Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės ir darbo ministerijos neregistruotas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas – 2016 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, skirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį užsiregistruoti, tęsti registravimą darbo biržoje arba pradėti dirbti; neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingai žmonėmis; bei uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; per laisvės apribojimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir nuo 2015 m. spalio 11 d. iki 2015 m. spalio 12 d. 2017 m. sausio 6 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ( 3 nusikalstamos veikos epizodai), 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2019 m. spalio 20 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019 m. spalio 21 d. 01.25 val. nustatytas 1,42 ‰ girtumas ), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, L. A. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tualete, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sūnaus A. A. atžvilgiu, tai yra tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kaktą, po ko įkando į dešinės kojos didįjį pirštą bei pastūmė nuo ko pastarasis atsitrenkė į veidrodį. Taip smurtaudamas šeimos nario – sūnaus A. A. atžvilgiu nukentėjusiajam A. A. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, V. J. 2019 m. gruodžio 7 d. apie 16.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2019 m. gruodžio 7 d. 19.35 val. nustatytas 0,75 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia kakta sudavė savo žmonai L. J. į kaktos sritį. Taip smurtaudamas šeimos nario – žmonos L. J. atžvilgiu nukentėjusiajai L. J. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, V. J. 2019 m. gruodžio 28 d. apie 20.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019 m. gruodžio 29 d. 00.28 val. nustatytas 1,32 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė savo žmonai L. J. į veido sritį. Taip smurtaudamas žmonos L. J. atžvilgiu nukentėjusiajai L. J. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, V. J. 2019 m. gruodžio 28 d. apie 20.30 val., L. A. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019 m. gruodžio 29 d. 00.28 val. nustatytas 1,32 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia pagrasinęs susprogdinti didelės vertės svetimą turtą – L. A. priklausantį (duomenys neskelbtini) eurų vertės gyvenamąjį namą ir grasindamas, kad ,,čia niekas negyvens" katilinėje siekdamas visuotinai pavojingu būdu sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai bei turto sunaikinimui užsuko vamzdžius per kuriuos keliauja karštas vanduo į katilo sistemą ir tuo uždarė karštą vandenį katile, kad katilas dar labiau įkaistų, padidėtų temperatūra ir sukeltų sprogimą bei gaisrą dėl ko būtų sunaikintas didelės vertės svetimas turtas – L. J. priklausantis gyvenamasis namas ir sukeltas pavojus gyvenamajame name gyvenančių žmonių L. A., L. J., A. A. ir V. J. gyvybei bei sveikatai. Šiais savo veiksmais V. J. sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiesiems A. A. ir L. J. manyti, kad V. J. grasinimai susprogdinti gyvenamąjį namą bei sukelti pavojų L. A., L. J., A. A. ir V. J. gyvybei bei sveikatai gali būti įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. gruodžio 7 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole skiltyje įvykio vietos apžiūra nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini) apžiūros objektas yra miegamojo kambarys esantys namo antrame aukšte. Užėjus į kambarį priešais stovi dvigulė lovą iš abiejų lovos pusių pastatytos dvi spintelės, priešais lovą iš kairės pusės stovi rūbų, daiktų komoda, taip pat iš dešinės stovi skystųjų kristalų televizorius. Užėjus į kambarį po kairę pusę yra sumontuotas langas su įrengtu balkonu. Objektų, pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros metu neaptikta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 66-67).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Registrų centro duomenis V. J. registruoto turto neturi. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su vienbučiu gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) priklauso L. A.. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 149-150).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų (BK 140 straipsnio 2 dalis ir BK 145 straipsnio 2 dalis)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja:

Dėl 2019-10-20 epizodo

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario -sūnaus atžvilgiu ir nežymiai sutrikdė bei sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534-397-2014). Kaltinamasis savo kaltę dėl šio epizodo pripažino iš dalies, tai yra pripažino įkandimą ir tai jog nukentėjusįjį pastūmė, tačiau neigė sudavęs kumščiu į kaktą. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių, matyti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam kumščiu. Šias aplinkybes patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Tai pirma. Antra, iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams, duodamas pirminius parodymus nukentėjusysis taip pat nurodė aplinkybę, jog sudavė dešinės rankos kumščiu į kaktą. Be to minėtame protokole pareiškime atliekant įvykio vietos apžiūrą bei asmens apžiūrą, taip pat užfiksuota, jog kaktoje matosi nubrozdinimas, kraujosrūva ( 1 tomas, b.l.5-6). Todėl teismas vertindamas minėtus duomenis, daro pagrįstą išvadą, kad fizinis sąlytis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo – kaltinamasis aktyviais fiziniais veiksmais panaudojo smurtą nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad <...> būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančios eksperto išvados matyti, jog nukentėjusiajam A. A. padaryti odos nubrozdinimai nugaroje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosrūva dešinės pėdos 1-me piršte. Visi sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis dėl nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis, apklausiamas nurodė, jog iš skausmo sušuko. Tik tikslintinas kaltinimas, nurodant , jog nukentėjusiajam buvo ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu kaltinamojo teisinė padėtis nebus bloginama, kadangi inkriminuojamos veikos kvalifikacija nesikeičia, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje pasireiškė abiem alternatyviais požymiais. BPK nedraudžia keisti kaltinimo nagrinėjant bylą teisme. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino, jog įkando nukentėjusiajam į pirštą bei pastūmė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kaltinamojo pagrindiniai kaltės įrodomumo šaltiniai yra nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teismo medicinos eksperto išvada, kurie pagrindžia, jog fizinis sąlytis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo toks, kad nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2019-12-07 epizodo

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu ir jai sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teigdamas, jog konflikto metu jie patys susistumdė ir taip susidaužė galvomis, Tačiau tokius jo paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo teisę neduoti parodymų prieš šeimos narį. Tačiau kaltinamojo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios pirminiam protokole -pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, iš kurių matyti, jog atvykus pareigūnams nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis tyčia trenkė ( kakta į kaktą.). Taip pat kaltę patvirtina netiesioginiai kito nukentėjusioji A. A. parodymai, kuris nors ir paties įvykio nematė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kai atbėgo konfliktas jau buvo pasibaigęs, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog išgirdo mamos šauksmą ir išbėgęs iš kambario pamatė, kad mamai bėga iš nosies kraujas. Mama jam pasakė, kad tėvas vieną kartą kakta į kaktą jai sudavė. Sūnus kviesdamas pagalbą taip pat nurodė, kad atėjęs tėvas išgėręs muša mamą. Teismo vertinimu kaltinamojo kaltė yra įrodyta pilnai. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2019-12-28 epizodo

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku panaudodamas fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu sukėlė fizinį skausmą bei grasino susprogdinti namą. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia dėl šio epizodo, teigdamas , jog nesudavė nukentėjusiajai. Tačiau teismo vertinimu kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų teigdamas, jog visų aplinkybių nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nurodo, kad galėjo suduoti nukentėjusiajai grumtynių metu, nes nukentėjusioji priekaištavo dėl katilo. Atvykus policijos pareigūnams pasiūlius nukentėjusiajai papasakoti apie aplinkybes, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis dilbio sritimi jai sudavė į dešinę veido pusę ( 2 tomas, b.l. 96 ) Be to, tiesiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja pareigūnė V. M. taip parodė, jog vyras moteriai trenkė su ranka į veido sritį. Veidas kiek pamena buvo paraudęs. Teismo vertinimu , V. J. kaltė, jog jis 2019-12-28 nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą pilnai įrodyta.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas ir pan.), kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016). Pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir realumas, o sprendžiant, ar asmens išsakyti žodžiai gali būti laikomi sistemingu bauginimu, vertintinas ir įvykio kontekstas, susiklostę konflikto šalių tarpusavio santykiai, išorinės įvykio aplinkybės, taip pat kaip pasireiškė bauginimo sistemingumas, kaltininko tyčios ir išsakyto grasinimo turinys bei kitos grasinimo realumui ir pavojingumui nustatyti svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423-303/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad kaltinamasis nukentėjusiesiems grasino susprogdinti šildymo katilą, teigdamas, kad čia niekas negyvens. Kaltinamasis grasinimus išsakė konflikto metu, matyti, jog buvo neblaivus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-299-209/2017). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiesiems grasinimas buvo realus, nes kaltinamasis su nukentėjusiais konfliktuoja ne pirmą kartą. Tai vieną. Antra, nukentėjusysis A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tėvas pavartojęs alkoholio tampa agresyvus. Nors kaltinamasis teigė, kad katilo neįmanoma susprogdinti, tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti tai, kad kaltinamajam viską atjungus, nukentėjusieji galvojo , kad katilas sprogs ir sienos gali sprogti. Minėtos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Išklausius garso įrašus galima spręsti, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-581/2017). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiesiems grasino susprogdinti, sakydamas , kad be jo čia nukentėjusieji negyvens. Įvertinus tą aplinkybę, jog kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje, pažeisdamas kardomąją priemonę atvykęs į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą grasino, kad be jo nukentėjusieji ten negyvens. Todėl kaltinamojo veika padaryta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė 4 tyčines nusikalstamas veikas. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus teigė, jog jei būtų blaivas tikriausiai taip nebūtų nutikę. Be to ir nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis neblaivus būna agresyvus. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, kad praeityje buvo teistas už smurtą, rodo kaltinamojo polinkį smurtauti. Smurtauja tuomet, kai pavartoja alkoholio. Todėl teismo vertinimu kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nors teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis gailisi dėl įvykusio, labiau akcentuodamas, kad galėjo išvengti konfliktų. Taip atsižvelgtina ir į nukentėjusiųjų poziciją, jog kaltinamajam atleido, nereikalauja griežtos bausmės. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nuo paskutinės nusikalstamos veikos yra praėję 5 metai. 2017 metais išregistruotas iš probuojamų registro, todėl bausmės trukmė nustatytina ženkliai žemesnės nei vidurkis, artimos minimumui ir minimalios. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Taip pat teismas vadovaudamasis tais pačiais motyvais kaip ir nustatant bausmės trukmę bei atsižvelgdamas į tai, kad yra darbingo amžiaus daro išvadą , jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau ir efektyviau, kaltinamojo neizoliavus nuo visuomenės, priešingai parodžius pasitikėjimą juo. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų kaltinamajam tinkamai integruotis į visuomenę, padaryti išvadas ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 21 d., iki nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamam 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams. 2020 m. spalio 14 d. nutartimi kardomoji priemonė pratęsta 1 mėnesiui, tai yra iki 2020 m. lapkričio 21 d. Teismo vertinimu tolimesnės šios kardomosios priemonės taikymas netikslingas, todėl kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuosprendžio paskelbimo dieną.

2020-03-30 ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) su įpareigojimu nebendrauti su A. A. bei L. J. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini). ( 2 tomas , b.l.29 ) , duomenų jog minėta kardomoji buvo panaikinta byloje nėra, todėl paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dvi laikmenos su garso įrašais saugomas su bylos medžiaga paliktini saugoti prie bylos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

LR BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų ( 3 tomas, b.l. 60), , kurioje nurodo, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 261 eurų. Kaip buvo minėta šios išlaidos gali būti priteisiamos, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama ir kaltinamojo turtinė padėtis bei galimybės jas atlyginti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti ( BPK 106 straipsnio 2 dalis ). Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra nedirbantis, nuo 2020 m. liepos 21 d. jam buvo skirtas suėmimas, nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis turi lėšų, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V.J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje; 145 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019-10-20 epizodas )- laisvės atėmimu 5 ( mėnesiams) ;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2019-12-07 epizodas )– laisvės atėmimu 3 ( trims) mėnesiams.

pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2020-12-28 epizodas )- laisvės atėmimu 3 ( trims) mėnesiams.

pagal LR baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ( 2020-12-28 epizodas )- laisvės atėmimu 6 ( šešiems ) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu ir V. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams .

Vadovaujantis LR BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme (duomenys neskelbtini) ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 21 d., iki nuosprendžio paskelbimo 2020 m. lapkričio 19.

Pritaikyti BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 6, 9 10 punktus, ir V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nebendrauti su nukentėjusiaisiais ir A. A. ir L. J. ir nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti nuosprendžio paskelbimo dieną-2020 m. lapkričio 19 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) su įpareigojimu nebendrauti su A. A. bei L. J. ir nesilankyti (duomenys neskelbtini)., palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

CD-R laikmenas su garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.