Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui R. M. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2006 m. vasario 6 d. ieškovė (ankstesnis pavadinimas – UAB „KLI LT“, L. Prušinsko individuali įmonė „Kompiuterinis langas“) su atsakovu sudarė Interneto paslaugų tiekimo sutartį Nr. 2626. Atsakovas įsipareigojo 1 metus naudotis ieškovės paslaugomis, adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 18 d. atsakovas R. M. pateikė ieškovei prašymą dėl sutarties nutraukimo nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir paslaugų teikimas jam buvo nutrauktas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas vengia atsiskaityti ir liko ieškovei skolingas 150,82 Eur skolos, 54,29 Eur delspinigių.

Iš ieškovės pateiktos mokėjimų išklotinės matyti, jog iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė atsakovui suteikė paslaugų už bendrą 316,23 Eur sumą; atsakovas mokėjimus atlikdavo grynais pinigais, iš viso ieškovei sumokėjo 174,21 Eur, tad neapmokėta skolos dalis yra 142,02 Eur. Iš ieškovės pateiktos mokėjimų išklotinės taip pat matyti, jog iš atsakovo mokėtinų sumų 2015 m. balandžio 30 d. buvo išskaičiuota 3 Eur žyminio mokesčio. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog tuo metu ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, bet pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu ir žyminis mokestis grąžintas ieškovei. Taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrįstos 2012 m. kovo 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. gegužės 31 d. atsakovui priskaitytos sumos (1,45 Eur, 1,45 Eur ir 2,90 Eur).

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, ieškinio neginčijo, neprašė taikyti ieškinio senaties termino, tad, formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dalyje dėl 142,02 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.245 straipsniai).

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 54,29 Eur delspinigių, t. y. 0,2 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Sutarties 3.2 punkte šalys numatė, kad atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškove, atsakovas moka 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas buvo vartotojas, sutartį sudaręs prisijungimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-541/2009). Teismo praktikoje, be kita ko, yra pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, o sutartis sudarė prisijungimo būdu, konstatuotina, kad prašomi priteisti 0,2 procentų delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini iki 0,05 procentų dydžio, ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 12,78 Eur delspinigių (142,02 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, tai yra minimali žyminio mokesčio suma, todėl ji proporcingai nemažintina ir priteistina iš atsakovo.

Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020, naudai:

– 142,02 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 2 ct) skolos;

– 12,78 Eur (dvylika eurų 78 ct) delspinigių;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. gegužės 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame inter-neto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teisme 2020 m. liepos 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-3087-715/2020 priimtas sprendimas už akių, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės UAB „Besmegeniai“, j. a. k. 267258020, ieškinys, ir ieškovės naudai iš atsakovo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteista skola bei bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl sprendimas už akių jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.