- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- II-17-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02818-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. J.
- Nukentėjusysis
- UAB „A“
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis, Saulius Pikturna
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J., jos atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 (ROIK: 20119113668).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 (toliau – ir Nutarimas) L. J. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį 16 Eur dydžio bauda už tai, kad jos, kaip ,,Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija“ (toliau – ir Bendrija) pirmininkės nurodymu 2020 m. vasario 18 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „B“ darbuotojai savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos nuo pastato nuėmė UAB ,,A“ priklausančias vaizdo kameras (1 t., b. l. 7).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. (toliau – ir pareiškėja) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate gautas 2020 m. spalio 2 d.), kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Policijos generalinį komisarą, informuojant jį apie tendencingus Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmus ir sprendimus (1 t., b. l. 3–4).
Skunde nurodoma, kad pareiškėjos nurodymu kameros buvo nukabintos dėl to, kad jos buvo įrengtos ant Bendrijos administruojamo pastato išorės sienų ir jomis buvo neteisėtai fiksuojami tiek Bendrijos narių, tiek kitų asmenų asmens duomenys, pažeidžiama jų teisė į privatumą. Tokiais veiksmais V. K. (UAB „A“ faktinis akcininkas bei vadovas, formaliai šios bendrovės akcininke yra jo žmona J. K.) pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82-4.85 straipsnius, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kadangi vaizdo kameros buvo įrengtos ant (duomenys neskelbtini) pastato ir jo patalpų savininkai skundėsi dėl neteisėto jų asmens duomenų rinkimo, Bendrijai taip pat teko atsakomybė dėl tokio neteisėto asmens duomenų rinkimo, todėl ji ėmėsi priemonių neteisėtiems veiksmams nutraukti. Dar bylos nagrinėjimo metu policijai buvo pateikti įrodymai, kad prieš nukabinant kameras V. K. ne kartą buvo įspėtas ir paprašytas jas nukabinti, tačiau daugkartinius prašymus ignoravo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma pareiškėjos skundą atmesti ir palikti Nutarimą nepakeistą (1 t., b. l. 2).
Atsiliepime nurodoma, jog su skundo argumentais nesutinkama, Nutarimas priimtas pagrįstai, tyrimo metu surinkti duomenys įvertinti pilnai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu medžiagos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuėmė visas 5 kameras, kurios buvo ant pastato. Viena buvo ant pastato prie kondicionieriaus (1 t., b. l. 58). Viena buvo viduje, bendrose patalpose, prie šilumos punkto (1 t., b. l. 59). Dar viena buvo nukreipta į advokatės duris, o advokatė irgi nenorėjo, kad ją filmuotų ir pas ją įeinančius žmones (1 t., b. l. 58). Kitos prie lifto, tačiau ant lifto nebuvo jokių kamerų, šalia jo atsukta ne į liftą, o kitą pusę. Dar lifto nebuvo, o ji jau buvo pastatyta. Įsirengti kameras turi būti savininkų pritarimas, sutikimas, tačiau jo nebuvo. V. K. seniai tas kameras pasistatė savavališkai ir gyventojai visą laiką dėl to piktinosi, galų gale pats V. K. 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos narių susirinkimui pateikė klausimą, ar pritaria jo kamerų kabinimui, kad jas legalizuotų, bet per susirinkimą savininkai tam nepritarė, dėl to susirinkime nusprendė, kad reikia jas nukabinti. Tada buvo parašytas laiškas V. K. ir dar vienam savininkui, tai vienas nusikabino, o V. K. nenusikabino. Tuomet kreipėsi į antstolį ir nukabino kameras. Paties sprendimo nuimti tas kameras 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole nėra, ji buvo nauja pirmininkė, neturėjo protokolų rašymo patirties, tačiau taip tada parašė, visi susirinkimo metu iš esmės tą ir nusprendė, tik ji neišsamiai surašė protokolą. Atskirai sprendimo savininkų susirinkime nukabinti kameras nerašė, savininkai nepritarė, vadinasi reiškia reikia nuimti tas kameras. Tai buvo sprendžiama jau tuo metu, kai tos kameros kabėjo. Vėliau po susirinkimo dar rašomi laiškai, ir prieš šį susirinkimą, kad nusiimtų neteisėtai pakabintas kameras. V. K. prieš susirinkimą atsiuntė laišką su keliais klausimais, jo buvo prašoma pateikti projektą, bet jis taip ir nepateikė projekto nei per susirinkimą, nei po susirinkimo. Konkrečios kameros tame laiške nėra įvardintos, kalbama apie visas kameras. Tuo metu net nebuvo klausimo, kad jis turi nors vieną legalią kamerą, jis norėjo jas visas legalizuoti. Tai nebuvo prašymas pritarti naujoms kameroms, tai buvo prašymas pritarti jau pastatytoms kameroms, kadangi kameros jau stovėjo, todėl ji ir įtraukė į darbotvarkę tokį klausimą. Po susirinkimo dar valdyba patvirtino, kad kameros turi būti nuimtos, nes visi savininkai buvo už tai, kad tos kameros būtų nuimtos. Susirinkime balsavo iš esmės tuo klausimu, kad tos kameros yra nelegalios ir jas reikia nuimti. Raginimai nukabinti kameras buvo teikiami iki susirinkimo ir po susirinkimo.
Pareiškėjos atstovas advokatas K. Paliutis teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2018 m. kai V. K. su J. K. įsigijo (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name 2 patalpas: vienas patalpas rūsyje, kitas – virš jų, esančias pirmame aukšte, prasidėjo šio daugiabučio namo gyventojų ir V. K. bei J. K. (jų valdomos UAB „A“) nesutarimai – pirmiausia dėl savavališkos statybos darbų tose patalpose bei bendro naudojimo patalpose. Pastato gyventojai 2019 m. įkūrė šio daugiabučio namo bendriją ir ėmėsi spręsti rūpimus klausimus. Ginčo bylos dėl statybų yra nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme. Taip pat keliamos administracinių nusižengimų bylos tiek pagal gyventojų, Bendrijos pirmininkės, tiek pagal V. ir J. K. skundus vieni dėl kitų veiksmų šiame name. Tačiau Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnai, galimai būdami tendencingi ir šališki (korumpuoti) pareiškėjos bei pastato gyventojų atžvilgiu, savo įgaliojimais naudojasi vykdydami V. ir J. K. prašymus ar nurodymus, kurių tikslas yra persekioti su jų neteisėtais veiksmais kovojančius asmenis. Šiuo atveju V. K. 2019 m., kai jau egzistavo Bendrija, uždėjo (sumontavo) savavališkai (neteisėtai, t. y. be Bendrijos narių sutikimo, leidimo) ant pastato išorinių sienų vaizdo stebėjimo kameras ir, matyt, kaupia asmens duomenis, nors uždėti kamerų jis neturi teisės, nes tai reglamentuoja Statybos įstatymas, taip pat teismų praktika, kad tai galėtų būti daroma tik patalpų savininkų daugumos sprendimu arba Bendrijos iniciatyva ir aiškiai pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Kameros yra ant pastato, fiksuoja lauką, tiek Bendrijos narių, tiek bet kokių trečiųjų asmenų, kurie praeina pro tas patalpas, duomenis. Kameros fiksuoja asmenis, kurie lankosi ir advokatės E. L. kontoroje. Neaišku, kokiu tikslu tie duomenys yra kaupiami ir kam jie bus panaudoti. Bendrija konsultavosi su Asmens duomenų apsaugos inspekcija, ne kartą siekė gražiuoju išspęsti tą klausimą. Bendrijos pirmininkė ne kartą kreipėsi į V. K. ir ragino jį tas kameras nuimti, tačiau jam ignoruojant tai ir nematydama kitos išeities, kad būtų išvengta galimos žalos, galimų pretenzijų iš trečiųjų asmenų dėl neteisėto asmens duomenų kaupimo, Bendrija priėmė sprendimą nukabinti tas kameras, kas ir buvo padaryta. Tai buvo padaryta teisėtai ir Bendrijos įgaliojimų ribose. Bendrijoje klausimas dėl (ne)pritarimo kameroms buvo sprendžiamas vėliau (jį iškėlė V. K.), nei buvo pakabintos pačios kameros. Po to sekė Bendrijos valdybos sprendimas nuimti kameras. Taigi tai nebuvo kameros asmeninio naudojimo patalpose, privačioje erdvėje, tai buvo lauke, ant daugiabučio namo sienos pakabintos kameros, ir jos buvo skirtos fiksuoti vaizdą, į kurį net nepatenka V. K. nuosavybės teise priklausančios patalpos. Fiksuojama dalis bendro naudojimo patalpų, t. y. rūsio patalpos, ir dar pora kamerų buvo pakabintos ant pastato kampų fiksuoti labai bendro pobūdžio vaizdus. Statybos leidimas įrengti kameras net nereikalingas ir jo šiuo atveju tikrai nėra. Tai niekaip nesusiję su lifto neįgaliesiems įrengimu. Kameros neturi nieko bendro su statybomis. Ar kameros buvo skirtos filmuoti išimtinai UAB „A“ patalpų įėjimą, ar ir namo teritoriją, neaišku. Bendrijos susirinkimo 2019 m. sprendimas nepritarti kameroms nebuvo skundžiamas. UAB „A“ perimant patalpas iš V. ir J. K. 2018 m., tikrai kamerų dar metus laiko nebuvo. Iš tiesų neaišku, kam priklausė kameros, ar UAB „A“, ar V. K., kai jos buvo nuimtos. UAB „A“ pateiktuose patalpų nuomos sutartyje, Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių duomenų apie kameras. Kameros nėra patalpų dalis. Jos buvo įrengtos tose erdvėse, kurios yra nesusijusios su tomis patalpomis, kurių nuomos sutartis pateikta. Be to, jokių patalpų V. K. neįsigijo iš AB „E“. V. ir J. K. nusipirko tas patalpas iš kažkieno kito. Jie jokio sutartinio santykio su AB „E“ neturėjo ir jiems jis nieko neperdavė (įskaitant kameras). Kita vertus, jei ir buvo kameros patalpų viduje galimai, šiuo atveju tai reikšmės neturi, nes L. J. neišmontavo ir neliepė išmontuoti kamerų, kurios buvo UAB „A“ nuomotų patalpų viduje. Patalpos gali būti perduodamos tik su kameromis jų viduje, o ne kur kitur. Su antstoliu Donatu Kisieliumi 2019 m. vasario pabaigoje fiksavo faktines aplinkybes ir matė kurios kameros stovėjo. Antstoliui V. K. nurodė ir tai (tai užfiksuota vaizdo įraše), kad jis pats įrengė tas kameras, nes žmonės vaikščiojo. Tačiau kameros rūsyje dar nebuvo, ji įrengta po 2019 m. vasario 27 d. Taip pat kamerų nebuvo pastato fasadinėje dalyje, kur buvo iškasta duobė (kur buvo išgriautas senasis įėjimas į rūsį 2018 m. spalio mėn. ir įrengtas 2019 m. gegužės mėn., taigi jos buvo įrengtos 2019 m. balandį-gegužę). Jeigu kameros įrengtos pastato išorėje, tai ar V. ir J. K., ar AB „E“, ar UAB „A“ jas įrengdami turėjo gauti namo administratoriaus ar Bendrijos leidimą. 2018 m. vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti, kad tuo metu nebuvo jokių, neva AB „E“ perduotų kamerų, jos atsiranda 2019 m. „C“ taip pat negalėjo duoti sutikimo įrengti kitas kameras (2019 m. sausio mėn.), toks sutikimas yra gautas dabar, nes 2018-2019 m. apie tokių kamerų įrengimą niekas nežinojo. Šis administratorius nefunkcionuoja nuo 2019 m. pradžios, tuo metu kameros dar nebuvo įrengtos. 2019 m. sausio 18 d. jau fiksuojama kamera ties įėjimu į parduotuvę ir virš kondicionieriaus, t. y. kameros įrengtos tarp 2018 m. spalio 14 d. ir 2019 m. sausio 18 d. Taigi kyla klausimas, kokios išlaidos fiksuotos UAB „A“ teikiamuose dokumentuose, ar išlaidos deklaruojamos iš tikrųjų tos, kurios deklaruojamos. Nei viena kamerų nebuvo įrengta teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. įrengta buvo jau egzistuojant Bendrijai, negavus jos ir patalpų savininkų sutikimo. Tai buvo atlikta neteisėtai ir Bendrija turėjo teisę tas kameras nuimti, todėl Bendrijos pirmininkė atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti apie liudytojo V. K. veiksmus duodant melagingus parodymus ir UAB „A“ teikiant galimai suklastotus dokumentus policiją, prokuratūrą, karo policiją, kadangi V. K. yra kariškis.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „A“ atstovas advokatas S. Pikturna teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovė šioje byloje yra nukentėjusysis, kadangi jai priklausančios kameros buvo nuimtos L. J. veiksmais. Ant kiekvienos kameros buvo uždėti lipdukai, nurodyti savininkai ir nuimant kameras buvo aišku, kam jos priklauso. Jeigu nuėmimas buvo fiksuotas antstolio, tai nuotraukose matosi, kad nuimtos UAB „A“ kameros. Vienos kameros buvo neįgaliųjų lifto sudedamoji dalis. Lifto techniniame pase jos, kaip sudedamoji dalis, yra pažymėtos. Taip pat UAB „A“ apmokėjo kamerų remonto išlaidas, yra AB „E“ dokumentai, kad jis perdavė patalpas su jau įrengtomis kameromis, kai V. ir J. K. šias patalpas įsigijo. AB „E“ ryšium su savo veikla buvo įrengęs kameras. Patalpos ir jų priklausiniai, tai yra kameros, buvo perduoti V. ir J. K., o šie, išnuomoję patalpas UAB „A“, taip pat tai padarė su visais priklausiniais. Nuo to laiko disponavo šiomis kameromis UAB „A“. UAB „A“ buvo susitvarkęs dokumentus, kaip reikalaujama, dėl tų kamerų tolesnio naudojimo. Visos kameros buvo perduotos UAB „A“ ir ji disponavo visomis kameromis. Pateikiami sąskaita, pagal kurią UAB „A“ apmokėjo už visų kamerų remontą, mokėjimas už tas kameras, taip pat išrašyta sąskaita, lifto techninis pasas. UAB „A“ teikė motyvaciją, kodėl patyrė žalą policijai ir kad ta žala bus tikslinama ateityje. Kameros po balkonu, ties įėjimu į UAB „A“ patalpas, ir prieš jas (1 t., b. l. 58), buvo AB „E“, kitos – lifto (viena keltuvo, kita įrengta 2019 m. sausio mėn. praėjimo kontrolės). Kamera rūsyje buvo įrengta suderinus su „C“ kaip praėjimo kontrolės sistema cokoliniame aukšte, pagal 2019 m. sausio 16 d. aktą. Nors V. K. iš AB „E“ perėmė kameras, tačiau jos su patalpomis vėliau buvo perduotos UAB „A“, turto perdavimo aktu 2018 m. gegužės 9 d. UAB „A“ šias kameras pakeitė ir už jas apmokėjo „D“. Taigi jos priklauso UAB „A“. Naujos kameros buvo pastatytos į tą vietą, kuriai galimai leidimą turėjo AB „E“. Kamerų pakeitimas vyko pagal pagrindžiantį dokumentą 2019 m. sausio 16 d. atliktų darbų aktą.
Šalies argumentai
V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsigijo patalpas 2018 m. vasario mėn. Pirmos patalpos buvo buvusios pašto, kuris buvo įrengęs tiek kameras, tiek kondicionieriaus išorinį bloką, taip pat paliko visą inžinerinę įrangą viduje. Pats įsigijimas vyko iš kitos įmonės, kuri nuo įsigijimo nieko tose patalpose nedarė. Tada buvo įsigytos ir rūsio patalpos, cokoliniame aukšte, jos buvo išnuomotos. Pirmo aukšto patalpas perdavė UAB „A“, buvo perduotas visas turtas, o UAB „A“ kreipėsi į įmonę, kad ji nustatytų kamerų defektus, kaip būtų galima šiuolaikiškai viską organizuoti, administruoti, ir buvo pasakyta, kad priemonės yra pasenusios, todėl reikia pakeisti išorines kameras. Jos ir buvo pakeistos UAB „A“ lėšomis. Taigi jis pats asmeniškai perėmė tik dvi kameras iš pašto, jos jau buvo 2018 m. kovo mėnesį. Cokoliniame aukšte yra du įėjimai, jis kreipėsi į „C“, kuris taip pat suteikė leidimą pasikabinti dvi kameras. Ties vienu įėjimu, kuris yra pastato viduje, iš pastato kitos pusės, ir cokoliniame aukšte iš (duomenys neskelbtini) pusės. Gavęs leidimą 2018 m. pateikė UAB „A“ ir ji savo lėšomis pasistatė kameras, 2018 m. gruodį, 2019 m. sausį ar net vasarį (nežino, ar turi UAB „A“ sąskaitą už kamerų įrengimą). „F“ projektas ar planas dėl to buvo parengtas ir suderintas su „C“ 2018 m. gruodžio mėn. Taip pat turėjo statybos leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės liftui neįgaliesiems, kuriame taip pat buvo dėl saugumo sumetimų privaloma turėti dvi kameras, apačioje ir viršuje (sutikimas gyventojų nebuvo reikalingas, tai numato Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis, aplinkos ministro įsakymas). Tuo metu kai nuiminėjo kameras (iš viso jų buvo 5), viena kamera prie lifto buvo sumontuota jau, o kita kamera buvo nuimta, nes kažkoks brokas buvo. Su šeima būdami Italijoje gavo laišką, kad „Nusiimkite savo kameras“, o po dviejų dienų jau gavo skambutį iš policijos „Laba diena, atvykite, pas jus nuiminėja kameras“, todėl jis iškvietė advokatą (Saulius Pikturną), taip pat buvo iškviesta saugos tarnyba, kuri iškvietė policiją. Kai nuėmė kameras, jie vėl kreipėsi į įmonę, kuri tas kameras administravo, dėjo, prižiūrėjo. Kameras rado cokoliniame aukšte sudėtas į maišą. Kameros buvo įrengtos, visi leidimai buvo gauti. 2019 m. Bendrijos susirinkime jis prašė įtraukti klausimą dėl visai kitų papildomų dar dviejų kamerų iš kiemo pusės, kad jos apimtų šviesduobes ir langus, tačiau pirmininkė performulavo jo klausimus. Kadangi šitoms naujoms kameroms leidimo negavo, jų ir nepasistatė. Susirinkimo metu schemų nepateikė. Po susirinkimo Bendrijos pirmininkė kreipėsi dėl kamerų vieną sykį, kai buvo Italijoje, kad tuoj atvyks, nuims. Nuimtos kameros filmuoja įėjimus, patį liftą, lifto įėjimą, lifto prieigą. Cokolinis aukštas apima tik laiptus. Cokolinio aukšto kur yra laiptai, apima būtent tą zoną. O pašto kameros tiesiog duris, langus. Taigi lauko stebėjimo kamerų tik du vienetai, t. y. pašto patalpų lauke esančios kameros. Bendrija turi sistemą, kurioje yra talpinami visi bendrijos ir valdybos nutarimai, yra savininkų susirinkimų protokolai, tačiau šio valdybos protokolo (2019 m. lapkričio mėn.) nėra šitoje sistemoje. 5 žmonės sugalvojo ir pasirašė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Skundžiamu Nutarimu L. J. buvo nubausta už ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. savavaldžiavimą, kadangi jos, kaip daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininkės nurodymu 2020 m. vasario 18 d. 13.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „B“ darbuotojai savavališkai, nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos nuo pastato nuėmė UAB ,,A“ priklausančias vaizdo kameras.
ANK 518 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
Taip pat atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. vasario 18 d. 13.00 val. nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo nuimtos vaizdo stebėjimo kameros. Teismo posėdžių metu iš asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad iš viso buvo nuimtos 5 vaizdo stebėjimo kameros, kurios, UAB ,,A“ atstovo teigimu, priklausė šiai bendrovei. Dvi vaizdo stebėjimo kameros buvo pakabintos lauke ant daugiabučio namo fasado iš (duomenys neskelbtini) pusės ties kondicionieriaus bloku ir po balkonu ties įėjimu į UAB „A“ nuomojamas patalpas, taip pat advokatės (E. L.) kontoros patalpas (1 t., b. l. 58), viena kamera buvo įrengta šio daugiabučio namo viduje bendrojo naudojimo patalpose – ties įėjimu į šilumos punktą iš kiemo pusės (1 t., b. l. 59), dar dvi buvo įrengtos lauke ant daugiabučio namo fasado ties neįgaliųjų keltuvu (liftu), kurį įrengė UAB „A“ – viena kamera paties lifto (keltuvo), o kita kaip praėjimo kontrolės kamera cokoliniame aukšte iš (duomenys neskelbtini) pusės.
Taigi, kaip matyti, paminėtos kameros buvo įrengtos ant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado, bendrojo naudojimo objektų, jų patalpose (t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų ir pastato bendrojo naudojimo objektų Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies, 15 dalies prasme), ir jomis buvo stebėti ne tik išimtinai UAB „A“ patalpos ar šios bendrovės turtas (durys, langai, liftas, saugumo tikslais), tačiau jos fiksavo ir bendrą daugiabučio namo teritorijos dalį, bendrojo naudojimo patalpas taip pat kitų šio namo patalpų savininkų veiklos (pvz., advokatės kontoros įėjimo) teritoriją. Tai patvirtina ir UAB „B“ (techninio namo prižiūrėtojo) 2020 m. gegužės 19 d. atsakymas dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 46–47), šios bendrovės darbuotojų S. A. ir D. S. parodymai apklausų metu (1 t., b. l. 49–50) bei antstolio Donato Kisieliaus 2020 m. vasario 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/20/013 bei jo priedai (1 t., b. l. 152–156). Pažymėtina, jog namo bendrojo naudojimo objektai (ypač bendrojo naudojimo patalpos) nėra vieša vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-415/2015), todėl siekiant fiksuoti juose vaizdą įrengiant vaizdo stebėjimo kameras, būtinas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų (bendraturčių) ir gyventojų sutikimas juos filmuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens teisė į atvaizdo neliečiamumą yra ir teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtų vaizdo stebėjimo kamerų nuėmimo fakto neneigia ir administracinėn atsakomybėn patraukta L. J., tačiau ji ir jos atstovas teigia, kad tai buvo padaryta ne savavališkai, o įgyvendinant (duomenys neskelbtini) pastato ir jo patalpų savininkų valią, išreikštą 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos narių susirinkime, kuriame nepritarta ant pastato jau įrengtoms vaizdo stebėjimo kameroms, kurių kabinimui nebuvo gautas Bendrijos narių, gyventojų ir patalpų savininkų sutikimas.
Teismas pažymi, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams įsteigus Bendriją (2019 m. vasario 27 d. įregistravus Juridinių asmenų registre ir jos pirmininke paskyrus (išrinkus) L. J. (2 t., b. l. 17–19), ji tapo šio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turinti teisę pati spręsti klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais. Vadinasi, šio daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) sutikimas juos filmuoti įrengiant vaizdo stebėjimo kameras ant namo bendrojo naudojimo objektų nuo Bendrijos įsteigimo turėjo būti duotas (gautas) CK 4.82-4.85 straipsnio, taip pat Įstatymo 11-12 straipsnių nustatyta tvarka Bendrijai (butų ir namo patalpų savininkams) priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. butų ir kt. patalpų savininkų balsų dauguma. Pažymėtina, kad tokios pat taisyklės dėl butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo taikytinos ir vykdant vaizdo stebėjimą daugiabučiame gyvenamajame name, kai jį prižiūri daugiabučio namo administratorius.
Tačiau byloje nėra duomenų, jog Bendrija (butų ir namo patalpų savininkai) nuo Bendrijos įsteigimo būtų davusi sutikimą kitiems šio namo patalpų savininkams V. ir J. K. ar nuomininkui UAB „A“ įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų. Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo (kuriame dalyvavo ir V. K.) protokolo, šiame susirinkime buvo svarstomas klausimas (V. K. keliamas) – Bendrijos narių (patalpų savininkų) pritarimas/nepritarimas pastatytoms filmavimo kameroms, už kurį balsavo 2, tačiau prieš balsavo 14, t. y. nebuvo tam pritarta (5.1 p.) (1 t., b. l. 20–22). Taip pat 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkime svarstytas klausimas dėl savavališkai įrengtų kamerų ir nutarta kameras nuimti dalyvaujant antstoliui, suderinti šį klausimą su techniniu prižiūrėtoju ir pasirinktu antstoliu, perspėti elektroniniu laišku V. K. per dvi savaites nusiimti kameras įspėjant, kad priešingu atveju kameros ir įvadai bus nuimti (2 p.) (1 t., b. l. 24). 2020 m. sausio 13 d. įpareigojimu V. ir J. K. Bendrijos pirmininkė L. J. nurodė, jog kiemas ir bendros patalpos yra stebimos jų pastatytomis kameromis, prašo pateikti gyventojų sutikimą, o jo nesant, įpareigoja nukabinti kameras, esančias neleistinoje vietoje, kurios pažeidžia žmogaus privatumą (1 t., b. l. 23). Galiausiai 2020 m. vasario 17 d. L. J. el. paštu informavo V. K. ir UAB „A“, kad 2020 m. vasario 18 d. 13 val. bus nuimamos kameros dalyvaujant antstoliui (1 t., b. l. 193). Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo protokolas bei 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių sprendimas nustatyta tvarka nebuvo apskųsti (Įstatymo 21 str. 4 d. 7 p.).
Kaip teigė atsakomybėn traukiama L. J., klausimą dėl įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų teisėtumo ji ir Bendrija kėlė dar iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo. Iš jos pateikto susirašinėjimo su V. K. matyti, kad dėl to ji į V. K. kreipėsi dar 2019 m. birželio mėn., prašydama pateikti gyventojų sutikimą, jo nesant nukabinti kameras, 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje su V. K. buvo derinami klausimai, kurie bus keliami rugpjūčio 20 d. susirinkime, tarp jų ir klausimas dėl kamerų (1 t., b. l. 187–192). Be to, L. J., kaip Bendrijos pirmininkė, dar 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydama pateikti informaciją, ar galima be Bendrijos (butų ir namo patalpų savininkų) sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant daugiabučio namo ir bendrose patalpose, ir ar šiuo atveju yra gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, patalpų savininkų sutikimas tokioms kameroms. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsakydama nurodė, kad sprendimai dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo bendrojo naudojimo patalpose ar daugiabučio gyvenamojo namo teritorijoje turi būti priimami, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, t. y. visų daugiabučio namo savininkų balsų dauguma (jei daugiabutyje yra bendrija), todėl jei tokio sutikimo nėra, vaizdo stebėjimas bendrojo naudojimo patalpose ar daugiabučio gyvenamojo namo teritorijoje negalėtų būti vykdomas, išimtis galėtų sudaryti tik vaizdo stebėjimas už minėtos teritorijos ribų (1 t., b. l. 55–57).
UAB „A“, kurią teismas šioje byloje pripažino nukentėjusiąja, ir jos atstovas sutinka, kad Bendrijos (namo patalpų savininkų) sutikimas ar leidimas kameroms įrengti nuo Bendrijos įsteigimo nebuvo gautas, tačiau teigia, kad bylai aktualios vaizdo stebėjimo kameros buvo įrengtos UAB „A“ lėšomis ir iniciatyva dar iki įsteigiant Bendriją ir kitais pagrindais – dvi kameros (1 t., b. l. 58) buvo įrengtos V. K. ir J. K. įsigyjant ir perimant buvusias AB „E“ patalpas, kurios vėliau buvo išnuomotos UAB „A“, viena kamera numatyta lifto techniniame pase ir įrengta kartu su liftu, kitom dviem (prie šilumos punkto ir cokoliniame aukšte kaip praėjimo kontrolės sistema) sutikimą davė buvęs administratorius „C“. Teismas, įvertinęs šiuos argumentus, sprendžia, kad jie nėra pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „A“ atstovo pateiktame AB „E“ 2020 m. balandžio 2 d. rašte (1 t., b. l. 141) nurodyta, kad AB „E“ negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. 1095-3007-3013:0064) su visu patalpose buvusiu turtu 2016 m. lapkričio 10 d. pardavė UAB „G“, t. y. AB „E“ konkrečiai nenurodo, kad UAB „G“ perdavė ir vaizdo stebėjimo kameras, kurios galimai įrengtos ne šių patalpų viduje, be to, V. ir J. K. šias patalpas iš UAB „G“ įsigijo vėliau, t. y. 2018 m. kovo 2 d. (1 t., b. l. 137–138), taip pat byloje nėra UAB „G“ pateiktos informacijos, koks konkrečiai turtas 2018 m. kovo 2 d. ar vėliau buvo perduotas V. ir J. K., o tarp V. K. ir UAB „A“ 2018 m. gegužės 9 d. sudarytas priklausiusio turto perdavimo aktas (1 t., b. l. 140) taip pat nepagrindžia, kad dvi iš bylai aktualių vaizdo stebėjimo kamerų ant namo fasado buvo perimtos iš AB „E“ ir kad AB „E“ šioms kameroms įrengti buvo gavęs šio namo gyventojų, patalpų savininkų sutikimą. Teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad UAB „C“ direktoriaus S. Č. parašas „Suderinta“ ir bendrovės antspaudas ant UAB „F“ parengto pastato (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų telefonspynės-praėjimo kontrolės sistemos projekto (1 t., b. l. 147) yra šio namo gyventojų ir patalpų savininkų sutikimas (leidimas) tokias vaizdo stebėjimo kameras ant namo bendrojo naudojimo objektų įrengti, ar administratoriaus sprendimas tas kameras įrengti ir / ar sudaryti sutartį su atitinkamas paslaugas teikiančiais subjektais bei apie tokį sprendimą informuoti gyventojus, patalpų savininkus. byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, patalpų savininkų sutikimas įrengti vaizdo stebėjimo kameras buvo gautas ir iki Bendrijos įsteigimo. Galiausiai teismas pažymi ir tai, kad platforminio keltuvo RB150 techninis pasas (1 t., b. l. 37–40) ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas, gyvenamojo namo pritaikymas neįgaliesiems (1 t., b. l. 110–123), kuriuose galimai numatyta įrengiant liftą (keltuvą), pritaikant pastatą neįgaliesiems įrengti ir lifto saugos įtaisus – vaizdo stebėjimo kameras, negali pakeisti, atstoti ar reikšti namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų, patalpų savininkų sutikimą įrengti tokias vaizdo stebėjimo priemones. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors šioje byloje nebuvo nustatyta, kada tiksliai kiekviena iš nuimtų vaizdo stebėjimo kamerų buvo įrengta (manytina, jog tai ir nėra reikalinga), tačiau nustatyta, kad šios kameros jau buvo sumontuotos ir veikė dar iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo, kurio metu nepritarta šioms jau įrengtoms vaizdo stebėjimo kameroms. Tai patvirtina ir asmenų paaiškinimai, ir paties UAB „A“ pateikti dokumentai, apmokėjimai UAB „D“ už atliktas kamerų montavimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas (1 t., b. l. 136, 143–145) (išskyrus dokumentus, susijusius su mokėjimu už atliktas paslaugas 2020 m. kovo mėn. po kamerų nuėmimo). Taip pat tai matyti iš antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/19/008, 2019 m. kovo 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 174/19/014 bei jų priedų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų) (1 t., b. l. 167–186, kompaktinis diskas prisegtas prie 1 tomo galinio viršelio vidinės dalies).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. J. 2020 m. vasario 18 d. duodama nurodymą UAB „B“ darbuotojams nuimti nuo pastato (duomenys neskelbtini), vaizdo kameras, veikė įgyvendindama savo, kaip Bendrijos pirmininkės, jai teisės aktuose nustatytus įgaliojimus (Įstatymo 14 str.), vykdydama Bendrijos narių 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime ir 2019 m. lapkričio 23 d. Bendrijos valdybos narių susirinkime išreikštą Bendrijos narių (gyventojų ir kitų patalpų savininkų) valią (sprendimą) nepritarti įrengtoms bylai aktualioms vaizdo stebėjimo kameroms ir jas nukabinti, t. y. veikė ne sąmoningai ignoruodama numatytą įstatymuose nustatytą tvarką ar siekdama kitaip pakenkti namo bendrasavininkams, o atvirkščiai, manydama, kad ji, kaip Bendrijos pirmininkė, privalo vykdyti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ir Bendrijos organų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo, kas šiuo atveju negalėtų būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės teisės prasme.
Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Situacija, kad šiuo atveju UAB „A“ teigimu ji patyrė žalą, kadangi buvo nuimtos jos lėšomis įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, susiklostė ne dėl L. J. veiksmų nagrinėjamu atveju, o galimai dėl neteisėtai įrengtų šių vaizdo stebėjimo kamerų, negavus Bendrijos narių (gyventojų ir kitų patalpų savininkų) sutikimo. Be to, iš aptartų byloje duomenų matyti, kad šiuo atveju byloje kilo akivaizdus civilinis ginčas dėl minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų naudojimo, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka kreipiantis į teismą. Taip pat šia tvarka gali būti skundžiami ir nukentėjusįjį ar V. K. ir J. K. netenkinantys Bendrijos valdymo organų, Bendrijos narių susirinkimo sprendimai. Tokie ginčai negali būti sprendžiami administracinės teisės priemonėmis.
Teismo vertinimu, skundžiamame Nutarime nurodyti L. J. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia bei tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, dėl ko ji negali būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį (ANK 591 str. 1 p.). Be to, skundžiamame Nutarime nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos pažeidė L. J. pagal ANK 518 straipsnį. Toks Nutarimas yra ydingas, nes jis apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę konkrečiai žinoti, kokius teisės aktus, vykdydamas Bendrijos narių ir organų susirinkimo sprendimus, jis pažeidė ir tuo pačiu apriboja jo galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Teismas, atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos nagrinėjimo ribas, neturi kompetencijos pasisakyti ir nepasisako dėl pareiškėjos atstovo skunde nurodytų galimai tendencingų Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų ir sprendimų kituose ginčuose tarp pareiškėjos, namo gyventojų, kitų patalpų savininkų (iš vienos pusės) ir V. K., J. K., jos vadovaujamos UAB „A“ (iš kitos pusės) (ne)pagrįstumo, priimant atskirąją nutartį ir kreipiantis į Policijos generalinį komisarą. Dėl šios priežasties teismas taip pat šioje byloje nepasisako dėl V. K. teismo posėdyje duotų parodymų ir jo bei UAB „A“ atsakomybės dėl galimai melagingų parodymų davimo ar galimai suklastotų (netikrų) dokumentų byloje teikimo. Dėl UAB „A“ teiktų dokumentų įrodomosios reikšmės byloje sprendžiamam klausimui teismas pasisakė šiame nutarime, o V. K., nors ir apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu, tačiau liudytojo įspėjimo dėl atsakomybės teksto nepasirašė ir teismui neatsiuntė, be to, jo parodymais byloje teismas ir nesirėmė.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos atstovo skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 panaikinant ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu nutraukiant.
Iš esmės patenkinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą ir nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, nukentėjusiojo UAB „A“ atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
L. J. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 13-ANR_N-2232-2020 (ROIK: 20119113668) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį nutraukti.
Kitos skundo dalies netenkinti.
UAB „A“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.