- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- 1A-113-350/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31853-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio kuriuo:
A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (toliau – ir Įpareigojimas), taip pat uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. J. (toliau – ir nukentėjusysis) bei lankytis jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini),
vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., 19 val. 17 min., iki 2021 m. rugsėjo 14 d., 14 val. 52 min. (1 para),
iš A. N. valstybei priteista 22,40 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nuosprendžiu A. N. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį dešiniu kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį ties nosimi, taip padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžį, kas A. J. sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį, sušvelninant skirtą bausmę ir neskiriant Įpareigojimo.
2.1. Nurodo, jog nuo pat pareigūnų atvykimo į įvykio vietą jis teigė, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, nes pastarasis akmenimis apmėto jo šunį, primėto akmenų į jo kiemą ir taip gadina žoliapjovę – šią aplinkybę patvirtina policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai. Teismo posėdyje patikslino, kad, prieš smūgiuojant nukentėjusiajam, A. J. užsimojo į jį, rankoje turėdamas asfalto gabalą. Sutinka, kad šių veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip būtinosios ginties, tačiau nepaneigtina, kad smurtas buvo naudojamas dėl paties nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, dėl to visas abejones, vadovaujantis in dubio pro reo principu, būtina vertinti būtent jo (apelianto) naudai.
2.2. Teigia, kad labai myli gyvūnus, ką patvirtina ir į bylą pateikta charakteristika iš gyvūnų globos draugijos, o ypač savo šunį, todėl nukentėjusiojo elgesys iššaukė pyktį. Nėra abejonių, kad smurtiniai veiksmai prieš gyvūnus negali būti pripažinti teisėtais, todėl darytina išvada, kad jo neteisėti veiksmai atlikti dėl provokuojančio ar rizikingo paties A. J. elgesio – tai turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ar 10 punktų pagrindu.
2.3. Tvirtina, jog byloje privalu atsižvelgti į jo sveikatos būklę – nuo 2012 m. yra registruotas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje dėl (duomenys neskelbtini). Ši sveikatos problema kelia sunkumų adekvačiai vertinant kitų žmonių elgesį, o juo labiau – elgesį jo mylimų gyvūnų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Taip pat nurodo, kad, neatsižvelgęs į jo sveikatos būklę bei egzistuojančią baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nors teismas nurodė, kad jam skirtina artima bausmės vidurkiui bausmė, tačiau iš esmės buvo skirta bausmės vidurkį atitinkanti bausmė.
2.5. Akcentuoja, jog jam skirti įpareigojimai dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nėra tikslingi ir teisiškai pagrįsti, nes jis yra neįgalus (nustatytas 55 procentų darbingumo lygis), todėl sudėtinga rasti darbą, taip pat sunku net 60 valandų dirbti nemokamus darbus. Mano, kad pastarąjį įpareigojimą teismas skyrė todėl, kad į bylą nebuvo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas, todėl šį dokumentą prideda prie apeliacinio skundo. Pažymi, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl skiria Įpareigojimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Rima Matulionienė prašo šį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, atsižvelgė į jo ligą, visuomeninę veiklą. Teigia, kad apeliantui skirti ir jo skundžiami įpareigojimai padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar šios veikos kvalifikavimo, sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino egzistuojant jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, numatytoms BK 59 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktuose, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, todėl nustatė bausmės vidurkį savo trukme atitinkančią bausmę, kuri yra aiškiai per ilga. Apeliantas taip pat nesutinka jam skirtais įpareigojimais dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teigdamas, kad dėl jo sveikatos būklės šie įpareigojimai yra netikslingi ir teisiškai pagrįsti.
6. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
8. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo 1 metams 1 mėnesiui bausmė, kuri trumpesnė, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų.
10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas, nustatydamas būtent tokios trukmės laisvės apribojimo bausmę, tinkamai laikėsi BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei visiškai pagrįstai nustatė, jog apeliantas padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra teigiamai charakterizuojamas. Priešingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia A. N., pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, kad jis nuo 2012 m. yra registruotas psichikos sveikatos priežiūros įstaigų įskaitoje bei kad jam diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo sveikatos būklė buvo tinkamai įvertinta skiriant jam bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo nepritarti tokiems bausmės skyrimo motyvams, kadangi jie visiškai atitinka tiek baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės skyrimo kriterijus, tiek bylos aplinkybes.
11. Šiame kontekste pažymėtina, jog nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir pripažinti, kad A. N. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ar kad ši veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tuo tarpu norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, būtina nustatyti du momentus: 1) neteisėtus nukentėjusiojo asmens veiksmus prieš kaltininką; 2) kaltininko didelį susijaudinimą, kurį sukelia neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jeigu kaltininko nusikalstami veiksmai seka iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21/2011).
12. Byloje, be paties apelianto parodymų bei pirminių jo paaiškinimų policijos pareigūnams, fiksuotų „Body“ kamera, nėra jokių neginčijamų duomenų, kurie leistų teigti, kad jis buvo išprovokuotas smurtui, o nukentėjusysis elgėsi rizikingai, neteisėtai ar sąmoningai skatino A. N. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, mėtydamas akmenis į nuteistojo kiemą ar šunį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nurodė dar ir kitą smurto prieš A. J. priežastį – teigė, kad pastarasis jam negrąžina 20 Eur skolos, ką patvirtino ir nukentėjusysis, paaiškinęs, kad apeliantas jo reikalavo atiduoti skolą, nors jis nėra skolingas A. N.. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad apeliantas smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokios aiškiai išreikštos pateisinamos priežasties, todėl spręsti apie neteisėtą, rizikingą ar provokatyvų nukentėjusiojo elgesį nėra faktinių prielaidų.
13. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka ir su teismo jam skirtais įpareigojimais dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
14. Teisėjų kolegija, visiškai sutikdama su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, pažymi, kad tik A. N. skirtų įpareigojimų ir draudimų visetas padės efektyviausiai įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, o vien įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudimo bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, lankytis jo gyvenamojoje vietoje skyrimas, kaip to pageidauja apeliantas, atsižvelgiant į A. N. įvykdyto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes, akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
15. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nekliudo jam įvykdyti teismo skirtų įpareigojimų, kadangi Užimtumo tarnyboje apeliantui bus siūlomas nustatytą darbingumo lygį atitinkantis darbas, o tokio darbo negalint pasiūlyti – apeliantas privalės būti registruotas šioje tarnyboje ir toks įpareigojimas nelaikytinas nepagrįstu, kadangi apeliantas ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje; taip pat bausmę vykdanti institucija apeliantui skirs darbus, atitinkančius A. N. galimybes. Pažymėtina, kad iš nuteistojo į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad savanoriaudamas apeliantas valo gyvūnų gardus, vedžioja gyvūnus, atlieka fizinės jėgos reikalaujančius aplinkos tvarkymo darbus, 10 km dviračiu važiuoja į prieglaudą ir pan., taip pat iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad savanoriaudamas A. N. atlieka aplinkos priežiūros darbus, kas aiškiai rodo, kad jam nėra jokių kliūčių įvykdyti Įpareigojimą. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad sveikatos būklė nesutrukdė apeliantui smurtauti prieš nukentėjusįjį, padarant pastarajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžį. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti minėtus įpareigojimus netenkinamas.
16. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, tinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes, todėl apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.