- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-281-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02818-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Nukentėjusysis
- Jurdas
- Advokatai
- Saulius Pikturna
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „J.“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena L. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį nutraukta. UAB „J.“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato tyrėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 L. J. buvo nubausta pagal ANK 518 straipsnį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad jos kaip ,, (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) pirmininkės nurodymu 2020 m. vasario 18 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „P.“ darbuotojai savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos nuo pastato nuėmė UAB ,,J.“ priklausančias vaizdo kameras (t. 1, b. l. 7).
Žemesnės instancijos teismas
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2–ajame policijos komisariate gautas 2020 m. spalio 2 d.), kuriuo prašė panaikinti 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į policijos generalinį komisarą informuojant jį apie tendencingus Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmus ir sprendimus (t. 1, b. l. 3–4).
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu L. J. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena L. J. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukta. UAB „J.“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime sprendė, kad skundžiamame nutarime nurodyti L. J. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, dėl ko ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Be to, skundžiamame nutarime nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos pažeidė L. J. pagal ANK 518 straipsnį. Toks nutarimas yra ydingas, nes jis apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę konkrečiai žinoti, kokius teisės aktus vykdydamas Bendrijos narių ir organų susirinkimo sprendimus jis pažeidė ir tuo pačiu apriboja jo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Be to, sprendė, kad iš esmės patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą ir nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną nukentėjusiojo UAB „J.“ atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (t. 2, b. l. 21–29).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios UAB „J.“ atstovas advokatas Saulius Pikturna prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato tyrėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą. Taip pat prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. 1 370 Eur patirtą žalą. Be to, prašo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. patirtas atstovavimo išlaidas.
4.1. UAB „J.“ atstovas advokatas Saulius Pikturna nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato surinktus įrodymus ir visiškai be jokio pagrindo konstatavo, jog L. J. veikoje nėra ANK 518 straipsnyje nustatytų nusižengimo požymių.
4.2. Argumentuoja, kad dėl nuimtų kamerų nukentėjęs asmuo iš karto kreipėsi į policiją prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti atsakingus asmenis. Nukentėjusiam asmeniui nesuprantama, kaip atsakomybėn traukiamas asmuo Bendrijos pirmininkė L. J. neturėdama jokio teisinio pagrindo galėjo pasikėsinti į UAB „J.“ turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokio pobūdžio ginčas privalėjo būti sprendžiamas civiline tvarka.
4.3. Apelianto UAB „J.“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos teigimu, skundžiamame nutarime nurodoma, kad sprendimą nuimti kameras priėmė Bendrija, tačiau vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos susirinkimo protokolu toks sprendimas priimtas nebuvo, buvo nuspręsta nepritarti pastatytoms kameroms. Šis sprendimas nelaikytinas juridiniu aktu ir nukentėjusiajam UAB „J.“ jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjęs asmuo jo neskundė. L. J. interpretavo Bendrijos sprendimą ir neteisėtai nuėmė UAB „J.“ kameras. Akivaizdu, kad jei Bendrija būtų priėmusi sprendimą nuimti UAB „J.“ kameras, toks sprendimas civilinio proceso tvarka būtų skundžiamas teismui ir tik teismas galėtų įvertinti tokio sprendimo teisėtumą.
4.4. Apeliantas nurodė, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas bendrijos pirmininko teisių ir atsakomybių. Akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas neturi teisės veikti savavališkai, neturėdamas gyventojų daugumos arba bendrijos narių daugumos sprendimų. Šiuo atveju nei bendrijos nariai, nei patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo nuimti kameras. Antra vertus, nei bendrijos nariai, nei gyventojai neturi teisės elgtis neteisėtai ar priimti sprendimus, kurie nepriklauso jų kompetencijai. Nei gyventojai, nei bendrijos nariai, o juo labiau bendrijos pirmininkė negali priimti sprendimų, kurie pagal kompetenciją priklauso teisėsaugos institucijoms, todėl nei gyventojai, nei pirmininkė negalėjo nuspręsti, ar kameros buvo įrengtos teisėtai ar ne.
4.5. UAB „J.“ atstovas advokatas Saulius Pikturna pastebėjo, jog UAB „J.“ pateikė teismui įrodymus, kad kameros priklauso UAB „J.“ ir jos buvo teisėtai sumontuotos ir naudojamos. Svarbu pažymėti, kad bendrijos pirmininkė net nesiaiškino, kam priklauso kameros, UAB „J.“ ar V. K.. Dvi kameros priklausė buvusiam patalpų savininkui Lietuvos paštui ir buvo perimtos iš buvusių savininkų su visa toms patalpoms priklausiusia inžinerine įranga, tame tarpe ir su kondicionavimo sistema, ir su vaizdo kameromis. Minėtos patalpos su visa inžinerine įranga buvo išnuomotos ir perduotos įmonei UAB „J.“ tokios būklės, kokios buvo gautos. Kitas dvi kameras sumontavo UAB „V.“ įrengiant praėjimo kontrolės sistemą, 2018 m. gruodžio 12 d. gavusi leidimą iš namo administratoriaus UAB „N.“.
4.6. Apeliantas paminėjo, kad dar dvi kameros buvo įrengtos UAB „J.“ įgyvendinant patalpų pritaikymo neįgaliesiems projektą, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą 2018 m. rugsėjo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kameros yra numatytos platforminio keltuvo techniniame pase RB150 (10 paso puslapis). Svarbu pažymėti, kad nuėmus šias kameras liftu naudotis tampa nesaugu.
4.7. UAB „J.“ atstovas nurodė, kad UAB „J.“ pateikė teismui įrodymus, jog kameros nepažeidžia gyventojų teisių, nes jos nukreiptos į UAB „J.“ patalpas. Tai patvirtina UAB „J.“ pateiktos Vaizdo stebėjimo taisyklės. Be to, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai išėjo už šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų reikalaudamas iš nukentėjusiojo asmens pateikti įrodymus apie kamerų įrengimą ir naudojimą, o taip pat vertindamas, ar kameros buvo įrengtos teisėtai.
4.8. Advokatas teigė, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pačio nusižengimo turinį – Bendrijos pirmininkė elgėsi savavališkai ir neteisėtai nurodydama UAB „P.“ darbuotojams nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos nuo pastato nuimti UAB „J.“ priklausančias vaizdo kameras. Bendrijos pirmininkė norėdama įpareigoti UAB „J.“ nusiimti kameras teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas ar kompetentingą teismą, o ne pati įgyvendinti savo menamą teisę.
4.9. UAB „J.“ atstovas advokatas Saulius Pikturna pabrėžė, kad akivaizdu, jog L. J. žinojo, kad nuimdama kameras elgiasi neteisėtai. Šį faktą patvirtina antstolio vaizdo įrašas (laikmenos pavadinimas MVI_0285, žiūrėti nuo 2 min), kuriame fiksuojant kamerų nuėmimo procesą L. J. policijos pareigūnams teigia „<...> kaip kovoti su žmogum, kuris visiškai užsiima savivale. Jisai aiškina, kad mes turime eiti į teismą dėl to, kad jis kameras pasikabino <...>“.
4.10. Apeliantas nurodė, kad šie argumentai įrodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino L. J. psichinį santykį tarp jos veiksmų ir padarinių, t. y. netinkamai įvertino subjektyvųjį nusižengimo elementą – kaltę. L. J. buvo žinoma, kad kamerų nuimti ji neturi teisės, tiesiog, kaip teigė L. J., ji kovojo su V. K..
4.11. UAB „J.“ atstovas advokatas Saulius Pikturna darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai panaikino Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato sprendimą pripažinti L. J. kalta padarius ANK 518 straipsnyje numatytą nusižengimą, kuomet yra akivaizdu, jog L. J. būdama Bendrijos pirmininke, neturėdama gyventojų sprendimo savavališkais veiksmais, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos sąmoningai padarė žalą kitam asmeniui (t. 2, b. l. 36–40).
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą ir atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas, tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti pilnai ir išsamiai, teismas tinkamai vadovavosi įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
UAB „J.“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2–ojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena L. J. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas.
6. ANK 518 straipsnyje nustatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
6.1. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose).
6.2. Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
6.3. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-500-383/2018).
7. Institucijos nutarimu L. J. pagal ANK 518 straipsnį buvo nubausta už tai, kad jos kaip Namo Savanorių pr. 59 Vilniuje savininkų bendrijos pirmininkės nurodymu UAB „P.“ darbuotojai savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos nuo pastato nuėmė UAB ,,J.“ priklausančias vaizdo kameras.
8. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog L. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad:
8.1. L. J. 2020 m. vasario 18 d. duodama nurodymą UAB „P.“ darbuotojams nuimti nuo pastato (duomenys neskelbtini), vaizdo kameras, veikė įgyvendindama savo, kaip Bendrijos pirmininkės, jai teisės aktuose nustatytus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnis), vykdydama Bendrijos narių 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime ir 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkime išreikštą Bendrijos narių (gyventojų ir kitų patalpų savininkų) valią (sprendimą) nepritarti įrengtoms bylai aktualioms vaizdo stebėjimo kameroms ir jas nukabinti, t. y. veikė ne sąmoningai ignoruodama numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar siekdama kitaip pakenkti namo bendrasavininkams, o atvirkščiai, manydama, kad ji, kaip Bendrijos pirmininkė, privalo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ir Bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, kas šiuo atveju negalėtų būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės teisės prasme.
8.2. savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Situacija, kad šiuo atveju, UAB „J.“ teigimu, ji patyrė žalą, kadangi buvo nuimtos jos lėšomis įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, susiklostė ne dėl L. J. veiksmų nagrinėjamu atveju, o galimai dėl neteisėtai įrengtų šių vaizdo stebėjimo kamerų, negavus Bendrijos narių (gyventojų ir kitų patalpų savininkų) sutikimo. Be to, iš aptartų byloje duomenų matyti, kad šiuo atveju byloje kilo akivaizdus civilinis ginčas dėl minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą. Taip pat šia tvarka gali būti skundžiami ir nukentėjusįjį ar V. K. ir J. K. netenkinantys Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimo sprendimai. Tokie ginčai negali būti sprendžiami administracinės teisės priemonėmis.
9. Apeliaciniame skunde iš esmės argumentuojama, jog Bendrijos pirmininkė L. J. norėdama įpareigoti UAB „J.“ nusiimti kameras teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas ar kompetentingą teismą, o ne pati įgyvendinti savo menamą teisę (b. l. 55–56). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad L. J. to nepadarydama savavaldžiavo.
10. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl L. J. tyčios atlikti objektyviuosius savavaldžiavimo veiksmus, tai yra, ar ji suvokė pavojingą šios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti – savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdyti savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, nurodyti UAB „P.“ darbuotojams nuo pastato nuimti UAB ,,J.“ priklausančias vaizdo kameras, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių (neesminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams), ir jų norėjo.
11. Žemesnysis teismas, spręsdamas, kad L. J. veiksmuose nėra jos tyčinės kaltės savavaldžiauti, rėmėsi tuo, kad ji manė, jog ji kaip Bendrijos pirmininkė privalo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ir Bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo. Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija sutinka. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju svarbiausias yra 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkimo sprendimas, kurį vykdė L. J., ir kuris aptariamas žemiau.
12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde vienas iš pagrindinių argumentų yra tai, kad nei bendrijos nariai, nei patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo nuimti kameras. Toks teiginys neatitinka tikrovės. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, pagal 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių sprendimo 2 punktą nutarta kameras nuimti dalyvaujant antstoliui, suderinti šį klausimą su techniniu prižiūrėtoju ir pasirinktu antstoliu, perspėti elektroniniu laišku V. K. per dvi savaites nusiimti kameras įspėjant, kad priešingu atveju kameros ir įvadai bus nuimti (b. l. 24).
13. Taip pat apeliaciniame skunde nepagrįstai argumentuojama, kad jei Bendrija būtų priėmusi sprendimą nuimti UAB „J.“ kameras, toks sprendimas civilinio proceso tvarka būtų skundžiamas teismui ir tik teismas galėtų įvertinti tokio sprendimo teisėtumą. Apylinkės teismo nutarime teisingai pastebėta, kad 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių sprendimas nustatyta tvarka nebuvo apskųstas.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog sprendimą nuimti kameras priėmė Bendrija, tačiau vadovaujantis 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos susirinkimo protokolu toks sprendimas priimtas nebuvo, buvo nuspręsta nepritarti pastatytoms kameroms. Šis sprendimas nelaikytinas juridiniu aktu ir nukentėjusiajam UAB „J.“ jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl nukentėjęs asmuo jo neskundė. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad šiuo sprendimu buvo nuspręsta tik nepritarti jau įrengtoms kameroms, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl to imtis nenuspręsta (b. l. 21). Tokių veiksmų imtis nuspręsta tik vėlesniu, 2019 m. lapkričio 23 d., sprendimu. Taigi aplinkybė, kad UAB „J.“ neskundė 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl L. J. savavaldžiavimo.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi L. J. vykdė 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkimo sprendimą, jos veiksmuose nėra tyčios savavaldžiauti nepaisant to, kad šio sprendimo dalis dėl galimai savavališkai įrengtos kameros gali būti neteisėta ta prasme, kad jame nurodyta nuimti kameras, o ne kreiptis į kompetentingas institucijas reiškiant reikalavimus dėl jų pašalinimo (be kita ko, į teismą civilinio proceso tvarka), arba nenurodyta konkreti tokio sprendimo įvykdymo tvarka. Pripažinimas, kad L. J. savavaldžiavo, nepagrįstai reikštų, kad ji yra asmeniškai atsakinga už visų bendrijos valdybos narių priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne tik už jo įgyvendinimą, tuo labiau, kad ji susirinkime nebalsavo (b. l. 24). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais. Pagal šio straipsnio 8 dalį bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą. Bendrijos pirmininkas privalo atlyginti bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl jo sprendimų, priimtų pažeidžiant šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat bendrijos įstatus. Šiuo atveju L. J. vykdė 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkimo sprendimą nuimti vaizdo kameras. Ji ir apylinkės teisme paaiškino savo elgesį „<...> aš vykdžiau savininkų norus <…>“.
16. Svarbu pastebėti ir tai, kad vertinant, jog L. J. nesavavaldžiavo, turi reikšmės ir aplinkybė, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai leido tęsti vaizdo kamerų nukabinimo darbus (b. l. 49, 53). Tai, be abejo, sudarė rimtą pagrindą L. J. manyti, jog ji pagrįstai tokiu būdu vykdo 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkimo sprendimą.
17. Atkreipiamas dėmesys, kad iš bylos medžiagos matyti, kad būtent taip, tai yra, kad kameros nuimamos vadovaujantis bendrijos nutarimu, suvokė ir UAB „P.“ atstovas A. D. (b. l. 19). Apklaustas UAB „P.“ pastatų priežiūros skyriaus vadovas S. A. parodė, kad namo bendrijos pirmininkė elektroniniu paštu buvo informavusi, kad buvo priimtas namo bendrijos sprendimas išmontuoti pakabintas kameras (b. l. 49). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir UAB „P.“ inžinierius D. S. (b. l. 50).
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytai išvadai, jog L. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje.
19. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais bei skundžiamo nutarimo turiniu, sprendžia, kad skundžiamame teismo nutarime buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. L. J. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, todėl aukštesnysis teismas netenkina apeliacinio skundo prašymo atlyginti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. 1 370 Eur patirtą turtinę žalą (ANK 664 straipsnio 2 dalis).
21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, iš L. J. nepriteisiamos UAB „J.“ atstovavimo išlaidos (ANK 666 straipsnis, BPK 105 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-5-303/2021).
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai panaikino Institucijos 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu pagal ANK 518 straipsnį nutraukė, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios uždarosios akcinės bendrovės „J.“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.