- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1446-565/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07872-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarčių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama atlikti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties vykdymas, ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo P. K.. Nurodė, kad 2016 m. sausio 25 d. nutartimi P. K. uždrausta išvežti šalių dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos, šios nutarties pagrindu 2016 m. gruodžio 12 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstolei I. K.. Pareiškėja pateikė įrodymus apie teismo nutarties pažeidimą, tačiau antstolės padėjėja nurodė, kad nėra pagrindo kreiptis į teismą, nes P. K. leidžia dukrai lankyti mokyklą Vilniuje. Pareiškėjos teigimu, ši aplinkybė nepagrindžia nutarties vykdymo fakto, kadangi P. K. buvo išvežęs dukrą į Norvegiją 2016 m. liepos mėn., apie tai pranešė policijai, tačiau ji neatlieka jokių veiksmų. Antstolė neužtikrina minėtos nutarties vykdymo, nesikreipia į teismą dėl baudos P. K. skyrimo, todėl neveikimu veikia priešingai teismo nutarčiai, vaiko interesams ir įstatymams.
2. Antstolė 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad 2017 m. sausio 10 d. gautas skolininko atstovės pranešimas, kad P. K. vykdo teismo nutartį geruoju, nebuvo išvežęs dukros iš Lietuvos, ji lanko mokyklą Vilniuje ir kas trečios savaitės trečiadienį matosi su motina K. K.. Antstolė nustatė, kad P. K. vykdo teismo nutartį, todėl nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2017 m. kovo 20 d. pateikė tiesiogiai teismui patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų.
5. Teismas nustatė, kad antstolė I. K. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-153-726/2016 dėl draudimo P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas. Antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė raginimą įvykdyti geruoju sprendimą, draudžiantį P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos, kuris 2017 m. sausio 5 d. buvo įteiktas P. K.. Antstolės kontoroje 2017 m. sausio 10 d. gautas P. K. atstovės pranešimas, kad jis vykdo teismo nutartį geruoju, nebuvo išvykęs iš Lietuvos, dukra lanko mokyklą Vilniuje ir kas trečios savaitės trečiadienį matosi su motina K. K..
6. Teismas nurodė, kad antstolė vykdo teismo procesinį sprendimą (nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) dėl draudimo skolininkui atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėja antstolės veiksmų neteisėtumą vykdomojoje byloje grindžia antstolės neveikimu ir atsisakymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo P. K. už 2016 m. sausio 25 d. nutarties nevykdymą.
7. Teismas padarė išvadą, kad antstolė neturėjo pagrindo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir kreiptis į teismą baudos skolininkui skyrimo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. vykdomajame rašte Nr. 2-153-726/2016 nustatytą draudimą išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. liepos 29 d. nutarime konstatuota, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog nepilnametė P. K. buvo išvykusi su tėvu P. K. į Norvegiją po įsiteisėjusios teismo 2016 m. sausio 25 d. teismo nutarties. Taigi kompetentingos institucijos nenustatė vykdomos teismo nutarties pažeidimo fakto, be to, pats skolininkas antstolei ir teismui nurodė, jog vykdo teismo nutartį. Vykdydama vykdomąjį dokumentą, antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė raginimą geruoju įvykdyti sprendimą, draudžiantį P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos, taigi antstolė atliko šioje vykdymo proceso stadijoje reikalingus CPK nustatytus procesinius veiksmus, kad užtikrintų minėtos nutarties vykdymą.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog P. K. galimai buvo išvežęs jų dukrą į Norvegiją 2016 m. liepos mėn., t. y. iki vykdomojo dokumento išdavimo ir kreipimosi į antstolę dėl priverstinio vykdymo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl antstolės veiksmų teisėtumo šioje vykdomojoje byloje.
9. Teismas, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, sprendė, jog pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes reiškia naujus reikalavimus (CPK 510 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Pareiškėja K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir įpareigoti antstolę išsiaiškinti P. K. gyvenamosios vietos deklaravimo Norvegijoje tikslus, įpareigoti skolininką išsitirti psichikos sveikatos būklę, išsiaiškinti, kodėl jis nesinaudoja Lietuvoje registruotu automobiliu ir naudojasi Norvegijoje registruota transporto priemone; skirti P. K. baudą (K. K. naudai) dėl teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties pažeidimo, mažametę P. K. išvežant iš Lietuvos 2016 m. liepos mėn., ir įpareigoti antstolę taikyti P. K. priverstines teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties vykdymo priemones. Skundą grindžia šiais argumentais.
10.1. Nors teismas sprendė, kad P. K. tinkamai vykdo teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį, tačiau pareiškėja pateikė duomenis, kad jis 2017 m. liepos mėn. buvo išvežęs dukrą keltu į Norvegiją (2017 m. sausio 18 d. UAB „Stena line“ keltų linijos raštas). Vilniaus m. 6 PK pareigūnai ir VVTAS vedėja, gavę duomenų, jog P. K. buvo išvežęs dukrą, tiesiogine tyčia veikė, nuslėpdami šiuos duomenis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, veikdami priešingai teismo nutarčiai ir vaiko interesams. Pareiškėja buvo prievarta izoliuota Vilniaus m. savivaldybei atskaitingame psichikos centre 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2015 m. rugsėjo 25 d.
10.2. Teismas neteisingai nurodo, kad antstolė teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį turėjo pradėti vykdyti tik po vykdomojo rašto išdavimo, t. y. 2016 m. gruodžio 12 d., nes nurodyta nutartis yra savaime vykdytinas dokumentas, tačiau antstoliai teikė neteisingą informaciją pareiškėjai, reikalaudami išsiimti vykdomąjį raštą minėtai nutarčiai vykdyti. Skundžiama nutartis priimant pažeidžiant skaidraus, teisingo ir lygiateisio proceso principus.
10.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas visos bylos Nr. 2-354-726/2017 nagrinėjimo metu, nes kai kurie įrašai procesiniuose dokumentuose ir garso įrašai patvirtina, jog teismas nutartis priiminėja neskaitęs pareiškėjos procesinių dokumentų, nevertindamas jokių jos pateiktų įrodymų. Antstolė taip pat atsisakė vertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus dėl P. K. veiksmų ir jo nurodomų aplinkybių, kad ketina išvežti dukrą į Norvegiją ir bendradarbiauti su Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijomis, taip pat jis siekia nustatyti neveiksnumą pareiškėjai. Antstolės teiginys, kad nėra požymių, jog P. K. išveš dukrą į Norvegiją artimiausiu metu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Norvegijoje nuo 2014 m. iki šios dienos, Lietuvoje eksploatuoja automobilį, registruotą Norvegijoje, todėl, pareiškėjos nuomone, P. K. turi planų gyventi ir dirbti Norvegijoje. Antstolė nepatikrino P. K. gyvenamosios vietos deklaravimo ir tikslo Norvegijoje, nevertino P. K. galimo psichinės sveikatos sutrikimo požymių, nors turėtų įpareigoti skolininką kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.
10.4. P. K. atstovė V. E. atliko neteisėtą poveikį institucijoms, 2015 m. teikė raštus įstaigoms, rašydama, jog pareiškėja tariamai žaloja dukrą, o P. K. nori ją išgelbėti ir išvežti į užsienį.
11. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Šalies argumentai
12. Pareiškėja K. K. papildomais paaiškinimais nurodė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma, jog išduotas vykdomasis įrašas neatitinka CPK 648 str. nurodyto reikalavimo – nenurodyta teismo sprendimo data, taip pat, kad nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo nereikia vykdomojo rašto, nes pati nutartis yra vykdomasis raštas; antstolė turėjo vykdyti dokumentą, vertinant laikotarpį nuo 2016 m. sausio 25 d.; teismas nevertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų ir vykdomojo rašto prieštaringumo; skolininkas išveža dukrą kartą per pusę metų į Norvegiją dėl nežinomų priežasčių; paaiškėjus, kad 2012 m. gruodžio 12 d. vykdomasis raštas neatitinka CPK nuostatų, pareiškėja buvo priversta jį atsiimti ir nutraukti vykdomąją bylą, kurioje neatlikti jokie veiksmai dėl skolininko nevykdymo teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties; pareiškėja 2017 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą antstolei nusišalinti ir grąžinti jai vykdomąjį raštą, pareiškėja 2017 m. gegužės 11 d. jį perėmė ir grąžino išdavusiam teismui. Taigi antstolė vykdomosios bylos nebevykdo ir negali atlikti jokių veiksmų skolininko atžvilgiu;
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.
14. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teismas teisingai sprendė, kad antstolė neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo P. K. ir užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties vykdymą.
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).
16. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir uždraudė P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki nagrinėjamoje byloje bus priimtas ir įsiteisės atitinkamas sprendimas. Pareiškėja pateikė antstolei I. K. vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-153-726/2016 dėl draudimo P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas (v. b. Nr. 0139/16/02893, l. 2-3). Pareiškėja kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama atlikti veiksmus, kuriais būtų užtikrintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties vykdymas, taip pat kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo P. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi P. K. įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, kurių jam neatlikus, nutartis gali būti vykdoma taikant priverstinio vykdymo priemones. Pareiškėja antstolei 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (v. b. l. 1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. išduotame vykdomajame rašte nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo data, antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 3), ir šiam patvarkymui įsiteisėjus (pareiškėja jo neskundė), antstolė pagrįstai vertino P. K. veiksmus tik nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti dienos, o ne nuo teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Jeigu pareiškėjos manymu, P. K. pažeidė teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytus jam įpareigojimus, pareiškėja galėjo anksčiau pateikti minėtą nutartį vykdyti antstoliui, t. y. iš karto po to, kai ji sužinojo apie galimus priešingus 2016 m. sausio 25 d. nutarčiai P. K. veiksmus, o ne po 1 metų. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji neturi specialių teisinių žinių ir pati atstovaujam savo interesus bylose, nesudaro pagrindo atsižvelgti ir daryti kitokias išvadas, kadangi pareiškėja turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, tačiau to jai nepadarius, pareiškėja prisiima riziką už savo teisių gynybos būdus ir kokybę.
18. Darytina išvada, kad antstolė šiuo atveju neturėjo teisės vertinti P. K. veiksmų iki nurodyto vykdomojo rašto priėmimo (t. y. iki 2016 m. gruodžio 12 d.), nes jame nenurodyta kitaip, o aplinkybė, kad antstolė nevertino pareiškėjos pateiktų duomenų apie P. K. su nepilnamete dukra išvykimą 2016 m. liepos mėn. į Norvegiją (v. b. l. 17) taip, kaip tai nurodo pareiškėja, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolės veiksmus neteisėtumą, neveikimą, ir įpareigoti ją skirti baudą P. K. už teismo įpareigojimo nevykdymą. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nebuvo užfiksuota duomenų apie tai, kad P. K. iki 2016 m. vasario 16 d. išvežė dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos, taip pat Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 PK 2016 m. liepos 29 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ar pareigomis (BK 245 str.), konstatavęs, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog nepilnametė P. K. buvo išvykusi su tėvu į Norvegiją po teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties (v. b. l. 16). Todėl, esant vykdomojoje byloje pateiktiems prieštaringiems kelių institucijų duomenims dėl P. K. išvykimo iš Lietuvos su dukra 2016 m. sausio 25 d. – 2016 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu, antstolė pagrįstai 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo P. K. ir nustatė, kad P. K. geranoriškai vykdo teismo nutartį nuo 2016 m. gruodžio 12 d.
19. Pažymėtina, kad pareiškėja pateikė papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kad pareiškėjos iniciatyva vykdomoji byla yra jau baigta antstolės 2017 m. gegužės 11 d. patvarkymu, ir pareiškėja kreipėsi į kitą antstolę dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo. Todėl sutiktina su pareiškėja, kad antstolė, užbaigusi vykdomąją bylą Nr. 0139/16/02893, nebegali imtis priverstinio poveikio priemonių P. K. atžvilgiu.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė civilinio proceso normas, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl pagrįstai nenustatė teisės aktų pažeidimų antstolės I. K. veiksmuose.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 137 str. 2 d. 3 p., pagrįstumą ir teisėtumą, nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad dėl gausėjančių įrodymų apie P. K. veiksmų neteisėtumą ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareiškėja turi teisę teikti teismui tiesiogiai šiuos įrodymus ir kelti naujus reikalavimus bei šie papildomi įrodymai netrukdo teismui nagrinėti bylos. Pareiškėjai paaiškintina, kad CPK 510 str. 2 d. įtvirtina ikiteisminę ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką su tikslu, kad antstolis turėtų galimybę susipažinti su pareiškėjo teikiamais duomenimis ir reikalavimais, pateikti savo poziciją bei vertinimus ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl konstatuotina, kad nurodyta teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas ir skundžiamos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis dėl antstolio veiksmų ir atsisakymo priimti patikslintą skundą palikti nepakeistas.