210). Apskaičiuojant sunaudoto kuro kiekį važiuojant nukentėjusiosios šeimai priklausančiu automobiliu „Renault Laguna“, imamas liudytojo A. Š. nurodytas sunaudojamo kuro kiekis, nes jis atitinka tokios markės ir senumo automobilių kuro normas, nurodytas internetinėse svetainės „Autogidas“, „Autoplius“.

Taigi, nukentėjusiosios patirtas keliones išlaidas sudaro – kuro sąnaudos, vykstant dvylika kartų iš (duomenys neskelbtini) į Kelmę ir atgal, ir vieną kartą iš Kelmės į Šiaulius ir atgal. Kadangi į Šiaulius nukentėjusioji vyko 2018 m. kovo 5 d., t. y. tą pačią dieną kaip buvo atlikta jos apklausa Kelmės rajono policijos komisariate, todėl atstumas skaičiuojamas nuo Kelmės iki Šiaulių. Liudytojui A. Š. patvirtinus, kad 2018 m. kovo 5 d. automobilyje buvo naudojamas benzinas ir pateikus šių degalų įsigijimo kvitą (b. l. 210), tą dieną skaičiuojamas sunaudotas benzino kiekis.

Atstumas nuo nukentėjusiosios gyvenamosios vietos iki Kelmės miesto ir atgal – 31,4 kilometro, 11 kartų šį atstumą, t. y. 345,4 km, nuvažiavus sunaudota 34,54 litro suskystinų dujų, kurių kaina 0,50 Eur už vieną litrą, kelionės išlaidos susidaro 17,27 Eur (34,54x0,50). Vieną kartą tą atstumą nuvažiavus benzinu ir iš Kelmės nuvykus į Šiaulius ir atgal, susidaro 121,2 kilometro, kelionės išlaidos – 13,32 Eur (12,11x1,10).

Iš VšĮ Kelmės rajono psichikos sveikatos centro pateiktos informacijos (b. l. 240) matyti, kad nukentėjusiajai buvo skiriami vaistai „Zolpidemi“, „Mirtazapin“, „Sertralini“, gydymas šiais vaistais buvo tęsiamas, todėl pateikti vaistinės kvitai, patvirtinantys šių vaistų įsigijimą, laikytini patikimais įrodymais, patirtai turtinei žalai pagrįsti -17,10 Eur (b. l. 213). Be to, atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį – žaizdą galvoje, kraujosruvas ant kūno, tikslinga atlyginti nukentėjusiajai išlaidas patirtas dėl tvarstymo priemonių, skausmą mažinančių, raminančių vaistų įsigijimo iš karto po įvykio, todėl nukentėjusiajai atlygintinos vaistų įsigijimo išlaidos pagal tris vaistinės kvitus (b. l. 212), už įsigytus vaistus 2018 m. kovo 5 d. ir kovo 15 d. (14 Eur, 1,42 Eur, 21,81 Eur). Kam skirti vaistai, pirkti 2018 m. gegužės 14 d. 32,71 Eur sumai (b. l. 212), 2018 m. kovo 8 d. 17,63 Eur sumai (b. l. 213), pateikti receptai ir pagal juos pirkti vaistai 2018 m. kovo 28 d. ir gegužės 3 d. (b. l. 214, 215), teismas nustatyti neturi galimybių, nukentėjusioji jokiais įrodymais nepatvirtino, kad šių vaistų įsigijimas buvo būtinas sužalojimų, padarytų J. A. K., gydymui. Iš VšĮ Raseinių ligoninės išrašo (b. l. 216), VšĮ Kauno klinikinės ligoninės išrašo (b. l. 218) matyti, kad Z. Š. 30 metų serga psoriaze, žvyneline liga, dėl ko ji vyko į Raseinių ligoninę 2018 m. gegužės 11 d. Aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad ligų, kuriomis nukentėjusioji serga ilgus metus, paūmėjimui įtakos turėjo nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytos kraujosruvos nugaroje, plaštakoje ir nubrozdinimai blauzdoje, nepateikta. Byloje, nėra duomenų, kad nukentėjusiajai dėl J. A. K. padarytų sužalojimų reikalingas gydymas iki šiol, gydymas Raseinių ligoninėje susijęs su šioje byloje nagrinėjamu įvykiu, todėl prašomos išlaidos dėl kelionės ir gydymosi Raseinių ligoninėje, fizioterapijos skyriuje 2018 m. gegužės mėnesį (b. l. 219) neatlygintinos.

Aptartų aplinkybių visuma, remiantis pateiktais paskaičiavimais laikytina, kad nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kurie yra įrodyti pateiktais įrodymais, sudaro 67,82 Eur, t. y. tokio dydžio patirta turtinė žala įrodyta, todėl ji priteistina iš kaltinamojo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo teismų praktika priteisiant neturtinę žalą svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013; 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Nustatyta, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko neginčijamai nukentėjusioji juto fizinį skausmą, nepatogumus, eikvojo savo laiką, vykdama į policijos įstaigą, pas ekspertą, psichiatrą. Sutiktina, jog Z. Š. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažeminta, dėl patirtos dvasinės traumos kreipėsi pagalbos į psichologus ir psichiatrus. Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai atsirado liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesiniam laikui. Kaltinamasis – pensijinio amžiaus, nedarbingas, turintis sveikatos problemų (b. l. 243). Įvertinus visumą aplinkybių, atisžvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą nukentėjusiajai, priteistina iš kaltinamojo būtų 400 Eur. Kaltinamasis – gaunantis pensiją asmuo, gyvenantis santuokoje, todėl tokia suma neturėtų būti jam nepakeliama našta.

Dėl bausmės.

Kaltinamojo J. A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. A. K. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 148), jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis – pensininkas, turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą, ne už piktybinį teisės pažeidimą, o už nedidelį Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 149), tačiau kaltu jis neprisipažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, po konflikto pagalbos jai nesuteikė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam skirtina griežtesnė laisvės apribojimo bausmė nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant, kad kaltinamasis būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus – draudimas bendrauti su nuo jo veiksmų nukentėjusiu asmeniu (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Baudžiamojo byloje yra duomenų apie kaltinamojo sveikatos sutrikimus, ligas, tačiau kaltinamasis į visus teismo posėdžius atvyko, aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl sveikatos būklės J. A. K. negalėtų atlikti laisvės apribojimo bausmės, t. y. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtą draudimą – nebendrauti su nukentėjusiąja.

Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją Z. Š. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Virginija Pluščiauskienė, dėl ko valstybė patyrė išlaidų. Iš pažymos apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 241) matyti, kad advokatės išlaidos už nuketėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 221 Eur. Kaltinamąjį J. A. K. pripažinus kaltu dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, atsižvelgiant į tai, kad jam teikiama antrinė teisinė pagalba, jos išlaidas apmokant 50 procentų (b. l. 255), iš kaltinamojo priteistina pusė valstybės patirtų išlaidų teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai, t. y. 110,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti J. A. K. bendrauti su Z. Š.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš J. A. K. Z. Š. 67,82 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 82 centus) turtinei ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. A. K. 110,50 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 50 centų) proceso išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.