Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 25S156340 panaikinti pareiškėjo D. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra profesionalus vairuotojas, turintis B1, B, C1, C, BE, C1E, CE vairuotojo kategorijas, ir jis nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. sausio 24 d. dirbo vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, jog pareiškėjas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. yra šios įmonės direktorius. Kadangi jis yra vienintelis bendrovės darbuotojas, taip pat vairuoja ir vienintelį įmonės automobilį, t. y. atlieka ir vairuotojo pareigas, kai yra toks poreikis. Pastebėjo, jog pareiškėjo įmonė nuosavybės teise valdo automobilį (duomenys neskelbtini)“, kurį yra išnuomojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 4 d. tarp šalių sudaryta ir Bendradarbiavimo sutartis nuomos pagrindais Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad automobilis laikinai registruojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ši duos krovinių transportavimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais užsakymus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi licenciją tarptautiniams pervežimams, todėl abi įmonės bendradarbiauja naudodamos automobilį, skirtą lengviesiems automobiliams pervežti.

Paaiškino, kad 2025 m. gegužės 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pervežimo sutartį su O. K., kuria sulygta, kad vežėjas iki 2025 m. birželio 15 d. iš (duomenys neskelbtini) perveš senovinį automobilį. Šiam pervežimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė tarptautinį krovinių vežimo važtaraštį (CMR), kuriame nurodyta, kad pervežimas vykdomas (duomenys neskelbtini)“, o vairuotojas – D. D. (23 CMR langelis). Taigi, šiam pervežimui pareiškėjas 2025 m. gegužės 22 d. – 2025 m. gegužės 27 d. atvyko per Baltarusiją iš Rusijos, kurioje vykdė pervežimus prieš tai, ir Lietuvos transporto saugos administracijoje jis kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. P. gavo tarptautinius pervežimo dokumentus, skirtus pervežti krovinius Rusijos, Kazachstano, Kirgizijos teritorijose būtent šiam užsakymui. Pažymėjo, jog 2025 m. birželio 24 d. tos pačios šalys sudarė antrą pervežimo sutartį, kad vežėjas iki 2025 m. liepos 10 d. perveš iš (duomenys neskelbtini) kitą senovinį automobilį. Šiam pervežimui pareiškėjas vėl atvyko per Baltarusiją iš Rusijos 2025 m. birželio 16 d. – 2025 m. birželio 20 d., kurioje vykdė paskutinį užsakymą, ir Lietuvos transporto saugos administracijoje jis kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi T. P. gavo tarptautinius pervežimo dokumentus, skirtus pervežti krovinius Rusijos, Kazachstano, Kirgizijos teritorijose būtent šiam užsakymui. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautiniai pervežimo dokumentai, išduodami Lietuvos transporto saugos administracijoje, yra griežtos atskaitomybės blankai, jų pametimas ar kitoks praradimas užtraukia sankcijas, nauji pervežimo dokumentai tokiu atveju ilgą periodą neišduodami. Paštas į Rusiją nesiunčiamas, todėl pareiškėjas buvo priverstas atvykti asmeniškai į nurodytą įstaigą ir gauti dokumentus konkrečiam užsakymui įvykdyti. Būtent tokiam tikslui jis atvyko iš Rusijos ir vėl į ją grįžo per Baltarusiją.

Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas vyko į Rusiją per Baltarusiją išimtinai kaip automobilio (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, t. y. pareiškėjas kirto Baltarusijos sieną darbo reikalais, vykdydamas tarptautinio pervežimo užsakymus. Pasikartojo, kad pareiškėjas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, todėl yra priverstas kartu atlikti ir vairuotojo funkciją, nes bendrovė negali pasamdyti dar vieno darbuotojo, kuris vykdytų tik vairuotojo funkciją. Pabrėžė, jog pareiškėjas atlieka tiek įmonės direktoriaus, tiek, kai reikia, profesionalaus vairuotojo funkcijas. Mažoje įmonėje tokia praktika yra normalus ir suprantamas dalykas. Mano, kad pareiškėjo buvimas bendrovės vadovu jam nedraudžia atlikti ir kitų, su įmonės veikla susijusių, funkcijų. Pareiškėjo, jo atstovo įsitikinimu, atsakovas netyrė ir neatsižvelgė į tai, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo žmona ir mažametė dukra, kurios yra nuolatinės Lietuvos ir Europos Sąjungos gyventojos. Tad sprendimas panaikinti leidimą gyventi pareiškėjui neigiamai paveiks ne tik jo gyvenimą, bet ir dviejų nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš kurių vienas – mažametis vaikas, interesus. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pažymėjo, taip pat atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo darbo sutartyje vienareikšmiškai nurodoma, kad jis eis direktoriaus pareigas, ir nėra sulygta dėl papildomo darbo ar papildomų funkcijų atlikimo. Vis dėlto jo pareiga buvo užtikrinti sutarčių vykdymą, priimant reikalingus darbuotojus (darbuotoją), arba inicijuoti savo darbo sutarties pakeitimą, nurodant papildomo darbo sąlygas. Mano, kad pareiškėjas neturėjo teisės vykdyti tarptautinius pervežimus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba pareiškėjas, neturi licencijos, privalomos tarptautiniams pervežimams vykdyti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu įformintais dokumentais pareiškėjas neteisėtai gabeno krovinius, nėra įdarbinusi pareiškėjo. Taigi, pareiškėjas nėra ir negali būti vertinamas kaip ekipažo ar įgulos narys, dirbantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje, nes tokioje įmonėje nedirba. Tai, kad pareiškėjas yra profesionalus vairuotojas, turintis B1, B, C1, C, BE, C1E ir CE kategorijų vairuotojo pažymėjimą, taip pat tai, jog iki 2022 m. sausio 24 d. jis dirbo vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, savaime nesudaro pagrindo laikyti jo vykdyto krovinių gabenimo teisėta veikla ir vertinti pareiškėjo kaip ekipažo ar įgulos nario tarptautinių pervežimų metu. Akcentavo, kad pareiškėjas nedirba tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje, nes jo vadovaujama įmonė neturi teisės vykdyti tokios veiklos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas neįdarbintas, neturi teisės išsinuomoti iš licencijos neturinčios įmonės transporto priemonę su vairuotoju. Pabrėžė, kad nuomos sutartyje, kurią pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra numatyta, jog nuomotojas turi teisę naudoti išnuomotą transporto priemonę. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teigė, kad Bendradarbiavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalykas – laikinai įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę, vilkiką (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tai leidžia vežėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vykdyti krovinių gabenimą tarptautiniais ir vietiniais maršrutais savo transportu, priimti užsakymus ir spręsti visus su jais susijusius nesusipratimus ar ginčus. Mano, jog pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėjo nepriklausomai priimti sprendimus ir nuspęsti, kokio pobūdžio sutartis pasirašyti, taip pat ar vykti į Rusijos Federaciją, elgiantis atsakingai, laikantis įstatymų, atsižvelgiant į savo šeimos interesus ir poreikius bei įvertinant savo veiksmų galimas pasekmes, o ne deleguojant atsakomybę dėl savo šeimos gerovės Migracijos departamentui, kurio pareiga – objektyviai įvertinti pareiškėjo veiksmus ir individualias aplinkybes bei priimti teisės normomis pagrįstą sprendimą. Nurodė, kad pareiškėjas vyko į Rusijos Federaciją dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Pabrėžė, kad pareiškėjas neatitinka nė vienos iš nurodytų dviejų sąlygų, kurios suteikia pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių įstatymo (toliau – Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 9 dalyje numatytą išimtį, todėl Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) nuostatose įtvirtinta ne Migracijos departamento teisė, o pareiga panaikinti leidimą laikinai gyventi, nustačius faktines aplinkybes dėl Rusijos Federacijos piliečių vykimo į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą. Atsakovo atstovės vertinimu, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Tad mano, kad Sprendimas atitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2025 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 25S156340 panaikinti pareiškėjo D. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio sutuoktinė I. D. yra (duomenys neskelbtini) pilietė (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tad nuo 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti ir pakeisti šeimos susijungimo pagrindu.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. sausio 5 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, kuris turi leidimą nuolat gyventi.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2024 m. sausio 8 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateikta informacija apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 21 d. patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. sausio 24 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anot pareiškėjo, vairuotoju). Taip pat matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 2 d. dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje esančios 2022 m. vasario 1 d. darbo sutarties Nr. 02 1 punkte numatyta, kad darbuotojas, t. y. pareiškėjas, priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis:

1.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbovietė);

1.2. Direktorius (darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad, Migracijos departamentui patikrinus duomenis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2025 m. gegužės 3 d., įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, per Medininkų pasienio kontrolės punktą buvo išvykęs į Baltarusiją du kartus: 2025 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. birželio 20 d. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pareiškėjas vyko į Baltarusiją, 2025 m. liepos 4 d. paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą ir (ar) dokumentus apie priežastis, dėl kurių jis po 2025 m. gegužės 3 d. vyko į Rusiją ir (ar) Baltarusiją. 2025 m. liepos 4 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, kad visos jo kelionės yra susijusios su darbu, t. y. jis yra vežėjas ir vairuoja įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį.

Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui ((duomenys neskelbtini)piliečiui) panaikinti leidimą laikinai gyventi, nes jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Sprendimu ir jame atliktu aplinkybių vertinimu, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojęs Ribojamųjų priemonių įstatymas.

Ribojamųjų priemonių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2025 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 9 dalyje nustatyta ribojamoji priemonė, kuri taikoma Rusijos piliečiams, – panaikinamas Rusijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją, išskyrus atvejus, kai:

1) Rusijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką;

2) į Rusiją ar Baltarusiją buvo vykstama dėl nuo Rusijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje, tai – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 33 straipsnyje yra aptartas darbo sutarties turinys. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta. Būtinosios darbo sąlygos aptartos ir DK 34 straipsnyje, pagal kurį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (1 dalis), o darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas (2 dalis).

Darbo sutarties požymiai per sutarties šalių įsipareigojimus išsamiai atskleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Pirmasis darbo sutarties požymis – vienos iš sutarties šalių (darbuotojo) įsipareigojimas kitai sutarties šaliai (darbdaviui) atlikti darbo funkciją. Darbo sutarties dalykas – rūšiniais, o ne individualiais požymiais apibrėžtas darbas. Susitarimas dėl darbo funkcijos atlikimo reiškia, kad dirbantysis pagal darbo sutartį įsipareigoja atlikti ne konkrečius darbus, susitariama ne dėl konkretaus darbo rezultato pasiekimo, bet dėl tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtos darbo funkcijos vykdymo (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-949-415/2019, 2022 m. spalio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1010-602/2022, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1383-1047/2024, 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-178-525/2025 ir kt.).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 1 d. sudarė darbo sutartį dėl direktoriaus pareigų. Minėtoje darbo sutartyje pareiškėjui nėra numatytas joks papildomas darbas ar papildomų funkcijų atlikimas.

Pareiškėjo pateiktoje 2024 m. balandžio 4 d. Bendradarbiavimo sutartyje nuomos pagrindais Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas šios sutarties dalykas, t. y. laikinai įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonę vilkiką „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šia sutartimi šalys reguliuoja santykius, atsirandančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ duodant vežėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) krovinių transportavimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais užsakymus vežėjui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) savo transportu, šiuos užsakymus atliekant bei sprendžiant visus dėl to kylančius nesusitarimus (1 straipsnis). Taip pat minėtos Bendradarbiavimo sutarties nuomos pagrindais 2.3 papunktyje numatyta, jog vežėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja įdarbinti savo įmonės vairuotoją-ekspeditorių į laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą transporto priemonę.

Taigi, minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė pagal 2024 m. balandžio 4 d. Krovininio automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dešimčiai metų yra išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4.1 papunktis). Pagal šios nuomos sutarties 2.1 papunktį, nuomininkas įsipareigoja tvarkingai naudoti išsinuomotą automobilį, reikalui esant jį remontuoti savo sąskaita. Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui tvarkingą automobilį, apmokėti nuomininkui visas su automobilio eksploatacija susijusias išlaidas, jei šios išlaidos susidaro nepriklausomai nuo nuomininko valios ir veiksmų (2.2 papunktis). Kiekvieną mėnesį nuomotojas išrašo nuomininkui sąskaitą už nuomą kiekvieną mėnesį (3.2 papunktis).

Į bylą pateiktas registracijos liudijimas, išduotas „Regitros“, patvirtina, kad automobilis „ (duomenys neskelbtini)“ registruotas abiejų įmonių, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vežėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) laikėsi Bendradarbiavimo sutarties nuomos pagrindais 2.3 papunktyje numatyto įsipareigojimo įdarbinti savo įmonės vairuotoją-ekspeditorių į laikinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą transporto priemonę. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduota licencija vežti tarptautinius krovinius. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė, išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo susieta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima licencija Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo užtikrinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasinaudotų jai suteikta tarptautinių krovinių vežimo licencija, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės vežti tarptautinių krovinių neturėdama savo įmonės vardu išduotos licencijos. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nors ir yra profesionalus vairuotojas ir anksčiau dirbo tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu joje nedirba. Jo vadovaujama įmonė neturi teisės vykdyti tarptautinių krovinių pervežimų. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas nėra įdarbintas, negali išsinuomoti transporto priemonės su vairuotoju iš įmonės, neturinčios atitinkamos licencijos.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad krovinius vežė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (pareiškėjas), neturintis teisės atlikti vairuotojo darbo funkcijas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėjo pareigą priimti reikalingus darbuotojus (šiuo atveju – vairuotoją) ar inicijuoti savo darbo sutarties pakeitimą, nurodant papildomo darbo sąlygas, t. y. užtikrinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų organizuojama tinkamai. Tai nebuvo atlikta, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nėra ir negali būti vertinamas kaip ekipažo ar įgulos narys, dirbantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje, nes tokioje įmonėje nedirba. Nors pareiškėjas pripažino, kad atlieka tiek įmonės direktoriaus, tiek, kai reikia, vairuotojo funkcijas, nes yra profesionalus vairuotojas, o mažoje įmonėje tokia praktika yra normalus ir suprantamas dalykas, tačiau, teismas mano, kad tokie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, reiškiantys pareiškėjo gynybinę poziciją, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, neatidumas, pasirinktas netinkamas elgesio modelis yra subjektyvūs faktoriai, nepagrindžiantys objektyvių priežasčių vertinti, kad Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai. Pažymėtina, jog Migracijos departamentui nėra numatyta diskrecijos teisė spręsti dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Įstatymo nuostatose įtvirtinta ne Migracijos departamento teisė, o pareiga panaikinti leidimą laikinai gyventi, jei nustatomos faktinės aplinkybės, kad Rusijos Federacijos piliečiai per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius vykdavo į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką daugiau kaip kartą. Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatose nenumatyta išimčių tiems užsieniečiams, kurie yra sudarę santuoką su Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiais arba su asmenimis, turinčiais leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Teismas sutinka su atsakovo išsakyta pozicija, jog pareiškėjas, kaip įmonės vadovas ir kaip šeimos tėvas, kaip užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, privalėjo elgtis atsakingai, laikytis įstatymų ir atsižvelgti į savo šeimos (žmonos ir dukros) interesus ir poreikius bei įvertinti savo veiksmų galimas pasekmes, t. y. neigiamą poveikį žmonos ir dukros tolimesniam gyvenimui.

Teismo vertinimu, iš įvardytų duomenų akivaizdu, kad atsakovas Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius du kartus vyko į Baltarusijos Respubliką, ir negalima jo vertinti kaip ekipažo ar įgulos nario, dirbančio tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančioje įmonėje, nes tokioje įmonėje jis nedirba. Tad Sprendimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai (Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, t. y. skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat matyti, jog atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Tai konstatavus, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jis neturi teisės į patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.