Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. A. J. E. patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-552-1134/2025 pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl ūkinio pastato pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, suinteresuoti asmenys J. M., T. M., A. B., L. B., M. L. W., R. J. J., C. J. R., E. A. J. E., I. L. S., V. S., Ž. Š., R. Š., UAB „DG turtas Pilies 34“, M. L., W. K., G. B., V. S., Krisesentersekretariatet (Krizių centro sekretoriatas), Vilniaus moterų namai, A. V., T. V., P. P., L. E., N. U., A. U., M. U., R. Š., R. Š., V. S., V. V., J. Č., R. S., J. B. B., R. B., E. S., uždarosios akcinės bendrovės „SKR grupė“, B. R., L. A., S. B., S. L., A. J., J. Z., J. Z., J. M., G. V., G. S., D. B.-S., A. D., M. D., T. P. Š., P. V., A. V., D. J., Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės „Registrų centras“, valstybės įmonės „Turto bankas“, bei suinteresuotų asmenų I. L. S. ir M. L. W. pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

35. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir tenkinti suinteresuotų asmenų pareiškimai dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu, dalies dėl patenkintų suinteresuotų asmenų pareiškimų turto įgijimo įgyjamosios senaties būdu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

36. Vilniaus miesto savivaldybė, gavusi informaciją apie galimai bešeimininkį turtą – ūkinį pastatą (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti jo pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūrą. 2023 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija surašė Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą Nr. A1017-1/23(2.14.1.55E-AD23, kuriuo į apskaitą buvo įtrauktas ūkinis pastatas (akte - Ūkinis pastatas (žymėjimas plane 8I2/p), apie procedūros pradėjimą skelbta viešai. Į skelbimus atsiliepė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujantys M. L. W., J. M., L. B., A. B., R. J. J., J. E., I. L. S.. Suinteresuotiems asmenims neinicijavus naudojamo pastato dalių registravimo VĮ „Registrų centras“, nesikreipus į teismą, pareiškėja pateikė pareiškimą teismui dėl turto pripažinimo bešeimininkiu. Suinteresuoti asmenys I. L. S. ir M. L. W. pateikė pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti būtinų sąlygų

37. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas, numatytas CK 4.47 straipsnio 11 punktas). CK 4.68 straipsnis pateikia įgyjamosios senaties sampratą - fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu praktikoje yra nuosekliai pasisakyta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra sekančių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisė neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad nagrinėjamos kategorijos bylose nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu; jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Pažymėtina ir tai, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

Dėl atskirojo skundo argumentų

39. Byloje nėra skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl teismo nustatytų aplinkybių, kad suinteresuoti asmenys I. L. S. ir M. L. W., pateikę pareiškimus dėl turto - pagalbinių patalpų (sandėliukų), esančių ūkiniame pastate (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtame indeksu 8I2/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisių į minėtus daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. suinteresuoti asmenys nėra daiktų savininkais, minėtas turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu. Apeliaciniu skundu taip pat nėra ginčijama teismo nustatyta aplinkybė, kad ūkinis pastatas nebuvo pastatytas neteisėtai bei nepriklauso valstybei/ savivaldybei nuosavybės teise. Skunde apeliantas neginčija ir kitų teismo nustatytų aplinkybių - kad suinteresuoti asmenys daiktus valdė atvirai, kaip savus, valdymas buvo nepertraukiamas ir truko įstatyme numatytą ne trumpesnį kaip dešimties metų laikotarpį.

40. Apeliantas teigia, kad suinteresuoti asmenys I. L. S. ir M. L. W. neįrodė ginčo sandėliukų valdymo atsiradimo teisėtumo, nes nepateikė duomenų, kad ginčo sandėliukai buvo privatizuoti kartu su butais ir buvo įgyti ankstesnių butų savininkų, bei valdymo sąžiningumo, todėl nebuvo sąlygų pripažinti turtą įgijus nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu.

41. Kaip minėta, vienas iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindų yra sąžiningas valdymas. Sąžiningu valdymu kasacinio teismo praktikoje laikomas toks valdymas, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); daikto valdymas suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008, 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis).

42. Byloje nustatytos ir neginčijamos aplinkybės, kad ginčo turtas buvo pastatytas ir naudojamas kaip pagalbinės paskirties pastatas, vykstant turto privatizavimo procesui, butuose gyvenantys asmenys butus privatizavo, tačiau pagalbinės paskirties pastatas dėl nenustatytų priežasčių nebuvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą ir netapo butų savininkų nuosavybe kaip buto priklausinys. Priešingu atveju turtas būtų buvęs registruotas kaip privati asmenų nuosavybė ir nebūtų faktinio bei teisinio pagrindo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą. Suinteresuoti asmenys pagalbines patalpas (sandėliukus) pradėjo valdyti tik po to, kai tapo butų savininkais bei buvę butų savininkai perleido raktus nuo faktiškai valdytų pagalbinių patalpų (sandėliukų) bei teisę jais naudoti. Taigi, valdymas neatsirado per prievartą, savavališkai, slaptai ar neteisėtai. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad suinteresuoti asmenys užvaldė kitų asmenų valdytas pagalbines patalpas, be kita ko, ir apelianto. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo I. L. S. sandėliukais, kadastrinių matavimų byloje pažymėtais indeksais B-1 ir B-2 naudojasi nuo 1992 m. birželio 26 d., jų naudojimo teisę perleidus buvusiai buto savininkei T. G., t. y. daugiau nei 30 metų; sandėliukai yra pažymėti skaičiumi 5 ir raidėmis KB, kurios rusų kalba abreviatūra (santrumpa) rusiško žodžio „kvartira“ – butas, kas atitinka buto numerį. Suinteresuotas asmuo M. L. W. sandėliukais, kadastrinių matavimų byloje pažymėtais indeksais A-1, A-2 ir A-3 naudojasi nuo 1995 m. birželio 1 d., jų naudojimo teisę perleidus buvusiai buto savininkei J. G., t. y. taip pat daugiau kaip trisdešimt metų. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad suinteresuotiems asmenims kas nors reiškė pretenzijas dėl valdomų pagalbinių patalpų (sandėliukų), esančių ginčo ūkiniame pastate 8I2/p (buvęs žymėjimas plane 1I2/p), todėl teismas pagrįstai nustatė, kad nebuvo įrodytas valdymo neteisėtumas, suinteresuoti asmenys I. L. S., M. L. W., perėmę patalpų valdymą, buvo visą laiką įsitikinę, kad ginčo sandėliukai priklauso jiems ir valdė juos kaip savo turtą, sąžiningai, suinteresuotas asmuo M. L. W. turte atliko remonto darbus, tvarkė naudojamas patalpas. Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

43. Apeliantas teigia, kad jam pareiškus apie ketinimą įsigyti patalpas A-1 ir A-2 arba visą 2I2/m pastatą, tai turėjo būti teismo vertinama kaip pretenzijų į suinteresuotų asmenų valdytas patalpas pareiškimas.

44. Apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad jis buvo patalpų A-1 ir A-2 faktinis teisėtas valdytojas, ar kokiu nors kitu teisėtu pagrindu jis turi daugiau teisių į patalpas nei suinteresuoti asmenys, apeliantas nereiškė savarankiško reikalavimo teisme dėl minėtų patalpų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties ar kitu būdu. Apelianto išsakyti ketinimai dėl patalpų ar viso pastato įgijimo nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad visą valdymo laiką patalpos suinteresuotų asmenų buvo valdomos teisėtai, atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai ir kaip savos, suinteresuoti asmenys elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus.

46. Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ 1949 m. Vilniaus m. Techninės inventorizacijos biuro statinių išdėstymo plano duomenų matyti, kad ginčo pastatas 8I2/p, kuriame yra sandėliukai, buvo žymimas indeksu 1I2/p, pastatas turėjo bendrą sieną su gretimu pastatu 4A2/p. Pastatas 2I2/m buvo šalia pastato 1I2/p, netaisyklingos formos, įsiterpęs tarp pastatų 5A3/p ir 1I2/p ir juos jungė. Paskutiniai įskaitomi spaudo duomenys apie situacijos nepasikeitimą užfiksuoti 1964 m. balandžio 15 d. (2025-01-06 Nr. DOK-1915). 1949 m. balandžio 14 d., 1959 m. gruodžio 12 d., 1960 m. spalio 15 d. kadastro duomenimis, abu pastatai 1I2/p (115,98 kv.m bendro ploto) ir 2I2/m (9,42 kv. m bendro ploto) egzistavo ir buvo įvardinti kaip pagalbinės paskirties - „?????“ (iš rusų k. – tvartas, daržinė). Iš byloje pateiktos Vilniaus TTB namų valdos inventorinės – techninės apskaitos kortelės duomenų, ūkiniai pastatai 2I2/m ir 1I2/p, esantys (duomenys neskelbtini), įvardyti kaip „?????“, paskutinį kartą inventorizuoti 1971 m. lapkričio 3 d. (1 t 117 b.l.). Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centras“ vėlesnių - 1985 m. liepos 6 d. kadastro duomenų matyti, kad pastato 1I2/p indeksas jau buvo nurodytas kitas - 8I2/p (plotas 106,94 kv. m), o duomenys apie pastatą 2I2/m (9,42 kv.m)– užbraukti. Pastato 8I2/p žymėjimas nuo to laiko nekito. Statinių išdėstymo plano 1982 m. balandžio 26 d., 1998 m. rugsėjo 19 d. duomenimis situacija minėto pastato atžvilgiu buvo nepakitusi – buvo fiksuojamas vienas pastatas 8I2/p, tačiau pastato 2I2/m nei planuose, nei kadastro duomenyse fiksuojama nebebuvo. Iš UAB „Pastatų matavimo grupė“ Statinių išdėstymo plano duomenų, sudarytų pagal 2016 m. liepos 1 d. kadastrinių matavimų duomenis, pateiktų tiek VĮ „Registrų centras“, tiek kartu su pareiškėjos pareiškimu, pagalbinis pastatas, kuriame yra ginčo patalpos (sandėliukai), pažymėtas indeksu 8I2/p, skliaustuose nurodytas buvęs žymėjimas 1I2/p. Pastato vieta, konfigūracija nekito, jis buvo šalia pastato 4A2/p ir turėjo su juo bendrą sieną. Duomenų, kad tebeegzistuotų savarankiškas pastatas, kuris būtų žymimas indeksu 2I2/m, byloje nėra. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad 1949 m. Vilniaus m. Techninės inventorizacijos biuro statinių išdėstymo plane ginčo pastatas, pažymėtas indeksu 2I2/m, galimai buvo buvo pastato 4A2/p priklausinys, nėra reikšminga, nes situacija nuo to laiko pasikeitė iš esmės. Kaip patvirtina byloje pateiktų įrodymų visuma, toks pastatas paskutinį kartą inventorizuotas 1971 m. lapkričio 3 d. ir savarankiškai nebeegzistuoja vėliausiai nuo 1982 m. Pažymėtina, kad ir paties apelianto pateiktoje Nekilnojamojo turto objekto ((duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje, parengtoje UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, 2013 m. lapkričio 20 d. statinių išdėstymo plane pagalbinis pastatas, besiribojantis su pastatu 4A2/p, yra žymimas indeksu 8I2/p, duomenys apie apelianto teigimu egzistuojantį pastatą 2I2/m - nenurodyti (2024-05-27 Nr. DOK-82657). Apeliantui teigiant, kad pastatas fiziškai ir teisiškai egzistuoja, tai patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad turto inventorizacijos atlikimo metu buvo užfiksuoti pakeitimai, po kurių iš dviejų pastatų 1I2/p ir 2I2/m, buvo užfiksuotas vienas pastatas, turintis indeksą 8I2/p, pažymint, kad tai buvęs pastatas 1I2/p (b.p. 1I2/p). Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus.

47. Kiti apelianto argumentai, kad patalpos yra apleistos, nesaugios, gali kelti pavojų apelianto turtui, atmetami kaip teisiškai nereikšmingi. Pagalbinės patalpos, nors buvo valdomos suinteresuotų asmenų, nepriklausė nuosavybės teise konkretiems savininkams. Iš byloje pateikto 2022 m. spalio 17 d. UAB „EKSPERTIKA“ Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. se20-03/04-29 duomenų, atlikus ūkinio pastato 8I2/p esančio (duomenys neskelbtini) laikančių konstrukcijų dalinę ekspertizę nustatyta, kad pastato konstrukcijos netenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytų esminių Statinio reikalavimų STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir STR 2.01.01(4):2008) „Naudojimo sauga“, konstrukcijų būklė yra avarinė ir nuolat blogėja, reikalinga atlikti pastato tvarkybos darbus. Taigi, suinteresuotiems asmenims tapus dalies ūkinio pastato bendrasavininkais, savininkai įgis įstatyminę pareigą statiniu (jo atitinkama dalimi) rūpintis, jį remontuoti ir prižiūrėti.

48. Apelianto argumentai, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė pakabino skelbimą apie patalpų pripažinimo bešeimininkiu turtu proceso pradėjimą ant 2I2/m pastato, taip pat atmetami kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjos pareiškimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn buvo atmestas, todėl pareiškėjos atliktos ikiteisminės procedūros dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nėra teisiškai reikšmingos klausimui dėl turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nagrinėti. Dėl ūkinio pastato 2I2/m egzistavimo pasisakyta. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad dalis suinteresuotų asmenų galėjo nežinoti apie procesą – apeliantas nenurodė jokių konkrečių asmenų, kurie nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą, tačiau bylos baigtis gali turėti įtakos tų asmenų teisėms ir/ar pareigoms. Bylos nagrinėjimo metu, vykdant 2024 m. gegužės 22 d. teismo nutartį, pareiškėja pateikė duomenis ir į bylą suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti visi asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso butai/patalpos, esantys name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (2024 m. gegužės 27 d. Nr. DOK-82392).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

51. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme kiti proceso dalyviai bei teismas išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.