Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuoti asmenys P. K., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja K. K. pateikė skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, nurodydama, kad antstolis atsisakė vykdyti jam pateiktą 2016-01-25 teismo nutartį, kuria skolininkas P. K. įpareigotas neišvežti dukters P. K. iš Lietuvos iki įsigalios galutinis sprendimas byloje. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolis nesivadovavo CPK nuostatomis ir pareiškėjos pateiktais įrodymais, jog skolininkas P. K., iš anksto suplanavęs ir gavęs pakartotiną teismo nurodymą neišvežti vaiko iš Lietuvos, ignoravo teismo 2016-01-25 ir 2016-04-15 nutarčių įpareigojimus ir 2016-07-04 išvežė dukrą iš Lietuvos. Antstolis, atsisakydamas priimti nutartį vykdymui, pažeidė vaiko interesus. P. K. teikė teismui prašymus leisti dukrą išvežti į šiltuosius kraštus atostogų, tačiau teismas juos 2016-04-15 ir 2016-08-18 nutartimis atmetė. P. K. išvežė dukrą į Norvegiją. Nurodo, kad ji 2016-12-27 pateikė antstolei I.Karalienei prašymą vykdyti 2016-01-25 teismo nutartį. Antstolė imitavo, kad vykdo 2016-01-25 teismo nutartį, klaidino pareiškėją, teigdama, kad vykdo ne 2016-01-25 teismo nutartį, o 2016-12-12 išduotą vykdomąjį raštą. Antstolio teiginiai, kad nutartį turi vykdyti kas tik nori, bet ne antstolis, yra neteisėti ir nelogiški. Antstolis atsisakė vykdyti nutartį, neatliko jokių veiksmų, siekiant nustatyti, kokiu tikslu vaikas buvo išvežtas iš Lietuvos, kur buvo apgyvendintas bei kitas kelionės aplinkybes, kas reiškia, jog veikė priešingai vaiko interesams ir LR įstatymų nustatytai tvarkai. Antstolis, atsisakydamas priimti vykdyti nutartį, vadovavosi antstolės I.Karalienės atsiliepimu į jos skundą. Antstolis suklaidino pareiškėją, kad ji turi išsiimti vykdomąjį raštą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir yra vykdomasis dokumentas, o vykdomasis raštas neišduodamas. Antstolis D.Traigys turi atlikti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas nutarties vykdymas. P. K. turi būti pradėtos taikyti priverstinės nutarties vykdymo priemonės, antstolis turi kreiptis į teismą dėl baudos P. K. skyrimo. Pareiškėja prašo skundą tenkinti, įpareigoti antstolį priimti vykdyti 2016-01-25 teismo nutartį, panaikinti antstolio D.Traigio 2017-05-09 ir 2017-05-15 patvarkymus, įpareigoti jį sudaryti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą apie nutarties nevykdymą, kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo P. K. už nutarties nevykdymą, įpareigoti antstolį patikrinti skolininko turtinę padėtį ir nutarties vykdymo išlaidas išieškoti iš P. K., įpareigoti antstolį kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad P. K. būtų taikomos priverstinės nutarties vykdymo priemonės. 2017-07-03 teisme yra gauti papildomi pareiškėjos rašytiniai įrodymai bei prašymas, kuriame pareiškėja nurodo, jog antstolė I.Karalienė 2016-12-12 vykdomąjį raštą 2017-05-11 grąžino išieškotojai, o pastaroji jį išdavusiam teismui, nurodo, kad antstolė niekada nevykdė 2016-01-25 nutarties. Antstolis Dalius Traigys nepagrįstai atsisakė vykdyti nutartį, 2017-05-09, 2017-05-15 patvarkymuose nurodė prieštaraujančius teiginius esamiems faktams. Antstolis patvarkymus priima, pabendravęs su kitais antstoliais, VSTAT pareigūne telefonu. Antstolis veikia priešingai CPK nuostatoms, nepateikė visų reikalingų bylos dokumentų, įrodymų.Antstolis Dalius Traigys 2017-06-05 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jam 2017-05-12 pakartotinu prašymu buvo pateikta vykdyti 2016-01-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2S-284-467/2016, kuria teismas nutarė uždrausti atsakovui P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje. Nurodo, kad 2017-05-09 yra priimtas procesinis sprendimas, kuriuo nutarta atsisakyti priimti K. K. nutartį priverstinai vykdyti, nes antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0139/16/02893 tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko – uždraudimo atsakovui P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įsiteisės atitinkamas sprendimas. 2017-05-12 buvo pakartotinai atsisakyta priimti nutartį vykdymui, nes vadovaujantis pareiškėjos pateikta informacija apie teiktą skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų bei vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2017-03-22 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-14100-541/2017 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą. Teismas nutartyje pažymėjo, jog antstolė atliko reikalingus veiksmus, nustatytus CPK, kad užtikrintų minėtos nutarties vykdymą, o nesant pagrįstų duomenų apie nutarties pažeidimą, antstolei nebuvo pagrindo atlikinėti visų įmanomų perteklinių vykdymo proceso veiksmų. Nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstolei I. Karalienei teismo nutartis nebuvo vykdoma. Pareiškėja, teikdama antstoliui prašymą priimti vykdyti nutartį, nepateikė jokių naujų įrodymų, kad P. K. nevykdo teismo nutarties ar aktyviais veiksmais ketina pažeisti teismo nustatytą draudimą. K. K. informavo kompetentingas institucijas apie 2016-01-25 nutarties priėmimą. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, konstatavo, kad P. K. vykdo teismo nutartį. Remiantis CPK 651 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nebuvo nustatyta, kad P. K. būtų naujai pažeidęs 2016-01-25 nutartį, todėl pradėti vykdomąją bylą, atlikti papildomus vykdymo veiksmus, tikrinti skolininko turtinę padėtį ir nutarties vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko nėra teisinio pagrindo. Taip pat antstolis atkreipė dėmesį, kad jis yra susipažinęs su 2017-05-29 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-354-930/2017, kuria teismas leido P. K. išvežti dukrą į užsienį. Prašo skundo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-04 nutartimi pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų atmetė.Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta, jog P. K. būtų pažeidęs teismo draudimą, bei įvertinęs tai, kad apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2016-01-25 nutartį yra informuotos kompetentingos institucijos, kontroliuojančios skolininko įpareigojimo vykdymą, nesant pateiktų naujų įrodymų bei antstolei Ingai Karalienei pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0139/16/02893 pagal pareiškėjos teikiamą vykdomąjį dokumentą, sprendė, kad antstolis Dalius Traigys pagrįstai ir teisėtai atsisakė pakartotinai priimti pareiškėjos K. K. teikiamą vykdymui 2016-01-25 teismo nutartį, savo patvarkyme pagrįstai motyvuodamas atsisakymą, nurodydamas konkrečias atsisakymo priimti vykdymui priežastis, kaip tai reglamentuoja civilinio proceso įstatymas (CPK 651 str.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja K. K. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Teismas nepasisakė dėl pareiškėjos 2017-07-02 prašymo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių – antstolio neteisėtų veiksmų nepateikiant teismui pareiškėjos pateiktų įrodymų ir priedų su 2017-05-08, 2017-05-12 prašymais ir 2017-05-28 skundu antstoliui. Teismas ignoravo visus apeliantės pateiktus įrodymus ir duomenis. Joks antstolis nevykdė ir nevykdo 2016-01-25 teismo nutarties, todėl antstolio D. Traigio atsisakymas vykdyti teismo nutartį yra neteisėtas. Antstolė I. Karalienė nepateikė įrodymų, jog jos vykdomas 2016-12-12 raštas atitinka CPK nuostatas, nepateikė įrodymų, jog vykdo 2016-01-25 teismo nutartį. Antstolis neturėjo ir neturi jokių kliūčių priimti vykdyti 2016-01-25 teismo nutartį.

Antstolis Dalius Traigys atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė pateikia tik faktus apie seniau vykusius įvykius, o naujų aplinkybių, kad P. K. būtų pažeidęs nutartį, taip ir nepateikia. Antstolis paaiškina, kad vykdomąjį dokumentą atsisakė priimti, nes antstolių informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0139/16/02893 tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.

P. K. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Iš skundo negalima nustatyti, kurie visgi antstolio veiksmai skundžiami, kada jie buvo priimti ir kuo pažeista vykdomojo dokumento vykdymo tvarka, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu turėtų būti naikinama teismo nutartis, nes apeliantė tokio pagrindo nenurodo. Pažymi, kad teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo visus antstolio veiksmus atliktus vykdomojoje byloje, nenustatė jokių vykdymo tvarkos pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-07-04 nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-07-04 nutarties nėra pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad antstolis kartu su apeliantės skundu ir patvarkymais teismui nepateikė visų įrodymų, kuriuos ji buvo pridėjusi prie skundo dėl antstolio patvarkymų, šis argumentas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo neįtakoja, nes minėtus įrodymus į nagrinėjamą bylą pirmosios instancijos teismui pateikė pati apeliantė. Be to, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad skundo nagrinėjimui yra būtini tam tikri įrodymai, turi teisę išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą.Apeliantė nutarties neteisėtumą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo visus apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas tokią apeliantės poziciją pripažįsta nepagrįsta ir pažymi, jog kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas apsprendžia aplinkybės, susijusios su antstolio atsisakymu priimti apeliantės vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas ir vertino tik tuos įrodymus, kurie yra reikšmingi klausimo dėl atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išnagrinėjimui.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis skundžiamuose patvarkymuose aiškiai motyvavo, kodėl atsisako priimti nutartį vykdymui, t. y. tai, kad antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog antstolė Inga Karalienė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0139/16/02893 tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko – laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl santuokos nutraukimo, taikymo. Taip pat nustatė, kad antstolis pakartotinai atsisakė priimti nutartį vykdymui ir todėl, kad teismas, išnagrinėjęs K. K. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, atmetė skundą ir nurodė, kad nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstolei I. Karalienei teismo nutartis nebuvo vykdoma. Pirmosios instancijos teismas antstolio veiksmų teisėtumą vertino, atsižvelgdamas ir į tai, kokie buvo atlikti vykdymo veiksmai, tame tarpe pranešta visoms kompetentingoms institucijoms, kontroliuojančioms skolininko išpareigojimų vykdymą, ir į tai, jog byloje jokių naujų įrodymų, kad P. K. būtų pažeidęs teismo draudimą, nėra. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, kurių apeliantė jokiu būdu nepaneigė, yra pagrindas vertinti, jog tiek antstolis pagrįstai priėmė 2017-05-09 ir 2017-05-15 patvarkymus, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio veiksmus pripažino teisėtais, nes pakartotinis tos pačios nutarties vykdymas be pagrindo neatitiktų proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei protingumo principų.Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl nepilnametės dukters išvežimo 2016-07-04, kurios jau buvo nagrinėjamos civilinėse bylose Nr. 2YT-14100-541/2017 ir Nr. 2S-1446-565/2017, įtakos nagrinėjamo klausimo vertinimui neturi, nes vykdomasis raštas Nr. 2-153-726/2016 dėl draudimo P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo išduotas tik 2016-12-12, o antstolei I. Karalienei pateiktas vykdyti 2016-12-29. Jokių įrodymų, kad po šio vykdomojo rašto pateikimo vykdyti P. K. būtų pažeidęs nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, byloje nėra.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

P. K. pateikė teismui prašymą priteisti iš K. K. 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į atskirąjį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, P. K. iš apeliantės priteisiama 150 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos mėn. 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.