Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.1; 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.11; 1.1.11.7; 1.1.11.10; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.4.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.3; 2.1.4.10.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (N)

2024 m. kovo 5 d.

nukentėjusiosios B. R. atstovei pagal įstatymą L. B., įgaliotajam atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, bei 261 straipsnyje;

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nesimokantis ir nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, 261 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

J. P. platino narkotines medžiagas nepilnamečiams asmenims, o būtent, 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) mieste, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tiksliau nenustatytose miesto vietose nepilnametę B. R., gim. (duomenys neskelbtini), vaišino narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktinėmis jų vartojimui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. sausio mėn. – birželio 1 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini) mieste, prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tiksliai nenustatytose (duomenys neskelbtini) miesto vietose nepilnametei G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines vartojimui, tai yra J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje;

be to, jis neteistai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, be tikslo ją platinti, o būtent, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metalinėje trintuvėje savo reikmėms neteisėtai laikė 0,038 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki 2022 m. spalio 13 d., kai kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

K. P. pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę, tenkino savo lytinę aistrą ir platino jam narkotines medžiagas dėl ko minėtam asmeniui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent, jis 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, mažametės B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip penkis kartus tenkino savo lytinę aistrą su B. R. vaginaliniu ir oraliniu būdu, už tai suteikdamas pastarajai atlygį – perduodamas (pavaišindamas arba parduodamas) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines vartojimui. Be to, jis minėtu laikotarpiu tiksliau nenustatytą kiekį kartų (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei nepilnametės B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), B. R. perdavė (pavaišindamas arba parduodamas) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines. Tokie K. P. veiksmai sutrikdė nukentėjusiosios B. R. psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, tai yra aukščiau aprašytais veiksmais K. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, 261 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1punkte;

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis J. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnametei G. J. bei dėl disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, be tikslo ją platinti, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad jo paties situacija šeimoje buvo ne iš lengviausių, buvo sunku rasti nusiraminimo būdą, todėl įniko į narkotikus, nors žinojo, kad tai nėra pats geriausias kelias, susipažino su tam tikromis kompanijomis ir taip pradėjo daryti nusikalstamą veiką. Negalvojo, kad tai gali jam pačiam taip pakenkti gyvenime. Dėl B. R. neturėjo ką paaiškinti, nes dėl praėjusio laiko tarpo nelabai atsimena aplinkybes. Žino, kad susitikdavo ir būdavo ne vieni, grupelėje žmonių, visi rūkydavo, nors jis pats nebuvo tas asmuo, kuris atsinešdavo ir parduodavo tas narkotines medžiagas. Tai dažniausiai būdavo žmonės, kurių jis nepažįsta. Su G. J. susipažino pavasarį per draugą, su kuriuo nebebendrauja. Pradėjo bendrauti su G. J., ji papasakojo savo problemas, o pats J. P. turėjo problemų ir jam reikėdavo kompanijos su kažkuo praleisti laiką. Pradžioje ji prašydavo, kad J. P. jai duotų parūkyti, nes jis tą darydavo jos akivaizdoje, bet kaltinamasis jai neduodavo parūkyti, tačiau G. J. nenusiramino, sakė, kad yra anksčiau bandžiusi ir žino kas tai per dalykas, sakydavo, kad turi ir pati, bet niekada neatsinešdavo, todėl galiausiai pradėjo jai duoti rūkyti, nes pats šią medžiagą pirkdavo, todėl pasidarė gaila pinigų, kuriuos už suktinę paimdavo ir iš G. J.. Dabar mano, kad tai buvo klaida. G. J. parduodavo suktines, kuriose buvo kanapės, jas gaudavo iš tam tikrų asmenų, kurie skelbėsi internete „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje, tiesiog susirašydavo, jie pasako vietą kur susitikti, nuėjus susitinki, paduodi pinigus, o jie tau narkotines medžiagas. Tų asmenų nepažįsta. Prieš susipažįstant su G. J. pirkdavo po 1 gramą sau, iš tokio kiekio išeina vienas arba dvi cigaretės, mokėdavo 10,00 eurų. Pirmiausiai susipažino su B., ji buvo K. P. draugė, o per B. susipažino ir su G. J.. Tai buvo 2021 metų rugpjūčio mėnuo, K. P. pažinojo iš anksčiau, gal nuo kokios 8 klasės, bendrų draugų rate. Su G. J. susitikdavo kartą ar du per savaitę kartais būdavo ir rečiau, kiek jai kartų davė parūkyti neatsimena, bet tai buvo daugiau kaip penkis kartus. Susitikdavo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), būdavo grupelėje, tačiau kitų asmenų įvardinti negali, K. P. nebūdavo. Nepamena ar buvo taip, kad vienu metu rūkytų ir G. J., ir B. R.. B. R. toje kompanijoje būdavo tik su K. P.. Su B. R. bendraudavo trumpaisiais tekstiniais pranešimais, bet retai, gali būti taip, kad galėjo ir ją pavaišinti suktine, bet nėra pardavęs jai kanapių. Rūkymas būdavo grupelės dalykas, o ne taip, kad vienas nusiperka ir atsineša, kadangi pinigų neturėdavo, susimesdavo tuos 10,00 eurų ir nusipirkdavo. Prie jų grupelės B. R. gaudavo parūkyti ir tai kaltinamasis yra matęs. Merginos neatsidėkodavo dėl to, kad gaudavo parūkyti, net ačiū nepasakydavo. Apie K. P. seksualinio pobūdžio nusikaltimą kaltinamasis patikino nieko nežinojęs kol neprasidėjo ši byla. Vieną kartą yra buvęs B. namuose, bet tuo metu ten dar buvo gal 6-7 jos draugės, ilgai nebuvo. Būdavo situacijų kaip G. J. jam duoda penkis eurus sakydama, kad nori parūkyti, bet būdavo, kad ir 10,00 eurų už tai duodavo. Kadangi turėdavo savo nusipirktą 1 gramą, kelis kartus davė iš savo parūkyti, o kelis kartus yra paėmęs pinigų. Iš pradžių šių mergaičių amžiaus nežinojo, tačiau suvokė, kad jos nepilnametės, nors manė, kad joms yra 16 metų. Jos pačios nesakė savo amžiaus, bet po to pasakė draugų rate esantys žmonės, kad joms 14 ir bus 15 metų. Nesuprato, kad toks jo elgesys gali šioms mergaitėms pakenkti. Žino, kad G. J. dėl patirtų įvykių gydėsi, kaip ir jis pats kažkada, ir dėl to gailisi taip pasielgęs. Dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti parodė, kad buvo atvejis kai pas jį namuose darė kratą ir rado kanapių grūstuvę, nes tuo metu kaip pareigūnai atėjo daryti kratą jis buvo grįžęs iš ligoninės, nevartojo narkotikų, bandė keistis, norėjo daugiau pasiekti, nors turėjo labai sunkias gyvenimiškas patirtis, buvo visai pamiršęs visiškai apie tą grūstuvę, kuri namuose buvo jau seniai, laikė ją po stalu, o pareigūnai joje rado kelis gramus kanapių. Nepamena kada įsigijo šias medžiagas, bet turėjo jas savo reikmėms, „žolę“ rūkė apie du metus laiko. G. A. pažįsta, ji buvo K. P. draugė, M. S. nepažįsta. Kaltinamas patikino, kad šiuo metu dirba bando kurti savo ateitį, kovoti su liga ir depresija, keisti gyvenimo būdą. Yra baigęs suvirintojo profesiją (duomenys neskelbtini) mokykloje. Narkotikų nevartoja daugiau kaip metai,

Kaltinamasis K. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnametės B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę, nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo, o taip pat dėl narkotinių medžiagų jai platinimo parodė, kad su B. susipažino 2021 metų vasarą per savo pažįstamus, su ja yra rūkęs, ją atsivedė ant laiptukų prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), tada pradėjo bendrauti, kartais B. R. jam parašydavo. Dažniausiai susitikdavo grupelėmis, ji ateidavo arba kažkas kitas pakviesdavo, pats iniciatyvos kviesti nerodydavo, tos grupės visų asmenų nepažinojo. J. P. būdavo kartu. B. pavardę sužinojo tik po kurio laiko kai su ilgiau bendravo. Buvo taip, kad ją vieną kartą vaišino kanapių suktine, tai galėjo būti laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. sausio mėnesio. Pats kanapių gaudavo visaip, kai kurie asmenys patys atsinešdavo, o K. P. jos gaudavo gatvėse, susitinki kokį žmogų netyčia, paklausi gal jis žino kur gauti kanapių ir jei žino – nuperka. Dažniausiai kalbindavo nepažįstamus, kartais jį apgaudavo. Tokiu būdu pats yra įsigijęs kanapių apie 5-10 kartų. Kitais būdais pats jų nėra įsigijęs, iš asmenų, kurie būdavo ant laiptukų šių narkotinių medžiagų nepirkdavo, jie vaišindavo, nors už tai K. P. neatsiskaitydavo. Iš kur B. R. gaudavo parūkyti nežino, kaip jau minėjo, pats jai yra pardavęs gal vieną kartą, o su ja rūkęs tik grupelėje porą kartų. Dėl pardavimo – ji pati parašė į „(duomenys neskelbtini)“ programėlę ir paklausė ar K. P. nežino iš kur gauti kanapių, šis pasakė, kad gali pabandyti paieškot, o tai padaręs surado, nupirko gatvėje, tuomet susitiko su B. R. ir jai ir pardavė už 10,00 eurų. Tai yra vienas gramas. Galima sakyti, kad jo vienam kartui užtenka, o kas vykdavo toliau – ne jo reikalas. Viskas vyko miškelyje, prie (duomenys neskelbtini), ten susitarė susitikti ir išsiskyrė, daugiau jos tą dieną nematė. Kompanijoje B. R. rūkančią matė ne mažiau kaip tris kartus, kadangi buvo didelė grupelė, tai galėjo kažkas kitas ją pavaišinti. Pora su B. R. nebuvo. Dėl B. R. vaišinimo kanapėmis bute, (duomenys neskelbtini), parodė, kad šioje vietoje jai nė karto nėra davęs narkotinių medžiagų, šituo adresu pat yra buvęs du kartus. Pirmu atveju buvo labai daug žmonių, K. P., J. P., B. R. ir kiti žmonės, kurių pilnai nepažįsta. Tie žmonės buvo B. draugai, kadangi ten jos namai, tai ji buvo juos pasikvietusi. J. P. K. P. pasėmė pats, prie kompanijos, tai buvo 2021 m. vasarą. Tą kartą bute nerūkė. Antrą kartą, kai buvo B. R. bute, įvyko lytinis kontaktas, bet taip pat nerūkė. Kaltinamasis patvirtina, kad pripažįsta tik vieną kartą dėl narkotinių medžiagų pardavimo B. R., kitokių aplinkybių nebuvo. Nežinojo kokio amžiaus yra B. R., manė, kad jai bent 15-16 metų. Taip manė įvertinęs jos kūno sudėjimą, mąstymą ir kalbėseną. Pasirodė, kad ji pakankamai brandžiai mąsto. Bendraujant neklausė kiek jai metų, o ji pati ir neminėjo, programėlėje to taip pat nerodo. B. amžių sužinojo tik po to, kai jį pakvietė policija. Dėl antro karto B. R. bute, kai vyko lytinis kontaktas, parodė, kad tai buvo žiemą, 2022 m. sausio mėnesį. Tą kartą parašė jai ir paklausė ar galėtų pas ją užeiti į namus, o ši sutiko, tik įspėjo būti tyliai. Taip abu susitarė, nuėjo pas ją, iš pradžių tiesiog gulėjo ir žiūrėjo telefonus, paskui K. P. pasiūlė atlikti lytinį kontaktą, ji sutiko savo noru ir taip viskas įvyko. Tą kartą pasiūlė pas ją ateiti, nes nebuvo namie ką veikti, konkretaus tikslo turėti lytinius santykius neturėjo. Su ja nedraugavo, lytinis santykis gavosi atsitiktinis, pora abu nebuvo. Pasiūlydamas jai lytinį kontaktą, paklausė ar ji nori pasimylėti, o ši sutiko. Mylėjosi oraliniu ir vaginaliniu būdu. Mano, kad tokio santykio iniciatyva prasidėjo nuo jos, nes ji ant K. P. atsigulė iš pradžių su rūbais, o po to nusirengė. Prieštaravimas iš jos buvo kad tik nebūtų jokio analinio. Abu pasimylėjo, K. P. dar pabuvo pusvalandį ir išėjo. Mainais B. R. tą kartą nieko neprašė. Tokie atvejai iš viso buvo du. Antras atvejis buvo dar anksčiau nei šis. Tai buvo rudenį, ir tai nebuvo pilnas lytinis kontaktas, K. P. bandė nueiti į tualetą nusišlapinti ir ji bandė brautis į tą patį tualetą, tai galiausiai ją įsileido. Tada išjungė šviesą ir palietė jos krūtis, daugiau nieko nedarė. Ji buvo su tamsiais drabužiais, pilnai apsirengusi, K. P. po drabužiais užkišo ranką, B. neprieštaravo, nes ji pati siūlėsi. Iki lytinio kontakto nepriėjo, tuo metu kaltinamasis turėjo merginą. B. abu kartus buvo blaivi. Anot kaltinamojo, nors B. R. paaiškino, kad atvejų su lytiniais santykiais galėjo būti ne mažiau kaip penki kartai, bet tai netiesa, buvo tik du kartai, iš kurių vienas su krūtimis. Mano, kad ji taip kalba nes bando jam pridaryti daugiau problemų, gal turi nuoskaudą. Kiek žino, po visų psichotropinių medžiagų vartojimo B. R. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, pats ją paskutinį kartą ir matė kuomet įvyko lytinis kontaktas. Ji dar buvo K. P. rašiusi, kad išeitų į lauką, tačiau šis ją ignoravo. Žino, kad B. R. buvo sakiusi, jog bijojo, kad jei ji nesantykiaus su K. P., šis jai nepardavinės kanapių, taip gali būti, nes tai ji pati taip sakė. Grupelėje kanapes visi rūkydavo bendrai, atvejo, kad visi sumestų pinigų ir K. P. nupirktų kanapių nebuvo. Iš B. pinigus už kanapes paėmė jau po to, kai pats jų buvo nupirkęs. Toje vietoje ant laiptelių prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės rinkdavosi dažnai, buvo atvejis, kai juos dėl keliamo triukšmo tikrino policija. A. K. girdėtas, su juo galėjo bendrauti, bet jis narkotinių medžiagų turėdavo pats. Kaltinamasis partikino manantis, kad B. jau buvo bandžiusi rūkyti žolės iki tol, taip įvertino dėl žvilgsnio, kaip rūko, nes jei žmogus pirmą kartą rūko, tai kitaip laiko suktinę, pagal įgūdžius. Kai bendravo su B. ji apie savo psichikos sveikatą nė karto neminėjo. Dėl nuotaikų kaitos lyg buvo vienas atvejis, bet šiaip nieko nepastebėjo. Lytiniai santykiai nebuvo už narkotines medžiagas, nė karto niekada jai mainais nieko nesiūlė. Ar kompanijoje buvo K. G. nežino, G. anksčiau buvo jo mergina, ji B. ir atsivedė, pristatė, kad čia jos draugė, toliau visi bendravo. B. buvo minėjusi, kad yra turėjusi lytinių santykių, jai nebuvo pirmas kartas, minėjo, kad važiavo (duomenys neskelbtini) atlikti lytinį aktą, pas kažką. Dėl civilinio ieškinio mano, jog prašoma priteisti suma yra per didelė. Patikslino, kad kai įvyko pirmieji lytiniai santykiai, jau vieną kartą buvo B. R. pavaišinęs suktine. Su B. bendraujant dažniausiai nebūdavo bendros temos, žiūrėdavo socialinius tinklus arba kalbėdavo apie riedlentes, nes tuo momentu pats mėgo riedlente važinėti, domėjosi. Ar B. mokosi, dirba nesidomėjo. Žinojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini), tai sužinojo praėjus trims ar keturiems mėnesiams nuo jų bendravimo pradžios. Tuo momentu dirbo (duomenys neskelbtini), pagalbinį darbą. Gyveno, kaip ir šiuo metu, su mama. Teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamojo K. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šis juos patvirtino, papildė, kad parodymus policijoje davė labai susijaudinęs, norėjo kuo greičiau išeiti, yra momentų, kuriuos geriau paaiškino teisme, tai yra apie lytinį kontaktą ir psichotropines medžiagas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. žiemos, bendraudamas su B. R., ją vaišindavo narkotinėmis medžiagomis – kanapių suktinėmis, kurias abu kartu, ar su kitais draugais rūkydavo. Buvęs atvejis, kad B. jam buvo davusi 10,00 eurų, kad jai nupirktų kanapių suktinę. Bendraujant su B., ji buvo minėjusi, kad jai yra 14 metų. Per visą bendravimo laikotarpį su B. buvo lytiniai santykiai vaginaliniu ir oraliniu būdu. Kiek pamena, jų buvo apie tris kartus. Lytiniai santykiai būdavo bendru sutarimu, jokios prievartos nebuvo. Visi lytiniai santykiai buvo pas ją namuose, tačiau pas ją namuose kanapių suktinių nerūkė. Pirmi lytiniai santykiai buvo jo iniciatyva, tačiau ji nesipriešino. Lytiniai santykiai buvo jiems būnant blaiviems. Kiek žino, B. jis vienas vaišindavo kanapių suktinėmis. Gali būti, kad B. bijojo, kad jei ji nesantykiaus su juo, jis jos nevaišins kanapėmis, todėl ji neprieštaraudama su juo santykiaudavo. Tai suprato dabar. Kanapių suktines įsigydavo vienas, tačiau nesakys iš kokio asmens. Su B. kanapių suktines rūkydavo lauke, prie minėtų bendrabučio laiptų, kur būdavo ir daugiau jaunimo. Kaip ankstesnėje apklausoje minėjęs, jaunimas dažnai keisdavosi, tačiau dažnai kartu būdavo J. P., draugė G. A. bei daugiau asmenų, kurių nepažįsta. Dėl tokio savo elgesio gailisi, taip pat pergyvena, kad B. patyrė tokį sutrikimą, stresą. Po apklausos policijoje nustojo rūkyti kanapes, pradėjo dirbti, mokėti alimentus dukros išlaikymui bei nustojo bendrauti su asmenimis, su kuriais rūkė kanapes. Pakeitė savo gyvenimo būdą, pasidarė atsakingesnis (4 t., b. l. 23–25, 36–39).

Nukentėjusioji G. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kad apie narkotines medžiagas žino, jos yra žolė (kanapės), LSD, kokainas ir kitos. Žino, kad šias medžiagas draudžiama vartoti. Pati yra vartojusi žolę, kurią rūkydavo apie šešis kartus per savaitę. Žolę nusipirkdavo iš vaikino vardu J., pavardės nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), penktame ar ketvirtame aukšte, kairėje pusėje, nuo (duomenys neskelbtini) antra laiptinė. Kiek žino, J. yra pilnametis. Su J. ją supažindino draugė B. R., iš kur ši jį pažinojo, nežino. Žolę pradėjo rūkyti nuo 2022 m. sausio mėnesio. Žolę rūkydavo su pačiu J. ir su klasiokėmis A. ir K., pavardžių neprisimena. Kartais būdavo J. draugai, kurių nepažįsta. Už žolės cigaretę J. sumokėdavo 10,00 eurų. Iš pradžių J. pats susukdavo cigaretę su žole, vėliau pati išmoko. Paprastai žolę rūkydavo (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės esančio bendrabučio, ant laiptų, buvę keli atvejai, kad ir prie savo mokyklos. Iš kur pats J. gaudavo kanapių, nežino. Su J. jokių kitų santykių nebuvo, visi santykiai buvo tik dėl kanapių įsigijimo ir jų parūkymo. Kanapes rūkydavo prieš pamokas arba per ilgąją pertrauką tarp pamokų. Pradėjus rūkyti žolę, ėmė nesisekti mokslai, tingėjosi eiti į mokyklą. Paprastai iš J. įsigydavo po vieną cigaretę, tačiau buvę atvejų, kad ir kelias, jei turėdavo pinigų. G. A. pažįsta kaip J. draugę, kuri pažinojo B. R. ir kurią pripratino rūkyti kanapes, dėl ko B. dabar gydosi. Kai su J. nesusisiekdavo, kartais žolę parūpindavo pati G.. Iš kur G. gaudavo žolės, nežino. Vaikiną vardu K. žino kaip J. draugą, tačiau jo nėra mačiusi. M. S. yra geriausia jos draugė, kurią dažnai vesdavosi parūkyti žolės. Pati M. žolės nerūkė ir ją atkalbinėdavo rūkyti. Nuo 2022 m. sausio pradėjo pirkti iš J. žolę ir rūkyti, kurią rūkydavo po šešis kartus į savaitę. Su J. nebebendrauja nuo 2022 m. birželio mėnesio, kai pradėjo gydytis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52–54).

Nukentėjusioji B. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2022 m. rugpjūčio viduryje grįžo po gydymo iš (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Centre gydėsi nuo narkotinių medžiagų vartojimo, t. y. kanapių rūkymo, raminančių tablečių vartojimo, bei alkoholio. Šiame centre gydėsi apie 8 mėnesius, nuo 2022 m. sausio mėnesio vidurio. Kanapes įsigydavo iš vaikino vardu K., kurio pavardės ir gyvenamos vietos nežino. K. yra 18 metų, zodiako ženklas jautis, vidutinio kūno ūgio sudėjimo, apie 165 cm ūgio, buvo ilgais rudais, garbanotais plaukais. Taip pat įsigydavo iš A. K., bet jį yra seniai mačiusi, pamena, kad trumpų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 165 cm ūgio. Dar kanapių įsigydavo iš vaikino vardu J., gyvenamos vietos nežino, kuris yra apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tiesių ilgų tamsiai rudų plaukų, ant dilbių turi dideles tatuiruotes bei pats daro tatuiruotes. Dažniausiai kanapes įsigydavo iš K., su kuriuo susisiekdavo „Facebook“ susirašinėjimo programėle „Messenger“ bei būdavo sutarta susitikimų vieta ant prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančio bendrabučio laiptų. Visi trys vaikinai buvo draugai. Iš A., kiek pamena, kanapių buvo įsigijusi vieną kartą, jis ją tiesiog pavaišino. Su J. gerai sutardavo, buvo geri draugai, jis dažniausiai ją vaišindavo kanapių suktinėmis ir kartu rūkydavo. Neprisimena, ar iš jo yra pirkusi kanapių parūkyti. K. draugavo su G., kurios pavardės ir gyvenamos vietos nežino, ji yra apie 15 metų amžiaus. A. yra apie 16-17 metų amžius, K. yra 18 metų, o J. apie 19 metų amžiaus. Žolę dažniausiai rūkydavo ant bendrabučio laiptų, kiekvieną dieną. Nuo 2022 m. sausio pradžios kartu kanapių rūkyti vesdavosi buvusią klasiokę G. J., kuri taip pat įsitraukė į kanapių rūkymą. G. taip pat gydėsi reabilitacijos centre, kartu su ja. Jos rūkydavo kanapes (žolę), o ne kažkokį paprastą tabaką ar arbatą. Su K., J., A., G. bendraudavo atvirai, visi žinojo kiek joms yra metų, nes kalbėdavo apie mokyklą, pamokas, žinojo į kurią klasę eina. Taip pat žinojo, kad su G. yra klasiokės. Raminančių tablečių buvo radusi mamos L. spintelėje, kurias ir vartojo. Alkoholio buvo radusi taip pat pas motiną, taip pat buvę atvejų, kai su draugais įsigydavo parduotuvėse. Rūkyti žolę (kanapes) pradėjo nuo 2021 m. vasaros pabaigos, ja pradžioje vaišindavo K. su G., o vėliau, nuo 2021 m. rugsėjo vidurio pradėjo kanapes pirkti. Žolės suktines jai susukdavo arba pati susisukdavo. Už vieną suktinę visada mokėdavo 10,00 eurų. Kiek žino, kai ji gydėsi, draugė K. G. taip pat pradėjo bendrauti su tais pačiais asmenimis bei rūkydavo kartu žolę, tačiau smulkmenų nežino, tik iš pasakojimų. Su K. yra buvę artimų, lytinių santykių. Santykiai prasidėjo pas ją namuose, nes dažnai būdavo viena namuose. 2021 m. vasaros pabaigoje, ryte jai paskambino K., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir norėjo pas ją ateiti į svečius. Jam aiškino, kad yra ne viena namuose, tačiau jis labai norėjo ateiti, sakydamas, kad nori pasimylėti. Tada jam pasakė „jei ateisi, atsinešk kartu žolės parūkyti“. Ryte jis atėjo pas ją į svečius, kartu rūkė žolę bei pasimylėjo, apie tai nenori pasakoti. Tokie santykiai tęsdavosi iki jos gydymo, prievartos jos atžvilgiu nebuvo. Jos su K. santykiai buvo tokie, kad jis norėdavo pasimylėti, jam sakydavo „jei nori, tai pavaišink žole ir pasimylėsim“. Tokie santykiai dažniausi būdavo ir tai vyko iki penkių kartų. Nebuvę tokių atvejų, kad K. prašytų žolės (kanapių) parūkyti, o jis sakytų „jei nori žolės, tada einam pasimylėti“, nors K. bijojo ir galvojo, kad jei nesantykiaus, šis neduos žolės. Lytiniai santykiai su K. buvo apie penkis kartus, vaginaliniu ir oraliniu būdu. Tuo metu K. buvo 17 metų. Su J. intymių santykių nėra buvę. Kiek žino, K. su J. žolės (kanapių) įsigydavo iš vaikino, gyvenančio netoli kavinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72–75, 101–104).

Liudytoju apklaustas nukentėjusiosios G. J. atstovas pagal įstatymą G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. J. yra sirgusi lengva depresijos forma ir galimai dėl to pradėjo vartoti narkotines medžiagas – žolę, šis faktas paaiškėjo jo ir buvusios žmonos skyrybų proceso metu teisme, kuomet apklausiama G. J. apalpo. Darė išvadą, kad ji galimai vartojo stipresnius nei žolė narkotikus, bet gydytojai nenustatė kokia tai galėtų būti medžiaga. Nuo to momento ji gydėsi (duomenys neskelbtini), paskui du mėnesius stacionariai (duomenys neskelbtini) ir iki šiol lankosi ir gydosi ambulatoriškai priklausomybių ligų skyriuje. Buvo momentas, kai įtarė, kad G. vartoja narkotines medžiagas, nes pasikeitė jos elgesys, prasidėjo pinigų vagystės, pasikeitė požiūris į mokslus, atsirado apkalbų tarp draugų ir mokykloje, tarp kitų tėvų, kad mokykloje yra žmonės, kurie vartoja, platina. To pasekoje pradėjo labiau kontroliuoti dukrą, neskirti pinigų, stebėti ar viską lanko. Vienu momentu dukra pavėlavo pas psichologą, tada liudytojas apžiūrėjo jam žinomas vietas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aptiko, kad dukra sėdėjo su kompanija, tokioje būsenoje kaip ir apsinešusi. Tarp tų asmenų, kaip vėliau sužinojo, buvo J. P., nors šis iš karto nurodė, kad žolės nerūko ir neplatina nepilnametėms. G. J. nusistebėjo, nes J. P. buvo žymiai vyresnis, apie 20 metų, o bendravo su 12-13 m. paaugliais, kartu buvo dar du ar trys panašaus amžiaus asmenys, bet jie G. J. užtikrino, kad žino kiek tiems vaikams metų, žolės neplatina ir žino atsakomybę už tokį dalyką. Daugiau J. P. nebuvo matęs, o iš dukros telefono, „Snapchat“ žinučių buvo matyti, kad buvo bendraujama dėl tam tikrų dalykų gavimo, buvo momentų, kad mokykloje per pertraukas kažkur išbėgdavo. Esant blogėjančiai dukros būsenai kreipėsi į policiją, kad būtų atliktas tyrimas dėl ko ir buvo nustatytos visos šios aplinkybės. G. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu 2021 m. pradžioje iki 2022 m. liudytojas gyveno su G., o su jos mama išsiskyrę, tačiau ši pas ją kartais lankydavosi nustatytomis dienomis. Globa priskirta G. J.. Dukros elgesys pasikeitė nuo 2021 m. pabaigos lapkričio – gruodžio mėnesių, o suaktyvėjo 2022 m. pavasarį. Kad ji kažką vartoja pradėjo įtarinėti, kai apribojo grynųjų pinigų turėjimą, tada iš namų pradėjo dingti pinigai, paskui per savaitę dingo gimtadieniui dovanoti pinigai, o dukra nieko nenusipirko, negalėjo paaiškinti kur juos išleido. Pasikeitė elgesys, požiūris į mokslus, poilsį, laiką, draugus, pradėjo bendrauti su įtartinomis kompanijomis, kurios nėra iš mokyklos aplinkos, ten asmenys vyresni ir turintys ne kokią reputaciją. Tai, kad dukra draugauja su vyresniais sužinojo iš aplinkinių, kadangi (duomenys neskelbtini) nėra didelis miestas, tai vienas mato, tai kitas, kur sakė lankomos vietos prie (duomenys neskelbtini) ant laiptų, pirmam (duomenys neskelbtini) yra tam tikros vietos, kur tokie asmenys lankosi, vartoja narkotines medžiagas, aplinkiniai, papasakojo, kad ten matė ir G. J. dukrą. Nors ir pats dukros klausdavo ką ji daro, tačiau iš pradžių ši viską neigdavo, nieko nenorėdavo pasakoti, ir tik pavasarį, kai buvo rasta su kitais asmenimis, minėjo J., G., pripažino, kad vieną kitą kartą rūkydavo, tačiau kai pradėjo gydytis ji jau papasakojo viską, kad dažniau būdavo, pirkdavo žolės, tie pinigai, kurie dingdavo daugiausia buvo skirti narkotinėms medžiagoms. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai dukra apalpo, šie įvykiai jau buvo iškilę, be to, tas ikiteisminis tyrimas buvo susietas su pinigų dingimu iš motinos ir smurtu prieš ją. Dukra daugiausia aplinkybių atskleidė gydymo metu. Sakė, kad pirkdavo, bet iš ko tiksliai nenurodydavo. Nurodė, kad pavaišindavo, būdavo minimas J. P. ir kiti asmenys. Nurodė vietas, kur rinkdavosi ir rūkė – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) ant laiptų, bendrabučių, žaidimų aikštelė šalia (duomenys neskelbtini), pirmame (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) ant laiptų.

Liudytoja apklausta nukentėjusiosios B. R. atstovė pagal įstatymą L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dukra iki pradėdama vartoti narkotines medžiagas sirgo vidutinio sunkumo depresija, buvo gydyta ligoninėje. Tai buvo 2021 m. pavasaris–vasara, grįžusi iš ligoninės, vasaros antroje pusėje nurodydavo, kad rado draugų, kad bendrauja, sako, kad viskas bus gerai, turi draugų. Buvo matyti vartojimo pradžia pastebėjus, kad grįžta namo akys raudonos, vaikas kitoks, L. B. klausdavo ar ši kažką vartoja, o B. R. yra pasisakiusi, kad pabandė vartoti narkotines medžiagas, žolę, todėl L. B. pranešė policijai, už kelių dienų, 2021 m. rugsėjo viduryje, dukra pati pranešė, kad yra sulaikyta policijos, parke (duomenys neskelbtini) mieste, kad su draugais vartojo žolę. Po šitų įvykių dukrą užrašė į vaikų dienos centrą, atrodė, kad gerėja, bet 2021 m. rudenį, jau galimai buvo lytiniai santykiai, vieną kartą grįžusi iš parduotuvės rado ją miegančią, o ji buvo išgėrusi didelį kiekį tablečių, tai ką ji vartoja – antidepresantus, tai buvo bandymas nusižudyti. Po to B. R. gulėjo ligoninėje, po ligoninės gydytojai rekomendavo namuose dukros nepalikti vienos, į tualetą leisti ne ilgiau kaip 20 min, taip L. B. ir darė. Pasikvietė seserį A. S., kad grįžtų iš užsienio, kad liudytoja galėtų dirbti ir buvo su ja. Atrodė, kad namuose būdama po truputį sveiksta, bet būdavo epizodų kada ji pati papasakoja. Butas trijų kambarių, L. B. miegodavo savo kambaryje, o dukra būdavo savo kambaryje, suprato, kad ir liudytojai miegant dukrai narkotines medžiagas atnešdavo į namus. Paskutinis atvejis buvo 2022 m. sausio mėnesį, kada grįžusi po darbo matė, kad namuose dega šviesa, durys buvo užrakintos, raktas iš vidaus paliktas, negalėjo patekti į vidų. Paprašė kaimyno laužti duris, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, gaisrinę, padėjo išversti duris, tada rado dukrą neadekvačią. Ji pasisakė, kad namuose apsirūkė žolės, o narkotines medžiagas gavo nemokamai, buvo pavaišinta. Tą kartą pinigai nebuvo dingę. B. R. 2022 m. sausio 17-18 d. buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini), ten gydėsi aštuonis mėnesius, grįžo 2022 m. rugpjūčio gale. Po to metus lankėsi (duomenys neskelbtini), nuolat buvo daromi narkotikų tyrimai. Visas tas laikotarpis kuomet ji vartojo yra 2021 m. vasara, ruduo, žiema. Kaip pati yra pasakojusi, narkotikus pirkdavo arba ją vaišindavo, minėjo vietas – (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio esantys laiptai, parkas prie (duomenys neskelbtini). Dukra minėjo, kad narkotines medžiagas gaudavo iš J., K. ir A.-A.. Tuo metu L. B. tų asmenų nežinojo. Dukra sakydavo, kad ją vaišindavo arba pirkdavo, mokėdavo apie 10,00 eurų. Minėdavo, kad minimas asmuo pavarde „A.“ tas medžiagas tiekdavo, bet ji pirkdavo iš K. ir J., iš ko konkrečiai pirkdavo išskyrusi nebuvo, minėdavo abu bendram kontekste. Iki to laiko, kol atsitiko rimtesnės pasekmės, svetimų žmonių namuose nėra radusi neskaitant kelių mergaičių, kurios būdavo žinomos. Nėra radusi aiškios netvarkos namuose, nematė didelių kompanijų. Nuo 2021 m. pavasario iki 2022 m. visą laiką dirbo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o dukra mokėsi (duomenys neskelbtini). Žino, kad K. P. yra buvęs jos namuose. Buvo taip, kad L. B. išėjo į darbą, o dukra liko mieganti, tuo metu buvo ir L. B. sesuo, kuriai dukra ir pasakė apie K., kad atėjo draugas ir neišeina. Sesuo liepė K. P. išeiti, o B. atsiuntė jo nuotraukas, jis sėdėjo gale lovos, atpažįsta, kad tai buvo K. P.. Tai buvo 2021 m. ruduo-žiema. Kad yra turėjusi lytinius santykius su K. P. dukra nepasakojo, tik kai gydėsi (duomenys neskelbtini), nuvažiavus jos aplankyti pasisakė gydytojams, o L. B. minėjo, kad jai gėda apie tai pasakoti. Dukra pasakojo, kad su ta kompanija, su kuria vaišindavosi ir pirkdavo žolę buvo nesutarimai, tai K. P. buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo parduoti žolės ir bijodama, kad jos neparduos, neatneš sutiko lytiškai santykiauti. Dėl įvykio L. B. pateikė civilinį ieškinį. Turtinę žalą sudaro gydymo išlaidos, išsaugoti vaistų pirkimų čekiai, dukra turėjo naudoti antidepresantus, negalėdavo užmigti, vaistus vartodavo ir nakties miegui. Kada buvo gydyta (duomenys neskelbtini), vaistus taip pat reikėdavo pirkti, gydymo įstaiga jų neskirdavo, reikėdavo pačiai pirkti. Jai būnant gydymo įstaigoje pirko maistą, pradėjus gydyti priklausomybę narkotikams, išsivysto kita priklausomybė. Nustojus vartoti narkotikus dukra labai daug valgė, ji valgydavo ir ligoninės maistą ir kas savaitę jai L. B. veždavo maisto produktus, susidarė didelės išlaidos kurui, nes kas savaitę važiuodavo į (duomenys neskelbtini). Kai buvo narkotinių medžiagų vartojimo pradžia, lankėsi pas psichiatrę (duomenys neskelbtini), konsultacijos buvo mokamos, susidarė kelionės išlaidos. Byloje prie civilinio ieškinio yra pridėti mokėjimo kvitai. Vyko į mamos ir dukros stovyklą ryšio atkūrimui, adaptacijai namuose, po gydymo keitė mokyklą, vyko i stovyklą „(duomenys neskelbtini)“ atgauti pasitikėjimą, savivertei. Visi šie dalykai yra brangūs, patirtą turtinę žalą grindžia mokėjimų kvitais. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad visa šeima patyrė itin didelius išgyvenimus, iš kurių didžiausius patyrė dukra. Buvo savižalos epizodų, kaip pati mergaitė pasakoja, kaip patvirtina ir atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kad po turėtų lytinių santykių tiesiog norėjo numirti, save stipriai žalodavo, pjaustydavo rankas, kojas, pilvą. Jai iki dabar sunku bendrauti, bijo eiti į viešumą, reikalingas dėmesys, kantrybė su ja bendraujant, buvo bandymas nusižudyti. Tokie išgyvenimai žodžiais nenusakomi. Juos vertina 15 000,00 eurų. Civilinį ieškinį reiškia tik K. P.. Liudytoja paaiškino, kad gyvena mažame mieste, todėl važinėjo dukros lankyti į (duomenys neskelbtini), važiuodavo kiekvieną savaitę. Pirmus du kartus atvykus leisdavo tik ligoninėje su ja būti, vėliau leisdavo po 2-3 valandas, su dukra išvažiuodavo į miestą automobiliu, kartu važiuodavo apsipirkti to, ko norėtų dukra maisto produktų ar kanceliarinių priemonių, nes ligoninėje buvo mokykla. Prieš tai ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini), kviesdavo į susitikimus su specialistais, su kuriais bendraudavo pagal tai, kokios buvo gydytojų rekomendacijos, keliaudavo pas psichiatrę į (duomenys neskelbtini). Automobilis „Toytoa prius“, kuro sunaudoja apie 6 litrus 100 km. Dėl perkamo maisto būdavo taip, kad liudytoja paskambindavo dukrai, o ši pasakydavo sąrašą ko norėtų ir kartą į savaitę viską veždavo, vienas pirkimas atsiedavo apie 70-100 eurų. Mano, kad ir specialistai galėtų patvirtinti, kad pradėjus gydyti priklausomybę, atsiranda kita, todėl pradžioje dukra daug valgydavo, pastambėjo, po to viskas į pabaigą keitėsi, normalizavosi. Dabar dukra jaučiasi gerai, tačiau iki šiol vartoja vaistus, lankosi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), lanko psichoterapiją. Būna namuose, lanko vaikų dienos centrą, mokosi. (duomenys neskelbtini) buvo pas psichiatrę, kurios nuomone, šiai dieniai yra akivaizdus gerėjimas, gijimas, bet vaistus ji turės vartoti visus mokslo metus tai yra 2023-2024 m. Psichiatrės rekomendacija visais mokslo metais vartoti ir antidepresantus. Sergant depresija, žmogus neturi jėgų, todėl jai reikalingi stimuliantai, žoleliniai preparatai, kuriuos perka ir vartoja. Šiuo metu B. R. mokosi 9 klasėje, mokslai sekasi vidutiniškai, papildomai pradėjusi mokintis, po truputį atsistato. Dukros psichologinei sveikatai fizinei turėjo įtakos narkotinių medžiagų vartojimas, lytiniai santykiai, nes nuo mažens buvo aktyvi, lankė daug būrelių, nors prasidėjo karantinas ir visi uždarymai, bet visą laiką dukra buvo atvira, bendraujanti. Prasidėjus narkotinių medžiagų vartojimui prasidėjo didelė savižala, tapo uždaresnė, pikta, su ja nebuvo galima eiti į tiesioginį kontaktą. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja paaiškino, kad žino vaikiną vardu A., kuris yra iš (duomenys neskelbtini), žino ir jo mamą, dukra su šiuo asmeniu bendraudavo, šis taip pat buvo atvykęs pas juos į namus. Kai bendravo su A. dukrai buvo 13 metų, dėl lytinių santykių su A. sužinojo tik apklausos metu. Dukra pasakojo, kad jie susipyko, kadangi jis gyveno V., o B. R. (duomenys neskelbtini), todėl didžioji dalis bendravimo buvo žinutėmis. Pergyveno dėl skyrybų. K. liudytojai tapo žinomas 2021 m. vasarą-rudenį, po visų santykių su A.. B. R. bandė žudytis 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, buvo vienas kartas, bet jau buvo praėjęs ilgas laiko tarpas po skyrybų su A.. Liudytoja tikina bandžiusi ieškoti atsakymo kodėl dukra pradėjo vartoti narkotines medžiagas, nes ji buvo itin aktyvus vaikas, prasidėjo karantinai, niekur negalėjo eiti, o gyveno tik dviese. Iš pradžių gyveno kaime su seneliu, būdavo viena prie kompiuterio, o liudytoja darbe, tuomet dukra likdavo viena, turėjo mažiau dėmesio, rado draugų. Civilinį ieškinį reiškia tik K. P., nes B. R. tik jį vieną įvardijo kaip žolės pardavėją ir vaišintoją ir su juo turėjo lytinių santykių. Pateiktuose kvituose stengėsi atrinkti prekes, kurias pirko sau, bet galėjo kažką ir praleisti. Sesuo A. S. kartu gyveno gerą mėnesį, nuo 2021 m. gruodžio mėnesio pradžios, kada B. parsivežė iš ligoninės, ji gyvena (duomenys neskelbtini), po Naujų metų, 2022 m. sausio pradžioje išvyko atgal. Tuo metu augino kūdikį, tai turėjo galimybę L. B. padėti, nes B. 2022 m. sausio mėnesį buvo paguldyta į priklausomybių centrą.

Liudytoja A. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad B. R. yra jos dukterėčia, ji turėjo narkotikų priklausomybę ir su tuo buvo susiję daug įvykių. Pati gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta 3-4 kartus per metus, dažniausiai apsistoju pas seserį, tai yra gyvena su dukterėčia ir seserimi. Kitu metu bendrauja nuotoliniu būdu. Pradžioje dukterėčiai prasidėjo depresija, B. šiek tiek atitolo, tapo uždaresnė, nenorėjo bendrauti, vėliau prasidėjo problemos mokykloje. Liudytoja matydavo jos keliamas nuotraukas į internetą, ir tie vaizdai atrodė įtartini, kiek žinojo iš sesers, B. jai prisipažino, jog ji yra pavartojusi narkotikų, o ši kreipėsi į specialistus, ir kad negali B. palikti vienos. Vėliau įvyko taip, kad ji išgėrė didelį kiekį vaistų ir bandė nusižudyti, kadangi liudytoja buvo vaiko priežiūros atostogose, grįžo, kad sesė galėtų eiti į darbą ir dirbti, nes B. buvo reikalinga priežiūra, kad ji atsikeltų, pavalgytų, nusipraustų. Į Lietuvą grįžo 2021 m. gruodžio 4 d. ir buvo maždaug iki sausio vidurio. Kai sesuo išeidavo į darbą liudytoja likdavo su B.. Kartais pas B. po pamokų ateidavo klasiokės, draugės, nes B. psichologai buvo rekomendavę po to įvykio iki bus paguldyta į gydymo įstaigą neiti į mokyklą. Buvo toks įvykis, kad ryte sesuo susisiekė su liudytoja, ji jau buvo išvykusi į darbą, pasakė, kad B. kambaryje yra jaunuolis ir jis nenori išeiti. Kadangi B. buvo ypatingai jautri, A. S. jai kažkokių įspėjimų, nurodymų dėl jos elgesio neduodavo, tiesiog pasibeldė į B. kambario duris, ir jai atidarius pasakė, kad tas vaikinas turi dabar išeiti arba kvies policiją, tuomet jis išėjo. Šis įvykis, buvo gruodžio 29 d. Ką jie veikė kambaryje liudytoja tikina nemačiusi, į kambarį įėjusi nebuvo. Kambaryje paties vaikino nematė, grįžusi į savo kambarį išgirdo, kai durys atsidarė ir vaikinas išėjo, toliau šitą reikalą sprendė sesuo. Viskas vyko ryte apie 9.00 val. Kada tas vaikinas atėjo nežino, sesuo į darbą išeidavo prieš 8.00 val. Iš pasakojimų žino, kad tas vaikinas atėjo naktį. B. jai sakė, kad rūko žolę su draugais. Minėjo, kad draugai ją kartais pavaišina, kartais nusiperka. B. minėjo J. ir K. vardus, nesakė, kad ji su kokiu nors vaikinu turėjo lytinių santykių. Nors pati nematė minėto vaikino, kuris buvo atėjęs pas B. R., tačiau iš pasakojimo žino, kad jo vardas K.. B. pasakojo, kad iš K. gaudavo narkotikų. B. buvo užsisklendusi ir sakė, kad nenori gyventi, ji neturėjo priežasties gyventi, sakydavo, kad kai pavartoja, viską pamiršta, nejaučia. Paskutinį kartą B. matė birželio mėnesį. Jos elgesys pasikeitęs, ji domisi mokslais, laisvalaikiu, bendrauja.

Liudytoja R. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2021–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini), buvo mokytoja ir 7 klasės auklėtoja. G. J. kaip mokinė pakankamai stropi, kaip mergaitė gera, švelni, jautri, turėjusi šiek tiek psichologinių problemų dėl savo jautrumo, kiek žino, jai sunkiai sekdavosi miegoti, o šiaip pradžioje jokių problemų nekeldavo, po to pradėjo periodiškai praleidinėti pamokas, per pamokas dažnai lakstydavo į tualetą, sakė kad ją pykina. G. J. klasės auklėtoja buvo nuo 5 klasės. Pradžioje ji buvo normalus vaikas ir tik vėliau pradėjo praleidinėti pamokas, būdavo apsnūdusi. Liudytoja bandė aiškintis kokios to priežastys, ji sakydavo, kad geria raminamuosius vaistus, kad tie vaistai išrašyti dėl nemigos. Buvo toks atvejis, kad G. J. buvo labai negera, klasės draugės sakė, kad ji kažko pabandė. Mergaitės sakydavo, kad narkotinių preparatų buvo galima paprašyti parašius žinutę ir juos atnešdavo iki mokyklos. Taip sakė pati G. ir dar viena jos draugė. Liudytoja su jomis bandė apie tai kalbėti. Su tėvais bendradarbiavo labai glaudžiai. Tėvai sakė, kad ieško sprendimo būdų, vaikšto pas psichologus. Dabar G. J. elgesys pasikeitęs į gerąją pusę, ji dabar gyvesnė. Mergaitė labai kūrybinga, gražiai rašo rašinius, tik su gramatika turi spragų. Tuo metu G. su B. draugavo ir su M. S., bendraudavo su K., jos visos buvo klasiokės. K. G. darytų kažkam įtaką labai abejoja, nes G. ne tokia mergaitė, kaip tik ji labiau linkusi pasiduoti kitų įtakai. Iš ko konkrečiai gaudavo narkotikų mergaitės neminėjo. Kaltinamųjų liudytoja patikino nepažįstanti, pačių merginų rūkančių nematė. Kokių konkrečiai narkotinių medžiagų mergaitės galėjo įsigyti nežino. Vaikai mokykloje klabėjo, kad G. visada kartu su M. kažkur bėgioja ir vartoja, bet pati liudytoja to nematė ir jų nepagavo. Neatsimena kada G. pažymių vidurkis pradėjo smukti. Buvo momentas, kad jos lankomumas ir domėjimasis mokslais pradėjo prastėti. Buvo toks dalykas, kad G. su M. buvo pagautos iš žemesnių klasių vaikų rūbų imant pinigus.

Liudytoja A. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos dukra G. J. būdama labai gera mokinė pradėjo praleidinėti pamokas, pradėjo šlubuoti mokslai, mokytojai davė pastabas, kad ji mieguista, kad išeina viduryje pamokų, kažkas parašo žinutę, atsistoja ir išbėga. Į pastabas reagavo iš karto. Kartą dukros močiutė, liudytojos mama, eidama pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) rado G. su vyresniais asmenimis, kaip vėliau dukra įvardino, vienas iš jų buvo J.. Vėliau radus jį socialiniame tinkle „Facebook“ parodė jį savo mamai, ir ji patvirtino, kad tai buvo tas pats asmuo. Dukra ilgą laiką neigė, bet po to pripažino, kad buvo naudotos psichotropinės medžiagos, kad jis jai parduodavo žolę. Liudytojos mama G. rado (duomenys neskelbtini), ten yra tokia vieta, kur jaunimas labai mėgsta lankytis, jie ten eina slapčiomis parūkyti. Kai liudytojos mama pamatė G. ji sėdėjo rateliu, iš pradžių jos neatpažino, nes buvo su kapišonu nusisukusi nugara, bet mama ją pažino iš balso. Kai mama priėjo prie G. ir pradėjo ją klausti ką ji čia daro, dukra atsisuko į močiutę, ji buvo su išsiplėtusiais vyzdžiais, stiklinėmis akimis, pradėjo šaukti, kad nedrįstų sakyti nei mamai, nei tėvui, kad ją čia pamatė, jos elgesys buvo neadekvatus. Visi kiti, buvę kartu, pabėgo. Su G. buvo ir jos draugė M. S.. Mama paskambino A. J., o G. vėliau su M. pabėgo. Vėliau apie tai su dukra kalbėjosi. Ilgus mėnesius G. viską neigė. Buvo įvykis, kuomet mokyklos tualete, vėl buvo kažkas vartojama ir jie atsidūrė (duomenys neskelbtini), buvo atlikti tyrimai ir nustatyta psichotropinės medžiagos vartojimas. Tada kreipėsi į medikus ir prasidėjo dukros gydymas, ji du mėnesius gulėjo ligoninėje, nes turėjo ir valgymo sutrikimą. Buvo toks įvykis, kad gulint ligoninėj ji parašė laišką, užklijavo ir padavė A. J., kad perduotų M.. Liudytoja tą laišką namuose atplėšė, laiške buvo parašyta, kad pasakytų J., kad tuoj grįš ir tikrai jo neišduos. Liudytoja klausė G. J. kas tas J., tada ji prisipažino. Buvo įvykis per motinos dieną 2022 metais, kai dukra taip pat pasišalino nuo pietų stalo ir neva išėjo susitikti su M., liudytojos manymu, grįžo apsvaigusi. Buvo tam tikri įvykiai fiksuoti policijoje, nes ji iš namų buvo pavogusi 50,00 eurų, dėl to padarytas garso įrašas, liudytoja jos pradėjo klausti, kur išnešė pinigus, tada G. J. paminėjo, kad pinigus reikėjo atiduoti K., pavardės neįvardino. Dukra pasakojo, kad tai dažniausiai buvo daroma prieš mokyklą, atnešama prie laiptukų, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), žolę paduodavo J. ir jis eidavo savo keliu, o ji su M. į mokyklą. Tuo metu dukrai buvo 14 metų. G. J. su J. bendravo tikslu įsigyti žolės. Einant į mokyklą G. dėvėdavo mokyklines kelnes, turėdavo kuprinę, buvo galima suprasti, kad ji mokinė. Mokytojos sakydavo, kad G. mieguista, kad iš pirmų suolų persėdo į paskutinius suolus, su mokytojais pradėjo kalbėti nemandagiai. Pakitusį elgesį pamatė visi mokytojai. Dukra dalį laiko gyvena pas liudytoją, dalį laiko pas tėtį, toks yra susitarimas. Su dukra matydavosi kas savaitę, o kai pasikeitė jos elgesys, ji pradėjo A. J. vengti. Tuo metu jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu. Dukra bendraudavo su G. A., B. R. ir M. S.. Pasak dukros, J. atnešdavo žolę. Ji sakė, kad prieš pamokas vartodavo žolę, dėl to vėluodavo į pamokas. Jei ji mokykloje susijaudindavo, būdavo poreikis išbėgti dar rūkyti. Niekada anksčiau neužuosdavo, kad dukra rūkytų cigaretes. Dukra sakydavo, kad kaina nuo 5-20 eurų už dozę. Nepasakojo, kad be J. dar iš kažko gautų narkotinių medžiagų, sakė, kad ji su J. susitinka po pamokų (duomenys neskelbtini). Iš namų dingo 55,00 eurai, o mokykloje iš kito mokinio kuprinės dukra pasisavino 30,00 eurų, tikslas buvo įsigyti žolės. Kol jos elgesys nebuvo pakitęs, ji gaudavo grynųjų savo poreikiams, bet kai kovo mėnesį su dukra nuvažiavo papietauti, ji pradėjo A. J. prašyti 50,00 eurų, liudytoja klausė kam, G. J. pradėjo sakyti, kad ji skolinga žmonėms ir jei neatiduos bus labai blogai. Dėl to iš karto kreipėsi į buvusį sutuoktinį, vėliau dukra buvusiam sutuoktiniui pasakė, kad jai pinigų reikėjo neva artėjančiam gimtadieniui. Kai atsidūrė (duomenys neskelbtini) gydytojai nenustatė, kokia psichotropinė medžiaga rasta G. kraujyje. Kai važiavo su greitąja, jos pulsas silpo, liudytojai liepė žiūrėti ar ji kvėpuoja, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini)s ją 4 valandas gaivino, tyrė nuo psichotropinių medžiagų, buvo nustatyta, kad ji vartojo psichotropines medžiagas, jai plovė organizmą.

Liudytoja K. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. J. pažįsta gerai, su ja mokėsi (duomenys neskelbtini), vienoje klasėje. Su G. dažnai bendraudavo, vėliau pradėjo artimiau bendrauti. Apie tai, kad G. rūko kanapes (žolę) ši jai pasipasakojo pati, kiek žino, žolę pradėjo rūkyti nuo 2022 m. žiemos. G. žolę rūkydavo dažnai, kelis kartus per savaitę. Vėliau pati su ja taip kartais parūkydavo žolės. G. kanapių įsigydavo iš vaikino vardu J., kurį gali atpažinti iš nuotraukos. Kokia J. pavardė ir kur jis gyvena, nežino, jis yra apie 17-18 m., apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, rudų plaukų, ant rankų dilbių turėjo tatuiruotes. G. su J. telefonu arba per internetinę programėlę „Snapchat“ susisiekdavo ir susitardavo, kur gali susitikti ir nusipirkti kanapių. Už vieną žolės suktinę mokėdavo po 10,00 eurų. Paprastai G. su J. susitikdavo prie (duomenys neskelbtini) ir žolę rūkydavo netoliese, po to eidavo į pamokas. Būdavo, kad su J. susitikdavo prieš pamokas, arba per ilgąją pietų pertrauką. Koks jų amžius J. jų nesiteiravo. Pati žolės nėra pirkusi iš J., G. pati ją tik pavaišindavo keliais dūmais. Iš J. įsigydavo tikrai kanapių, o ne kokio nors tabako. Kartu su jais būdavo M. S., tačiau nematė, kad ji rūkytų kanapių suktinę. Taip pat kelis kartus su jais buvo pažįstama G., tačiau su ja mažai bendraudavo, ji buvo G. draugė. Ar ji rūkydavo žolę, nematė. B. R. pažįsta gerai, ji draugė. Kartu su jais B. nebūdavo, nes ji gydėsi priklausomybių ligoninėje, nuo kanapių rūkymo. Paprastai J. ateidavo vienas. Kaip G. susipažino su J., liudytoja nežino (2 t., b. l. 28–31).

Liudytoja K. G. asmens parodymo atpažinti metu atpažino J. P. kaip jos minėtą J., iš kurio G. J. įsigydavo kanapių (2 t., b. l. 32–34).

Liudytojas D. K. apklausimas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. P. pažįsta iš bendrų pažįstamų, tačiau su juo susitikęs ir bendravęs nebuvo. Pats kelis kartus yra rūkęs kanapių (žolės). Per pažįstamus susižinojo, kad J. prekiauja kanapėmis, todėl per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ kelis kartus susirašė su J. dėl žolės įgijimo. Kada tai buvo, tiksliai neprisimena, tačiau gal 2022 m. rudenį. Tačiau J. žolės neturėjo ir jam nepardavė. Bent taip jam atrašė, kiek pamena. Iš J. žolės tikrai niekada nėra pirkęs. Pats žole neprekiauja, tačiau yra rūkęs draugų pavaišintas, draugų įvardinti nenori (2 t., b. l. 76–78).

Liudytoja G. A. apklausima ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. vasaros pradžioje susipažino su K. P., su kuriuo kurį laiką draugavo. Bendraujant su K. jis pradėjo ją vaišinti kanapių suktinėmis, kurias abu kartu rūkydavo. Kanapes rūkydavo įvairiose vietose. Bendraujant su K. susipažino su jo draugu J. P. ir visi trys rūkydavo kanapių suktines, kuriomis ją vaišindavo K.. J. turėdavo savo kanapių suktinių. Visi trys žolę rūkydavo ant Alytuje Naujojoje g. esančio bendrabučio laiptų, netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šioje vietoje susipažino su B., kuri pati priėjo prie jų. Taip prie jų kartais prieidavo ir kiti J. su K. pažįstami asmenys, kurių liudytoja nepažinojo. Susipažinus su B., ši taip pat pradėjo su jais rūkyti kanapių suktines. Iš pokalbių suprato, kad B. anksčiau buvo pradėjusi rūkyti kanapes. Vėliau B. supažindino su savo klasiokėmis G. J. ir K. G., kurios taip pat pradėjo rūkyti kanapių suktines. Kiek pamena, joms tada buvo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, metais ar dviem jaunesnės už ją. K. su J. buvo apie 18-19 metų. Dažniausiai ji bendravo su B., o su G. ir K. mažiau bendravo ir rečiau su jomis matėsi. Kiek žino, šios merginos ir ji kanapių suktinių nepirkdavo, tiesiog vaikinai jas vaišindavo. Kiek žino, J. dažniausiai bendravo su G., tačiau kaip dažnai – nesigilino, neklausinėjo. Pati tikrai kanapių suktinių nepardavinėdavo ir nevaišindavo, nes neturėdavo. Apie tai, kad K. draugautų su B. nieko nežinojo, apie tai sužinojo tik neseniai. Iš kur K. ir J. gaudavo kanapių suktinių, nežino, jai nepasakojo. Nuo 2022 m. žiemos kanapių suktinių nerūko, su K. ir J. jokių santykių nepalaiko. Taip pat nesusitikinėja su G., B. ir K.. Apie tai, kad B. gydėsi dėl kanapių priklausomybės, ši pati yra pasakojusi. Taip pat žino, kad vėliau gydėsi ir G.. Pati taip pat 2023 m. sausio-vasario mėnesį gydėsi dėl priklausomybės nuo kanapių (2 t., b. l. 92–95, 102–105).

A. J.2022 m. birželio 3 d. pareiškimu pranešė apie įvykį, jog 2022 m. birželio 1 d. jos dukra G. J. (duomenys neskelbtini) apklausos metu ėmė elgtis neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, pasidarė mieguista, todėl apklausą teisėjai nutraukus iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri dukrą pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini), iš kur buvo pervežta tolimesniems tyrimams ir gydymui į (duomenys neskelbtini) priėmimą. Atlikus šlapimo tyrimą, buvo rasta THC ir dar viena neaiškios kilmės psichotropinė medžiaga, kurios įvardinti negali, tačiau (duomenys neskelbtini) šią informaciją turi. Pasak dukros, ji šias medžiagas vartojo su 7a klasės draugėmis K. G. ir M. S.. Jos žiniomis, šias medžiagas gali tiekti minėta K. ir jos aplinkos žmonės (1 t., b. l. 13–14).

Iš G. J. pateikto 2022 m. gegužės 24 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) atlikus 14 narkotinių medžiagų ir sintetinių kanabinoidų tyrimą G. J. šlapime rasta THC. Pacientė teigia, kad rūkė kanapes daugiau nei prieš vieną mėnesį po atlikto testo (2 t., b. l. 12–13).

Iš Alytaus apskrities VPK NTS vyresniosios tyrėjos 2023 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-9/2023, nustatyta objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji B. R. byloje tiriamą įvykį išgyveno kaip stresogeninį ir dėl to jos psichikos būklė reikšmingai pablogėjo, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 33–36).

Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 22 d, rašto Nr. S-52-(1.5.), matyti, kad (duomenys neskelbtini) B. R. ir jos mamai L. B. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. buvo teikiamos psichologo konsultacijos dėl mergaitės bendravimo problemų. Iš viso buvo suteiktos 5 psichologo konsultacijos: 2 -individualios vaikui, 2 individualios mamai, 1 bendra vaikui ir jos mamai (1 t., b. l. 152).

Iš 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-9/2023 matyti, kad B. R. nėra nustatyta tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų ar negalėtų suvokti faktinių aplinkybių. Nepaisant to, jog B. R. nenustatyti tokie pažintiniai gebėjimai, dėl kurių ji negalėtų pakankamai nuosekliai ir išsamiai atpasakoti praeities įvykių aplinkybes, kalbėti lytiškumo ir lytinių santykių su įtariamuoju K. temomis jai yra gėda (vengia detalizuoti, kartoja tiksliai neatsimenanti, nedrįsta ištarti lytinių organų pavadinimų ar vartoti sąvokas „lytiniai santykiai“). Visgi esmines įvykių aplinkybes ji nurodo tiek apklausiama, tiek ekspertėms ir, vertinant jos atsakymus, nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima remtis jos parodymais. B. R. paaiškinimai apie tai, kas galimai nutiko, atitinka jos amžių, gyvenimiškos patirties stoką ir emocinį jos nebrandumą. Nagrinėjamų įvykių metu B. R. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo kritiškai vertinti tokio elgesio reikšmės ir atitinkamai į juos reaguoti – jiems priešintis. Tam įtakos turėjo jos psichinė būsena tuo metu, psichologinė priklausomybė nuo svaiginančių medžiagų („žolės“ rūkymas ją ramino, pakeldavo nuotaiką, dėl to ilgainiui ji darėsi psichologiškai priklausoma nuo „žolės“ – kad palaikyti norimą būseną, vartoti ją reikėjo dažniau, paauglei nebeužteko pavaišinimo, todėl ji pradėjo „žolę“ pirkti), santykio su įtariamuoju pobūdis. Byloje tiriamą įvykį B. R. išgyveno kaip stresogeninį ir dėl to jos psichikos būklė reikšmingai pablogėjo, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 182–195).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. J. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 15 d. gydėsi šios įstaigos (duomenys neskelbtini) skyriuje (2 t., b. l. 108–114).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. J. 2022 m. birželio 1 d. greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta į ligoninę dėl įtariamo psichikos ir elgesio sutrikimo bei apsinuodijimo vaistais, buvo nualpusi. Siuntimas į skyrių vaikų psichiatrui. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115–124).

Iš (duomenys neskelbtini)o 2022 m. rugsėjo 29 d. raštų Nr. 2.3.K-(2.14.K)-2562/1 ir Nr. 2.3.K-(2.14.K)-2562/2 matyti, kad G. J. konsultuojama (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. gegužės 24 d. Pacientė gydyta (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. Pacientei nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Taip pat B. R. nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 21 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 17 d., taip pat nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. birželio 23 d., taip pat nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. gydyta šios įstaigos (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 127–129, 130–132).

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas J. P. bendravimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais ir pokalbio metu su, kaip nustatyta, E. Š. dėl galimai narkotinių medžiagų perdavimo (2 t., b. l. 165–166, 3 t., b. l. 5–6).

Iš 2022 m. spalio 13 d. kratos protokolo, matyti, kad kratos J. P. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu kambaryje, rašomojo salo stalčiaus lentynoje rasta ir paimta metalinė trintuvė su augalinės kilmės medžiaga (3 t., b. l. 27–31).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 15 d. specialisto išvados matyti, kad kratos J. P. gyvenamoje vietoje metu paimtoje metalinėje trintuvėje žalios spalvos augalinės medžiagos masė yra 0,038 g. (augalinėje medžiagoje pastebėti kanapėms būdingi požymiai). Augalinės medžiagos ėminio ekstrakte rasti kanabinoidai; nustatyta Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8%. Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1254, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga (3 t., b. l. 36–39).

Apžiūrėjus kratos pas J. P. metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio IMEI:(duomenys neskelbtini), rasti susirašinėjimai „Messenger“ programėlėje su asmenimis dėl narkotinių medžiagų įgijimo, telefono fotogalerijoje rastos galimai narkotinių medžiagų nuotraukos (3 t., b. l. 53–74).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2221/2022(01) matyti, kad J. P. šlapime (paimtas 2022 m. spalio 13 d., 13.25 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (3 t., b. l. 96).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 2496/2022(01) matyti, kad K. P. šlapime (paimtas 2022 m. lapkričio 16 d., 10.05 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (3 t., b. l. 100).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2023 m. balandžio 3 – balandžio 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-26/2023, matyti, kad tiriamų veikų metu J. P. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas bei potrauminio streso sutrikimas, tačiau veikų padarymo metu jis galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti (3 t., b. l. 154–159).

Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, 2021 m. lapkričio 29 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad K. P. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines ir psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka (4 t., b. l. 9–11).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai J. P. bei K. P. dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams, o taip pat kaltinimas K. P. dėl savo lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnametės B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę, visų jo veiksmų pasekoje padarant šiai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o taip pat kaltinimas J. P. dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, be tikslo ją platinti, yra pagrįsti ir grindžiami teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Įrodymų vertinimas pateikiamas žemiau atskirai dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų konkretiems asmenims, o dėl jų kvalifikavimo motyvuojama atskiroje nuosprendžio dalyje.

Narkotinių medžiagų platinimas nepilnametėms G. J. ir B. R.

(kaltinamieji – atitinkamai J. P. bei K. P., BK 261 straipsnis)

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. P. platino narkotines medžiagas nepilnametėms G. J. ir B. R., kuomet 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tyrimo metu nenustatytose miesto vietose nepilnametę B. R., gim. (duomenys neskelbtini), vaišino narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktinėmis vartojimui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. sausio mėn. – birželio 1 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytomis dienomis ir nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tiksliai nenustatytose (duomenys neskelbtini)vietose nepilnametei G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pardavė narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines vartojimui. Taip pat laikytinas įrodytu ir kaltinimas K. P., kuomet šis tuo pačiu laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytą kiekį kartų (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei B. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jai perdavė (pavaišindamas arba parduodamas) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines vartojimui.

Šioje dalyje kaltinamasis J. P. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pats vartojo narkotikus, taip susipažino su tam tikromis kompanijomis, būdavo, kad visi susitikdavo ir rūkydavo žolę. Su G. J. susipažino 2021 m. pavasarį, pradėjo bendrauti, pradžioje ji prašydavo, kad J. P. jai duotų parūkyti, nes jis tą darydavo jos akivaizdoje, bet kaltinamasis jai to neleido, tačiau G. J. nenusiramino, sakė, kad yra anksčiau bandžiusi ir žino koks tai dalykas, todėl galiausiai pradėjo jai duoti rūkyti. Pats šią medžiagą pirkdavo, pasidarė gaila pinigų, kuriuos už suktinę paimdavo ir iš G. J., todėl vėliau parduodavo kanapių suktines. Narkotines medžiagas pats pirkdavo ir prieš susipažįstant su G. J.. Dar prieš pažintį su G. J. susipažino ir su B. R., kuri buvo K. P. draugė. Su G. J. susitikdavo kartą ar du per savaitę kartais būdavo ir rečiau, kiek kartų jai davė parūkyti neatsimena, bet tai buvo daugiau kaip penkis kartus. Susitikdavo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) laiptų. Prie jų grupelės ir B. R. gaudavo parūkyti. G. J. kanapių suktines parduodavo už 5,00 arba 10,00 eurų. Kadangi turėdavo savo nusipirktą 1 gramą, kelis kartus šias merginas vaišino, o kelis kartus yra paėmęs pinigų. Iš pradžių jų amžiaus nežinojo, tačiau suvokė, kad jos nepilnametės, nors manė, kad joms yra 16 metų. Jos pačios nesakė savo amžiaus, bet po to pasakė draugų rate esantys žmonės, kad joms 14 ir bus 15 metų. Kaltinamasis K. P. dėl narkotinių medžiagų nepilnametei B. R. parodė, kad su ja susipažino 2021 metų vasarą, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), pradėjo bendrauti. Dažniausiai susitikdavo grupelėmis. Buvo taip, kad ją vieną kartą vaišino kanapių suktine, tai galėjo būti laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio iki 2022 m. sausio mėnesio. Pats kanapių nusipirkdavo gatvėse, kai kurie asmenys patys atsinešdavo. Iš kur B. R. gaudavo parūkyti nežino, nes pats jai yra pardavęs gal vieną kartą, o su ja rūkęs tik grupelėje porą kartų. Dėl pardavimo ji pati parašė į „Snapchat“ programėlę ir paklausė ar K. P. nežino iš kur gauti kanapių, šis pasakė, kad gali pabandyti paieškoti, o tai padaręs surado, nupirko gatvėje, tuomet susitiko su B. R. ir jai pardavė vieno gramo dozę už 10,00 eurų. Kompanijoje B. R. rūkančią matė ne mažiau kaip tris kartus, kadangi buvo didelė grupelė, anot kaltinamojo, galėjo kažkas kitas ją pavaišinti. Dėl B. R. vaišinimo kanapėmis bute, (duomenys neskelbtini), parodė, kad šioje vietoje jai nė karto nėra davęs narkotinių medžiagų, šituo adresu pat yra buvęs du kartus. Nežinojo kokio amžiaus yra B. R., manė, kad jai bent 15-16 metų. Taip manė įvertinęs jos kūno sudėjimą, mąstymą ir kalbėseną. Bendraujant neklausė kiek jai metų, o ji pati ir neminėjo. B. amžių sužinojo tik po to, kai jį pakvietė policija. Šiame kontekste pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė, jog žinojo B. R. amžių, kadangi ji tai pati pasakė, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šią aplinkybę neigė.

Kaltinamųjų J. P. bei K. P. kaltė šioje dalyje grindžiama ne tik aukščiau aptartais jų pačių parodymais, bet ir išsamiais bei nuosekliais nukentėjusiųjų asmenų – G. J. ir B. R. parodymais, taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymais, kitais duomenimis. Nukentėjusioji G. J. parodė, kad nuo 2022 m. sausio mėnesio yra rūkiusi žolę, kurią rūkydavo apie šešis kartus per savaitę. Žolę nusipirkdavo iš vaikino vardu J., su kuriuo ją supažindino draugė B. R., ir su kuriuo bei kitais asmenimis rūkydavo. Už suktinę J. mokėdavo 10,00 eurų. Paprastai žolę rūkydavo (duomenys neskelbtini)prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančio bendrabučio, ant laiptų, buvę keli atvejai kai rūkė prie savo mokyklos. Paprastai iš J. įsigydavo po vieną cigaretę, tačiau buvę atvejų, kai įsigijo kelias, jei turėdavo pinigų. Nukentėjusioji B. R. parodė, kad gydėsi nuo kanapių vartojimo, šią medžiagą įsigydavo iš vaikino vardu K., taip pat kanapių įsigydavo iš vaikino vardu J.. Su J. gerai sutardavo, buvo geri draugai, jis dažniausiai ją vaišindavo kanapių suktinėmis ir kartu rūkydavo. Nuo 2022 m. sausio pradžios kartu kanapių rūkyti vesdavosi buvusią klasiokę G. J.. Su K. ir J. bei kitais asmenimis bendraudavo atvirai, visi žinojo kiek joms yra metų, nes kalbėdavo apie mokyklą, pamokas, žinojo į kurią klasę eina. Rūkyti žolę (kanapes) pradėjo nuo 2021 m. vasaros pabaigos, ja pradžioje vaišindavo K., nuo 2021 m. rugsėjo vidurio kanapes pradėjo iš jo pirkti. Už vieną suktinę visada mokėdavo 10,00 eurų. Liudytojas G. J. patvirtino, jog iš dukters G. J. elgesio darė išvadą, jog ji galimai vartoja narkotines medžiagas, iš kitų tėvų girdėjo kalbų, kad yra žmonės, kurie tokias medžiagas platina tarp mokinių. Buvo atvejis, kuomet aptiko dukrą (duomenys neskelbtini)su kompanija, ji buvo apsinešusi, o tarp tų asmenų, kaip vėliau sužinojo, buvo J. P.. Dukros elgesys pasikeitė nuo 2021 m. pabaigos lapkričio – gruodžio mėnesių, o suaktyvėjo 2022 m. pavasarį, iš namų pradėjo dingti pinigai, paskui per savaitę dingo gimtadieniui dovanoti pinigai, o dukra nieko nenusipirko, negalėjo paaiškinti kur juos išleido. Aplinkiniai, papasakojo, kad matė G. J. dukrą rūkančią žolę, nors ši tai neigė. Dukra daugiausia aplinkybių atskleidė gydymo metu. Sakė, kad pirkdavo, bet iš ko tiksliai nenurodydavo, minėjo, kad pavaišindavo J. P. ir kiti asmenys. Nurodė vietas, kur rinkdavosi ir rūkė – (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ant laiptų, bendrabučių, žaidimų aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini), pirmame (duomenys neskelbtini) ant laiptų. Liudytoja L. B. parodė, kad 2021 m. pavasarį–vasarą, pastebėjo pasikeitusį dukters B. R. elgesį, klausė jos ar vartoja narkotines medžiagas, o ši minėjo, kad pabandė rūkyti žolę, 2021 m. rugsėjo viduryje, dukra pati pranešė, kad yra sulaikyta policijos, parke (duomenys neskelbtini), kad su draugais vartojo žolę, jos būklė blogėjo. Paskutinis atvejis buvo 2022 m. sausio mėnesį, kada grįžusi po darbo matė, kad namuose dega šviesa, durys buvo užrakintos, raktas paliktas iš vidaus, negalėjo patekti į vidų. Paprašė kaimyno laužti duris, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, gaisrinę, padėjo išversti duris, tada rado dukrą neadekvačią. Ji pasisakė, kad namuose apsirūkė žolės, o narkotines medžiagas gavo nemokamai, buvo pavaišinta. Kaip pati yra pasakojusi, narkotikus pirkdavo arba ją vaišindavo, minėjo vietas – (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio esantys laiptai, parkas prie (duomenys neskelbtini). Dukra minėjo, kad narkotines medžiagas gaudavo iš J., K. ir kitų asmenų, dukra sakydavo, kad ją vaišindavo arba pirkdavo, mokėdavo apie 10,00 eurų. Liudytoja R. K. parodė, kad 2021–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini), buvo mokytoja ir 7 klasės auklėtoja. Auklėtinė G. J., nors pradžioje jokių problemų nekeldavo, po to pradėjo periodiškai praleidinėti pamokas, per pamokas dažnai lakstydavo į tualetą, sakė kad ją pykina, būdavo apsnūdusi, klasės draugės sakė, kad ji kažko pabandė. G. ir jos klasės draugė yra minėję, kad narkotinių preparatų buvo galima paprašyti parašius žinutę ir juos atnešdavo iki mokyklos. Buvo atvejis, kuomet G. J. su klasės drauge buvo sučiuptos iš žemesnių klasių vaikų rūbų imant pinigus. Liudytoja A. J. parodė, kad jos dukra G. J. būdama labai gera mokinė pradėjo praleidinėti pamokas, pradėjo nesisekti mokslai, mokytojai davė pastabas, kad ji mieguista, kad išeina viduryje pamokų. Kartą G. J. močiutė, eidama pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) rado G. J., kuri buvo apsvaigusi ir su vyresniais asmenimis, kaip vėliau dukra įvardino, vienas iš jų buvo J.. Dukra ilgą laiką neigė, bet po to pripažino, kad buvo vartotos narkotinės medžiagos, kurias jai pardavė J.. Buvo įvykis, kuomet mokyklos tualete buvo kažkas vartojama ir jie atsidūrė (duomenys neskelbtini), dukrai atlikti tyrimai ir nustatyta psichotropinės medžiagos vartojimo faktas. 2022 m. per motinos dieną dukra pasišalino nuo pietų stalo ir neva išėjo susitikti su drauge, liudytojos manymu, grįžo apsvaigusi. Tam tikri įvykiai fiksuoti policijoje, nes dukra iš namų buvo pavogusi 50,00 eurų, G. J. paminėjo, kad pinigus reikėjo atiduoti K.. Dukra pasakojo, kad tai dažniausiai buvo daroma prieš mokyklą, atnešama prie laiptukų, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), žolę paduodavo J.. G. J. minėjo, kad suktinės kaina nuo 5,00 iki 20,00 eurų. Nepasakojo, kad be J. dar iš kažko gautų narkotinių medžiagų, sakė, kad ji su J. susitinka po pamokų Žaliojoje gatvėje. Iš namų dingo 55,00 eurai, o mokykloje iš kito mokinio kuprinės dukra pasisavino 30,00 eurų, tikslas buvo įsigyti žolės. Liudytoja K. G. parodė, kad apie tai, jog G. J. rūko kanapes (žolę) ši jai pasipasakojo pati, kiek žino, žolę pradėjo rūkyti nuo 2022 m. žiemos, kelis kartus per savaitę. G. J. kanapių įsigydavo iš vaikino vardu J., su kuriuo susisiekdavo telefonu arba per internetinę programėlę ir susitardavo, kur gali susitikti ir nusipirkti kanapių. Už vieną žolės suktinę mokėdavo po 10,00 eurų. Paprastai G. J. su J. susitikdavo prie (duomenys neskelbtini) ir žolę rūkydavo netoliese, po to eidavo į pamokas. Būdavo, kad su J. susitikdavo prieš pamokas, arba per ilgąją pietų pertrauką. Svarbu pažymėti tai, kad K. G. asmens parodymo atpažinti metu atpažino J. P. kaip jos minėtą J., iš kurio G. J. įsigydavo kanapių (2 t., b. l. 32–34). Liudytoja G. A. parodė, kad 2021 m. vasaros pradžioje susipažino su K. P., su juo kurį laiką draugavo. Bendraujant su K. jis pradėjo ją vaišinti kanapių suktinėmis, kurias abu kartu rūkydavo. Kanapes rūkydavo įvairiose vietose. Bendraujant su K. susipažino su jo draugu J. P. ir visi trys rūkydavo kanapių suktines, kuriomis ją vaišindavo K.. J. turėdavo savo kanapių suktinių. Visi trys žolę rūkydavo ant (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio laiptų, netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šioje vietoje susipažino su B., kuri taip pat pradėjo su jais rūkyti kanapių suktines, vėliau B. supažindino su savo klasiokėmis G. J. ir K. G., kurios taip pat pradėjo rūkyti kanapių suktines. Kiek žino, šios merginos ir ji kanapių suktinių nepirkdavo, tiesiog vaikinai jas vaišindavo. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino žinojęs, kad J. prekiauja kanapėmis, buvo su juo dėl to susisiekęs.

Byloje taip pat surinkti rašytiniai įrodymai, kurie vertinami kompleksiškai ir patvirtina J. P. bei K. P. kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. A. J. 2022 m. birželio 3 d. pareiškimu pranešė apie įvykį, jog 2022 m. birželio 1 d. jos dukra G. J. (duomenys neskelbtini) apklausos metu ėmė elgtis neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, pasidarė mieguista, todėl apklausą teisėjai nutraukus iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri G. J. pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini), iš kur ji buvo pervežta tolimesniems tyrimams ir gydymui į (duomenys neskelbtini). Atlikus šlapimo tyrimą, buvo rasta THC ir dar viena neaiškios kilmės psichotropinė medžiaga, kurios įvardinti negali, pasak G. J., ji šias medžiagas vartojo su klasiokėmis (1 t., b. l. 13–14). Iš G. J. pateikto 2022 m. gegužės 24 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) atlikus 14 narkotinių medžiagų ir sintetinių kanabinoidų tyrimą G. J. šlapime rasta THC (2 t., b. l. 12–13). Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. J. 2022 m. birželio 1 d. greitosios medicinos pagalbos buvo pristatyta į ligoninę dėl įtariamo psichikos ir elgesio sutrikimo bei apsinuodijimo vaistais, buvo nualpusi. Siuntimas į skyrių vaikų psichiatrui. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 115–124). Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 29 d. raštų Nr. 2.3.K-(2.14.K)-2562/1 ir Nr. 2.3.K-(2.14.K)-2562/2 matyti, kad tiek G. J., tiek ir B. R. buvo konsultuojamos (duomenys neskelbtini) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių medžiagų žalingo vartojimo (2 t., b. l. 127–129, 130–132). Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas J. P. bendravimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais ir pokalbio metu su, kaip nustatyta, E. Š. dėl galimai narkotinių medžiagų perdavimo (2 t., b. l. 165–166, 3 t., b. l. 5–6). Apžiūrėjus kratos pas J. P. metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kurio IMEI:(duomenys neskelbtini), rasti susirašinėjimai „Messenger“ programėlėje su asmenimis dėl narkotinių medžiagų įgijimo, telefono fotogalerijoje rastos galimai narkotinių medžiagų nuotraukos (3 t., b. l. 53–74). Šie bylos įrodymai patvirtina, jog J. P. elgesys platinant narkotines medžiagas nepilnametėms G. J. ir B. R. nebuvo atsitiktinis. Iš 2022 m. spalio 13 d. kratos protokolo, matyti, kad kratos J. P. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu kambaryje, rašomojo salo stalčiaus lentynoje rasta ir paimta metalinė trintuvė su augalinės kilmės medžiaga (3 t., b. l. 27–31). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų Nr. T-N 2221/2022(01) bei Nr. T-N 2496/2022(01) matyti, kad atitinkamai J. P. šlapime (paimtas 2022 m. spalio 13 d., 13.25 val.) bei K. P. šlapime (paimtas 2022 m. lapkričio 16 d., 10.05 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (3 t., b. l. 96, 100). Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, 2021 m. lapkričio 29 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad K. P. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines ir psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka (4 t., b. l. 9–11). Šie įrodymai patvirtinta paties J. P. disponavimo narkotinėmis medžiagomis faktą ir jų vartojimą, taip pat kartu su nepilnametėmis G. J. ir B. R. paties J. P., kaltinamojo K. P. bei minėtų nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis.

Taigi, visi aukščiau nurodyti ir byloje aptarti įrodymai juos vertinant kompleksiškai patikimai patvirtina J. P. kaltę dėl narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) platinimo nepilnametėms G. J. ir B. R., o taip pat K. P. kaltę dėl kanapių (antžeminės dalys) platinimo nepilnametei B. R..

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Tiek nukentėjusioji G. J., tiek ir nukentėjusioji B. R. patvirtino, kad narkotinės medžiagos – žolės atitinkamai iš J. P. bei K. P. gaudavo tiek tuo atveju, jei būdavo vaišinamos, tiek ir tuo atveju, kuomet už šią narkotinę medžiagą jau vėliau ir pačios mokėdavo. Tokį narkotinės medžiagos realizavimo būdą patvirtino ir patys kaltinamieji – J. P. ir K. P., tiesa, pastarasis nurodė tik vieną kartą, kuomet B. R. už 10,00 eurų pardavė kanapių suktinę, taip pat vieną kartą, kuomet ją vaišino. Liudytoja A. J. patvirtino, kad G. J. jai yra minėjusi, jog už kanapių suktinę mokėdavo nuo 5,00 eurų iki 20,00 eurų, pats kaltinamasis J. P. nurodė, kad narkotines medžiagas – suktines parduodavo už 5,00–10,00 eurų, tai kad kanapių suktinę B. R. pardavė už 10,00 eurų patvirtino ir kaltinamasis K. P.. Nors kaltinime buvo konkrečiai nurodyta, kad be vaišinimo kaltinamieji J. P. bei K. P. kanapių (antžeminės dalys) suktines nukentėjusiosioms parduodavo už 10,00 eurų, tačiau pagal bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog vienos parduodamos kanapių (antžeminės dalys) suktinės kaina skyrėsi ir galėjo būti apie 10,00 eurų, tai yra tiksliai tiek, arba mažiau, o kartais ir daugiau. Esant šioms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina konkreti kaltinamiesiems už tai mokėto piniginio atlygio – 10,00 eurų suma, paliekant šios narkotinės medžiagos pardavimo faktą, kuris šiuo atveju disponavimo fakto nekeičia.

Tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Ir šios aplinkybės byloje nustatytos bei iš esmės neginčijamos. Kita vertus, pagal teismų praktiką minėtas tikslas, dėl kurio kaltininkas disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, įrodinėjamas remiantis ne tik paties kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, turi reikšmės ir tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis medžiagomis), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.

Šiuo atveju Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadų matyti, kad tiek J. P., tiek K. P. rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, o 2022 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) atlikus 14 narkotinių medžiagų ir sintetinių kanabinoidų tyrimą ir nukentėjusiosios G. J. šlapime rasta THC, tiek ji, tiek ir B. R. buvo gydoma priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų susijusių su narkotinių medžiagų žalingu vartojimu, o atlikus kratą J. P. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu kambaryje, rašomojo salo stalčiaus lentynoje rasta ir paimta metalinė trintuvė su augalinės kilmės medžiaga, kaip nustatyta, kanapės (antžeminės dalys), o iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, 2021 m. lapkričio 29 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad K. P. be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines ir psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka (4 t., b. l. 9–11). Būtent tokios rūšies narkotinių medžiagų vartojimo šie asmenys neneigia. Kita vertus, įvertinus kaltinamųjų J. P. bei K. P. veiksmų pobūdį ir intensyvumą nekyla abejonių dėl jų tyčios ir tikslo tokias medžiagas tęstiniais veiksmais minėtoms nukentėjusiosioms išplatinti. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyti ir kaltinamojo J. P. kontaktai dėl narkotinių medžiagų galimo pardavimo taip pat ir kitiems asmenims. Nukentėjusiųjų teigimu, jos žolę rūkydavo bene kiekvieną dieną, tiek prieš pamokas, tiek ir jų metu, apie pasikeitusį G. J. ir B. R. elgesį atitinkamu kaltinime nurodytu laikotarpiu nurodė liudytojai G. J. bei L. B., taip pat buvusi klasės auklėtoja R. K., liudytojos K. G. ir G. A.. Iš nukentėjusiųjų bei minėtų liudytojų parodymų darytina išvada, kad abu kaltinamieji, taip pat ir veikdami atskirai, buvo suinteresuoti narkotinių medžiagų išplatinimu būtent nurodytoms nepilnametėms.

Svarbu pažymėti ir tai, kad nors šioje byloje nei J. P., nei K. P. nebuvo kaltinami dėl narkotinių medžiagų platinimo jokiems kitiems, nei įvardytos nukentėjusiosios, asmenims, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad J. P. mobilaus ryšio telefone „Huawei“ rasti susirašinėjimai „Messenger“ programėlėje su asmenimis galimai dėl narkotinių medžiagų įgijimo, telefono fotogalerijoje rastos galimai narkotinių medžiagų nuotraukos, apie tai, kad J. P. prekiauja šia narkotine medžiaga patvirtino ir liudytojas D. K.. Be to, iš 2022 m. rugsėjo 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuotas J. P. bendravimas trumpaisiais tekstiniais pranešimais ir pokalbio metu su, kaip nustatyta, E. Š. dėl galimai narkotinių medžiagų perdavimo (2 t., b. l. 165–166, 3 t., b. l. 5–6). Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad tiek J. P., tiek ir K. P. suprato savo veiksmų prasmę ir jų pavojingumą, ir norėjo taip veikti, jų veiksmai nebuvo atsitiktiniai, abu veikė tiesiogine tyčia.

Nors K. P. nurodė prisimenantis tik vieną atvejį, kuomet už 10,00 eurų pardavė kanapių suktinę B. R., bei vieną atvejį, kuomet ją vaišino, o kitus kartus tik matė B. R. rūkančią, tačiau tokie kaltinamojo asmens parodymai paneigiami nuosekliais ir išsamiais pačios nukentėjusiosios B. R., nukentėjusiosios G. J. parodymais apie tai, kad tokias narkotines medžiagas jos ne tik pirkdavo tiek iš J. P., tiek iš K. P., tačiau ir būdavo jų vaišinamos, kas iš esmės taip pat atitinka aukščiau aptartą tokios medžiagos platinimo požymį. Nustatyta, kad narkotinės medžiagos G. J. ir B. R. buvo platinamos jų vartojimui, dažniausiai toje pačioje vietoje.

Kaltinime nurodyta, kad narkotinės medžiagos nepilnametėms G. J. bei B. R. buvo platinamos (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tiksliai nenustatytose (duomenys neskelbtini) vietose, o B. R. dar ir jos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tokių vietų, kur buvo ne tik platinamos, bet ir vartojamos minėtos narkotinės medžiagos kaltinamieji iš esmės neginčijo, taigi šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad nors K. P. nurodė pas B. R. namuose buvęs du kartus ir nė karto ten jai narkotinių medžiagų nepardavė, tačiau tokius jo parodymus paneigia pačios B. R. liudijimas, taip pat liudytojos L. B. parodymai apie tai, kad buvo atvejis, kuomet B. R. rado užsirakinusią bute, apsvaigusią nuo narkotinės medžiagos, kurią jai K. P. pristatė į namus. Tai, kad K. P. yra lankęsis B. R. namuose patvirtino ir liudytoja A. S.. Kaip ir nurodyta kaltinime, tikslus buvusių narkotinių medžiagų vartojimo bei platinimo skaičius nenustatytas, tačiau tai ir neturi esminės reikšmės kaltinamųjų J. P. ir K. P. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 261 straipsnį, įvertinus tokių veiksmų intensyvumą ir nustačius jų platinimą daugiau nei vieną kartą.

Visgi, nors kaltinime J. P. nurodyta, jog jis 2022 m. sausio mėn. – birželio 1 d. laikotarpiu, tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis ir nenustatytą kiekį kartų (ne rečiau kaip kelis kartus per savaitę) nepilnametei G. J. platino narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines, tačiau teismas tokią aplinkybę tikslina, iš kaltinimo šalindamas formuluotę „ne rečiau kaip kelis kartus per savaitę“, kadangi nors itin dažnas narkotinių medžiagų vartojimas tiek dėl G. J., tiek ir dėl B. R. yra akivaizdus, tačiau įvertinus gana ilgą kaltinime nurodytą laikotarpį, nėra pagrindo teigti, jog būtent kaltinamųjų J. P. ir K. P. ar kurio nors vieno iš jų atskirai, veiksmai tęsėsi kiekvieną savaitę ir ne rečiau kai kelis kartus joje, tačiau tai esminės reikšmės tokių veiksmų kvalifikavimui taip pat neturi.

BK 261 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis apima narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, nediferencijuojant, ar asmuo yra mažametis. Nagrinėjamu atveju nors K. P. nurodė nežinojęs tikslaus B. R. amžiaus, tai yra fakto, jog veikos darymo metu jai dar nebuvo sukakę 14 metų, tačiau tai esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikacijai neturi. Nekyla abejonių, kad kaltinamieji, patys būdami jau pilnamečiai, aiškiai suprato jog tiek G. J., tiek ir B. R. yra nepilnametės, kaip nustatyta, narkotinės medžiagos platintos prieš pamokas ir jų metu, kaip nurodė liudytoja A. J., jos dukra G. J. eidama į mokyklą dėvėjo mokyklines kelnes, turėjo kuprinę iš ko buvo galima aiškiai suprasti, jog ji yra mokinė, taigi nepilnametė. Tai, kad narkotinių medžiagų iš nurodytų asmenų uvo galima lengvai įsigyti ir prie mokyklos, kur jas keletą kartų vartojo, patvirtino ir pačios nukentėjusiosios. Tiek J. P., tiek K. P. atitinkamai su nukentėjusiosiomis bendravo gana intensyviai ir pakankamai ilgą, kaltinime nurodytą laiką – 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. Be to, faktą, jog abi nukentėjusiosios savo amžių buvo jiems pasakę atvirai patvirtino ir G. J. bei B. R., taigi, šioje dalyje teismui nekyla abejonių dėl kaltinamųjų supratimo, jog narkotines medžiagas tiek parduodami, tiek ir vaišindami platina būtent nepilnametėms.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus nekyla abejonių dėl kaltinamųjų J. P. bei K. P. kaltės platinus narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) nepilnametėms, šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir atitinkamai yra pakankami kaltinamųjų J. P. bei K. P. kaltei pagrįsti.

Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnametės B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę

Baudžiamojoje byloje surikti įrodymai patvirtina išvadą, jog K. P. pažeisdamas nepilnametės B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę, tenkino savo lytinę aistrą, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuomet 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytomis dienomis, B. R., gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip penkis kartus tenkino savo lytinę aistrą su B. R. vaginaliniu ir oraliniu būdu, už tai suteikdamas pastarajai atlygį – perduodamas (pavaišindamas arba parduodamas) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines.

Savo kaltę šioje dalyje K. P. vertino pripažindamas kai kurias faktines aplinkybes dėl buvusių tarpusavio lytinių santykių su nukentėjusiąja B. R., tačiau tyčią neigė nurodydamas, kad su B. R. pora nebuvo, jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), yra buvęs du kartus. Pirmu atveju buvo labai daug žmonių, K. P., J. P., B. R. ir kiti jos pakviesti žmonės, kurių pilnai nepažįsta. J. P. K. P. pasėmė pats, prie kompanijos, tai buvo 2021 m. vasarą. Tą kartą bute nerūkė. Kai B. R. namuose buvo antrą kartą įvyko lytinis kontaktas. Kaltinamasis patikino, kad jis nežinojo kokio amžiaus yra B. R., manė, kad jai bent 15-16 metų. Taip manė įvertinęs jos kūno sudėjimą, mąstymą ir kalbėseną. Pasirodė, kad ji pakankamai brandžiai mąsto. Bendraujant neklausė kiek jai metų, o ji pati ir neminėjo, programėlėje to taip pat nerodo. Anots kaltinamojo, B. R. amžių jis sužinojo tik po to, kai jį pakvietė policija. Dėl antro karto B. R. bute, kai vyko lytinis kontaktas, parodė, kad tai buvo 2022 m. sausio mėnesį. Tą kartą parašė jai ir paklausė ar galėtų pas ją užeiti į namus, o ši sutiko, tik įspėjo būti tyliai. Taip abu susitarė, nuėjo pas ją, iš pradžių tiesiog gulėjo ir žiūrėjo telefonus, paskui K. P. pasiūlė pasimylėti, o ši sutiko. Tą kartą pasiūlė pas ją ateiti, nes namie nebuvo ką veikti, konkretaus tikslo turėti lytinius santykius neturėjo. Su B. R. nedraugavo, lytinis santykis gavosi atsitiktinis. Mylėjosi oraliniu ir vaginaliniu būdu. Mano, kad tokio santykio iniciatyva prasidėjo nuo B. R., nes ji ant K. P. atsigulė iš pradžių su rūbais, o po to nusirengė. Prieštaravimas iš jos buvo tik kad nebūtų jokio analinio. Po to K. P. dar pabuvo pusvalandį ir išėjo. Mainais B. R. tą kartą nieko neprašė. Panašūs atvejai buvo du. Antrasis atvejis buvo dar anksčiau nei šis. Tai buvo 2021 m. rudenį, ir tai nebuvo pilnas lytinis kontaktas, K. P. bandė nueiti į tualetą nusišlapinti ir ji bandė brautis į tą patį tualetą, todėl ją galiausiai įsileido. Tada išjungė šviesą ir palietė jos krūtis, daugiau nieko nedarė. Ji buvo su drabužiais, pilnai apsirengusi, K. P. po drabužiais užkišo ranką, B. R. neprieštaravo, pati to norėjo. Iki lytinio akto nepriėjo. Anot kaltinamojo, nors B. R. paaiškino, kad atvejų su lytiniais santykiais galėjo būti ne mažiau kaip penki, tai netiesa, – buvo tik du kartai, iš kurių vienas kuomet lietė jos krūtis. Mano, kad B. R. taip kalba nes bando jam pridaryti daugiau problemų, gal turi nuoskaudą. Kiek žino, po visų psichotropinių medžiagų vartojimo B. R. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, pats ją paskutinį kartą ir matė kuomet įvyko lytinis aktas. B. R. buvo K. P. rašiusi, kad išeitų į lauką, tačiau šis ją ignoravo. Žino, kad B. R. yra sakiusi, jog bijojo, kad jei ji nesantykiaus su K. P., šis jai nepardavinės kanapių, ir taip gali būti, tačiau jo nuomone lytiniai santykiai nebuvo už narkotines medžiagas, nė karto B. R. už tai mainais nieko nesiūlė. Patikslino, kad kai įvyko pirmieji lytiniai santykiai, jau vieną kartą buvo B. R. pavaišinęs suktine, žinojo, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini), tai sužinojo praėjus trims ar keturiems mėnesiams nuo jų bendravimo pradžios. Visgi, kaltinamasis K. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė kiek kitaip, tai yra, kad per visą bendravimo laikotarpį su B. R. buvo lytiniai santykiai vaginaliniu ir oraliniu būdu. Kiek pamena, jų buvo apie tris kartus, B. R. namuose, lytiniai santykiai būdavo bendru sutarimu. abiems būnant blaiviems. Kaltinamasis J. P. paaiškino, kad matė ir žinojo, jog K. P. ir B. R. bendrauja, būdavo kartu, tačiau apie galimus jų tarpusavio lytinius santykius nežino.

Nukentėjusioji B. R. parodė, kad 2021 m. vasaros pabaigoje, ryte jai paskambino K. P., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir norėjo pas ją ateiti į svečius. Jam aiškino, kad yra ne viena namuose, tačiau jis labai norėjo ateiti, sakydamas, kad nori pasimylėti. Tada jam pasakė „jei ateisi, atsinešk kartu žolės parūkyti“. Ryte K. P. atėjo pas ją į svečius, kartu rūkė žolę bei pasimylėjo. Tokie santykiai tęsdavosi iki jos gydymo, prievartos jos atžvilgiu nebuvo. Jos su K. santykiai buvo tokie, kad kai jis norėdavo pasimylėti, jam sakydavo „jei nori, tai pavaišink žole ir pasimylėsim“, tai vyko apie penkis kartus. Nebuvę tokių atvejų, kad K. P. prašytų žolės (kanapių) parūkyti, o jis sakytų „jei nori žolės, tada einam pasimylėti“, nors pati K. P. bijojo ir galvojo, kad jei nesantykiaus, šis neduos žolės. Liudytoja L. B. patvirtino, kad žino, jog K. P. yra buvęs jos namuose. Buvo taip, kad L. B. išėjo i darbą, o dukra liko mieganti, tuo metu buvo ir L. B. sesuo, kuriai dukra ir pasakė apie K. P., minėjo kad atėjo draugas ir neišeina. Sesuo liepė K. P. išeiti, o B. atsiuntė jo nuotraukas, jis sėdėjo gale lovos, atpažįsta, kad tai buvo K. P.. Tai buvo 2021 m. ruduo-žiema. Dukra nepasakojo, kad yra turėjusi lytinius santykius su K. P., tik kai gydėsi (duomenys neskelbtini), nuvažiavus jos aplankyti pasisakė gydytojams, o L. B. minėjo, kad jai gėda apie tai pasakoti. Dukra pasakojo, kad su ta kompanija, su kuria vaišindavosi ir pirkdavo žolę, buvo nesutarimai, tai K. P. buvo vienintelis asmuo, kuris galėjo parduoti žolės ir bijodama, kad jos neparduos, neatneš sutiko lytiškai santykiauti. Liudytoja A. S. parodė, kad į Lietuvą grįžo 2021 m. gruodžio 4 d. ir buvo maždaug iki sausio vidurio. Kai sesuo L. B. išeidavo į darbą liudytoja likdavo namuose su B. R.. Buvo toks įvykis, kuomet ryte sesuo susisiekė su liudytoja, ji jau buvo išvykusi į darbą, pasakė, kad B. R. kambaryje yra jaunuolis ir jis nenori išeiti. A. S. pasibeldė į B. R. kambario duris, ir jai atidarius pasakė, kad tas vaikinas turi dabar išeiti arba kvies policiją, tuomet jis išėjo. Šis įvykis, buvo gruodžio 29 d., apie 9.00 val. Ką jie veikė kambaryje liudytoja tikina nemačiusi, į kambarį įėjusi nebuvo. Kambaryje paties vaikino nematė, grįžusi į savo kambarį išgirdo, kai durys atsidarė ir vaikinas išėjo, toliau šitą reikalą sprendė L. B.. Kada tas vaikinas atėjo nežino, L. B. į darbą išeidavo prieš 8.00 val. Iš pasakojimų žino, kad tas vaikinas atėjo naktį. B. R. minėjo J. ir K. vardus, nesakė, kad ji su kokiu nors vaikinu turėjo lytinių santykių. Nors pati nematė minėto vaikino, kuris buvo atėjęs pas B. R., tačiau iš pasakojimo žino, kad jo vardas K..

Taigi, byloje nekyla abejonių dėl buvusių lytinių santykių tarp kaltinamojo K. P. ir nukentėjusiosios B. R., kadangi tiek vienas, tiek ir kitas tokį faktą patvirtinta, tačiau kyla abejonių dėl jų konkretaus laiko ir skaičiaus, o taip pat baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu K. P., skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu ginčijo savo paties žinojimą, jog B. R. tokių veiksmų atlikimo metu nebuvo 14 metų.

Nors kaltinime buvo nurodyta, jog K. P. savo lytinę aistrą su B. R. tenkino ne mažiau kaip penkis kartus, tačiau tokios aplinkybės pasitvirtino tik iš dalies, kadangi pats K. P. konkrečių lytinių santykių faktą natūraliu ir oraliniu būdu įvardijo kaip vienkartinį, o nukentėjusioji B. R. nurodė, kad tokių atvejų galėjo būti apie penkis. Byloje nėra pagrindo netikėti išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios B. R. parodymais, kuriuos išvestinai patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos įrodymai, byloje atlikta nukentėjusiosios B. R. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios atlikimo metu patirto netinkamo seksualinio elgesio su ja faktą nuketėjusioji patvirtino ir ekspertėms, tą patvirtina ir šioje dalyje ekspertizės aktu nustatytos kaltininko veiksmų pasekmės, todėl laikytinas įrodytu K. P. veiksmų laikotarpis – nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio, tačiau nei konkretus kiekvieno tokio atvejo laikas, nei konkretus tokių atvejų skaičius nenustatytas, todėl teismas vertina, jog K. P. savo lytinę aistrą su B. R. tenkino ne daugiau kaip penkis kartus, dėl ko atitinkamai keistina ir nustatyta kaltinimo dalis. Tai, kiek kartų konkrečiai K. P. tenkino savo lytinę aistrą pažeisdamas nukentėjusiosios B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi baudžiamąją atsakomybę užtraukia ir vienkartinis atvejis, dėl ko, kaip jau ir minėta, byloje ginčo nekilo.

K. P. patvirtino du atvejus, kuomet pas B. R. buvo namuose, nurodydamas, kad pirmuoju atveju buvo kartu su didesne asmenų kompanija ir jokių lytinių santykių nebuvo, o antruoju atveju lankėsi pas B. R. namuose ir abipusiu sutikimu oraliniu ir natūraliu būdu įvyko lytiniai santykiai. Tiesa, K. P. nurodė ir dar vieną atvejį, kuomet pasilikęs su B. R. tualete lietė jos krūtis, tačiau konkrečiai neįvardijo, kur tai atsitiko, kai tuo tarpu B. R. nurodė apie ne daugiau kaip penkis lytinio santykiavimo jos namuose atvejus, o tiek ši nukentėjusioji, tiek ir liudytojos L. B. bei A. S. partvirtino ir dar vieną faktą, kuomet K. P. buvo pas B. R. namuose, ryte, ir dėl to kilo konfliktas, kadangi jis nenorėjo išeiti, o apie tai B. R. informavo L. B., kol galiausiai ir liudytojos A. S. pastangomis K. P. pasišalino. Tai iš esmės paneigia K. P. parodymus, jog B. R. namuose buvo tik du kartus.

Byloje nenustatyta išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, kas suponuoja, kad abiejų asmenų valia nors buvo tapati, tačiau dėl buvusios B. R. nepilnametystės ir priklausomybės narkotinėms medžiagoms, nesugebėjimo pilnai suprasti su ja atliekamų veiksmų ir jiems tinkamai pasipriešinti, darytina išvada, kad savo lytinę aistrą K. P. tenkino pažeisdamas nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę. Pats K. P. pripažino, kad B. R. galėjo jausti priklausomybę ir sutikti su juo lytiškai santykiauti dėl to, jog iš jo gaudavo narkotinių medžiagų. Anot kaltinamojo, toks galėjo būti pačios nukentėjusiosios apsisprendimas, tačiau ne jo tyčinis elgesys. Pati B. R. tokią aplinkybę ir buvusių lytinių santykių priežastį nurodė kaip lemiamą ir pagrindinę motyvuodama, kad bijojo nesutikti santykiauti su K. P. nes galėjo prarasti galimybę įsigyti narkotines medžiagas, ir nors tam atvirai nesipriešino, tačiau, kaip nurodė, faktiškai nepritarė, o kaip nustatyta, ir dėl savo nebrandumo nesugebėjo to tinkamai suprasti ir pasipriešinti. Iš 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-9/2023 išvados matyti, kad B. R. nėra nustatyta tokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų ar negalėtų suvokti faktinių aplinkybių. Nepaisant to, jog B. R. nenustatyti tokie pažintiniai gebėjimai, dėl kurių ji negalėtų pakankamai nuosekliai ir išsamiai atpasakoti praeities įvykių aplinkybes, kalbėti lytiškumo ir lytinių santykių su K. P. temomis jai yra gėda (vengia detalizuoti, kartoja tiksliai neatsimenanti, nedrįsta ištarti lytinių organų pavadinimų ar vartoti sąvokas „lytiniai santykiai“). Visgi esmines įvykių aplinkybes ji nurodo tiek apklausiama, tiek ekspertėms ir, vertinant jos atsakymus, nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima remtis jos parodymais. B. R. paaiškinimai apie tai, kas galimai nutiko, atitinka jos amžių, gyvenimiškos patirties stoką ir emocinį jos nebrandumą. Nagrinėjamų įvykių metu B. R. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo kritiškai vertinti tokio elgesio reikšmės ir atitinkamai į juos reaguoti – jiems priešintis. Tam įtakos turėjo jos psichinė būsena tuo metu, psichologinė priklausomybė nuo svaiginančių medžiagų („žolės“ rūkymas ją ramino, pakeldavo nuotaiką, dėl to ilgainiui ji darėsi psichologiškai priklausoma nuo „žolės“ – kad palaikyti norimą būseną, vartoti ją reikėjo dažniau, paauglei nebeužteko pavaišinimo, todėl ji pradėjo „žolę“ pirkti), santykio su įtariamuoju pobūdis. Taigi, įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog K. P. tokiu būdu savo lytinę aistrą tenkino pažeisdamas nepilnametės nukentėjusiosios B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę ir byloje surinkti įrodymai jo kaltę šioje dalyje pagrindžia.

(kaltinamasis – K. P., BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad bendra Kaltinamojo K. P. tyčia platinti narkotines medžiagas nepilnametei B. R., o taip pat savo lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę visumoje buvo nukentėjusiosios B. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Kaltinamasis K. P. paaiškino, kad kuomet bendravo su B. R. ji apie savo psichikos sveikatą nė karto neminėjo. Dėl nuotaikų kaitos buvo vienas atvejis, apie kurį kaltinamasis nekonkretizavo, bet bendrumoje teigia nieko nepastebėjęs. Liudytoja L. B. parodė, kad jos dukra B. R. dar iki pradėdama vartoti narkotines medžiagas sirgo vidutinio sunkumo depresija, buvo gydyta ligoninėje. Tai buvo 2021 m. pavasaris–vasara, grįžusi iš ligoninės pasakė, kad rado draugų. Nuo to laiko pastebėjo pasikeitusį dukters elgesį, buvo sulaikyta dėl narkotinių medžiagų vartojimo, buvo atvejis, kuomet grįžusi iš parduotuvės rado dukterį miegančią, ji buvo išgėrusi didelį kiekį tablečių, tai ką ji vartoja – antidepresantus, tai buvo bandymas nusižudyti. Po to B. R. gulėjo ligoninėje, tačiau jai sugrįžus vėl buvo atvejis, kuomet namuose lankėsi K. P.. 2022 m. sausio mėnesį, grįžusi po darbo matė, kad namuose dega šviesa, durys buvo užrakintos, raktas iš vidaus paliktas, negalėjo patekti į vidų. Paprašė kaimyno laužti duris, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, gaisrinę, padėjo išversti duris, tada rado dukrą neadekvačią. Dėl patirtų psichinės sveikatos sutrikdymų B. R. buvo gydyta Priklausomybės ligų centre, jai išsivystė nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sąlygojo netinkamas kaltinamojo K. P. elgesys su ja. B. R. nuo mažens buvo aktyvi, lankė daug būrelių, prasidėjus narkotinių medžiagų vartojimui prasidėjo didelė savižala, tapo uždaresnė, pikta, su ja nebuvo galima eiti į tiesioginį kontaktą. Liudytoja A. S. patikino, kad kuomet pradėjo vartoti narkotines medžiagas B. R. tapo užsisklendusi, sakė, kad nenori gyventi, neturi priežasties gyventi, sakydavo, kad kai pavartoja, viską pamiršta, nejaučia. Paskutinį kartą kuomet B. R. matė birželio mėnesį, jos elgesys buvo pasikeitęs, ji domisi mokslais, laisvalaikiu, bendrauja.

Byloje neginčijamas B. R. nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas. Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 22 d, rašto Nr. S-52-(1.5.), matyti, kad (duomenys neskelbtini) B. R. ir jos mamai L. B. nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. buvo teikiamos psichologo konsultacijos dėl mergaitės bendravimo problemų. Iš viso buvo suteiktos 5 psichologo konsultacijos: 2 -individualios vaikui, 2 individualios mamai, 1 bendra vaikui ir jos mamai (1 t., b. l. 152). Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. 2.3.K-(2.14.K)-2562/2 matyti, kad B. R. nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 21 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 17 d., taip pat nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. birželio 23 d., taip pat nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. gydyta šios įstaigos Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuje. Diagnozė: F12.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, žalingas vartojimas (2 t., b. l. 130–132).

Iš 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-9/2023 matyti, kad byloje tiriamą įvykį, o tai yra tiek narkotinių medžiagų platinimas nukentėjusiajai jos vartojimui, tiek ir kaltinamojo K. P. lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę, B. R. išgyveno kaip stresogeninį ir dėl to jos psichikos būklė reikšmingai pablogėjo, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 182–195). Konkretizuojama, kad pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (angl. CGAS – Children’s Global Assessment Scale) įvertis atitinka 41-50 balų, tokia diagnozė yra vertinama kaip vidutinis funkcionavimo sutrikimas daugelyje socialinių sričių, kas pagal LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, kadangi nukentėjusiosios B. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaip jau minėta, byloje nekilo ginčo dėl B. R. 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-9/2023 nustatyto laikino pobūdžio psichikos sutrikimo – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir tai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo K. P. veiksmais. Visgi kaltinimo konstrukcija nurodo tik į BK 151¹ straipsnio 2 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto veiksmų realiąją sutaptį, nors iš loginės kaltinimo konstrukcijos darytina išvada, jog minėtas nesunkus B. R. sveikatos sutrikdymas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis grindžiamas ne tik lytinės aistros pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę tenkinimu, tačiau ir narkotinių medžiagų jai platinimu bei jų vartojimu, nurodant tai kaip jai suteiktą atlygį (pavaišindamas arba parduodamas). Kaip matyti iš 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-9/2023, B. R. nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastys buvo ir jos psichologinė priklausomybė nuo svaiginančių medžiagų („žolės“ rūkymas ją ramino, pakeldavo nuotaiką, dėl to ilgainiui ji darėsi psichologiškai priklausoma nuo „žolės“ – kad palaikyti norimą būseną, vartoti ją reikėjo dažniau, paauglei nebeužteko pavaišinimo, todėl ji pradėjo „žolę“ pirkti), santykio su įtariamuoju pobūdis, gyvenimiškos patirties stoka ir emocinis jos nebrandumas. Taigi, ši pasekmė yra ir BK 261 straipsnyje įtvirtintos veikos priežastis, todėl kaltinamojo K. P. veiksmai šioje dalyje kvalifikuotini bendrai kaip realioji BK 151¹ straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto nusikaltimų sutaptis, teismui visas šias aplinkybes siejant priežastiniu ryšiu ir kaltinime nurodant bendrai.

Disponavimas nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti

Baudžiamojoje byloje nustatyta ir įrodytomis pripažįstamos aplinkybės, dėl to, kad J. P. neteistai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, be tikslo ją platinti, o būtent, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metalinėje trintuvėje savo reikmėms neteisėtai laikė 0,038 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki 2022 m. spalio 13 d., kai kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis J. P. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos be tikslo ją platinti, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad buvo atvejis kai pas jį namuose darė kratą ir rado kanapių grūstuvę, nes tuo metu kaip pareigūnai atėjo daryti kratą jis buvo grįžęs iš ligoninės, nevartojo narkotikų, bandė keistis, norėjo daugiau pasiekti, nors turėjo labai sunkias gyvenimiškas patirtis, buvo pamiršęs apie tą grūstuvę, kuri namuose buvo jau seniai, laikė ją po stalu, o pareigūnai joje rado kelis gramus kanapių. Nepamena kada įsigijo šias medžiagas, bet turėjo jas savo reikmėms, „žolę“ rūkė apie du metus laiko.

Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, kad jis namuose neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), jo kaltę patvirtina ir kratos J. P. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rezultatai, kuomet kambaryje, rašomojo salo stalčiaus lentynoje rasta ir paimta metalinė trintuvė su augalinės kilmės medžiaga (3 t., b. l. 27–31). Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. gruodžio 15 d. specialisto išvados matyti, kad kratos J. P. gyvenamoje vietoje metu paimtoje metalinėje trintuvėje žalios spalvos augalinės medžiagos masė yra 0,038 g. (augalinėje medžiagoje pastebėti kanapėms būdingi požymiai). Augalinės medžiagos ėminio ekstrakte rasti kanabinoidai; nustatyta Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8%. Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys).

Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1254, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga (3 t., b. l. 36–39). Tai, kad J. P. nurodytu laiku pats vartojo minėtą narkotinę medžiagą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2221/2022(01), iš kurios matyti, kad J. P. šlapime (paimtas 2022 m. spalio 13 d., 13.25 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (3 t., b. l. 96). Tai, kad J. P. pats vartojo kanapes (antžeminės dalys) patvirtino ir kaltinamasis J. P., o taip pat nukentėjusiosios G. J., B. R., liudytojos K. G. ir G. A., kas nekelia abejonių ir dėl tokių narkotinių medžiagų turėjimo savo reikmėms.

Kaltinamajame akte šioje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant vietos, kurioje buvo laikoma minėta narkotinė medžiaga, adresą, tai yra nurodant (duomenys neskelbtini), nors pagal byloje nustatytas aplinkybes turėtų būti – adresu (duomenys neskelbtini). Šis rašymo apsirikimas taisytinas teismo nustatytomis aplinkybėmis, ir tai kaltinimo esmės nekeičia.

Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes šioje dalyje taip pat patvirtina kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. P. kaltei dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas platinti pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių šioje dalyje nekilo.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šio nusikaltimo sudėties konstrukcija materialioji, todėl siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatomi ne tik BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, bet ir nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčia.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje esantis 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-9/2023, patvirtina, jog byloje tiriamą įvykį, kuris, kaip nustatyta baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, kaltinime nurodytu laikotarpiu apima tiek narkotinių medžiagų platinimą B. R., tiek ir lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant jos seksualinio apsisprendimo laisvę, B. R. išgyveno kaip stresogeninį ir dėl to jos psichikos būklė reikšmingai pablogėjo, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 182–195), byloje esantys ir šiame nuosprendyje aptarti rodymai patvirtina, jog minėti asmens psichinės sveikatos sutrikimai buvo būtent neteisėtų kaltinamojo K. P. veiksmų pasekmė ir yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis K. P. nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu dėl jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikė netiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kuomet platino narkotines medžiagas B. R., o taip pat tuo pasinaudodamas su ja, tai yra pažeisdamas nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę, tenkino savo lytinę aistrą, taip pat tai, kad tokių veikų pavojingi padariniai, tai yra galimas šio asmens sveikatos sutrikdymas ir psichologinis poveikis yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių tiesiogiai nesiekė bei jų nenorėjo, tačiau neatsisakė ir nekeitė savo pavojingo elgesio. Tai vertintina kaip K. P. abejingumas kito asmens interesams ir galimiems veikos padariniams.

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra įtvirtinta kvalifikuota šios veikos sudėtis, kuomet nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas mažamečiui. Šiuo atveju byloje laikytinas įrodytu K. P. nusikalstamų veikų laikotarpis – nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio, ir šis laikotarpis yra dar iki nukentėjusioji B. R. sulaukė (duomenys neskelbtini), tai yra to amžiaus, kuomet pagal teisinius kriterijus būtų vertinama kaip nepilnametė, todėl akivaizdu, kad konkretūs kaltinime įvardinti K. P. veiksmai, kurie sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą buvo atliekami jai dar esant mažamete ir B. R. mažametystė, kurios metu ji patyrė minėtą poveikį, buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, dėl ko jai išsivystė 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-9/2023, patvirtintas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kurį ji ir patyrė dar būdama mažametė. Byloje surinktais įrodymais iš esmės paneigta kaltinamojo K. P. versija apie tai, kad B. R. amžiaus nežinojo, be to veika kvalifikuojama ir pagal faktiškai kilusias pasekmes, kurias tiesiogiai lėmė aukščiau nurodytos tokią veiką kvalifikuojančios priežastys (nukentėjusiosios mažametystė). Taigi, byloje K. P. veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą kvalifikuojantis kriterijus nustatytas pagrįstai.

BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Objektyviai BK 151¹ straipsnyje nurodyta veika pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu asmeniu, pasiūlius, pažadėjus suteikti jam ar suteikus jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį (BK 151¹ straipsnio 2 dalis), nukentėjusiajam sutinkant. Kitoks lytinės aistros tenkinimas – oralinis, analinis aktas arba kitokio fizinio sąlyčio veiksmai, sukeliantys kaltininkui seksualinį pasitenkinimą. Taigi iš nusikaltimo, nurodyto BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, požymių aprašymo matyti, kad pasiūlymas arba pažadėjimas suteikti piniginį atlygį už lytinės aistros tenkinimą su nukentėjusiuoju yra šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai.

Byloje nustatyta, kad K. P. pažeisdamas nepilnametės B. R. seksualinio apsisprendimo laisvę, tenkino savo lytinę aistrą, kuomet jis 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, mažametės B. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ne daugiau kaip penkis kartus tenkino savo lytinę aistrą su B. R. vaginaliniu ir oraliniu būdu, už tai suteikdamas pastarajai atlygį – perduodamas (pavaišindamas arba parduodamas) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines.

Taigi, iš byloje nustatytų kryptingų, siekiant nusikalstamo tikslo, aktyviai atliktų kaltininko veiksmų, kuomet patekus į nukentėjusiosios butą, siekiant lytinių santykių ir dėl to aiškaus ir konkretaus pasiūlymo B. R. išsakymo bei šios sutikimo, kuris, kaip nustatyta byloje buvo sąlygotas jos suvokiamos priklausomybės nuo kaltininko, tai yra, to, jei atsisakys, praras galimybę iš jo įsigyti narkotines medžiagas, jos priklausomybės šioms narkotinėms medžiagoms, jų pakankamai intensyvaus bendravimo ir narkotinių medžiagų vartojimo kartu, akivaizdu, kad kaltininkas sudarė pakankamas sąlygas tokiai veikai ir pasinaudodamas susidariusia situacija tiesiogiai to siekė. Šiuo atveju kvalifikuojant K. P. veiką pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį parenkama jam palankesnė tokių veiksmų vertinimo kvalifikacija, kadangi nors faktiškai jis tokius veiksmus atliko B. R. dar būnant mažametei, o lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 14 metų asmeniu, nesant išimtinių aplinkybių, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį, tačiau teismas šioje dalyje, nors kaip jau ir aukščiau minėta, pripažindamas, jog K. P. visgi žinojo ir suvokė, kad B. R. yra mažametė, konstatuoja, kad konkretus momentas, kada nusikalstamos veikos darymo metu, tai 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu K. P. sužinojo, jog B. R. dar yra mažametė ir kada konkrečiai iš ne daugiau kaip penkių kartų įvyko paskutiniai tokie jo veiksmai, kurie kvalifikuoti pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį, pastarajam ikiteisminio tyrimo metu paaiškinus, jog B. R. amžių sužinojo maždaug po 3-4 mėnesių nuo jų pažinties pradžios, šią abejonę vertina kaltinamojo naudai. Be to ir kaltinimas šioje dalyje buvo suformuluotas būtent taip ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nesikeitė. Taigi K. P. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 261 straipsnį atsako tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą labiausiai nuo kvaišalų pažeidžiamai, lengvai pasiduodančiai negatyviai pašalinei įtakai socialinei grupei – nepilnamečiams. Todėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiam asmeniui įstatymų leidėjas laiko pavojingesne veika nei tų pačių medžiagų platinimą suaugusiems asmenims. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259–261, 263–264, 266 straipsniai) apžvalgos 19, 19.1 punktai) pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą, BK 261 straipsnis yra specialioji norma BK 260 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Jei kaltininkas nepilnamečiui platino didelį ar labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji BK 261 straipsnyje ir 260 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sutaptis.

Konkrečiu atveju laikytina įrodyta, kad kaltinamasis J. P. platino narkotines medžiagas nepilnametėms G. J. ir B. R., kuomet 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai nenustatytomis dienomis ir nenustatytą kiekį kartų (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tyrimo metu nenustatytose miesto vietose nepilnametę B. R., gim. (duomenys neskelbtini), pavaišindavo narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktinėmis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2022 m. sausio mėn. – birželio 1 d. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laikotarpiu ir nenustatytą kiekį kartų, (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitose, tiksliai nenustatytose (duomenys neskelbtini) vietose nepilnametei G. J., gim. (duomenys neskelbtini)., parduodavo narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines. O taip pat laikytinas įrodytu ir kaltinimas K. P., kuomet šis tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laikotarpiu ir nenustatytą kiekį kartų (duomenys neskelbtini), prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei B. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jai perdavė (pavaišindamas arba parduodamas) narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines.

Nors kaltinamojo K. P. gynėjas, advokatas Kęstutis Gudynas prašė baudžiamąjį procesą K. P. atžvilgiu pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį, o taip pat ir pagal BK 261 straipsnį nutraukti, motyvuodamas, kad įstatymas numato, jog abiejų šių nusikalstamų veikų subjektu gali būti tik pilnametis, tai yra sulaukęs 18 metų amžiaus asmuo, kai tuo tarpu K. P. inkriminuojamas veikas kaltinimas padaręs neturėdamas 18 metų amžiaus, todėl baudžiamoji atsakomybė jam negali kilti ir baudžiamoji byla turi būti nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (turėtų būti 3 punkto pagrindu), asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (4 t., b. l. 123), tačiau tam realaus pagrindo nėra. Analogiškos pozicijos kaltinamojo K. P. gynėjas laikėsi ir baigiamųjų kalbų baudžiamojoje byloje metu.

Su tokiu kaltinamojo K. P. gynėjo prašymu negalima sutikti. Pažymėtina, kad BK 261 straipsnyje nėra nuorodų į tai, kad už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nepilnamečiams gali atsakyti tik pilnametystės sulaukęs ar kitus specialiuosius požymius turintis asmuo. Remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 261 straipsnyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų. Nekelia abejonių ir tai, kad asmenys, sulaukusieji 16 metų, geba suvokti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams didesnį pavojingumą, o baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kaltininkui kyla tuo atveju, kai jis suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis, kas šioje byloje taip pat neabejotinai nustatyta.

Vertinant K. P. veiksmus dėl atitikties BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK specialiojoje dalyje yra tokių normų, kurios, nors formaliai ir neriboja baudžiamosios atsakomybės subjekto pilnametystės požymiu, bet toks ribojimas natūraliai išplaukia iš pačios nusikalstamos veikos apibrėžimo. Pavyzdžiui, logiška teigti, kad vaikas (asmuo iki 18 metų amžiaus) negali atsakyti už tai, kad įtraukė kitą vaiką į nusikalstamą veiką, apkvaišinančių nenarkotinių priemonių ar dopingo vartojimą, girtavimą (BK 159–161 straipsniai). Toks siaurinamasis minėtų normų aiškinimas pateisinamas, nes baudžiamoji atsakomybė už šias veikas nustatyta dėl to, kad šios veikos nukreiptos būtent prieš nepilnamečius, o analogiški veiksmai suaugusių asmenų atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Iš to išplaukia išvada, kad baudžiamasis draudimas daryti minėtą poveikį vaikams skirtas išimtinai pilnamečiams. Minėtas siaurinamasis įstatymo aiškinimas taip pat apsaugo pačius nepilnamečius nuo baudžiamojo persekiojimo už veikas, kurių pavojingumo jie dažnai dar nesugeba tinkamai suvokti.

Kita vertus, nusikaltimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek tais atvejais, kai tokie veiksmai atliekami tiek suaugusiems, tiek ir tais atvejais, kai jie atliekami nepilnamečių asmenų atžvilgiu. Šiuo atveju su kaltinamojo K. P. gynėjo argumentais, kad pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį atsako tik pilnametis asmuo, nėra pagrindo sutikti, kadangi BK 151¹ straipsnio 2 dalies dispozicija nenumato būtino pilnametystės, kaip nusikaltimo subjekto požymio.

Lietuvos Respublikos BK 13 straipsnis nustato dvi amžiaus ribas, nuo kurių galima asmens baudžiamoji atsakomybė – tai šešiolikos metų bendroji riba, kai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn už visas nusikalstamas veikas, ir keturiolikos metų riba, kai asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik už tam tikras, labai pavojingas tyčines nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje taip pat nėra aiškinama, kad BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas turėtų būti specialus, t. y. sulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus. Todėl, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, atsako ir asmuo, kuris jos padarymo metu buvo sulaukęs šešiolikos metų, t. y. taikoma bendroji taisyklė, numatyta BK 13 straipsnyje ir nėra pagrindo šią teisės normą aiškinti kitaip, todėl šioje dalyje kaltinamojo K. P. veika jam inkriminuota pagrįstai ir kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Nagrinėjamu atveju J. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, kuomet savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metalinėje trintuvėje savo reikmėms neteisėtai laikė 0,038 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki 2022 m. spalio 13 d., kai kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nustatyta, kad augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1254, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) yra narkotinė medžiaga, ir J. P. suvokė, kad disponavimas tokiomis narkotinėmis medžiagomis Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas, tačiau šias aplinkybes ignoravo ir tai sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad J. P. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad neteisėtai disponuoja uždrausta narkotine medžiaga ir norėjo taip veikti. Nurodoma jog nedidelis kiekis kanapių (antžeminės dalys) – ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g.

Kaltinamasis J. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), metalinėje trintuvėje savo reikmėms neteisėtai laikė 0,038 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriuose Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,8%, kol 2022 m. spalio 13 d., kratos metu jas rado policijos pareigūnai. Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, toks narkotinių medžiagų kiekis laikytinas nedideliu, o įvertinus jų suradimo aplinkybes, vietą (grūstuvė tokiu būdu paruošiant šią medžiagą vartoti) itin mažą kiekį, byloje nėra duomenų, kad J. P. turėjo tikslą platinti būtent šias narkotines medžiagas, o jomis disponavo tik savo reikmėms, atitinka veikos kvalifikaciją.

Kadangi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika – neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, gali būti padaroma vienu ar keliais alternatyviais veiksmais, kuriuos apima tiek įgijimas, tiek gabenimas, ar laikymas, kas būtent šiuo atveju nustatyta kaltinamojo veiksmuose, todėl jo veiksmai šioje dalyje teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis J. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Už BK 151¹ straipsnio 2 dalies požymius atitinkančio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama alternatyvinė viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 261 straipsnyje numatyta vienintelė laisvė atėmimo nuo trejų iki dvylikos metų bausmė.

Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. P. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Abi šios nusikalstamos veikos yra tyčinės ir baigtos. Kaltinamasis neteistas ir nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 103, 105), gydėsi psichiatrinių ir narkologinių įstaigų skyriuose (3 t., b. l. 119, 130–133), tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2023 m. balandžio 3 – balandžio 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-26/2023, matyti, kad tiriamų veikų metu J. P. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas bei potrauminio streso sutrikimas, o veikų padarymo metu jis galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti (3 t., b. l. 154–159), taigi, yra pakaltinamas, įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, suvirintoju.

Prokuroras kaltinamojo J. P. atžvilgiu jam skiriant bausmę siūlė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje padarymą skirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra pagal jo nurodomą gyvenamąją vietą, nustatant buvimo joje laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant jam per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 3 (trejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti J. P. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra pagal jo nurodomą gyvenamąją vietą, nustatant buvimo joje laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant jam per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo J. P. gynėja esmės sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau prašė bausmę individualizuoti.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į jo padarytos ir BK 261 straipsnyje nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroro prašoma bausmės rūšis – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra sveikam, jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), dirbančiam ir savo kaltę pilnai pripažinusiam J. P. yra adekvati, o BK 261 straipsnio sankcijoje vienintelės numatytos ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose.

Neabejotina, kad platindamas narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys) nepilnametėms G. J. ir B. R., kaltinamasis J. P. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau negalima paneigti jo paties nurodytų ir byloje objektyviai nustatytų aplinkybių, tai yra, kad ir pačios nukentėjusiosios gana intensyviai siekė įsigyti tokių narkotinių medžiagų savo reikmėms, vartojo jas kartu, palaikė iš esmės draugiškus santykius su J. P., ir šių asmenų neskyrė itin didelis amžiaus skirtumas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2023 m. balandžio 3 – balandžio 14 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-26/2023, tiriamų veikų metu J. P. konstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas bei potrauminio streso sutrikimas (3 t., b. l. 154–159), taigi, ir jo paties veiksmus iš dalies nulėmė buvusi priklausomybė bei elgesio sutrikimai, nors ir jam esant pakaltinamu. Nusikalstama veika, numatyta BK 261 straipsnyje yra neabejotinai pavojinga, tačiau šiame kontekste atsižvelgtina, jog byloje nenustatyta faktų, kad narkotinės medžiagos būtų išplatintos ne tik G. J. ir B. R., jas vartojo ir pats J. P.. Kaltinamasis J. P. dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pateiktoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 141), naujų teisės pažeidimų nepadarė, nusikaltimo padarymo metu buvo labai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini).), ir vos sulaukęs pilnametystės, šiuo metu dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, savo kaltę pripažino.

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 261 straipsnio sankcijoje numatytos ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiam asmeniui už tokios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisingumo principas, skiriant bausmę, be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo), įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei aukščiau nurodytais kriterijais įvertinus J. P. asmenybę pagal nustatytas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta ir prokuroro prašoma bausmė, t. y. laisvės apribojimas, kuri yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks J. P., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, bausmės dydį nustatant maksimalų šios rūšies bausmės dydį – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo bausmę skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje kaltinamajam J. P. parinktą švelnesnę nei numatytą baudžiamajame įstatymą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą J. P. taip pat parinktina analogiška bausmės rūšis – laisvės apribojimas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Įvertinus tai, kad aptariamu atveju J. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 261 straipsnyje numatytas nusikaltimas – labai sunkus, o BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika – baudžiamasis nusižengimas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 261 straipsnį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra 2 (du) metai laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 181–191) paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors kaltinamasis K. P. iš esmės pripažino tam tikras jam inkriminuojamų kaltinimų aplinkybes ir byloje objektyviai nustatytus faktus, tačiau šiame kontekste nėra pagrindo pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi, o tokių aplinkybių šioje byloje konstatuoti negalima. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis K. P. nukentėjusiosios B. R. atžvilgiu dėl jos nesunkaus sveikatos sutrikdymo veikė netiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kuomet platino narkotines medžiagas B. R., o taip pat tuo pasinaudodamas su ja, tai yra pažeisdamas nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę, tenkino savo lytinę aistrą, taip pat tai, kad tokių veikų pavojingi padariniai, tai yra galimas šio asmens sveikatos sutrikdymas ir psichologinis poveikis yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir, nors tokių padarinių tiesiogiai nesiekė bei jų nenorėjo, tačiau neatsisakė ir nekeitė savo pavojingo elgesio. Tai vertintina kaip K. P. abejingumas kito asmens interesams ir galimiems veikos padariniams, be to, baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu neigė inkriminuotą veikų intensyvumą ir kai kurias jų aplinkybes, nors jo kaltę byloje liudijo jau iki tol surinkti įrodymai. Taigi, esant šioms aplinkybėms vertinti tokį K. P. elgesį kaip atsitiktinį ar pripažinti, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, nėra jokio pagrindo.

K. P. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje, ir du apysunkius nusikaltimus numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bei 151¹ straipsnio 2 dalyje. Visi K. P. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 5), baustas administracine tvarka ir nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 9–11), psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (4 t., b. l. 12), nedirba ir nesimoko, abejonių dėl šio asmens pakaltinamumo nekyla.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje padarymą siūlė skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, už veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 2 dalyje padarymą skirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o už veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte padarymą skirti 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą vadovaujantis BK 92 ir 75 straipsnių nuostatomis atidėti 3 (trejų) metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą pagal jo nurodomą gyvenamąją vietą, nustatant buvimo joje laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat uždraudžiant jam per visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo K. P. gynėjas prašė jo ginamąjį dėl veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte išteisinti, o pagal BK 261 straipsnį paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijų ribose už inkriminuotą veiką kaltinamajam paskirtą bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, K. P. yra tinkama ir turi būti skiriama BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų daugetą, jų pobūdį ir pasekmes tokia pati bausmės rūšis parinktina ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, padarymo. Nors kaltinamasis laikytinas neteistu, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 9–11), savo kaltę pripažino tik iš dalies, padarė labais sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, todėl tik laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios įstatymo nuostatos (BK XI skyrius). Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad visos K. P. nusikalstamos veikos buvo pabaigtos ir tyčinės, tačiau jis nusikalto būdamas nepilnametis, todėl jo atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios įstatymo nuostatos, kai nepilnamečiui skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje (BK 91 straipsnio 3 dalis), pagal BK 261 straipsnį skirtina mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį skirtina artima minimaliai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies pagrindu bendrintinos jas apimant, kadangi K. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 261 straipsnyje numatytas nusikaltimas – labai sunkus, o BK 138 straipsnio 2 dalyje bei 151¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta veika – apysunkis nusikaltimas), tai yra griežčiausia pagal BK 261 straipsnį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 151¹ straipsnio 2 dalį paskirtas atitinkamai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

BK 92 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 92 straipsnio nuostatų taikymas net ir nepilnamečio asmens atžvilgiu yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Įvertinus baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes yra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo K. P., kuris nusikalto būdamas nepilnamečiu, atžvilgiu taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 92 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 92 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, o taip pat šiuo atveju atsižvelgia į BK XI skyriuje išdėstytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis K. P. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, teisiamajame posėdyje savo kaltę iš dalies pripažino ir dėl to gailėjosi, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra fiziškai sveikas jauno ir darbingo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), tad gali mokytis ir/ar įsidarbinti ir gauti legalų uždarbį, todėl tikėtina, kad suvaldžius priklausomybes jo asmenybės pavojingumas linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labai neigiamai pakenktų sveiko, jauno ir darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį, atlikus bausmę, pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų. Taigi, nors šiuo atveju K. P. inkriminuotų nusikaltimų pobūdis ir padarymo aplinkybės, kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam parinktos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, kaltinamajam K. P. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Manytina, kad atidedant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, K. P. skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas ir draudimai, padės pasiekti bausmės tikslus, darys teigiamą įtaką jo elgesiui, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis privalės laikytis teismo nustatytų pareigų, bus nuolat prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, turės vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jei šių pareigų nevykdys arba darys naujus teisės pažeidimus, jam grės bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir reali laisvės atėmimo bausmė.

K. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 40–41) paliktina iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje nepilnametės nukentėjusiosios B. R. įstatyminė atstovė L. B. kaltinamajam K. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3247,48 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo, bei dėl 15 000,00 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 94–122).

Nukentėjusiosios B. R. įstatyminė atstovė L. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis K. P. pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę tenkino savo lytinę aistrą su mažamete B. R., už tai suteikdamas pastarajai atlygį – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) suktines, dėl ko nukentėjusiajai B. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Atliekant ikiteisminį tyrimą, apklausus liudytojus, bei gavus Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-9/2023, gauta objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji B. R. byloje tiriamą įvykį išgyveno kaip stresogeninį ir dėl to jos psichikos būklė reikšmingai pablogėjo, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie K. P. veiksmai sutrikdė nukentėjusiosios B. R. psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jos socialinei adaptacijai bei funkcionavimui, jai išsivystė laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)). Pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (angį. CGAS - Children’s Global Assessment Scale) įvertis atitinka 41-50 balų, tai yra vertinama kaip vidutinis funkcionavimo sutrikimas daugelyje socialinių sričių, kas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V- 298/158/A1-86 patvirtintų „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Dėl turtinės žalos motyvuojama, kad kadangi, dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų L. B. dukrai buvo sužalota sveikata ir pasekmės neišnykusios iki šiol, tai yra ne visa žala, kurią privalo atlyginti kaltinamasis. Dėl padarytų nusikaltimų B. R. teko iškęsti didžiulius fizinius bei dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Patirtos emocinės traumos pasekmės liks visam gyvenimui. Turtinę žalą sudaro sekančios turėtos išlaidos, t. y. išlaidos kurui, dėl narkotinių medžiagų vartojimo B. R. buvo gydyta (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, kiekvieną savaitę L. B. vykdavo į (duomenys neskelbtini). Per savaitę 1–2 kartus veždavo maisto produktus, kadangi dėl labai stiprių išgyvenimų išsivystė valgymo sutrikimai, kas dvi savaites jai buvo leidžiama B. R. aplankyti. Po gydymo kiekvieną mėnesį, iki 2023 m. birželio mėn., vykdavo į minėtą gydymo įstaigą gydytojų - psichiatrų apžiūrai, psichologo konsultacijai, tyrimams, dėl atkryčio atlikti. Suma kurui – 1190,27 eurų. Išlaidos maistui (būnat gydymo įstaigoje) – 926,57 eurų. Išlaidos vaistams – 140,64 eurų. 2022 m. rugpjūčio mėn. B. grįžus iš gydymo įstaigos, joje praleidus 8 mėnesius, 2022 m. spalio mėn. su dukra vyko į mamos ir dukros stovyklą, ryšio atkūrimui, bei adaptacijai, vėl gyventi šeimoje. Stovyklos kaina – 480,00 eurų. B. R. iki dabar labai stipriai išgyvena, dėl to, kad kaltinamasis K. P. atliko lytinius veiksmus su ja, todėl šios vasaros pabaigoje pirko dukrai kelialapį į stovyklą „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo patyriminė, tam, kad B. R. atgautų pasitikėjimą savimi, nebijotų viena eiti į viešumą, atgautų savivertę, galėtų išsakyti savo jausmus ir pan. Stovyklos kaina – 450,00 eurų. Aukščiau išvardintas išlaidas patvirtina pateikiami pirkimo kvitai, kiti išlaidas patvirtinantys pirkimo kvitai. Iš viso turtinę žalą sudaro 3247,48 eurų. Dėl neturtinės žalos cituojant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kasacinio teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas be kita ko nurodoma, kad konkrečiu atveju atsakovo K. P. kaltė akivaizdi, o jo sukeltos pasekmės labai skaudžios ir jaučiamos iki šiol. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindžia tuo, kad šio įvykio pasekmės šeimai yra labai skaudžios, jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos ateityje. Dėl šio įvykio didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė visa šeima. L. B. iki šiol labai jaudinasi dėl dukros sveikatos būklės, bei ateities. B. R. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. jau sirgo depresija, buvo savižalos epizodų, tačiau nuo 2021 m. pavasario buvo pradėtas gydymas ir B. R. lėtais žingsneliais sveiko. Tačiau 2021m. rudenį, jai susipažinus su kaltinamaisiais, pradėjus vartoti narkotines medžiagas ir patyrus seksualinį išnaudojimą, ji pradėjo savęs nekęsti, labai stipriai save žalodavo, pjaustydavosi rankas, kojas, save degindavo tiesiog bet kur rastomis cigarečių nuorūkomis. 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje bandė nusižudyti, išgerdama labai didelį kiekį vaistų. Kaip pati pasakojo, ji darė viską, kad numirtų, po patirto seksualinio išnaudojimo, nes tiesiog savęs nekentė, negalėjo užmiršti buvusių įvykių, iki dabar net valantis kūną rankšluosčiu, vonios kambaryje, jai sugrįžta prisiminimai apie patirtą seksualinį išnaudojimą. Akivaizdu, kad tuo metu būdama mažametė, B. R. neapsakomai sunkiai jautėsi ir išgyveno. 2022 m. sausio mėnesio pradžioje buvo pavaišinta narkotinėmis medžiagomis, dėl ko būdama namuose, jas rūkius, taip stipriai apsvaigo, kad tapo neorientuota ir teko su kaimynų, bei gaisrininkų pagalba išversti buto duris. Po šio įvykio B. R. pažymėtina, savo noru buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini), kuriame gydėsi 8 mėnesius. Gydymas davė teigiamų rezultatų, atkryčio nebuvo, grįžo į mokyklą, taip pat į socialinį gyvenimą. B. R. deda labai daug pastangų, kad grįžtų į pilnavertį gyvenimą, tačiau jai dar baisu būti vienai vietose, kuriose yra daug žmonių, bijo berniukų, vaikinų, vyrų. Dėl buvusių įvykių patiria itin daug žiaurių patyčių. Kadangi yra matomi buvusios savižalos randai, gyvena mažame mieste, apkalbos mokykloje tarp suaugusiųjų ir mokinių greit pasklido. B. R. tiesiog pertraukų metu einant koridoriuose, kiti vaikai vadino / vadina narkomane, savižude, paleistuve, tik tie epitetai būna daug žiauresni, vartojami rusiški keiksmažodžiai, B. R. dėl to patiria itin sunkius išgyvenimus, grįžusi namo daug verkia. Patirti emociniai išgyvenimai visiškai sutrikdė jos dvasinę pusiausvyrą. Ji jaučiasi dvasiškai visiškai palūžusi ir nestabili. K. P. tyčiniais veiksmais kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu buvo pažeista B. R. seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. Neabejotina, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė žalą nukentėjusiajai, paveikė ir toliau veikia jos emocijas, elgseną, savijautą, kas neabejotinai turi įtakos jos socialiniam ir psichologiniam vystymuisi. Esant tokiems emociniams bei dvasiniams išgyvenimams, neturtinę žalą, kurią patyrė dukra B. R. jos įstatyminė atstovę vertina 15 000,00 eurų suma. Mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnyje. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis K. P. iki šiol nukentėjusiosios B. R. neatsiprašė, nepasidomėjo apie jos sveikatos būklę, neatlygino nors dalį neturtinės žalos padarytos jo neteisėtais veiksmais. Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusiosios B. R. įstatyminė atstovė pateikė kuro išlaidas pagrindžiančių kvitų kopijas, vaistų išlaidas ir vizito pas gydytoją pagrindžiančių kvitų kopijas, išlaidas maistui pagrindžiančių kvitų kopijas.

Nukentėjusiosios B. R. įstatyminės atstovės L. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Nukentėjusiosios B. R. įstatyminė atstovė L. B. civiliniame ieškinyje turtinę žalą vertina iš viso 3247,48 eurų, nurodo, jog ją sudaro išlaidos dėl kuro kadangi B. R. gydymo metu nuolatos vyko jos lankyti, be to, lankėsi pas gydytojus specialistus, išlaidos vaistams, kuriuos B. R. gydymo metu turėjo vartoti dėl patirto sveikatos sutrikdymo, išlaidos maistui ir kitos B. R. sveikatos atstatymo išlaidos.

Byloje yra duomenys apie tai, jog B. R. 2023 m. vasario 8 d. - kovo 7 d Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-9/2023 nustatytas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą ((DUOMENYS NESKELBTINI)), kuris vertinimas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir tai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo K. P. veiksmais. Taigi, nukentėjusiosios B. R. gydymas ir jos sveikatos atstatymas gali būti sietinas su patirtomis išlaidomis, kurios gali būti atlyginamos. Visgi nukentėjusiosios B. R. įstatyminės atstovės L. B. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi tenkinti nėra pagrindo, kadangi kai kurios nurodomos išlaidos tam tikriems pirkiniams yra nepagrįstos, o kai kurios negali būti laikomos adekvačiomis ir proporcingomis, todėl yra mažintinos.

Nors byloje objektyviai nustatytas K. P. nusikalstamos veikos laikotarpis – 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. sausio mėn., tačiau kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas 2021 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas 14,70 eurų sumai (4 t., b. l. 99), šis laikotarpis yra ankstesnis nei nustatyta nusikalstamos veikos pradžia, 2022 m. rugsėjo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ kvitas, kuriuo įsigyta antibiotikas Azithromycin Sandoz 500mg 6.31 eurų sumai (4 t., b. l. 101), kuris vartojamas bakterijų sukeltų ligų gydymui ir civilinis ieškovas nepateikė duomenų apie konkretų B. R. sveikatos negalavimą kurį gydė šiuo vaistiniu preparatu, pateiktas 2023 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas 24,55 eurų sumai (4 t., b. l. 99), kuriuo už 10,49 eurus įsigyta maisto papildas „Livol Multi Total“ moterims, kuris kaip nurodoma jo informaciniame lapelyje, gali būti vartojamas tik nuo 18 metų, taigi, negalėjo būti skirtas nepilnametei B. R.. Taigi, nurodyta išlaidų vaistams dalis negali būti priteista, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys mažintinas 31,50 eurų suma. Kartu su ieškiniu pateikti ir degalų įsigijimo kvitai advokato padėjėjos L. B. ir IĮ L. B. vardu. Teismas nevertina su tuo susijusių mokestinių dalykų, tačiau patikrina išlaidų pagrįstumą pagal kvituose nurodytus laikotarpius. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. Nr. 2.3.K-(2.14.K)-2562/2 B. R. nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 21 d., taip pat nuo 2022 m. sausio 31 d. iki 2022 m. kovo 17 d., taip pat nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. birželio 23 d., taip pat nuo 2022 m. birželio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. gydyta šios įstaigos (duomenys neskelbtini). Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 130–132), taigi, dauguma pateiktų kuro įsigijimo kvitų atitinka nurodomą laikotarpį, o taip pat pačios L. B. nurodytą aplinkybę jo 2022 m. spalio mėnesį kartu su dukra vyko į mamos ir dukros stovyklą ryšio atkūrimui, įsigijo kitas socialinio pobūdžio paslaugas padėjusias atsatatyti dukters psichologinę būseną. Visgi, nei civiliniame ieškinyje, nei byloje nėra duomenų apie kokius nors su nukentėjusiosios B. R. gydymu susijusius veiksmus, kurie buvo atlikti 2022 m. lapkričio bei 2022 m. gruodžio mėnesiais, kai tuo tarpu byloje pateikiami atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ kvitai 43,24 eurų ir 30,02 eurų sumai (4 t., b. l. 107), kurie teismui neturint kitokių duomenų nėra pagrindžiami, todėl šia suma negali būti priteisti, taigi, šioje dalyje civilinio ieškinio suma taip pat mažintina 73,26 eurais. Nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė pateikia kvitus ir motyvuoja 926,57 eurų išlaidas maistui dėl atsiradusių valgymo sutrikimų, tačiau šiuo atveju, teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltininko veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo procesas yra kompensacinis, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujasi protingumo principu spręsdamas klausimą dėl realios turtinės žalos šioje konkrečioje dalyje. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė teismui pateikė eilę kvitų, iš kurių matyti jog konkrečiu laikotarpiu buvo įsigytos maisto ir kai kurios ne maisto prekės, tačiau kai kurių prekių įsigijimas negali būti laikytinas pagrįstu, kaip pavyzdžiui 2022 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyti – bambukiniai kilimėliai sušiams ruošti, bambukiniai iešmeliai, baltasis sausas vynas M. R. QBA (4 t., b. l. 110), 2022 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodytos bendrojo naudojimo prekės – balinamoji dantų pasta „Ecodenta“ 100 ml., moteriški rutuliniai dezodorantai, dantų šepetėlis, 2022 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodytas rutulinis dezodorantas (4 t., b. l. 113, 116), 2022 m. gegužės 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyti popieriniai kosmetiniai vatos pagaliukai (200 vnt.) (4 t., b. l. 119), 2022 m. balandžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytas drėkinamasis veido kremas „M. S. skin“ (4 t., b l. 117), 2022 m. birželio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyti du vienetai moteriškų marškinėlių (4 t., b. l. 119), 2022 m. liepos 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyti higieniniai paketai „Naturela ultra normal“ (4 t., b. l. 112), 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyta kramtomoji guma „Halls Pepermint“ (4 t., b. l. 114), 2022 m. gegužės 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodytas rašiklis (4 t., b. l. 119), kurių poreikis ir naudojimas nuo asmens būsenos nepriklauso. Be to, iš teikiamų maisto prekių įsigijimo kvitų stebimo apsipirkimo dažnumo (kartais tą pačią dieną keliose parduotuvėse (4 t., b. l. 108–109, ir įsigyjamų maisto produktų kiekio, jų rūšies (tortai, rūkyti, vytinti, virti mėsos gaminiai, kavos gėrimai), manytina, kad tokio kiekio maisto produktų pirkimas vienai paauglei, nors ir galimai turinčiai valgymo sutrikimų, negali būti pagrįstas ir net jei tai nukentėjusiosios įstatyminės atstovės nuomone tai buvo skirta tik jos dukrai, negali būti pateisinama maisto švaistymu ir aiškiai neproporcingu jo pirkimu, kita vertus, asmens maitinimas, nors šiuo atveju dėl patirto valgymo sutrikimo ir gali būti vertinamas kaip didinantis įprastas išlaidas, tačiau visgi taip pat yra natūralus žmogaus poreikis, kuris nuo jo sveikatos būklės taip pat iš esmės labai nepriklauso, todėl šias išlaidas sieti vien tik su kaltinamojo K. P. kaltais veiksmais nėra pagrindo, o negalint konkrečiai atskirti nurodomų maisto produktų kiekų ir rūšies, tačiau esant pagrįstam manymui, jog tokio kiekio maisto ir kitų prekių pirkimas nukentėjusiajai buvo objektyviai neadekvatus teismas prašomas atlyginti 926,57 eurų išlaidas mažina trečdaliu iki 648,59 eurų. Taigi, iš viso civiliniu ieškiniu atlygintina turtinės žalos suma mažintina iki 2864,74 eurų, kurie nukentėjusiosios B. R. naudai priteistini iš kaltinamojo K. P..

Nukentėjusiosios B. R. įstatyminė atstovė L. B. civiliniame ieškinyje dukters patirtą neturtinę žalą vertina 15 000,00 eurų, nurodo, jog nusikaltimais sukeltos pasekmės labai skaudžios ir jaučiamos iki šiol ir bus jaučiamos ateityje. Dėl šio įvykio didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė visa šeima. L. B. iki šiol labai jaudinasi dėl dukros sveikatos būklės, bei ateities. Nors B. R. dar iki įvykio sirgo depresija, tačiau kaltinamojo dėka pradėjus vartoti narkotines medžiagas ir patyrus seksualinį išnaudojimą, ji pradėjo savęs nekęsti, labai stipriai save žalodavo, bandė nusižudyti, būdama mažametė, B. R. neapsakomai sunkiai jautėsi ir išgyveno. Dėl buvusių įvykių patiria itin daug žiaurių patyčių, grįžusi namo daug verkia. Patirti emociniai išgyvenimai visiškai sutrikdė jos dvasinę pusiausvyrą. Ji jaučiasi dvasiškai visiškai palūžusi ir nestabili. Neabejotina, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Kaltinamojo neteisėti veiksmai sukėlė žalą nukentėjusiajai, paveikė ir toliau veikia jos emocijas, elgseną, savijautą, kas neabejotinai turi įtakos jos socialiniam ir psichologiniam vystymuisi.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą yra prievolių teisė, turinti turtinį (piniginį) pobūdį, ir priskiriama prie neatsiejamai susijusių su asmeniu teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi išaiškino, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo paties išgyventų emocijų (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-423/2008). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

Nagrinėjant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbu tai, kad nukentėjusiajai B. R. dėl kaltinamojo K. P. nusikalstamų tęstinio pobūdžio veiksmų buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, susijęs su ženkliu jos psichinės būsenos pablogėjimu, todėl neabejotina, kad tai nukentėjusiajai ir jos šeimos nariams sukėlė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir galėjo turėti negatyvios įtakos socialiniame kontekste. Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje atsižvelgtina ir į tai, kad K. P. veiksmai nors buvo tyčiniai, tačiau jis veikė netiesiogine tyčia, be to, kaip nustatyta byloje, dar iki minėtų veiksmų B. R. jau sirgo depresija, gydėsi, buvo savižalos epizodų, kas įvertinus nusikaltimų padarymo metu buvusį jos itin jauną amžių, neabejotinai įtakojo ir jos paveikiamumą. Akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ir išgyvenimai, nes B. R. patirti psichinės sveikatos sužalojimai yra trunkamojo ir ilgalaikio pobūdžio, gydymo procedūra ilga ir gana sudėtinga. Tai lemia nukentėjusiosios didelius nepatogumus ir emocinį sukrėtimą, riboja pilnaverčio bendravimo galimybes ir kelia neigiamas emocijas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tačiau vertinat ir kaltinamojo asmens amžių, šeiminę, turtinę padėtį, sveikatą, galimybes įsidarbinti, nusikalstamomis veikomis pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, jų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, tai, kad veikė netiesiogine tyčia, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltinamojo K. P. 10 000,00 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai, atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Teismo nuosprendžiu iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiosios nepilnametės B. R. naudai priteistų ir atlygintų turtinės ir neturtinės žalos lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės skirtina atstovė pagal įstatymą L. B..

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2022 m. spalio 13 d. kratos J. P. gyvenamoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta metalinė trintuvė (3 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina, kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų rezultatais (5 vnt.), perduoti teismui vokuose pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas procese nebuvo taikomas. Prašomų priteisti proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, bei 261 straipsnyje, ir skirti jam bausmes:

- už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 261 straipsnį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę, pagal BK 259 straipsnio 2 dalyje paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir nustatyti, kad galutinė subendrinta bausmė yra 2 (du) metai laisvės apribojimo, skiriant intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), įpareigojant neatlygintinai išdirbti 200 valandų per laisvės apribojimo bausmės laiką, sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b. l. 181–191) palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti J. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 151¹ straipsnio 2 dalyje, 261 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir paskirti jam bausmes:

- už nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje padarymą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 2 dalyje padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte padarymą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia pagal BK 261 straipsnį paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 151¹ straipsnio 2 dalį paskirtas atitinkamai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes, ir skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su darbu ar mokymusi (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (4 t., b. l. 40–41) palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios B. R. įstatyminės atstovės L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

- dalyje dėl turtinės žalos – priteisti iš K. P. 2864,74 eurų žalos atlyginimo, nepilnametės nukentėjusiosios B. R. naudai;

- dalyje dėl neturtinės žalos – priteisti iš K. P. 10 000,00 eurų žalos atlyginimo, nepilnametės nukentėjusiosios B. R. naudai.

Teismo nuosprendžiu iš kaltinamojo K. P. nukentėjusiosios nepilnametės B. R. naudai priteistų ir atlygintų turtinės ir neturtinės žalos lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės skirti atstovę pagal įstatymą L. B..

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos J. P. gyvenamoje vietoje, rastą ir paimtą metalinę trintuvę (3 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kompaktinius diskus su ikiteisminio tyrimo metu atliktų proceso veiksmų rezultatais (5 vnt.), perduotus teismui vokuose pakete, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.