Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 15 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 284 straipsnį 51 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, R. B. paskirta galutinė bausmė – 51 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. B. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas R. B. sulaikyme išbūtas laikas (2 paros), ir nustatyta, kad yra sumokėti 4 MGL (200 Eur) baudos, galutinė neatlikta bausmė yra – 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį naikinama ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas), o nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį naikinama ir baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

6. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad nors nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl R. B. kaltės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

8. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pastebėtina, kad R. B. suformuluotame kaltinime dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nurodyta, kad jis „neteisėtai įgijo bei su savimi laikė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau negu 0,643 g psichotropinių medžiagų – amfetamino“, tačiau specialisto išvadoje Nr. 140-(4711)-IS-5664 nustatyta, jog baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, 2019-10-06 rasto R. B. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,043 g (t. 1, b. l. 193-200). Taigi, kaltinime nurodytas rastos medžiagos bendras kiekis, bet nenurodytas grynos psichotropinės medžiagos kiekis, dėl to byloje R. B. suformuluotas kaltinimas laikomas netiksliu ir ydingu.

9. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad „teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo R. B. kaltė visiškai įrodyta, jog jis neteisėtai įgijo ir laikė su savimi nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų amfetamino“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.

10. Pirmiausia pažymėtina, kad nei vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardintų teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų (specialisto išvada, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kaltinamojo, liudytojų E. Š., T. Ž., N. B., I. S., Š. V. parodymai) nepatvirtina neteisėto psichotropinės medžiagos įgijimo fakto. Nors nuteistasis kaltu prisipažino, tačiau nuosekliai teigė, kad nežino, kaip jo kelnių kišenėje atsirado paketėlis su psichotropine medžiaga. Iš pradžių aiškino, jog šią medžiagą jam galėjo įkišti į kelnių kišenę kažkas iš muštynėse dalyvavusių asmenų, vėliau teigė, kad narkotines medžiagas jis galėjo gauti su grąža už pirktą alkoholį iš pažįstamo Mindaugo. Akivaizdu, kad tokie R. B. paaiškinimai yra tik jo prielaidos, nepatvirtinančios psichotropinės medžiagos įgijimo fakto. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kada ir iš ko R. B. įgijo psichotropinę medžiagą, byloje nesurinkta. Dėl to pagal teismų praktiką, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimo faktą, ši faktinė aplinkybė iš kaltinimo turėtų būti šalinama, paliekant tik neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą.

11. Taip pat byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina R. B. tyčios laikius psichotropinę medžiagą. Liudytojai I. S., E. Š., T. Ž., N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė nepastebėję, kad R. B. picerijoje įvykusių muštynių (viešosios tvarkos pažeidimo) metu turėjo narkotinių medžiagų. Specialisto išvadoje Nr. 140-(4711)-IS-5664, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei liudytojo Š. V. parodymai patvirtina, kad R. B. kratos metu jo kelnių kišenėje buvo rastas maišelis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau šie duomenys neįrodo apelianto tyčios laikius psichotropinę medžiagą. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas, atlikęs R. B. asmens kratą, Š. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jis atliko R. B. asmens kratą ir jos metu rado paketėlį su baltos spalvos milteliais, tačiau R. B. jis neklausė, ar tai jo maišelis, kas jame yra ir iš kur gavo. Taigi, liudytojo Š. V. parodymai, jog jis iš R. B. elgesio suprato, kad rastas paketėlis su biria medžiaga priklausė R. B. ir kad R. B. suprato, kokia medžiaga buvo paketėlyje, yra tik subjektyvi liudytojo Š. V. nuomonė. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė R. B. kaltę, neįrodo nuteistojo tyčios neteisėtai įgijus ir laikius psichotropinę medžiagą.

12. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. B. nurodė, kad jis kaltę pagal jam pareikštą įtarimą, o vėliau ir kaltinimą padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pripažino, nes psichotropinė medžiaga buvo rasta pas jį, tačiau jis tvirtino, kad nežinojo ir nesuprato, jog kelnių galinėje kišenėje laiko psichotropinę medžiagą. Tačiau vien tokio apelianto prisipažinimo, nesant kitų objektyvių kaltės įrodymų, nepakanka pripažinti R. B. kaltę padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo tirta apelianto versija, jog šią psichotropinę medžiagą jis galėjo gauti su jam grąžintais pinigais už pirktą alkoholį iš savo pažįstamo asmens. Nors ikiteisminio tyrimo metu R. B. versija, kad šią medžiagą jam galėjo įkišti į kelnių kišenę kažkas iš muštynėse dalyvavusių asmenų, buvo tirta apklausiant įvykio liudytojus, kurie parodė, kad nemano, jog kažkas galėjo į R. B. kelnių galinę kišenę įkišti narkotikų, tačiau tai tėra tik liudytojų nuomonė, o objektyvių įrodymų, paneigiančių tokią R. B. versiją, nebuvo surinkta (pvz., netirti ant rasto paketėlio pirštų atspaudai, DNR pėdsakai ir pan.).

13. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. B. tyčia laikė psichotropinę medžiagą, byloje nėra. Priešingai, R. B. gyvenamosios vietos kratos metu jokių narkotinių (psichotropinių) medžiagų nebuvo rasta, apsvaigimui nustatyti akto Nr. 375 išvadoje nurodyta, kad R. B. psichoaktyvių medžiagų nevartojęs (t. 2, b. l. 1, 2), jis anksčiau nebuvo baustas už narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimą, nebuvo teistas ar įtariamas padaręs panašią nusikalstamą veiką. Be to, pastebėtina, kad paketėlis su psichotropine medžiaga buvo rastas atlikus papildomą R. B. asmens kratą (liudytojo Š. V., paties nuteistojo parodymai). Taip pat pažymėtina, kad R. B. kratos metu rastas paketėlis su psichotropine medžiaga ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas, o pats kratos veiksmas buvo įformintas tarnybiniu pranešimu, bet ne asmens kratos protokolu, kaip tai numatyta BPK 146 straipsnyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu savalaikiai nebuvo imtasi veiksmų nustatyti, kieno pirštų antspaudai yra ant kratos metu rasto pakelio su psichotropine medžiaga, kas būtų leidę patikrinti R. B. versiją dėl psichotropinės medžiagos atsiradimo jo kelnių kišenėje be jo valios. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme R. B. nurodė, kad psichotropinė medžiaga pas jį galėjo atsirasti kaip grąža, duota jam už pirktą alkoholį, nes tą vakarą jis šventė ne tik picerijoje, bet ir su kita kompanija. Taip pat apeliacinės instancijos teisme R. B. nurodė, kad tą vakarą jis su draugais buvo pirtyje, vėliau susitiko su kita kompanija, o tik po to nuėjo į piceriją. Nors R. B. skirtingai nurodo aplinkybes, kaip pas jį galėjo atsirasti psichotropinė medžiaga, tačiau tokie jo aiškinimai tik patvirtina, kad jis nežino, kaip ir kada pas jį kišenėje atsirado kratos metu rastas paketėlis su psichotropine medžiaga. Be to, tai, kad R. B. nežinojo apie jo kelnių kišenėje buvusią psichotropinę medžiagą, patvirtina tai, kad jis neatsikratė laikoma psichotropine medžiaga, nors turėjo galimybių ta medžiaga atsikratyti: jis buvo sulaikytas policijos patrulių pagal policijoje 2019-10-06 3.31 val. gautą pranešimą dėl muštynių picerijoje, o psichotropinė medžiaga jo galinėje kelnių kišenėje buvo rasta tik policijos komisariate atlikus papildomą jo kratą 2019-10-06 7.20 val. Taigi, nuo sulaikymo įvykio vietoje iki kratos R. B. turėjo pakankamai laiko ir galimybių išmesti turėtą psichotropinę medžiagą, jei būtų žinojęs, kad tokią medžiagą turi.

14. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių, į rastos psichotropinės medžiagos itin mažą kiekį (bendras rastų paketėlyje baltos spalvos miltenių kiekis 0,643 g, kurių kiekyje psichotropinės medžiagos – amfetamino buvo tik 0,043 g), į tai, kad nepaneigti R. B. parodymai, kad jis nežinojo, jog laiko psichotropinę medžiagą savo kelnių kišenėje, kad kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių R. B. tyčią įgijus ir laikius psichotropinę medžiagą, byloje nėra, o pirmosios instancijos teismo ištirti ir nuosprendyje išvardinti įrodymai apelianto kaltės neįrodo, daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad R. B. neteisėtai tyčia įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – 0,043 g amfetamino. Taigi, R. B. veiksmuose nenustatytas vienas iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – tyčia. Nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, laikoma, kad nepadaryta nusikalstama veika, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Dėl to skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – R. B. dėl nedidelio psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir laikymo išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

15. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį. R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką pripažino ir apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių šios nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, tik prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo įtariamas ir pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laidavimo instituto nuostatų, tačiau priėmus sprendimą R. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, atsirado reali galimybė svarstyti apelianto prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

15. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

16. R. B. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Viso baudžiamojo proceso metu R. B. pripažino kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, teigė, kad buvo išprovokuotas muštynėms. Iš pažymos apie ankstesnius R. B. baustumus administracine tvarka matyti, kad jis per penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 4 kartus už KET pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b. l. 140-142). Anksčiau R. B. nebuvo teistas, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 137-138). Teisme R. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) specialistu, charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 143-144). Taip pat byloje yra duomenų, jog R. B. studijuoja (duomenys neskelbtini) akademijoje. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nebuvo nustatyta valstybei padaryta žala, kurią reikėtų atlyginti. Šios paminėtos aplinkybės, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad R. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

17. Sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbi sąlyga yra laiduotojo asmenybė, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

18. Byloje yra pateiktas laiduotojos L. B. prašymas perduoti R. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. L. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra R. B. sutuoktinė, blogai vertina sutuoktinio elgesį. Taip pat liudytoja nurodė, kad santykiai su sutuoktiniu artimi, kartu gyvena jau 8 metus, kad vyras šeimoje yra geras, pavartojęs alkoholio agresyvus nebūna, sutuoktinis jos klauso, mano, kad sugebės daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad L. B. nėra teista, jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų. Iš baustumų pažymos matyti, kad L. B. per penkerius metus nebuvo bausta administracine tvarka. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos L. B. charakteristikos matyti, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba buhaltere, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 145). Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes kolegija sprendžia, kad L. B. pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų daryti R. B. teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad R. B. laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Visa tai, kolegijos vertinimu, patvirtina, kad L. B. dėl savo asmeninių savybių, darbinės patirties, noro ir galimybės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui R. B., yra verta teismo pasitikėjimo, todėl pripažįstama, kad L. B. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl ji skirtina R. B. laiduotoju.

19. Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 metų terminui be užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – vidutinio dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl R. B. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį naikinama ir jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį dėl R. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 284 straipsnį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą L. B. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl šios veikos nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktais, 68² straipsniu, 71 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 65 MGL (3 250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo šio teismo sprendimo paskelbimo.

Ši įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą, jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti R. B., kad, jeigu jis per vienus metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienus metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: amfetaminą (bendras kiekis 0,527 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis 0,036 g), viena pakuotė (vokas), saugomą Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), konfiskuoti ir sunaikinti.