- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-431-864/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34938-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- UAB „Emilė“
- Kategorijos
- 3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-41800-871/2017 pagal pareiškėjo UAB „Emilė“ skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis A. N., UAB „Minera“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Emilė“ skundu dėl antstolio A. N. veiksmų prašė panaikinti antstolio 2017-08-22 patvarkymą reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2017-08-22 antstolis A. N. priėmė patvarkymą dėl Pakartotinių varžytinų paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė paskelbti negyvenamųjų patalpų - (duomenys neskelbtini), priklausančių skolininkui pardavimą iš pirmųjų pakartotinių varžytinių, nustatant pradinę turto kainą 325 600 Eur (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir paskelbti (duomenys neskelbtini), priklausančių skolininkui pardavimą iš pirmųjų pakartotinių varžytinių, nustatant pradinę turto kainą 212 000 Eur (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas UAB „Emilė“ nurodė, jog nesutinka su šiuo antstolio patvarkymu. Pareiškėjas pažymėjo, jog yra pagerinęs sau nuosavybės teise priklausantį turtą - (duomenys neskelbtini). Šioje patalpoje, pareiškėjo teigimu, yra vykdoma kavinės veikla, todėl nuo didelio kiekio kavinės lankytojų bei savaitgaliais rengiamų pobūvių smarkiai susidėvėjo kavinės interjeras, sugadintos įėjimo durys, nubrozdintos sienos, subraižytos grindys. Nurodė, kad dėl šios priežasties pareiškėjas savo iniciatyva atliko kavinės patalpų remontą, o būtent, perdažė vidaus sienas, pakeitė lubų dangą (plokštes), pakeitė įėjimo į patalpas - kavinę pagrindines duris, pakeitė vidaus duris į tualetą, virtuvę, daugelyje vietų vienas grindis pakeitė naujos technologijos grindimis, atsparesnėmis dėvėjimuisi ir įbrėžimams. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai pakito (padidėjo) varžytinėse parduodamo turto - (duomenys neskelbtini) vertė. Nurodė, kad padidėjo ir turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Teigė, kad minėtu adresu pareiškėjui priklauso administracinės paskirties patalpos - ofisai. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, administracinių patalpų nuomininkams ir jų klientams labai svarbu turėti patogią infrastruktūrą šalia patalpų. Paaiškino, kad neseniai baigti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asfaltavimo darbai, sutvarkytas ir įrengtas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas, sutvarkyti šalia esančių daugiabučių namų kiemai, dėl ko skolininkui priklausančių patalpų nuomininkams atsirado daugiau vietos statyti automobilius ir patogiai priimti klientus. Dėl šių infrastruktūros atnaujinimų, pareiškėjo teigimu, akivaizdžiai padidėjo šių patalpų rinkos vertė. Be kita ko nurodė, kad taip pat pareiškėjas savo lėšomis atliko ir šių patalpų remontą - sutvarkė patalpose esančias susidėvėjusias grindis, perdažė sienas, sudėjo naujas lubų konstrukcijas. Toks patalpų atnaujinimas, pareiškėjo teigimu, taip pat lemia atitinkamą turto vertės padidėjimą. Nurodė, kad dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimo atsirado pagrindas antstoliui perkainoti minėtą turtą arba tam tikslui skirti ekspertizę. Paaiškino, kad naujai sutvarkytų ir suremontuotų patalpų vertė yra žymiai didesnė nei prieš tai buvusios būklės patalpų vertė. Teigė, kad pareiškėjas teismui pateikė administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, iš kurio matyti, jog turto rinkos vertė yra 449 000 Eur, o pirmosiose pakartotinėse varžytinėse turto pradinė kaina nustatyta tik 325 600 Eur, t.y. tik 72,5 proc. realios turto vertės. Pareiškėjo teigimu, turtą parduodant už antstolio nurodytą kainą bus akivaizdžiai pažeisti skolininko interesai, pasireiškiantys teisėtų lūkesčių, jog skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas būtų parduotas kuo brangiau, buvimu.2017-09-15 Patvarkymu dėl skundo antstolis A. N. netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad antstoliui vykdyti yra pateiktas: 1) Šiaulių m. 6-ojo notarų biuro Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016-05-26 dėl 894 647,24 Eur sumos, 6 proc. metinių palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Emilė“ išieškotojo UAB „Minera“ naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą; 2) Šiaulių m. 6-ojo notarų biuro Vykdomasis Įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016-05-26 dėl 894 632,46 Eur sumos, 6 proc. metinių palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Emilė" išieškotojo UAB „Minera“ naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą; 3) Šiaulių m. 6-ojo notarų biuro Vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2016-05-26 dėl 894 632,46 Eur sumos, 6 proc. metinių palūkanų., 8 proc. metinių palūkanų skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Emilė“ išieškotojo UAB „Minera“ naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Antstolio teigimu, pateiktame skunde nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių skolininko nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad skunde yra remiamasi tik skolininko nurodyta informacija, tačiau antstolis apie tokius atliktus darbus nebuvo informuotas, nebuvo pateikta prašymų pervertinti turtą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Paaiškino, kad skolininkui priklausančio turto varžytynės yra skelbiamos 4 kartą, o prieš tai vykusiose varžytynėse pirkėjai neįmokėdavo visos sumos už įsigytą turtą. Antstolio teigimu, kiekvienas varžytynes paskelbus skolininkas pateikdavo antstoliui skundus, kuriuose nurodydavo, jog antstolio nustatyta kaina neteisinga, tačiau visais atvejais teismas skolininko skundus atmesdavo kaip nepagrįstus (c.b. Nr. 2YT-43886-863/2016, NR. 2YT-5327-534/2017, NR. 2YT-15348-608/2017, NR. 2YT-17579-15/2017, NR. 2YT-21635-541/2017). Antstolio teigimu, skolininko nurodytos aplinkybės apie atliktą remontą, pateikiant daugiau nei prieš pusę metų atliktą vertinimą, verčia abejoti skolininko pateiktų duomenų pagrįstumu. Nurodė, kad skolininkui priklausančio turto vertės klausimas teismo yra išnagrinėtas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo teismas paliko galioti antstolio nustatyta turto vertę. Antstolio teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas c.b. Nr. 2YT-37134-1064/2017 skyrė baudą skolininkui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau skolininkas ir toliau sąmoningai piktnaudžiauja jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir skundžia kiekvieną antstolio patvarkymą analogiškais skundais net ir po teismo paskirtos baudos. Paaiškino, kad antstoliui pateikiami nepagrįsti skundai, skunduose pateikiami klaidinantys skaičiai, kuriuos teismas neturėdamas vykdomosios bylos gali klaidingai vertinti visą vykdymo procesą. Nurodė, kad skolininkas nuo pat vykdymo pradžios nebuvo atvykęs pas antstolį, nesidomėjo eiga, el. paštu gaunami tik skundai ir prašymai pateikti vykdomosios bylos kopiją. Antstolio teigimu, iš skolininko veiksmų matyti, kad visais įmanomais būdais stengiamasi vilkinti procesą, o ne realiai dengti įsiskolinimą. Nurodė, kad patikrinus LITEKO sistemoje esančius skundus ir prašymus, matyti, kad skolininkas ne kartą ir ne du prašė stabdyti vykdymo veiksmus, tačiau teismas sustabdė tik varžytynes dėl objekto, esančio (duomenys neskelbtini), o likusius prašymus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Be kita ko, antstolis prašo teismo įvertinti skolininko veiksmus ir nustačius piktnaudžiavimą procesu, taikyti skolininkui atsakomybę.Suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, pripažinti UAB „Emilė" veiksmus piktnaudžiavimu teise ir skirti bendrovei baudą, jos dydį nustatant teismo nuožiūra bei priteisti išieškotojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patalpų remontas buvo atliktas. Teigė, kad apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą pareiškėjas nepateikia nei duomenų, nei įrodymų, tačiau reikalauja iš naujo nustatinėti ir šio turtinio vieneto pradinę pardavimo kainą. Visi jo teiginiai dėl neva darytų remontų ir gerinto turto vertės, suinteresuoto asmens nuomone, neatitinka tikrovės ir yra tiesiog melagingi, o tokią išvadą patvirtina ir antstolio 2017-09-15 Patvarkyme išdėstytos aplinkybės. Nurodė, kad antstolis buvo nuvykęs į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir ten nerado jokių neva atlikto remonto požymių. Teigė, kad taip pat reikšminga laikytina informacija, nurodyta antstolio patvarkyme, kad itin dažnai (beveik nuolat) skolininkui priklausančio turto varžytinės baigiasi tuo, kad varžytines laimėjęs dalyvis nesumoka likusios kainos dalies, jo įmokėta pradinė įmoka yra panaudojama varžytinių organizavimo kaštams atlyginti ir išieškotojo skolai sumažinti. Paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. pasibaigė abiejų turtinių vienetų, dėl kurių teiktas ir šis skundas, varžytinės. Nurodė, kad pagal pradinius duomenis, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 600 000 Eur, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini). parduotas už 400 000 Eur. Taigi pareiškėjo skundas, suinteresuoto asmens nuomone, yra nepagrįstas jau tuo aspektu, kad varžytinėse nustatyta pradinė kaina nenulemia galutinės varžytinių kainos. Išieškotojo duomenimis, abu objektus įsigijo UAB „Liuxus". Nurodė, kad išieškotojas turi pagrindo manyti, kad šiuo atveju pasikartos tokia pati situacija, kuri buvo, parduodant iš varžytinių kitą išieškotojo turtą, t. y. tikėtina, kad varžytines laimėjęs asmuo nesumokės likusios turto kainos ir varžytinės bus laikomos neįvykusiomis. Turimi duomenys leidžia daryti pagristą prielaidą, kad UAB „Liuxus" tik imituoja dalyvavimą varžytinėse, realiai net neketindamas sumokėti visos įsigyto turto kainos - tokiu būdu taip pat piktnaudžiaudamas teise ir pažeisdamas išieškotojo teises kuo greičiau atgauti iš pareiškėjo skolą. Nurodė, kad jeigu UAB „Emilė" veiksmai nebus įvardinti kaip piktnaudžiavimas teise, susidarys prielaidos nesąžiningiems asmenims naudotis teisine sistema, siekiant teisei priešingų rezultatų. Teigė, kad skolininko veiksmai, nuolat teikiant skundus dėl antstolio veiksmų vienoje byloje jau buvo įvardinti kaip piktnaudžiavimas teise paties teismo iniciatyva (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-04 nutartyje c. b. Nr. 2YT-47160-545/2016). Išieškotojo vertinimu, UAB „Emilė" veiksmai, teikiant 2017-09-12 skundą taip pat atitinka piktnaudžiavimo teise požymius, nes: 1) kartu su skundu nebuvo pateiktas nė vienas skunde nurodytus argumentus patvirtinantis įrodymas; 2) antstoliui atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės; 3) patalpų vertės nustatymo teisingumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teismuose ir pareiškėjo skundai buvo atmesti; 4) pagal LITEKO duomenis, skundžiamas bet koks antstolio veiksmas, visais atvejais prašant sustabdyti turto pardavimą iš varžytinių - ir tuo pačiu neatliekant nė vieno veiksmo, kad skola išieškotojui būtų grąžinta ar sumažinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-05 priėmė nutartį, kuria nutarė: 1) pareiškėjo UAB „Emilė“ 2017-09-12 skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmesti; 2) paskirti pareiškėjui UAB „Emilė“ baudą – 500 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; 3) priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens UAB „Minera“ naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad negyvenamosios patalpos - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po pakartotinės ekspertizės įkainotos 407 000 Eur, remiantis UAB „Butas tau“ pateikta turto vertinimo ataskaita. Savo ruožtu teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, sužinojęs apie UAB „Butas tau“ nustatytą šio turto rinkos kainą (antstolio patvarkymas dėl turto vertės nustatymo priimtas 2017-04-25) per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą kreipėsi į antstolį, nesutikdamas su šia verte, teikė antstoliui nustatytos vertės nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus, dėl ko pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nustatytą vertę jos nustatymo metu laikė nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pareiškėjas, ginčydamas antstolio 2017-08-22 patvarkymą, nenurodė, kada atliko skunde nurodytus patalpų remonto darbus, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kuriuose butų užfiksuota patalpų būklė iki ir po remonto, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kokią įtaką patalpų vertei turėjo pareiškėjo nurodytas atliktas remontas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui nepateikus jokių jo teiginius, kad po UAB „Butas tau“ atlikto turto vertinimo, kuriuo vadovavosi antstolis priimdamas 2017-08-22 patvarkymą, buvo atliktas negyvenamųjų patalpų - (duomenys neskelbtini), remontas, iš esmės padidinęs šio turto vertę, pareiškėjo teiginiai dėl antstolio 2017-08-22 patvarkyme nustatytos kainos nepagrįstumo atmestini kaip neįrodyti. Be kita ko, teismas padarė išvadą, kad vien pareiškėjo deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti antstolio 2017-08-22 patvarkyme nurodytos negyvenamųjų patalpų - (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių kainos pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina (212 000 Eur) nustatyta pagal turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ekspertizę, kurioje nurodytas turtas įkainotas 265 000 Eur. Savo ruožtu teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, sužinojęs apie UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto rinkos kainą (antstolio patvarkymas dėl turto vertės nustatymo priimtas 2017-04-25) per CPK 682 straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą kreipėsi į antstolį, nesutikdamas su šia verte, teikė antstoliui nustatytos vertės nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus, dėl ko sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nustatytą vertę jos nustatymo metu laikė nepagrįsta.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas antstolio 2017-08-22 patvarkymą, nurodė, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra padidėjusi dėl sutvarkytos aplink patalpas esančios infrastruktūros: įvažiavimo į gatvę bei šalia patalpų esančių daugiabučių kiemų, pareiškėjo atliko remonto, tačiau nenurodė, kada buvo atlikti minėti infrastruktūros tvarkymo, remonto darbai, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė įrodymų, kuriuose butų užfiksuota patalpų, infrastruktūros šalia patalpų būklė iki ir po tvarkymo bei remonto, nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių, kokią įtaką patalpų vertei turėjo atlikti remonto, infrastruktūros tvarkymo darbai. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nepateikus jokių jo teiginius, kad po UAB „Ober-Haus“ atlikto turto vertinimo, kuriuo vadovavosi antstolis priimdamas 2017-08-22 patvarkymą, buvo atliktas šalia patalpų, (duomenys neskelbtini) esančios infrastruktūros sutvarkymas, patalpų remontas, iš esmės padidinęs šio turto vertę, pareiškėjo teiginiai dėl turto vertės padidėjimo atmestini kaip neįrodyti.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad šiame kontekste Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5327-534/2017 konstatavo, jog antstolis, nustatęs, jog ekspertizės aktai yra išsamūs, juose nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, pagrįstai laikė, jog nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina, t. y. antstolis tinkamai nustatė kainą įkainodamas komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, jog tokia pati išvada padaryta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17579-545/2017, įsiteisėjusia 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-21635-541/2017, 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-37134-1064/2017, kuriose nurodytais motyvais pareiškėjo skundus atsisakyta tenkinti.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikta UAB „Verslavita“ 2017-02-27 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo įvertinta teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2017-04-20) civilinėje byloje Nr. 2YT-17579-545/2017 (sprendžiant klausimą, ar ši ataskaita patvirtina turto vertės padidėjimą), kurioje pasisakyta, kad ši ataskaita negali būti vertinama kaip objektyvus turto vertės įrodymas, kuriuo antstolis turi vadovautis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, šiuo skundu pareiškėjas, ginčydamas antstolio 2017-08-22 patvarkymu nustatytą patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių kainą, remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau yra įvertintos nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teikia jau penktą skundą dėl antstolio A. N. veiksmų (kuriais antstolis nustatė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę), teikdamas iš esmės tuos pačius argumentus, tokiu būdu apsunkindamas efektyvų ir operatyvų vykdymo procesą, vilkindamas turto pardavimą iš varžytinių, veikdamas nesąžiningai prieš išieškotojo interesus, t. y. piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, teismas skyrė pareiškėjui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio 2017-08-22 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdant areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Emilė“ realizavimą iš pirmųjų pakartotinių varžytinių. Pareiškėjo teigimu, antstoliui 2016-09-12 priėmus patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo, pareiškėjas tą pačią dieną antstoliui pateikė preištaravimus dėl nustatytos turto vertės, tačiau 2016-09-14 patvarkymu antstolis šiuos prieštaravimus atmetė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog skolininkas nustatytą vertę jos nustatymo metu laikė esant pagrįsta. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie atliktą patalpų remontą, kadangi, pareiškėjo teigimu, teismui bei antstoliui buvo pateikti duomenys apie turto vertės pagerinimą – atliktų remonto darbų apimtis. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis patalpas apžiūrėjo be skolininko žinios ir jam nedalyvaujant. Teigia, kad nei skolininkas, nei jo atstovai nežinojo apie antstolio rengiamą turto apžiūrą po kelių valandų nuo gauto prašymo perkainoti turtą. Atsižvelgiant į tai, anstolio patvarkymas dėl turto apžiūros, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principo vykdymą. Taip pat apeliantas pažymi, kad jam nėra žinomas „patalpų vadybininkas V. P.“, kadangi toks asmuo pas skolininką nedirba bei, skolininko žiniomis, nėra ir minėtų patalpų nuomininkas. Pareiškėjas pažymi, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita atlikta 2017-02-27, o antstolio patvarkymas dėl patalpų vertės priimtas 2017-04-25, antstoliui per CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pranešus apie nesutikimą su antstolio užsakymu atliktu patalpų vertės nustatymu. Tai, pareiškėjo teigimu, suponuoja išvadą, jog antstoliui buvo žinomi skolininko pateikti nustatytos vertės nepagrįstumą patvirtinantys įrodymai, dėl ko teismo išvada, kad skolininkas per CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nesikreipė į antstolį, yra akivaizdžiai klaidingi. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad argumentus dėl turto vertės kelia pagrįstai, t. y. nesiekdamas proceso vilkinimo ar šalių teisių suvaržymo. Teigia, jog aplinkybę, kad skolininkas elgiasi sąžiningai ir nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis patvirtina 2017-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2770-560/2016, 2017-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-35943-807/2017. Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Minera“ naudai priteisimo. Pareiškėjo teigimu, ši byla nesudėtinga, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, todėl tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų atmesti skolininko skundą, UAB „Minera“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 335,48 Eur, kas atitiktų protingumo reikalavimus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti galioti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens nuomone, naujai pateikti įrodymai nepatvirtina UAB „Emilė“ teiginių apie tariamą turto vertės padidinimą. Nurodo, kad nei viename iš dokumentų nėra UAB „Emilė“ parašo, todėl nėra įmanoma patvirtinti, kad lokalinės sąmatos buvo suderintos su UAB „Emilė“, darbai buvo atlikti ir priimti bei kad sąskaita buvo priimta ir apmokėta. Pažymi, kad net jeigu ir būtų įrodyta, jog darbai iš tikrųjų buvo padaryti (ko šiuo atveju nėra), atliktų paprastojo remonto darbų faktas niekaip neįrodo, kad dėl šių darbų padidėjo turto, parduodamo iš varžytinių, vertė. Nurodo, kad savo ruožtu pareiškėjas turėjo visas galimybes turto vertę ginčyti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, lygiavertėms toms, pagal kurias buvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, tačiau to nepadarė. Dėl ko, suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo teigti, kad kaina, už kurią buvo nuspręsta skelbti turto varžytines, esanti per maža. Atkreipia dėmesį, kad visi skolininko argumentai dėl, neva, per mažos varžytinėse parduodamo turto pradinės kainos jau buvo tikrinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Suinteresuoto asmens nuomone, visų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad UAB „Emilė“ veiksmai, teikiant skundus dėl bet kurio antstolio veiksmo, peržengia teisės ginamų galimybių ribas ir įgyja nesąžiningo veikimo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ką pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė ir įrodymus – 2017-09-12 lydraštį, turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą patvirtinančius įrodymus bei turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą patvirtinančius įrodymus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas aukščiau nurodytus įrodymus pateikė savalaikiai, t. y. su atskiruoju skundu, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti šiuos įrodymus.
Dėl 2017-08-22 Patvarkymo dėl pakartotinių varžytinių paskelbimo (ne)pagrįstumo
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolio nustatyta 2017-08-22 Patvarkymu dėl pakartotinių varžytinių paskelbimo pradine turto – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – patalpos), pardavimo kaina, pareiškėjui teigiant, kad šiuo metu šių patalpų vertė yra padidėjusi dėl pareiškėjo atlikto remonto bei sutvarkytos aplink patalpas esančios infrastruktūros, kas sąlygojo pagrindo antstoliui perkainoti minėtą turtą arba tam tikslui skirti ekspertizę buvimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.).Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas ginčija 2017-08-22 antstolio Patvarkymą dėl pakartotinių varžytinių paskelbimo tuo aspektu, jog šiame patvarkyme nustatyta nepagrįstai maža patalpų kainą, antstoliui nagrinėjamu atveju neįvykdžius pareigos perkainoti minėtą turtą arba tam tikslui skirti ekspertizę esant pareiškėjo atliktam šių patalpų remontui bei sutvarkytai aplink patalpas infrastruktūrai, kas sąlygoja, pareiškėjo nuomone, esant šiuo metu didesnę negu ginčijamame patvarkyme nustatyta šių patalpų vertę. Pareiškėjas faktą dėl atlikto patalpų remonto, lemiančio, pareiškėjo nuomone, didesnę turto vertę, grindžia įrodymais – 2017-07-12 lokaline sąmata 15 028,95 Eur sumai, 2017-08-23 sąskaita-faktūra 15 028,95 Eur sumai, 2017-08-23 atliktų darbų aktu Nr. 03 15 028,95 Eur sumai, 2017-07-10 lokaline sąmata 23 304,12 Eur sumai, 2017-08-18 sąskaita-faktūra 23 304,12 Eur sumai, 2018-08-18 atliktų darbų aktu Nr. 02 23 304,12 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisakė. Savo ruožtu, įvertinus aplinkybes, kad šie įrodymai buvo kartu su atskiruoju skundu pateikti apeliacinės instancijos teismui bei atitinkamai prijungti prie šios civilinės bylos, darytina išvada, jog pareiškėjo interesai tokiu atveju nėra pažeidžiami, kadangi pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas prijungtų įrodymų kontekste yra įvertintinas apeliacinės instancijos teismo. Byloje yra pateiktas 2017-09-19 antstolio Patvarkymas dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad antstolis nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo 2017-09-19 pateiktą prašymą dėl turto vertinimo. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjas į antstolį su prašymu perkainoti turtą dėl galimai atlikto patalpų remonto kreipėsi 2017-09-19, t. y. jau po skundžiamo patvarkymo priėmimo (skundžiamas patvarkymas priimtas 2017-08-22). Savo ruožtu antstolis šį prašymą išnagrinėjo bei priėmė 2017-09-19 Patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko, išaiškino antstolio veiksmų apskundimo tvarką. Taigi darytina išvada, jog klausimas dėl turto perkainojimo dėl galimai atlikto patalpų remonto antstolio buvo išspręstas visai kitu patvarkymu, suteikiant pareiškėjui teisę šį patvarkymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi pareiškėjo pateikti atskirojo skundo argumentai dėl atliktų patalpų pagerinimo darbų yra iš esmės susiję su 2017-09-19 Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra šioje civilinėje byloje ginčijamas, dėl ko teismas argumentus dėl atliktų patalpų pagerinimo darbų vertina kaip nesusijusius su ginčijamu patvarkymu bei laiko juos esant nepagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamo patvarkymo priėmimo metu antstolis neturėjo jokių duomenų dėl galimai atlikto patalpų remonto, kadangi pareiškėjas tik 2017-09-19 pateikė prašymą dėl turto perkainojimo, galimai pareiškėjui atliktus turto pagerinimo darbus. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta ir duomenų, kad ginčo patvarkymo priėmimo metu pareiškėjas būtų pateikęs įrodymus apie atliktus infrastruktūros sutvarkymus. Taigi laikytina, jog, priimant skundžiamą patvarkymą, antstolis pareigos perkainoti minėtą turtą arba tam tikslui skirti ekspertizę, esant galimai atliktam patalpų remontui ar infrastruktūros sutvarkymui, neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis 2017-08-22 patvarkymu nustatydamas aukščiau nurodytų patalpų pradinę pardavimo iš varžytynių kainą vadovavosi UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitomis: 1) negyvenamųjų patalpų - (duomenys neskelbtini) pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina (325 600 Eur) nustatyta pagal turto vertintojo UAB „Butas tau“ turto vertinimo ekspertizę; 2) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina (212 000 Eur) nustatyta pagal turto vertintojo UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ekspertizę. Iš skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės neginčija UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Butas tau“ atliktų ekspertizių dėl aukščiau nurodytų patalpų vertinimo teisėtumo aspektu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Ober-Haus“ ir UAB „Butas tau“ turto vertinimo ataskaitomis, vertinant ginčijamame patvarkyme antstolio nustatytų pradinių turto pardavimo iš varžytinių kainų pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis, vadovaudamasis ekspertų nustatytomis parduodamo turto vertėmis, abiejų patalpų pradinę pardavimo iš varžytynių kainą nustatė tinkamą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad antstolio 2017-08-22 Patvarkymas dėl pakartotinių varžytynių paskelbimo buvo priimtas nepagrįstai ir/ar neteisėtai, dėl ko pareiškėjo 2017-08-12 skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, atmetė.
Dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo teise buvimo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjas teikia jau penktą skundą dėl antstolio A. N. veiksmų (kuriais antstolis nustatė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę), teikdamas iš esmės tuos pačius argumentus, tokiu būdu apsunkindamas efektyvų ir operatyvų vykdymo procesą, vilkindamas turto pardavimą iš varžytinių, veikdamas nesąžiningai prieš išieškotojo interesus, t. y. piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, skyrė pareiškėjui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas atskiruoju skundu nurodo, kad 2017-01-16 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2770-560/2016 bei 2017-07-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-35943-807/2017 patvirtina, jog pareiškėjo veiksmuose nėra nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, kad pareiškėjas teikia jau penktą skundą dėl antstolio A. N. veiksmų (kuriais antstolis nustatė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertę). Tuo tarpu šį skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas iš esmės grindžia kitomis faktinėmis bylos aplinkybėmis dėl galimai atlikto patalpų remonto bei infrastruktūros sutvarkymo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas ginčo patvarkymo galimą neteisėtumą bei nepagrįstumą kvestionavo naujomis aplinkybėmis, dėl kurių jau antstolis pasisakė 2017-09-19 Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju skyrė pareiškėjui 500 Eur baudą, dėl ko šioje dalyje ginčo nutartis tikslintina, netenkinant prašymų dėl baudos pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu skyrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų atmesti pareiškėjo skundą, suinteresuoto asmens UAB „Minera“ patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos iki 335,48 Eur, kadangi tai atitiktų protingumo reikalavimus. Su šiuo pareiškėjo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (2.1–2.10 punktai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Rekomendacijų 8.16 punktas numato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistinas maksimalus dydis yra 0,4 už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. 335,48 Eur (0,4 x 838,70 Eur VDU bruto).Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, maksimalius Rekomendacijose įtvirtintus dydžius dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turi būti mažintina, priteisiant iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai viso 335,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai patikslinant skundžiamos nutarties dalį dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų.Suinteresuotas asmuo UAB „Minera“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė taip pat prašymą priteisti jo turėtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo pricipus, bylos sudėtingumą bei į maksimalius Rekomendacijose įtvirtintus dydžius dėl priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas, priteisia iš pareiškėjo UAB „Emilė“ suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“ 335,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-41800-871/2017 atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų bei baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis priteisimo, t. y. priteisiant iš pareiškėjo UAB „Emilė“, į. k. 302629571, 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Minera“, į. k. 121736330, naudai, bei netenkinant prašymų dėl baudos pareiškėjui UAB „Emilė“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
Priteisti iš pareiškėjo UAB „Emilė“, į. k. 302629571, suinteresuoto asmens UAB „Minera“, į. k. 121736330, naudai 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.