Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausta J. A. K. bendrauti su Z. Š..

Civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Priteista iš J. A. K. Z. Š. 67,82 Eur (šešiasdešimt septyni eurai 82 centai) turtinei ir 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš J. A. K. 110,50 Eur (šimtas dešimt eurų 50 centų) proceso išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 3 d. apie 10 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), keturbučio namo kieme, tyčia du kartus metė durpių briketus į Z. Š., ko pasėkoje pataikė jai į nugarą, dešinį petį, dešinį delną ir vieną kartą durpių briketu sudavė jai į pakaušį, tuo padarydamas nukentėjusiajai žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešiniojo I delnakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis J. A. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. K. apeliacinis skundas atmestinas

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai J. A. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiajai Z. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

6. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis J. A. K., jo kaltė grindžiama ne vien nukentėjusiosios Z. Š. parodymais, tačiau ir policijos duomenų bazės – BIRT ataskaitų žiūryklės – užfiksuota informacija, teismo medicinos specialisto išvada, 2018 m. kovo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vietoje darytomis nuotraukomis bei kitais byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios Z. Š. parodymais, jos nurodyta įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6.1. Tiek 2018 m. kovo 3 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir apklausiama teisme nukentėjusioji Z. Š. parodė, kad įvykus žodiniam konfliktui J. A. K. sviedė į ją gabalą sušalusių presuotų durpių. Tuo metu ji stovėjo veidu atsisukusi į J. A. K.. Jo mestas durpių gabalas pateikė jai į dešinį petį, priekinę peties dalį, atsitrenkęs į petį, gabalas suskilo, skeveldros kliudė nugarą, kaklą. Suskilęs gabalas nukrito ant žemės, šalia jos. Ji buvo su šlepetėmis. Kadangi buvo slidu, ji slydo ir krito kniūbsčia į sniegą. J. A. K., priėjo prie tvoros, persisvėręs per tvorą, rankoje laikydamas briketą, užsimojo jai duoti. Ji, keldamasi nuo žemės, ištiesė ranką, taip norėjo apsiginti nuo J. A. K. smūgio, J. A. K. sušalusių durpių gabalu trenkė jai į delną. Ji, keldamasi nuo žemės, vėl slydo ir krito, blauzda pataikydama ant briketo atplaišos. Griūdama ant skeveldros susižalojo blauzdikaulį. Tuomet J. A. K., persisvėręs per tvorą, kreipdamasis į ją necenzūriniu žodžiu, smogė suledėjusiu durpių gabalu į viršugalvį.

6.2. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios duoti parodymai apie suduotus smūgius atitinka teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus. Žaizda galvoje, blauzdos nubrozdinimas, rankos plaštakos sumušimas užfiksuoti medicininiuose dokumentuose, kai nukentėjusioji iš karto po įvykio GMP buvo pristatyta į Kelmės ligoninės priėmimo skyrių. Teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, ištyręs įrašus medicininiuose dokumentuose, nustatė, kad Z. Š. padaryta žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešiniojo I delnakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Teismas sugretindamas šiuos aptartus įrodymus pagrįstai nustatė, kad žaizda pakaušyje nukentėjusiajai atsirado nuo J. A. K. ranka suledėjusiu durpių gabalu trenkiant jai gulinčiai į pakaušį, kraujosruvos peties srityje J. A. K. metant suledėjusį gabalą į ją ir juo pataikant į petį, nubrozdinimai nugaros srityje atsirado nuo į jos kūną atsitrenkusių ir suskilusių durpių gabalų, kraujosruvos plaštakos srityje – J. A. K. sudavus durpių gabalu į nukentėjusiosios plaštaką tuo metu, kai nukentėjusioji bandydama apsiginti, prisidengti, ištiesė ranką, kraujosruvos blauzdoje – jai nugriuvus ant suskilusių suledėjusių durpių gabalų.

6.3. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, kad gavus pranešimą apie sumušimą, policijos pareigūnai vyko į nukentėjusiosios nurodytą įvykio vietą. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad keturių butų gyvenamojo namo kieme, tarp įėjimų į butus (duomenys neskelbtini) laiptų, yra 1 metro aukščio žalios spalvos vielos tinklo tvora, aplink sniegas, buto (duomenys neskelbtini) kieme, prie akmenimis apdėto ploto, prie tvoros matosi trys gabalai apie 5 cm skersmens briketų, aplink – smulkių gabalėlių, prie buto (duomenys neskelbtini) tvoros matosi du gabalai briketų apie 5 cm skersmens. Aplink ištryptas sniegas. Link buto (duomenys neskelbtini) ant sniego, ant laiptų, matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes, o tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žaizda pakaušyje ir bėgo kraujas. Nuotraukose, darytose policijos pareigūnų įvykio vietos apžiūros metu, yra užfiksuota tinklo tvora, išilgai tvoros sumintas ir vienoje vietoje plačiau ištryptas sniegas vienoje tvoros pusėje, takelis, einantis išilgai tvoros, kitoje tvoros pusėje, nuo takelio pėdos sniege iki tvoros, ties ta vieta, kur yra pėdos nuo takelio iki tvoros – nulenkta tinklo tvoros viršutinė dalis, kas patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog J. A. K. buvo persisvėręs per tvorą, siekdamas suduoti nukentėjusiajai smūgius.

6.4. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka ištyrė ir įvertino nukentėjusios Z. Š. parodymus ir nei BPK 20 straipsnio, nei kitų įstatymų nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nuteistojo kaltę grindė nuosprendyje nurodytais įrodymais, tarp jų ir minėtais nukentėjusios parodymais.

7. Dėl nuteistojo J. A. K. nurodytų aplinkybių, kad tyrėjai apžiūrėdami įvykio vietą neužfiksavo visų aplinkybių, jog neįvertino tai, kad kūrenimo sezonui buvo įsigijęs durpių atsijų, o ne durpių briketų, neatkreipė dėmesio į plytą, gulėjusią įvykio vietoje ir kuria buvo kėsinamasi jį sužaloti, nebuvo pridėtos prie bylos jo pateiktos nuotraukos, kuriose tą pačią dieną ir tą pačią valandą buvo užfiksuota įvykio vieta, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir savitikslis – jų turi būti surenkama tiek, jog pakaktų priimti teisingą sprendimą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuoti briketų gabalai, o tai, kad kūrenimui nuteistasis buvo įsigijęs durpių atsijų, nepaneigia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką.

8. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. A. K. kaltės. Remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo J. A. K. kaltę, jog jis tyčia du kartus metė durpių briketus į Z. Š., ko pasėkoje pataikė jai į nugarą, dešinį petį, dešinį delną ir vieną kartą durpių briketu sudavė jai į pakaušį, tuo padarydamas nukentėjusiajai žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešiniojo I delnakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J.A. K. kėlė klausimą dėl civilinio ieškinio, nurodydamas, kad nukentėjusioji pagal byloje esančius kvitus du kartus tą pačią dieną pylėsi kuro, jog pagal pateiktus receptus buvo perkami vaistai nuo galvos skausmo, nuo viduriavimo.

9.1. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

9.2. Pirmosios instancijos teismas J. A. K. pripažino kaltu Z. Š. nežymiai sutrikdžius sveikatą ir jai sukėlus fizinį skausmą bei remiantis bylos duomenimis, pateiktais išrašais iš nukentėjusiosios ligos kortelės, vaistų ir kuro įsigijimo kvitais, pagrįstomis išlaidomis pripažino kelionės išlaidas 13,32 Eur sumai, susijusias su vykimu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, ir vieną kartą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal. Taip pat teismas pagrįstomis išlaidomis dėl tvarstymo priemonių, skausmą mažinančių, raminančių vaistų įsigijimo, pripažino 67,82 Eur. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistojo J. A. K. veiksmų, kurie yra įrodyti anksčiau aptartais ir teismo įvertintais įrodymais, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 67,82 Eur.

9.3. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose bei spręsdamas civilinį ieškinį tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taigi apeliacinės instancijos teismo nuomone civilinis ieškinys šioje byloje išspręstas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. K. apeliacinį skundą atmesti.