Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Ejitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Švaros sesės“ ieškinį atsakovei UAB „Ejitus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimas.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad šalys 2020 m. spalio 1 d. sudarė valymo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išvalyti visus vidaus paviršius, visus langus iš abiejų pusių ir vartus bei duris, pasibaigus statyboms, pastate, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. spalio 2 d. (sutarties 1.1, 1.2, 4.1 punktai). Užsakovė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 149,50 Eur (taip pat ir PVM) per 15 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo (sutarties 5.1, 5.2 punktai).

12. Ieškovė, išvaliusi patalpas, 2020 m. spalio 9 d. surašė atliktų darbų vertės pažymą, nurodė, kad valymo paslaugų vertė – 1 149,50 Eur, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą.

13. Ieškovė pateikė šalių elektroninių laiškų kopijas. Ieškovė 2020 m. spalio 9 d. 11.46 val. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pirmiau nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, laiške nurodė: „Siunčiu Jums sąskaitą už atliktus darbus“. Atsakovė į šį laišką atsakė: „Sveiki reiks praeiti pirmadienį“. Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. 13.27 val. elektroniniame laiške pasiteiravo atsakovės, kada bus apmokėta sąskaita. Atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. 8.06 val. elektroniniu laišku paprašė ieškovės atsiųsti atliktų darbų aktą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. 8.57 val. elektroniniame laiške nurodė, kad siunčia atliktų darbų aktus. Aktuose datų negali keisti, nes deklaravo sąskaitą. Atsakovė neatsakė į šį laišką. Ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. 9.25 val. elektroniniame laiške pasidomėjo, ar atsakovei tinka atsiųsti atliktų valymo darbų dokumentai, nurodė, kad gali atvežti originalus. Ieškovė 2020 m. lapkričio 26 d. 12.43 val. elektroniniu laišku paragino atsakovę apmokėti sąskaitą.

Dėl salių santykių kvalifikavimo ir paslaugos teikėjo teisės į atlyginimą

14. Bylos šalys sudarė paslaugų sutartį. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

15. CK šeštosios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 straipsniai) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 straipsniai), paslaugų sutartims taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams (CK 6.724 straipsnis). Šalių sudaryta sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei su materialaus objekto sukūrimu nesusijusias paslaugas – išvalyti patalpas, langus, vartus. Taigi ieškovės reikalavimas, pareikštas nagrinėjamoje byloje, kvalifikuojamas, kaip kilęs iš atlygintinių paslaugų teikimo teisinių santykių. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi teisės normomis, kuriose kvalifikuota statybos ranga (CK 6.694 straipsnio 4 dalis, 6.697 straipsnio 3 dalis), nes atlygintinių paslaugų teisiniams santykiams taikomos tik bendrosios rangos sutarties nuostatos. Toliau šiame sprendime, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, apeliacinės instancijos teismas vartoja atlygintinių paslaugų instituto terminiją mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) pritaikydamas bendrąsias rangos sutarties nuostatas.

16. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Lygiai taip pat užsakovas, dalyvaujant paslaugų teikėjui, privalo apžiūrėti ir priimti suteiktas paslaugas. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų (paslaugų) rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui (paslaugos teikėjui). Atliktų darbų (suteiktų paslaugų) priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas (paslaugų teikėjas) – perdavęs atliktus darbus (suteiktas paslaugas). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą (suteiktas paslaugas) pastebėjęs darbų (paslaugų) trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų (paslaugų) priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų (paslaugų) priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, užsakovas, priėmęs darbą (paslaugas) jo (jų) nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslaugas) (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

17. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).

18. Ieškovės pareikštas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos atlygintinių paslaugų teikimo sutarties. Ieškovė reikalauja priteisti jai atlyginimą, šalių nustatytą sutartyje, už suteiktas valymo paslaugas, pasibaigus statyboms. Atsakovė turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Ji teigia, kad ieškovės paslaugos su trūkumais ir jie nepašalinti, ieškovė neįrodė, kad suteikė paslaugas.

19. Sutarties 5.2 punkte atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 149,50 Eur už valymo paslaugas per 15 darbo dienų nuo sąskaitos išrašymo. Atsakovė teigia, kad ji nepasirašė PVM sąskaitos faktūros, paslaugų priėmimo–perdavimo akto. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 9 d. surašė suteiktų paslaugų vertės pažymą, paslaugų priėmimo – perdavimo aktą, išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Tą pačią dieną ieškovė išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu PVM sąskaitą faktūrą. Vėliau, atsakovei paprašius, ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu išsiuntė paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodyti dokumentai įteikti atsakovei. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės suteiktų paslaugų kokybe, turėjo nurodyti ieškovei aiškius trūkumus. To nepadariusi raštu ar elektroniniu paštu, atsakovė prarado teisę remtis trūkumų faktu ir įrodinėti, kad suteiktos nekokybiškos paslaugos. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovė pareiškė ieškovei pretenzijas dėl suteiktų paslaugų ir pareikalavo ištaisyti trūkumus. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė elektroniniu paštu ragino atsakovę sumokėti už valymo darbus, domėjosi, ar atsakovei pakanka persiųstų dokumentų, ar nereikia pateikti jų originalų. Atsakovė nereiškė pretenzijų.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti per 15 darbo dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Taigi atsakovė, 2020 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu gavusi ieškovės išrašytą sąskaitą, turėjo pareigą pasidomėti ir pareikšti ieškovei pretenzijas per nurodytą laikotarpį. Ieškovė, atsakovei paprašius, 2020 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu persiuntė suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, kitą dieną pasiteiravo, ar atsakovei pakanka persiųstų dokumentų. Atsakovė neatsakė ieškovei į šiuos elektroninius laiškus. Taigi atsakovė, turėdama ieškovės surašytą priėmimo–perdavimo aktą, galėjo užfiksuoti paslaugų trūkumus ir išsiųsti aktą ieškovei. Dėl to daroma išvada, kad atsakovė, nenurodydama akte ieškovės paslaugų trūkumų, neatsakydama į ieškovės elektroninius laiškus, sutiko, kad ieškovė suteikė tinkamas paslaugas.

21. Atsakovė teigia, kad žodžiu nurodė ieškovei paslaugų trūkumus, bet nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Atsakovė neįvardijo, kokius trūkumus nurodė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė neišvalė plėvele supakuotų durų. Šį trūkumą atsakovė grindė ieškovės pateiktomis nuotraukomis. Iš nuotraukų matyti, kad ieškovė išvalė patalpas. Nuotraukose užfiksuotos plėvele supakuotos durys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paslauga – plėvele supakuotų durų valymas – neįtrauktas į sutartį, nes, nuėmus plėvelę, durys yra švarios ir jų nereikia papildomai nuvalyti.

22. Aplinkybę, kad ieškovė suteikė visas sutartyje aptartas valymo paslaugas, pagrindžia, ne tik ieškovės paaiškinimai, PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, šalių elektroniniai laiškai, bet taip pat ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos išvalytos patalpos. Apeliantės argumentas, kad ji nepasirašė ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, priėmimo–perdavimo akto, nepatvirtina, kad ieškovės paslaugos nekokybiškos ir nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo pareigos įvykdyti prievolę – sumokėti už valymo paslaugas.

23. Apeliantė teisingai nurodo, kad PVM sąskaita faktūra – tai specialios paskirties buhalterinės apskaitos dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, gavusi ieškovės sąskaitą elektroniniu paštu, nepateikė pretenzijų, kad netinkamai ar ne visos paslaugos suteiktos. Nesant byloje duomenų, paneigiančių ieškovės suteiktas paslaugas, atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už suteiktas valymo paslaugas (CK 6.720 straipsnio 3 dalis).

24. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas atmetė jos argumentus, nevertino jos pateiktų įrodymų, priėmė sprendimą, kuris palankesnis ieškovei. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, išsamiai ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik rašytiniais įrodymais (sutartimi, sąskaita, pažyma, aktu, nuotraukomis), bet taip pat ir netiesioginiais įrodymais (atsakovės nurodyta aplinkybe, kad valytose patalpose ji su pagrindiniu užsakovu nuo 2020 m. lapkričio 26 d. darbų neatlieka. Taip pat aplinkybe, kad pagrindinis užsakovas nepareiškė ieškovei pretenzijų dėl suteiktų paslaugų). Aptartame sprendime pirmosios instancijos teismas įvertino taip pat ir abiejų sutarties šalių elgesį tiek vykdant sutartį, tiek ją įvykdžius. Akcentuotina tai, kad atsakovei nepalankaus ar mažiau palankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, kad ieškovė nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teimą buvus šališką.

25. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

26. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

28. Ieškovė pateikė rašytinių įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 337,50 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, pareikšto reikalavimo dydį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 337,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovės UAB „Ejitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei UAB „Švaros sesės“ (kodas 303039029) iš atsakovės UAB „Ejitus“ (kodas 304437694) 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.