Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. D. pripažintas recidyvistu.

Iš D. D. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8,39 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. D. nuteistas už tai, kad 2025 m. sausio 29 d., apie 16.38 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą slapta pagrobti jam svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, nesuprasdamas, kad parduotuvėje yra sekamas dirbančios parduotuvės vedėjos, nuo minėtos parduotuvės prekybos salėje esančių sukrautų prekių palečių paėmė du įpakavimus alaus, kurio 1 įpakavime yra 6 vnt. 0,5 litro talpos alaus „1410“, kurio 1 įpakavimo vertė 8,39 Eur (bendra vertė 16,78 Eur), juos susidėjo į savo kuprinę ir norėjo slapta, nesusimokėjęs už šias prekes, išeiti iš parduotuvės prekybos salės pro parduotuvės kasas, tačiau parduotuvės darbuotojai pastebėjus jo neteisėtus veiksmus ir jam praėjus pro kasas bandant jį sulaikyti prie parduotuvės išėjimo, suėmus už ant pečių buvusios kuprinės rankenos, jis, suprasdamas, kad yra užkluptas darantis vagystę ir, vykdydamas parduotuvės darbuotojo reikalavimą grąžinti paimtas prekes, už kurias nėra susimokėjęs, iš savo kuprinės išėmė ir ant suoliuko padėjo vieną įpakavimą, kuriame buvo 6 vnt. 0,5 litro talpos alaus „1410“, ir, bandydamas išlaikyti šioje parduotuvėje pagrobtas kuprinėje buvusias 6 vnt. 0,5 litro talpos alaus „1410“ skardines, ištrūkęs iš parduotuvės darbuotojos rankų pabėgo su kuprinėje esančiomis prekėmis, ir taip atvirai pagrobė jam svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 8,39 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. neginčija kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

6. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

6.1. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

6.2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. D. prašė sumažinti jam paskirtą bausmę, tačiau savo prašymo visiškai nemotyvavo.

6.3. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, privalo įvertinti ne tik nustatytas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau privalo įvertinti ir kitas – 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnio 2 dalis), be kita ko, pažymėtina, ir kaltininko asmenybę, ir tik įvertinęs visų aplinkybių visumą motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

6.4. Skirdamas bausmę nuteistajam D. D. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau būdamas teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą net 9 kartus, teistumui neišnykus vėl padarė tyčinį, šiuo atveju savanaudišką, nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jis daug kartų baustas ir administracine tvarka, iš jų ir už alkoholio vagystes iš prekybos centrų, taip pat atsižvelgė ir į jo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

6.5. Pažymėtina, kad skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

6.6. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis D. D. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaip jau paminėta, jis anksčiau teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą net 9 kartus, jam už nusikalstamų veikų padarymą buvo skiriamos įvairios bausmės rūšys, taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, paskutinį kartą Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą buvo nuteistas arešto bausme, tačiau net neatlikęs paskirtos bausmės, jis vėl padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kaip jau aptarta, jis daug kartų baustas ir administracine tvarka, iš jų ir už alkoholio vagystes iš prekybos centrų. Ir tai parodo, kad D. D. kritiškai savo elgesio nevertina ir teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ne tik švelnesnės bausmės rūšys, bet net ir laisvės atėmimo bausmės, ir jo nuolatinis nusikalstamas elgesys, nenoras laikytis įstatymų suponuoja išvadą, kad jis nenori gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo ir nėra linkęs pasitaisyti.

6.7. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti D. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kuri visiškai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, bei, atsižvelgdamas ne tik į pripažintą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į paties kaltininko asmenybę, visiškai teisingai nustatė ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Aplinkybė, kad D. D. prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sudarė pagrindą bylą išnagrinėti pagreitinto proceso tvarka, o jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

6.8. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam D. D. paskirtos bausmės nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.