Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R.“ atstovui advokatui G. D.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „R.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „S.“ dėl skolos priteisimo ir peržiūrėjusi preliminarų teismo sprendimą, priėmė galutinį teismo sprendimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „R.“ (toliau – ieškovė arba nuomotoja) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S.“ (toliau – atsakovė arba nuomininkė) 4 477 Eur skolos už patalpų nuomą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 4 477 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei 50 Eur žyminį mokestį valstybei.

3. Atsakovė, nesutikdama su Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. preliminariu sprendimu, 2023 m. rugsėjo 29 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo panaikinti preliminarų sprendimą. Patvirtino, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė UAB „R.“ ir atsakovė UAB „S.“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotoja perdavė nuomininkei naudotis nuomos teise 431,56 kv. m. bendro ploto patalpas (pažymėtas indeksais nuo P-1 iki P-9, 1-1, 1-2, nuo 1-18 iki 1-21, esančias pastate (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nuomos trukmė nuo 2020-08-12 iki 2027-08-12. Nuomos mokestis po 100 Eur ir PVM per vieną mėnesį. 2020 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė garantiniu raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė garantijas dėl faktinių atliktų darbų (adresu (duomenys neskelbtini)) apmokėjimo arba sudengimo iš Sutarties. Šiuo garantiniu raštu UAB „R.“ taip pat garantavo, kad nebus reikalaujami jokie nuomos ir kt. su šiuo objektu susiję mokesčiai iš atsakovės iki 2025 m. lapkričio 30 d. 2021 m. spalio 29 d. priedu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2020 m. rugpjūčio 12 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuomotoja perdavė nuomininkei naudotis nuomos teise papildomai šiais nekilnojamojo turto objektais – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1178,05 kv. m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 187,30 kv.m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 81,00 kv.m.; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 29 d. priedo Nr. 1 2 ir 3 punktuose šalys, be kita ko, susitarė, kad papildomas nuomos mokestis už perduodamus nekilnojamojo turto objektus laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. sudaro 378 451,12 Eur (su PVM) ir yra lygus 2021 m. rugsėjo 30 d. nuomotojos priimtos pretenzijos sumai 378 451,12 Eur (su PVM). Laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. nuomininkės atlikti nekilnojamojo turto objektų pagerinimai, objektuose patirtos energijos sąnaudos, komunaliniai mokesčiai ir kiti nuomininkei skaičiuojami mokesčiai, nuomotojos turi būti išskaičiuojami iš nuomotojai sumokėtų avansinių mokėjimų, nuomos mokesčio pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priedus. Atsakovės teigimu, tiek pagal garantinį raštą, tiek Sutarties priedą nuomininkė neturi jokių nuomos mokesčio skolų, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nėra abejonių, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas.

4. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo nurodė, jog su atsakovės prieštaravimuose nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra atlikusi jokių išsinuomoto turto pagerinimų, nėra atsiradę jokių priešpriešinių reikalavimų, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti jų vertės kompensavimo.

5. Todėl teismas nagrinėja bylą iš esmės ir sprendžia klausimą dėl preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumo.

6. Ieškovė BUAB „R.“ ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), pripažino nemokia ir iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą bei paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, sąrašo eilės Nr.: (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ nemokumo administratoriumi. 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „R.“ ir atsakovė UAB „S.“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi šalys susitarė, kad nuomotoja patalpas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduos nuomininkei naudotis nuomos teise, o atsakovė įsipareigoja už patalpų nuomą mokėti nuomotojai nuomos mokestį po 100 Eur ir PVM per vieną mėnesį. Sutarties 5.2. punkte nustatyta, kad nuomininkė, laiku nesumokėjusi nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 proc. delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio. 2021 m. spalio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė priedą Nr. 1 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad nuomotoja nuomininkei perduoda papildomai nuomos teise naudotis Priede Nr. 1 (1 p.) nurodytus nekilnojamojo turto objektus. Šalys susitarė, kad papildomas nuomos mokestis nuomininkei už papildomai perduodamus nekilnojamojo turto objektus laikotarpyje nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. sudaro 378 451,12 Eur (su PVM) ir yra lygi 2021 m. rugsėjo 30 d. nuomotojos priimtos pretenzijos sumai 378 451,12 Eur (su PVM). Nuomotojai vienašališkai nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 200812-1 anksčiau nei 2027 m. rugpjūčio 12 d., įskaitant nuomotojos bankroto atvejį ir kitas šiame priede nenumatytas nuo nuomininkės nepriklausančias aplinkybes, nuomotoja per 5 kalendorines dienas privalo nuomininkei sumokėti visą priimtos pretenzijos sumą 378 451,12 Eur (su PVM) kartu su 0,05% palūkanomis skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. (imtinai). Ieškovės teigimu, atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. pagal Sutartį nuomos teise naudojasi 431,56 kv. m bendro ploto patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (patalpos inventorizacijos byloje pažymėtos indeksais nuo P-1 iki P-9, 1-1, 1-2, nuo 1-18 iki 1-21, o pastatas - 1P1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Patalpos), nuomotojai priklausančias nuosavybės teise, tačiau už išnuomotas patalpas nuomos mokesčio atsakovė nemoka ir niekada nėra ieškovei mokėjusi. Nuo sutarties sudarymo yra praėję 37 mėnesiai, o už kiekvieną mėnesį atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti po 100 Eur plius PVM, kas atsakovei dar nei karto nemokėjus už nuomos teise naudojamas patalpas susidaro, kad už visą laikotarpį įsiskolinimas yra 3700 (37 x 100 Eur). Tad pridėjus PVM, visas įsiskolinimas sudaro 4477 Eur (3500 + 21%). Ieškovė, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei prie ieškinio pridėtais rašytiniais dokumentais, prašė nurodytas sumas priteisti iš atsakovės dokumentinio proceso tvarka.

7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, ieškinį tenkinti visa apimtimi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad bankroto administratorius, administruodamas ieškovės, kaip juridinio asmens, veiklą nustatė, kad įmonė turi nekilnojamojo turto ir jį nuomoja atsakovei pagal nuomos sutartį. Nuo nuomos sutarties pasirašymo ir nuomos teisinių santykių pradžios nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovė mokėjo ieškovei nuomos sutartimi sulygtą nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis. Bankroto administratorius nėra gavęs jokių duomenų bei informacijos apie atliktus nekilnojamojo turto ir jo sudėtinių dalių pagerinimus. Bankroto administratorius nebuvo gavęs jokių duomenų apie garantinio rašto, kuriuo atsakovė būtų atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, egzistavimą dar ir dėl to, jog buvęs ieškovės vadovas aplaidžiai tvarkė buhalterinę įmonės apskaitą, neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinę padėtį įrodančių bei kitų juridinio asmens dokumentų. Šiuo metu nuomos sutartis nėra nutraukta. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bankroto administratorius nėra gavęs jokių duomenų apie atsakovės atliktus ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto, kurį nuomojasi atsakovė, pagerinimus. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko ne atsakovė, o matininkė A. B., kuri yra ir ieškovės, ir atsakovės darbuotoja. Atsakovė atlikti kadastrinių matavimų negalėjo, kadangi neturi licencijos verstis tokia veikla. Atsakovė savo dispozicijoje neturi ir jai nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, tai yra, PVM sąskaitos-faktūros už atsakovės, esą, atliktus kadastrinius matavimus.

8. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo išreikštą poziciją bei prašo teismo panaikinti preliminarų sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Jo nuomone, į bylą pateiktas UAB „R.“ direktoriaus pasirašytas garantinis raštas liudija, jog ieškovė įsipareigojo iš atsakovės nereikalauti nuomos mokesčio už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomą iki 2025 m. spalio 30 d. už faktiškai atliktus ieškovei priklausančių patalpų pagerinimus, atliktus atsakovės iniciatyva. Nekilnojamasis turtas atsakovės rūpesčiu buvo ne tik gerinamas, tačiau ir dedamos pastangos, kad šis turtas būtų įteisintas, tai yra, atsakovė atliko kadastrinius matavimus ir už juos sumokėjo. Nuomojamų patalpų kadastrinius matavimus atliko atsakovės UAB „S.“ vadovė direktorė A. B., kuri taip pat yra ieškovės BUAB „R.“ buhalterė. Paklaustas, ar gali nurodyti, kokia buvo konkreti atliktų kadastrinių matavimų kaina, atsakovės atstovas į šį klausimą atsakyti negalėjo, nurodydamas, kad jam tokie duomenys nėra žinomi. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog taip pat nežino, ar už atliktus kadastrinius matavimus buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Atsakovės atstovo teigimu, atlikus kadastrinius matavimus, už juos sumokėtas mokestis laikytinas kaip tinkamas atsiskaitymas, įvykdžius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl atsakovė už nuomos mokestį ieškovei nėra skolinga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), uždarąją akcinę bendrovė „R.“ pripažino nemokia ir iškėlė jai nemokumo (bankroto) bylą bei paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nemokumo administratoriumi.

10. 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „R.“ ir atsakovė UAB „S.“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria susitarė, kad nuomotoja patalpas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis perduoda nuomininkei naudotis nuomos teise, o atsakovė įsipareigoja už patalpų nuomą mokėti kas mėnesį 100 Eur su PVM nuomos mokestį. Sutarties 5.2. punkte susitarė, kad nuomininkė, laiku nesumokėjusi nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,02 proc. delspinigių nuo viso mėnesio nuomos mokesčio. 2021 m. spalio 29 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė priedą Nr. 1 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad nuomotoja nuomininkei perduoda papildomai nuomos teise naudotis Priede Nr. 1 (1 p.) nurodytus nekilnojamojo turto objektus.

11. Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio mokėjimo, patalpų pagerinimo, atliktų patalpų kadastrinių matavimo išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį, tarpusavio įsiskolinimų įskaitymo.

12. Ieškovė teigia, kad atsakovė, nuomodamasi iš ieškovės patalpas nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti kasmėnesinį patalpų nuomos mokestį, tačiau šios prievolės niekada nevykdė ir šiai dienai ieškovei yra skolinga 4 477 Eur nuomos mokesčio.

13. Atsakovės teigimu, ji už patalpų nuomą nėra skolinga, kadangi atsakovei atlikus kadastrinius nekilnojamojo turto matavimus ir siekiant įteisinti turtą bei tvarkant visą su tuo susijusią dokumentaciją, atsakovė pasinaudojo garantinio rašto išlyga, pagal kurią buvo susitarta, jog iš nuomininkės nebus reikalaujami jokie nuomos ir kt. su šiuo objektu susiję mokesčiai iki 2025 m. lapkričio 30 d., pastarajai atlikus patalpų būklės pagerinimo darbus.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas arba atsisakymas įskaityti neturi įtakos sąžiningo trečiojo asmens įgytoms teisėms (CK 6.130 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.131 straipsnį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis); jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui (3 dalis); jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).

17. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008); atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio paaiškinimu apie atliktą įskaitymą nereikia reikšti priešieškinio dėl jo atlikto prievolės pasibaigimą sukėlusio veiksmo, reikalaujant teismo tokį įskaitymą patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009); atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

18. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktos 2020 m. rugpjūčio 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovė BUAB „R.“ ir atsakovė UAB „S.“ sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią tarp šalių atsirado nuomos teisiniai santykiai. 4.1. Sutarties punktu šalys susitarė, kad nuomininkė už patalpų nuomą moka nuomotojai nuomos mokestį po 100 Eur ir PVM per vieną mėnesį.

19. Sutarties 4.4. punktu šalys sulygo, jog nuomos mokestis už patalpas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Iš 2021 m. spalio 29 d. tarp nuomotojos ir nuomininkės pasirašyto Priedo Nr. 1 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Priedo Nr. 1 3 punktu šalys susitarė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. nuomininkės atlikti nekilnojamojo turto objektų pagerinimai, objektuose patirtos energijos sąnaudos, komunaliniai mokesčiai ir kiti nuomininkei skaičiuojami mokesčiai, nuomotojos turi būti išskaičiuojami iš nuomotojai sumokėtų avansinių mokėjimų, nuomos mokesčio pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priedus.

20. Į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „R.“ direktoriaus ir vienintelio akcininko J. P. pasirašytas Garantinis raštas Nr. 3 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovė šiuo garantiniu raštu suteikė garantijas dėl faktinių atliktų darbų negyvenamosios patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėjimo arba sudengimo iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties adresu (duomenys neskelbtini). Nuomotoja šiuo garantiniu raštu įsipareigojo nereikalauti nuomos ir kitų su šiuo nekilnojamojo turto objektu susijusių mokesčių iš nuomininkės iki 2025 m. lapkričio 30 d. (imtinai).

21. Atsakovė teigia, jog ieškovei nėra skolinga nuomos mokesčio, kadangi atliko pastatų kadastrinius matavimus, už kuriuos, taip pat už dokumentų ruošimą kadastrinių matavimų projektui ir dokumentų ruošimą pakeitimų įregistravimui atsakovė sumokėjo 5 288,37 Eur (su PVM) (2020 m. kovo 12 d. darbų atlikimo sąmata bei 2020 m. liepos 15 d. priėmimo-perdavimo aktas, pasirašyti UAB „S.“ direktorės A. B. ir UAB „R.“ direktoriaus J. P.), todėl kadastrinių darbų atlikimas, dokumentų parengimas ir kadastrinių matavimų įregistravimas turėtų būti laikomas tinkamu prievolės ieškovei įvykdymu, atlikus prievolės įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį. Teismas su tokia atsakovės pozicija bei jos pagrindimo motyvais neturi pagrindo sutikti.

22. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

23. Civilinėje byloje nustatyta, kad šalys Priedu Nr. 1 prie negyvenamųjų patalpų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2027 m. rugpjūčio 12 d. nuomininkės atlikti nekilnojamojo turto objektų pagerinimai, objektuose patirtos energijos sąnaudos, komunaliniai mokesčiai ir kiti nuomininkei skaičiuojami mokesčiai, nuomotojos turi būti išskaičiuojami iš nuomotojai sumokėtų avansinių mokėjimų, nuomos mokesčio pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties priedus. Ši priedo, kaip sudėtinės Sutarties dalies, nuostata yra aiški bei nedviprasmiška, sukelianti nuomotojai ir nuomininkei tam tikras pasekmes – nuomotoja pagal šią šalių sulygtą nuostatą gauna galimybę įgyti teisę į negyvenamųjų patalpų pagerinimus, atliekamus nuomininkės, o savo ruožtu nuomininkė įgyja teisę reikalauti nuomotojos atleisti nuomininkę nuo tam tikrų su tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais nuomos santykiais susietų mokesčių, tame tarpe ir nuomos mokesčio. Priedu Nr. 1 šalys susitarė, kad iš nuomotojai sumokėtų avansinių mokėjimų, nuomos mokesčio pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį turi būti išskaičiuojami ne bet kokie, o atlikti nekilnojamojo turto objektų pagerinimai, objektuose patirtos energijos sąnaudos, komunaliniai mokesčiai ir kiti nuomininkei skaičiuojami mokesčiai. Akivaizdu, kad šalys Priedu Nr. 1 prie Sutarties susitarė, jog išskaičiuoti iš nuomos mokesčio galima tik komunalinius mokesčius ir kitus nuomininkei skaičiuojamus mokesčius, tame tarpe ir mokesčius už patirtas energijos sąnaudas. Taigi, Sutarties šalys susitarė būtent dėl mokesčių išskaičiavimo bei užskaitymo nuomos mokesčio apimtyje.

24. Taip pat šalys Priedu Nr. 1 sulygo, jog atlikti nekilnojamojo turto pagerinimai faktiškai reiškia, jog nuomotoja atsisako reikalauti iš ieškovės nuomos mokesčio atitinkamai tokia proporcine dalimi, t. y. piniginės sumos išraiška, kokia buvo faktiškai atliktų nekilnojamojo turto objektų pagerinimo darbų kaina. Šalys nei sutartyje, nei jos Priede Nr. 1 nesusitarė, kad kadastrinių matavimų atlikimas atleidžia nuomininkę nuo nuomos mokesčio mokėjimo nuomotojai. Sutartį aiškinant tiek expressis verbis, tiek impressis verbis būdais negalima teigti, jog Sutarties šalys Priedo Nr. 1 3-uoju punktu susitarė, kad kadastrinių matavimų atlikimas bei jų projekto rengimas, įregistravimas, taip pat atitinkamų kadastrinių duomenų pakeitimų registravimas įeina į susitarime esančios formuluotės „nuomininko atlikti nekilnojamojo turto objektų pagerinimai“ apimtį. Tuo labiau negalima daryti analogiškos išvados ir dėl formuluotės „kiti nuomininkui skaičiuojami mokesčiai“, kadangi ši Priedo Nr. 13 punkto sąlyga, teismo vertinimu, apima einamuosius, komunalinius bei kitus su patalpomis, jų priežiūra, eksploatacija, naudojimu, atitinkamais patalpų techninės ir eksploatacinės būklės pagerinimais susijusius mokesčius. Atsakovė jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad Sutarties šalys būtų aiškiai susitarę dėl tokio prievolės įvykdymo būdo, kuriuo pasinaudojus, kadastrinių duomenų pakeitimų įrašymo, dokumentacijos tvarkymo bei pačios kadastro bylos sudarymo ir kadastrinių matavimų darbai būtų prilyginami tinkamam prievolės įvykdymui formuluotės „nuomininko atlikti nekilnojamojo turto objektų pagerinimai, <...>, kiti nuomininkui skaičiuojami mokesčiai“ interpretavimo prasme.

25. Atsakovė teigia, jog pagal 2020 m. rugpjūčio 25 d. UAB „R.“ direktoriaus ir vienintelio akcininko J. P. pasirašytą Garantinį raštą Nr. 3 prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindas teigti, jog ieškovė šiuo garantiniu raštu suteikė garantijas dėl faktinių atliktų darbų negyvenamosios patalpoms adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėjimo arba sudengimo iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties adresu (duomenys neskelbtini), bei nuomotojai šiuo garantiniu raštu įsipareigojus nereikalauti nuomos ir kitų su šiuo nekilnojamojo turto objektu susijusių mokesčių iš nuomininkės iki 2025 m. lapkričio 30 d. (imtinai), iškilo būtinybė atliktus kadastrinius matavimus bei su jais susijusius kadastro bylos sudarymo darbus vertinti kaip tinkamą prievolės įvykdymą CK 6.130 straipsnio pagrindu. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka, kadangi, kaip jau minėta aukščiau aptartoje kasacinio teismo praktikoje, prievolės pabaigai įskaitymu egzistuoti privalo visos sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

26. Nors atsakovė ir teigia, jog atliko kadastrinius matavimus bei su jais susijusius darbus savo iniciatyva, tačiau tokių darbų atlikimas ne tik kad nelaikytinas įeinančiu į Priedo Nr. 1 bei garantinio rašto, kuriuo atsakovė atleidžiama nuo nuomos mokesčio būtent dėl patalpų pagerinimo darbų, kurie faktiškai gali būti atlikti, apibrėžtį, tačiau taipogi nėra laikytini priešpriešiniu atsakovės reikalavimu, toks reikalavimas nėra ir vienarūšis, kadangi nuomos mokesčio mokėjimas pagal Sutartį, jos priedus bei garantinį raštą niekaip nėra susietas su kadastrinių matavimų atlikimu, dėl jo nei sutartimi, nei atskirais susitarimais nebuvo susitarta. Todėl atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad ieškovė yra atsakovės skolininkė.

27. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir ieškovės atstovo paaiškinimai bei parodymai teismo posėdžio metu, taip pat pateikti byloje rašytiniai įrodymai, iš kurių galima daryti išvadą, kad ilgą laiką bankroto administratorius nežinojo nei apie garantinį raštą, nei apie galimai atliktus kadastrinius matavimus dėl buvusio BUAB „R.“ direktoriaus J. P. neveikimo, t. y. įmonės vidaus dokumentų neperdavimo paskirtam bankroto administratoriui, taip pat galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

28. Be to, atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti aplinkybę, kad ieškovei atsakovė perdavė už kadastrinius matavimus išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atlikusi kokius nors faktinius patalpų, kurias nuomojasi, pagerinimus, priešingai iš fotonuotraukų matyti, jog jokie patalpų pagerinimo darbai neatlikti.

29. Šiuo atveju atsakovė neturėjo galiojančios ir vykdytinos priešpriešinės reikalavimo teisės, dėl to nebuvo sąlygų visumos vienašaliam įskaitymui atlikti. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas neatitinkančiu įstatyme keliamų sąlygų ir negaliojančiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neįrodė, jog už nuomos mokestį ieškovei nėra skolinga 4 477 Eur sumos, todėl pradinis ieškovės ieškinys tenkintinas visa apimtimi, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šioje byloje susidarė 6,64 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2023 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės apylinkės teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „R.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 4 477 Eur (keturi tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt septyni eurai) skolos, 8 (aštuoni) procentai dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, o valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteista 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.