Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimas

dalyvaujant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Rymantui Kvederavičiui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., jo atstovei advokatei Žydruolei Glebavičiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė Janina Žemaitienė 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašė D. S. administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įstaiga) slaugytoja – padėjėja dirbusiai S. G. 2018 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio, 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais išmokėta grynaisiais pinigais 535 Eur neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokesčio (2018 m. rugsėjo mėn. – 80 Eur, spalio mėn. – 80 Eur, lapkričio mėn. – 80 Eur, gruodžio mėn. – 80 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 80 Eur, vasario mėn. – 135 Eur), Z. M., kuri Įstaigoje dirbo nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d. valytoja, 2018 m. rugpjūčio mėn. išmokėta grynaisiais pinigais 15 Eur neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokesčio, slaugytojai – padėjėjai D. S. 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais išmokėta 530 Eur grynaisiais pinigais neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus darbo užmokesčio (2018 m. birželio mėn. – 50 Eur, liepos mėn. – 50 Eur, rugpjūčio mėn. – 50 Eur, spalio mėn. – 50 Eur, lapkričio mėn. – 50 Eur, gruodžio mėn. – 230 Eur), t. y. iš viso išmokėta 1 080 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus. Įstaigos direktorius D. S., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir neužtikrinęs, kad darbuotojoms būtų mokamas tik į buhalterinės apskaitos dokumentus įtrauktas darbo užmokestis, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. neigė padaręs administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad Įstaiga įkurta 2017 m., iš esmės visi Įstaigai priklausantys pinigai yra laikomi banko sąskaitoje, Įstaigoje yra seifas, kuriame yra laikomi Įstaigoje esančių globotinių asmeniniai pinigai, taip pat į šį seifą kartais yra padedama, vadinama kasa, kurią sudaro į Įstaigą atvykusių globotinių, kuriems pensija jau būna išmokėta grynaisiais pinigais, už pirmo mėnesio paslaugas sumokėti pinigai. Kasa susidaro ne kiekvieną mėnesį, būna atvejų, kai į kasą grynieji pinigai surenkami kartą per ketvirtį pagal buhalterės išrašytą orderį ir šių pinigų susidaro labai nedaug, galimai apie 100 - 180 Eur, kurie įnešami į Įstaigos banko sąskaitą. Įstaigoje darbuotojams darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki mėnesio 10 dienos, lėšas pervedant į darbuotojų banko sąskaitas. Atlyginimų mokėjimą vykdo buhalterė iš įmonės sąskaitos, pagal darbuotojų faktiškai išdirbtą laiką, kuris fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, darbuotojams atlyginimai grynaisiais pinigais nėra mokami ir net nebūtų galimybių mokėti, kadangi arba Įstaigos kasoje grynųjų pinigų nebūna, arba jų būna labai nedaug. Įstaigoje neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams nebuvo mokamas. Mano, kad skundai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti siekiant apkalbėti dėl Įstaigoje su buvusia darbuotoja M. Š. buvusių nesutarimų, prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Rašytiniuose paaiškinimuose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija galimą darbo užmokesčio ir mokėjimo tvarkos pažeidimą nustatė tik iš liudytojų paaiškinimų, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, priešingai Įstaigos dokumentai patvirtina, kad darbuotojams išmokami pinigai buvo įtraukti į Įstaigos buhalterinę apskaitą, jų gavimas patvirtintas ir darbuotojų parašais. Į bylą tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktą, nepateikta, o nenustačius apgaulės ar kitų aplinkybių, dėl kurių oficialiuose Įstaigos dokumentuose pateikti duomenys apie darbuotojų darbo laiko trukmę ar jiems mokamą darbo užmokestį galėtų būti laikomis neatitinkančiais tikrovės, pagrindo spręsti apie jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nėra (b. l. 31-36).

Liudytojas, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas, Gintas Urbanavičius teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. pradžioje pasitikėjimo linija buvo gautas pranešimas, jog Įstaigoje mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, todėl 2019 m. vasario 9 d. kartu su kolege Janina Žemaitiene atliko Įstaigos patikrinimą, kurio metu apklausė Įstaigoje dirbančius darbuotojus, Įstaigoje kasos nematė, jos nepatikrino, nes direktoriaus pavaduotoja D. G. nurodė, kad kasininkas R. S. yra išvykęs. Apklausiant darbuotojus, darbuotoja D. S. nurodė, kad kas mėnesį gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį po 50 Eur, o gruodžio mėnesį dirbo daug viršvalandžių, ne taip, kaip buvo sutarta, dirbo sunkiai, todėl už šį mėnesį gavo virš 200 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Tyrimas buvo tęsiamas į mokesčių inspekciją iškviečiant buvusius Įstaigos darbuotojus, atvykusi buvusi darbuotoja Z. M. paaiškino, kad iš D. G. yra gavusi 15 Eur neapskaityto darbo užmokesčio už viršvalandinį, papildomą darbą, o buvusi darbuotoja S. G. nurodė, kad nuo darbo pradžios apie pusę metų, kiekvieną mėnesį, iš R. S. gaudavo apie 80 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, paskutinį mėnesį, kuomet išėjo iš darbo, gavo šiek tiek daugiau neapskaityto darbo užmokesčio. Patikrinimo metu daugiau pažeidimų nenustatyta, ar Įstaigoje realiai buvo galima darbuotojams mokėti darbo užmokestį grynaisiais pinigais, nežino.

Liudytoja, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė, Janina Žemaitienė teismo posėdyje parodė, kad Kauno valstybinė mokesčių inspekcija pasitikėjimo telefonu gavo pranešimą, jog Įstaigoje darbuotojoms mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Gavus pranešimą, 2019 m. vasario 9 d., kartu su kolega Gintu Urbanavičiumi, nuvyko į Įstaigos veiklos vykdymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur atliko patikrinimą. Įstaigoje buvo seifas, tačiau jo nepatikrino, nes direktoriaus pavaduotoja D. G. nurodė, kad kasininko R. S. nėra, o plombuoti seifo nebuvo pagrindo, kadangi pagal turimą informaciją jame buvo saugomi globos namuose gyvenančių asmenų pinigai. Patikrinimo metu apklausė keturis ar penkis dirbančius darbuotojus, iš jų viena darbuotoja, D. S. paaiškino, kad Įstaigoje 2018 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius gaudavo po 50 Eur, o gruodžio mėnesį gavo 230 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, iš viso yra gavusi 530 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Atliekant patikrinimą išsiuntė kvietimus buvusiems aštuoniems Įstaigos darbuotojams, iš kurių atvyko dvi buvusios darbuotojos – Z. M. ir S. G.. Z. M. nurodė, kad Įstaigoje dirbo labai trumpai ir 2018 m. rugpjūčio mėnesį už dirbtus viršvalandžius gavo 15 Eur grynųjų pinigų, kuriuos išmokėjo D. G. savo kabinete. S. G. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d. kiekvieną mėnesį gaudavo po 80 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, 2019 m. vasario mėnesį gavo 55 Eur daugiau, t. y. 135 Eur neapskaityto darbo užmokesčio. Tikrino Įstaigos direktoriaus pateiktus apskaitos dokumentus, pažeidimų nenustatė. Aplinkybė, jog Įstaigoje mokamas neapskaitytas darbo užmokestis buvo nustatyta pagal dirbusios darbuotojos ir buvusių dviejų darbuotojų paaiškinimus, pajamų šaltinis, iš kurio mokėtas neapskaitytas darbo užmokestis, nenustatytas.

Liudytoja D. S. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. dirba Įstaigoje slaugytojo padėjėja, pradžioje dirbo kas dvi dienas, vėliau – kas trečią parą pagal darbo grafiką. Darbo užmokestis už atliktą darbą kiekvieną mėnesį bankiniu pavedimu pervedamas į banko sąskaitą, kiek atsimena kitaip darbo užmokestis mokamas nebuvo, pinigų vokelyje nėra gavusi. Dėl mokamo darbo užmokesčio yra davusi paaiškinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, tuomet nurodė, kad jai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, šie paaiškinimai yra teisingi, nes darbo pradžioje kurį laiką kas mėnesį buvo mokama ir grynaisiais pinigais, tačiau kiek laiko neatsimena. Praėjus kelioms dienoms po atlyginimo pervedimo į kortelę R. S. pasikviesdavo į savo darbo kabinetą ir duodavo po 20-50 Eur ar daugiau grynųjų pinigų sakydamas, kad tai už atliktą darbą, gruodžio mėnesį davė daugiau, nes tą mėnesį daugiau dirbo.

Liudytoja Z. M. teismo posėdyje parodė, kad apie pusę metų, kada tiksliai neatsimena, dirbo Įstaigoje valytoja, kas dvi dienas nuo 8 val. iki 17 val. Už atliktą darbą buvo nustatytas minimalus darbo užmokestis, atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį pinigus pervedant į sąskaitą banke. Vieną kartą reikėjo ilgiau padirbti, nes nespėjo atlikti visų darbų, todėl pas Įstaigos darbuotoją D. G. paklausė, ar už papildomą darbą bus atsiskaityta, Daiva atsakė, kad bus ir lyg kitą dieną savo darbo kambaryje baltame voke padavė 15 Eur ar 16 Eur. Daugiau grynųjų pinigų nėra gavusi, kad kitiems darbuotojams būtų buvę mokama grynaisiais pinigais, nėra mačiusi.

Liudytoja S. G. teismo posėdyje parodė, kad dirbo Įstaigoje slaugytojo padėjėja – valytoja, kas dvi dienas po 12 val., už atliktą darbą gaudavo minimalų darbo užmokestį mokamą į banko sąskaitą. Padirbus kelias dienas su R. S. sutarė, kad už atliktą darbą bus mokama šiek tiek papildomai ir grynaisiais pinigais, kuriuos R. S. mokėdavo kartą per mėnesį savo kabinete. Mokėdavo įvairiai, po 20-30 Eur, daugiausiai yra gavusi 50 Eur, pirmą kartą į rankas jai buvo sumokėta spalio mėn., tada lapkritį, gruodį ir sausį. Vasario mėnesį darbo užmokesčio grynaisiais pinigais negavo. Kai išėjo iš darbo, Valstybinei mokesčių inspekcijai parašė skundą, jog gaudavo atlyginimą vokelyje, nes apie tai pranešti pasiūlė kolegė M. Š.. Kaip kitoms darbuotojoms buvo mokamas darbo užmokestis, nežino.

Liudytoja M. Š. teismo posėdyje parodė, kad, kiek daugiau nei metus laiko, dirbo Įstaigoje slaugytojo padėjėja, kas trečią parą, visas atliktas darbas būdavo atžymėtas darbo grafike, jokių konfliktų darbe nebuvo. Už atliktą darbą atlyginimas buvo mokamas pervedant į banko sąskaitą, neapskaityto darbo užmokesčio nėra gavusi, ar Įstaigoje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nežino, yra girdėjusi tik kalbas, jog kažkam mokėdavo vokeliuose. Su S. G. apie mokamą darbo užmokestį vokelyje nekalbėjo, jai parašyti skundo nesiūlė.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba Įstaigoje direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams. Yra atsakingas už Įstaigoje atsirandančių gedimų šalinimą, šildymą, tvarką, švarą, taip pat kažkiek dirba su dokumentais, be to, kartais dalyvauja sudarant darbo sutartis su darbuotojais, kuriems išaiškina darbo sąlygas, perskaito pareigybinės instrukcijos pagrindinius punktus, paaiškina darbo specifiką. Darbuotojams darbo užmokestį pagal išdirbtas darbo valandas skaičiuoja buhalterija, kuri perveda apskaičiuotą darbo užmokestį darbuotojams į jų asmenines sąskaitas, kitais būdais darbuotojams darbo užmokestis nebuvo ir nėra mokamas. Niekada su darbuotojais nėra kalbėjęs apie kitokį apmokėjimą nei per sąskaitą, neapskaityto darbo užmokesčio darbuotojams nėra mokėjęs. Įstaigos administracijos kabinete yra seifas, kuriame laikomos Įstaigoje gyvenančių globotinių asmeninės lėšos, kurios suvedamos į kartotekas, nurodant kada lėšos gautos, kiek išleista, prisegami kvitai, visos sumos tiksliai suskaičiuojamos ir atžymimos, taip pat Įstaigoje būna atvejų, kuomet buhalterė globotiniams išrašo orderį susidariusiai skolai už paslaugas, tuomet iš globotinių paimama orderyje nurodyta suma, atžymima kartotekoje ir paimtus pinigus kartu su orderiu jis pristato į buhalteriją, daugiau įstaigoje grynųjų pinigų nėra. Darbo santykiai Įstaigoje tarp darbuotojų normalūs, stengiamasi su visais sutarti, tačiau buvo kilę konfliktų su darbuotoja M. Š., kuri artimai bendravo su S. G., todėl mano, kad aplinkybės dėl darbo užmokesčio mokėjimo grynaisiais pinigais yra buvusių darbuotojų apkalbos.

Liudytoja D. G. teismo posėdyje parodė, kad dirba Įstaigoje direktoriaus pavaduotoja slaugai, globai ir socialiniams reikalams, Įstaigoje funkcijų, pareigų, susijusių su finansais, neturi. Įstaigoje darbuotojams darbo užmokestis mokamas pinigus pervedant į banko sąskaitas. Buvusios darbuotojos Z. M. gerai neatsimena, nei jai, nei kitai darbuotojai grynųjų pinigų už darbą nėra davusi, prie Įstaigos finansų prieiti galimybių neturi. Jos kabinete yra seifas, jame laikomi Įstaigoje gyvenančių asmenų pinigai, seifas yra rakinamas, rakto neturi. Su Įstaigos darbuotojomis visada stengėsi palaikyti darbinius santykius, nekonfliktuoti. M. Š. yra buvusi Įstaigos darbuotoja, su ja konfliktų neturėjo, tačiau ji ieškodavo pateisinamų priežasčių neatlikti vienų ar kitų funkcijų.

Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. kovo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-1060 matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Įstaigoje 2018 m. gruodžio 31 d. dirbo 20 samdomų darbuotojų, daugumai darbuotojų darbo užmokestis išmokėtas pavedimais į jų asmenines banko sąskaitas, darbuotojams darbo užmokestis pervedamas vieną kartą per mėnesį jų pačių rašytiniu prašymu, keliems darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokėtas grynaisiais pinigais iš įmonės kasos išrašant kasos išlaidų orderį. Buvusi darbuotoja (slaugytoja – padėjėja) S. G. 2019 m. vasario 28 d. paaiškinime nurodė, kad Įstaigoje dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2019 m. vasario 18 d., darbo užmokestis buvo minimali mėnesinė alga, kurią pervesdavo į jos asmeninę banko sąskaitą. Kiekvieną mėnesį papildomai gaudavo po 80 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, o 2019 m. vasario mėn. gavo 55 Eur, pinigus Įstaigos kabinete mokėdavo direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams R. S., gavusi grynuosius pinigus niekur nepasirašydavo. Pagal pateiktus Įstaigos darbo užmokesčio žiniaraščius ir banko sąskaitos išrašus S. G. apskaityto darbo užmokesčio į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1 625,25 Eur. Buvusi darbuotoja (valytoja) Z. M. 2019 m. vasario 21 d. paaiškinime nurodė, kad Įstaigoje dirbo nuo 2018 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. spalio 15 d., darbo užmokestis buvo minimali alga, tekdavo dirbti viršvalandžius, už viršvalandžius vieną kartą, 2018 m. rugpjūčio mėn., direktoriaus pavaduotoja D. G. kabinete sumokėjo 15 Eur vokelyje, už kuriuos niekur nepasirašė. Pagal pateiktus Įstaigos darbo užmokesčio žiniaraščius ir banko sąskaitos išrašus Z. M. už 2018 m. rugpjūčio mėn. apskaityto darbo užmokesčio į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesta 196,82 Eur. Darbuotoja (slaugytoja - padėjėja) D. S. 2019 m. vasario 9 d. paaiškinime nurodė, kad apskaitytą darbo užmokestį Įstaiga perveda į jos asmeninę banko sąskaitą. Nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį gaudavo po 50 Eur neapskaityto darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, o 2018 m. gruodžio mėn. – 230 Eur, kuriuos jai mokėdavo direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams R. S., gavusi pinigus niekur nepasirašydavo. Pagal pateiktus Įstaigos darbo užmokesčio žiniaraščius ir banko sąskaitos išrašus D. S. apskaityto darbo užmokesčio už minimą laikotarpį į jos asmeninę sąskaitą buvo pervesta 2 487,70 Eur (b. l. 5-6).

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – atstovas Rymantas Kvederavičius teismo posėdyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, jo kaltė byloje įrodyta liudytojų parodymais, todėl prašė jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje Įstaigos direktorius D. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentų, išmokėjimą.

ANK 99 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kuriuose įtvirtinta konkreti buhalterinės apskaitos įforminimo tvarka ir sprendžiama, ar tos tvarkos buvo laikomasi. D. S. kaltinamas pažeidęs Įstatymo 12 straipsnio reikalavimus. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš šių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas apie tai, kad Įstaigoje yra mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai Gintas Urbanavičius ir Janina Žemaitienė, vykdydami Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 2 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 1 FR1043-506, 2019 m. vasario 9 d. atvykę į Įstaigos veiklos vykdymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), atliko operatyvų patikrinimą (b. l. 5-6). Patikrinimo metu dirbo trys slaugytojos - padėjėjos, direktoriaus pavaduotoja D. G., virėja bei viena darbuotoja, kuri teigė, kad yra savanorė (b. l. 7-9). Apklausus darbo vietoje buvusius darbuotojus, vienas iš jų, t. y. slaugytoja - padėjėja D. S. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kiekvieną mėnesį gauna 420 Eur darbo užmokestį į kortelę ir 50 Eur į rankas, kuriuos išmoka R. S., gruodžio mėnesį už viršvalandžius gavo 230 Eur papildomo neapskaityto darbo užmokesčio (b. l. 12). Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams išsiuntus kvietimus buvusiems Įstaigos darbuotojams, į inspekciją atvyko dvi buvusios darbuotojos – S. G. ir Z. M.. S. G. 2019 m. vasario 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad darbo sutartyje nurodyta alga buvo pervedama į jos asmeninę sąskaitą, be šio darbo užmokesčio gaudavo ir neoficialų darbo užmokestį, kurį kiekvieną mėnesį grynaisiais pinigais po 80 Eur mokėdavo R. S., paskutinį darbo mėnesį gavo 55 Eur (b. l. 11). Z. M. 2019 m. vasario 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Įstaigoje gaudavo minimalų atlyginimą, kuris buvo pervedamas į banko sąskaitą, kartais tekdavo dirbti viršvalandžius, už kuriuos vieną kartą rugpjūčio mėnesį direktoriaus pavaduotoja D. G. jai sumokėjo 15 Eur vokelyje (b. l. 13). Remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Įstaigos direktoriui D. S. 2019 m. kovo 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kurį kartu su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga perdavė nagrinėti teismui (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5-454-418/2019, 1 t., b. l. 1).

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį ir nubaudė 3 000 Eur bauda, o administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukė (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-454-418/2019 2 t., b. l. 52‑54). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą paliko nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkino (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-454-418/2019 2 t., b. l. 73-77). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydami atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-454-418/2019 2 t., b. l. 81-88). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės prašymą priėmė ir administracinio nusižengimo bylą atnaujino, o 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi, pažymėjęs, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados apie D. S., Z. M. bei S. G. išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, nenustačius realios Įstaigoje atlyginimo grynaisiais pinigais mokėjimo galimybės, atsižvelgiant į atlyginimų mokėjimo tvarką, būdą kiekvienam darbuotojui, dokumentus dėl darbo užmokesčio mokėjimo, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino ir administracinio nusižengimo bylą perdavė nagrinėti apygardos teismui (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-454-418/2019 2 t., b. l. 91, 102-108). Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi, pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų bei nurodęs, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog D. S. padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvo surinkta, dėl ko lieka neaišku kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, D. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir D. S. administracinio nusižengimo bylą grąžino administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-454-418/2019 2 t., b. l. 111-115). Grąžinus administracinio nusižengimo bylą administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnioji specialistė Janina Žemaitienė 2020 m. rugpjūčio 19 d. Įstaigos direktoriui D. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S. savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kaltinant, kad trims darbuotojoms tyčia buvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, neįtrauktas į Įstaigos apskaitos dokumentus, nepripažino, nurodydamas, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytais laikotarpiais visos protokole nurodytos Įstaigos darbuotojos, kaip ir kiti darbuotojai, darbo užmokestį gaudavo pavedimu į sąskaitą, šioms darbuotojoms pinigai, kurie nebuvo apskaityti Įstaigos dokumentuose, mokami nebuvo ir net nebūtų buvę galimybės mokėti, kadangi Įstaigos kasoje paprastai grynųjų pinigų nebūdavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. nurodytas aplinkybes tiek rašytiniuose paaiškinimuose Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 5, 16), tiek apklausti liudytojais teisme patvirtino Įstaigos direktoriaus pavaduotojas ūkiui R. S. bei direktoriaus pavaduotoja slaugai, globai ir socialiniams reikalams D. G.. Tuo tarpu liudytoja, buvusi Įstaigos darbuotoja, M. Š. teismo posėdyje nurodė, kad Įstaigoje jai darbo užmokestis buvo mokamas į sąskaitą, darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose nėra mačiusi, apie tai jai žinoma tik iš kalbų, kas nei patvirtina nei paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. nurodytų aplinkybių.

Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar byloje yra surinkta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus parodymus, kuriuos patvirtino liudytojai R. S. ir D. G., paneigiančių įrodymų, pirmiausia, pažymėtina, kad byloje nėra užfiksuotas neapskaitytų pajamų mokėjimo faktas, nepateikta įrodymų apie Įstaigoje vestus neoficialius buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščius ar kitus veiklos dokumentus, o D. S. pareikštas kaltinimas grindžiamas išimtinai buvusių Įstaigos darbuotojų S. G. ir Z. M. bei darbuotojos D. S. 2019 m. vasario mėn. rašytais paaiškinimais, kuriuose nurodytas aplinkybes teismas tikrino bylą nagrinėjant teisme, tiesiogiai šias darbuotojas apklausdamas.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta Įstaigos darbuotoja D. S. iš pradžių parodė, kad Įstaigoje darbo užmokestis visą laiką buvo mokamas į sąskaitą, kitokių mokėjimų nebuvo ir pinigų vokelyje nėra tekę gauti. Vėliau teigė, kad 2019 m. vasario 9 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes kai tik įsidarbino, kurį laiką, kartą per mėnesį, už darbą buvo mokama ir apie 20-50 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos savo kabinete mokėdavo įstaigos direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams R. S.. Kodėl iš pradžių nurodė, jog už darbą nebuvo mokama neapskaitytas darbo užmokestis, paaiškinti negalėjo. Liudytoja, buvusi Įstaigos darbuotoja, S. G. teismo posėdyje parodė, kad už atliktą darbą gaudavo minimalų darbo užmokestį mokamą į banko sąskaitą bei su R. S. buvo sutarę, kad bus papildomai mokama grynaisiais pinigais, kuriuos R. S. mokėjo kartą per mėnesį po 20-30 Eur, daugiausia 50 Eur, savo kabinete, pirmą kartą jai buvo sumokėta spalio mėn., tuomet buvo mokama lapkritį, gruodį ir sausį, o vasario mėn. užmokesčio grynaisiais pinigais negavo. Pagarsinus liudytojos 2019 m. vasario 28 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai rašytą paaiškinimą (b. l. 11), liudytoja nurodė, kad paaiškinimas buvo parašytas „ant karšto“ ir teigė, jog daugiau nei 50 Eur negaudavo, rugsėjo bei vasario mėn. grynieji pinigai jai mokėti nebuvo. Liudytoja, buvusi darbuotoja, Z. M. teismo posėdyje parodė, kad Įstaigoje atlyginimas buvo mokamas kas mėnesį pinigus pervedant į sąskaitą banke, vieną kartą nespėjo atlikti visų darbų, todėl reikėjo padirbti ilgiau, klausė D. G., ar už tai bus atsiskaityta, pastaroji nurodė, kad taip ir galimai kitą dieną savo darbo kambaryje baltame voke padavė 15 Eur ar 16 Eur. Taigi, pagal liudytojų parodymus, pinigus kiekvieną mėnesį D. S. bei S. G. savo kabinete mokėdavo R. S., Z. M. vieną kartą pinigus sumokėjo D. G., su Įstaigos direktoriumi D. S. nei viena iš liudytojų dėl pinigų išmokėjimo nebendravo, iš kur buvo paimami joms sumokami pinigai bei, ar direktoriui šis pinigų mokėjimo faktas buvo žinomas, liudytojos nurodyti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje apklausta liudytoja D. S. iš pradžių neigė gavusi neapskaitytą darbo užmokestį ir tik vėliau teismui paklausus apie jos rašytą paaiškinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ji patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes, tuo tarpu liudytoja D. G. teismo posėdyje teigė, kad ne visos Valstybinei mokesčių inspekcijai rašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, o liudytoja Z. M. rašytiniame paaiškinime (b. l. 13) nurodžiusi, jog Įstaigoje kartais tekdavo dirbti viršvalandžius, teismo posėdyje nurodė, kad tik vieną kartą, kuomet nespėjo atlikti visų darbų, jai reikėjo padirbti ilgiau, kas teismui sudaro pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu ir juos vertinti pakankamai atsargiai, juo labiau, kai jų parodymai yra vienintelis įrodymų šaltinis.

Iš į administracinio nusižengimo bylą Nr. A5.-454-418/2019 pateiktų Įstaigos, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn., darbo užmokesčio bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių (1 t., b. l., 69-79, 81-104), darbo laiko grafikų (1 t., b. l. 107-131) bei „Swedbank“, AB sąskaitos išrašų (1 t., b. l., 134, 136, 138) matyti, kad visoms administracinio nusižengimo protokole nurodytoms darbuotojoms kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotas jų faktiškai Įstaigoje išdirbtas darbo laikas bei už šį darbo laiką mokėtinas darbo užmokestis, kuris kiekvieną mėnesį buvo pervestas visoms darbuotojoms į jų asmenines sąskaitas. Teisme apklausta administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi vyresnioji specialistė Janina Žemaitienė teismo posėdyje parodė, kad tyrimo metu tikrino visus Įstaigos direktoriaus pateiktus apskaitos dokumentus ir pažeidimų nenustatė. Taigi, byloje objektyvių duomenų, kad darbuotojos faktiškai dirbo daugiau nei nurodyta Įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nėra, be to, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad liudytoja S. G. pagal darbo sutartį turėjusi pradėti dirbti nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., faktiškai darbą pradėjo tik 2018 m. rugsėjo 18 d., nes iki tol buvo nedarbingume, nedarbingume ji taip pat buvo nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. bei nuo 2018 m. sausio 21 d. iki 2018 m. vasario 15 d. ir 2018 m. vasario mėn. dirbo tik vieną dieną (administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-454-418/2019 1 t., b. l. 92-104), dėl ko liudytojų parodymai, kad joms darbdavys papildomai mokėjo dar ir grynaisiais pinigais, neapskaitytais Įstaigos buhalterijoje, taip pat kelia abejones. Byloje esantys objektyvus duomenys apie pervestus pinigus už faktiškai išdirbtą laiką tuo pačiu nesuprantamais daro ir liudytojos Z. M. parodymus, kad esą jai nesuspėjus atlikti visų darbų bei jai pačiai pasiteiravus, ar už ilgesnį darbą bus atsiskaityta, D. G. jai grynaisiais pinigais sumokėjo gan nedidelį 15 Eur neapskaitytą darbo užmokestį.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs D. S. ir jo atstovės prašymą, 2020 m. gegužės 20 d. nutarties 13 punkte pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados apie D. S., Z. M. bei S. G. išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, nenustačius realios Įstaigoje atlyginimo grynaisiais pinigais mokėjimo galimybės, atsižvelgiant į atlyginimų mokėjimo tvarką, būdą kiekvienam darbuotojui, dokumentus dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi panaikindamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir D. S. administracinio nusižengimo bylą grąžindamas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodė, kad jokių objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog D. S. padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nebuvo surinkta, dėl ko neaišku kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas. Teismo posėdyje apklausta administracinio nusižengimo protokolą surašiusi bei tyrimą atlikusi vyresnioji specialistė Janina Žemaitienė parodė, kad aplinkybes, jog Įstaigoje buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis nustatė tik iš darbuotojos D. S. ir buvusių darbuotojų S. G. bei Z. M. paaiškinimų, Įstaigos kasos netikrino, darbuotojoms mokėto neapskaityto darbo užmokesčio pajamų šaltinio, nenustatė. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos bei liudytojos Janinos Žemaitienės parodymų, nepaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje bei Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, grąžinus administracinio nusižengimo bylą Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, jokie papildomi tyrimo veiksmai neatlikti ir įrodymai nerinkti, o tik surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas iš esmės nurodant tapačias nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltinimą, kaip jau minėta, grindžiant tik tų pačių trijų darbuotojų paaiškinimais, kaip ir anksčiau nagrinėtoje byloje.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vien buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, nelaikytini pakankamu įrodymu administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-3-1073/2019, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020 13 punktas). Vien bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Nr. N575-1449/2010). Nagrinėjamoje byloje nenustačius realios Įstaigoje atlyginimo grynaisiais pinigais mokėjimo galimybės bei nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo fakto, patraukti D. S. administracinėn atsakomybėn, vadovaujantis išimtinai tik prieštaringais bei abejones dėl jų patikimumo keliančiais liudytojų D. S., S. G. bei Z. M. parodymais, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas dėl administracinio nusižengimo nutarimą grindžiant jo kaltę prielaidomis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Šiuo atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus duomenis, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmių ir neginčytinų D. S. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų, byloje nustatytų aplinkybių visuma kelia abejones dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo (ANK 569 straipsnio 4 dalis), todėl darytina išvada, kad byloje neįrodyta, jog D. S. padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, tuo pagrindu administracinio nusižengimo teisena D. S. atžvilgiu nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną D. S. atžvilgiu dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.