Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-14 nutarties dėl atsakovo pareiškimo peržiūrėti 2011-08-24 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija) dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo (teisėjų) veiksmų, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 1-3) prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo Teisingumo ministerijos 750 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 26,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 500 Lt už advokato teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-763-721/2006, 54 Lt žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. 2763-721/2006, E. M. neteisėtai pasisavintus 0,54 Lt, 102 Lt žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. 2-763-721/2006, 500 Lt už advokato pagalbą civilinėje byloje Nr. A2-2270-215/2007, 200 Lt už advokato pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-244-267/2007 ir 17,70 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

2011-08-24 į parengiamąjį posėdį be pateisinamos priežasties neatvykus pareiškėjui A. Č., vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 230 straipsnio 2 dalimi ir 285 straipsnio 1 dalimi, buvo priimtas sprendimas už akių (b. l. 17-19), kuriuo ieškinys buvo atmestas.

2011-08-14 teisme gautas pareiškėjo A. Č. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 30-32), kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2011-08-22 į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą išsiuntė prašymą, kuriame prašė civilinę bylą Nr. 2-6469-643/2011 2011-08-24 nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi atvykti į teismo posėdį negali dėl sveikatos būklės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-6469-643/2011 turi būti nagrinėjama iš esmės, kadangi jo ieškinyje keliami reikalavimai dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų, atlyginimo buvo grindžiami civilinėmis bylomis Nr. 2-1201-721-07-05/2005, Nr. 2-763-721/2006 ir Nr. A2-100-215/2008, kurios yra priimtos pirmos instancijos teisme ir nors jų sprendimai yra įsiteisėję, jie nebuvo peržiūrėti aukštesnės instancijos teismų. Įsiteisėjusių sprendimų teisėtumas minimose bylose, kurių apeliacija negalima, kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos sąžiningumo ir objektyvumo. Dėl nepaaiškinamų Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjų N. K. ir K. S. veiksmų jis patyrė turtinę žalą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės, galima objektyviai ir teisingai įvertinti ieškinyje bei prašyme keliamus reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis jis savo reikalavimus grindžia. Be to, tik išnagrinėjus bylą iš esmės, priimtą sprendimą bus galima skųsti apeliacine tvarka, kur priimtą sprendimą peržiūrėtų teisėjų kolegija, todėl yra daug didesnė tikimybė, kad bus priimtas sprendimas vadovaujantis įstatymais, o ne kolegų dangstymu. Be to, sprendime už akių nėra pasisakyta dėl atsakovo tvirtinimo, kad teisėjos N. K. sprendimai civilinėse bylose, esant tam pačiam dalykui ir pagrindui, buvo priimti skirtingu laikotarpiu ir galiojant skirtingai teismų praktikai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą. Teismas, atsisakydamas bylą nagrinėti iš esmės, juolab esant jo prašymui bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pažeistų jo teises į teisingą ir nešališką teismą.

Atsakovas Teisingumo ministerija teismui pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodo, kad su pareiškimu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tai, kad teismo posėdis byloje paskirtas 2011-08-24, 9 val., tačiau prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant teismui pirmenybiniu paštu išsiuntė tik 2011-08-22. Įvertinus tai, kad laiškai išsiųsti net ir pirmenybiniu paštu objektyviai ne visada gali pasiekti teismą po vienos dienos, darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys yra neapdairus ir nepakankamai rūpestingas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3891-820/2010 pareiškėjo reikalavimas, pareikštas dėl tų pačių faktinių aplinkybių, buvo nepatenkintas ir ieškinys buvo atmestas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-14 nutartimi nutarė pareiškėjo A. Č. pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-08-24 sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Teismas nustatė, kad pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į parengiamąjį posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006). Pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybė, kad jis 2011-08-22 teismui išsiuntė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, vertintina kaip nepakankama ir nepateisinama, lyginant ją su ieškovo pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis teisėmis ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO įrašas, b. l. 25) apie tai, kad pareiškėjo minimas prašymas teisme buvo gautas 2011-08-24 9 val. 19 min., t. y. po parengiamojo posėdžio, kuris vyko 2011-08-24 9 val. ir kurio metu buvo priimtas sprendimas už akių. Teismas parengiamojo posėdžio metu objektyviai neturėjo galimybės vertinti pareiškėjo prašymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Vertinant pareiškėjo argumentus dėl sprendimo už akių pagrįstumo atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškinį. Prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių pareiškėjas nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė argumentų, dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat nepateikė ir naujų įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

Atskiruoju skundu pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-14 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad 2011-08-24 priimtame teismo sprendime už akių nieko nebuvo užsiminta apie gautą iš pareiškėjo prašymą bylą nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant, kuris buvo išsiųstas 2011-08-22 registruotu pirmenybiniu laišku. Teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negali atvykti į posėdį (pareiškėjas yra neįgalus), ir nagrinėti bylą iš esmės. Kaip matyti iš 2011-10-14 nutarties, teismas, išėjęs priimti sprendimo, jau turėjo žinoti apie gautą pareiškėjo prašymą. Teismas, atmesdamas pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pasielgė nesąžiningai pareiškėjo atžvilgiu, apkaltindamas pareiškėją piktnaudžiavimu savo teisėmis, nerūpestingumu ir t.t. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai sutampa su pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2011-10-14 nutartį. Nurodo, kad pareiškėjas, apsisprendęs nevykti į teismo posėdį dėl sveikatos būklės prieš 2 dienas iki teismo posėdžio turėjo galimybę informuoti teismą papildomai išsiunčiant prašymą faksu arba paskambinęs telefonu. Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Patikrinusi atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-14 nutarties faktinį ir teisinį pagrindą, teisėja daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teismo sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2011-10-01) nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kadangi pareiškėjas (kuriam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką) neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir iš jo nebuvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, o atsakovas prašė priimti sprendimą už akių (2011-08-24 parengiamojo teismo posėdžio protokolas, b. l. 16).

Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Pažymėtina, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau. CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Pasak apelianto, 2011-08-24 priimtame teismo sprendime už akių nieko nebuvo užsiminta apie gautą iš pareiškėjo (apelianto) prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuris buvo išsiųstas 2011-08-22 registruotu pirmenybiniu laišku. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo prašymą, turėjo atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių jis negali atvykti į posėdį (pareiškėjas yra neįgalus), ir nagrinėti bylą iš esmės. Kaip matyti iš skundžiamos 2011-10-14 nutarties, teismas, išėjęs priimti sprendimo, jau turėjo žinoti apie gautą pareiškėjo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2011-08-22 registruotu laišku išsiųstas motyvuotas prašymas nagrinėti bylą 2011-08-24 posėdyje pareiškėjui nedalyvaujant Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo gautas 2011-08-24 ir užregistruotas 09:19 val. (b. l. 25). 2011-08-24 parengiamasis teismo posėdis prasidėjo 09:00 val. ir baigėsi 10:00 val. teisėjai grįžus iš sprendimų priėmimo kambario ir paskelbus sprendimą už akių (b. l. 16). CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Parengiamojo teismo posėdžio metu yra rašomas teismo posėdžio protokolas. Pagal CPK 245 straipsnį posėdžio pirmininkas paklausia, ar dalyvaujantys byloje asmenys turi prašymų. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymai išsprendžiami teismo nutartimi, išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. Iš 2011-08-24 parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu nebuvo pateikta jokių prašymų. Ta aplinkybė, kad apelianto 2011-08-22 išsiųstas prašymas teisme buvo užregistruotas 2011-08-24 09:19 val. nereiškia, kad toks prašymas turėjo ir galėjo būti pateiktas teisėjai 2011-08-24 09:00 val. prasidėjusio parengiamojo posėdžio metu. Be to, neįmanomas būtų tokio prašymo pateikimas bylą nagrinėjančiai teisėjai ir tuo metu, kai teisėja išėjo į sprendimų priėmimo kambarį, kadangi tokiu atveju būtų pažeistas vienas iš civilinio proceso principų, t. y. sprendimo priėmimo slaptumas, kuris reiškia, kad sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas, kuris nagrinėjo konkrečią bylą (CPK 19 straipsnio 1 dalis). Būti sprendimų priėmimo kambaryje kitiems asmenims draudžiama (CPK 264 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliantas savo teise prašyti teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant turėjo naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis), t. y. kartu įvykdant pareigą pasirūpinti, jog teismas būtų iš anksto informuotas apie pareiškėjo prašymą 2011-08-24 parengiamajame teismo posėdyje šią civilinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas, apsisprendęs nevykti į 2011-08-24 parengiamąjį teismo posėdį dėl sveikatos būklės prieš 2 dienas iki posėdžio turėjo galimybę informuoti teismą papildomai išsiunčiant prašymą faksu arba paskambinęs telefonu. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Mažeikiuose, o posėdis įvyko Vilniuje. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant iš Mažeikių registruotu paštu buvo išsiųstas 2011-08-22 14:14 val. (b. l. 33). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šioje situacijoje elgėsi nepakankamai rūpestingai, kadangi neįvertino (nors turėjo tai padaryti), jog apelianto ieškinį nagrinėjanti teisėja gali būti laiku (t. y. iki 2011-08-24 09:00 val. parengiamojo teismo posėdžio pradžios) neinformuota, apie pareiškėjo prašymą bylą 2011-08-24 posėdyje nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pasielgė nesąžiningai jo atžvilgiu, apkaltindamas pareiškėją piktnaudžiavimu savo teisėmis, nerūpestingumu, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo skundžiamoje 2011-10-14 nutartyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį (redakcija nuo 2011-10-01) teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat turėjo įvertinti, ar minėtame pareiškime pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie galėjo turėti įtakos 2011-08-24 priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinė instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti paaiškinimai, susiję su 2011-08-24 sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, yra analogiški pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais paaiškinimais, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir ieškinį. Prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių pareiškėjas nenurodė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė argumentų, dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat nepateikė ir naujų įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Tokiu būdu apeliacinė instancijos teismas daro išvadą, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-14 nutartis paliktina nepakeista. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-14 nutartį palikti nepakeistą.