Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas grasinęs nužudyti žmogų, o būtent: A. K. iš savo mobiliojo ryšio telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) paskambinęs į emocinės paramos tarnybą „Jaunimo linija“, bendraudamas telefonu su šios tarnybos savanorėmis 2016 m. rugsėjo 12 d., laikotarpiu nuo 2.05 val. iki 3.34 val., ir 2016 m. rugsėjo 15 d., nuo 1.11 val. iki 2.13 val., grasino peiliu nužudyti policijos pareigūną K. P.. Šiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu dėl A. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir tvirtina, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir pašalinti jame keliamas abejones, atlikusi išsamų byloje surinktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes, surinktus faktinius duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą A. K. atžvilgiu, dėl to nepagrįstai jį išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Įrodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, kas lėmė nepagrįstą išteisinamojo nuosprendžio priėmimą A. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. parodė, kad visų aplinkybių neprisimena, tačiau pamena skambinęs į „Jaunimo liniją“, nes norėjo su kuo nors pasikalbėti. Galimai sakė, kad nori nusižudyti. Darbuotojos uždavė įvairius klausimus, užėjo kalba apie policijos pareigūnus. Jis neneigia, kad darbuotojoms galėjo pasakyti norintis nužudyti (papjauti) pareigūną K. P., tačiau realiai jis tokių grasinimų įgyvendinti nenorėjo. Pareigūną K. P. paskutinį kartą matė maždaug 2012 metais, kai vežė jį į Lukiškių TI-K. Konfliktų su pareigūnu nebuvo, jam pykčio nejautė. Pareigūno vardą ir pavardę atsimena, nes prieš kelias dienas iki skambučių internete ieškojo (duomenys neskelbtini) nuovados kontaktų ir tarp darbuotojų pavardžių pamatė ir K. P.. Jei būtų turėjęs realių ketinimų pareigūną nužudyti, būtų jam tiesiogiai skambinęs, nes pastarojo telefoną galima sužinoti viešai (t. 1, b. l. 181-182).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, jog 2016 m. rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, naktį, būdamas išgėręs alkoholio, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į emocinės paramos tarnybą „Jaunimo linija“. Paskambinęs kalbėjo su mergina, sakė ketinantis nusižudyti. Pokalbio metu išsikalbėjo apie policiją, tada jis prisiminė, kad jį viešoje vietoje nešantį alų sulaikė (duomenys neskelbtini) nuovados policijos pareigūnas K. P., kuris iš jo paėmęs alų išpylė jį jam ant galvos, o po to nuvežė į areštinę. Vėliau jis buvo nuteistas dėl muštynių, o policijos pareigūnas K. P. jį vežė atlikti bausmę į Lukiškes. Po to dar keletą kartų teko matytis su juo (duomenys neskelbtini) nuovadoje, kai jį ten pristatydavo kiti policijos pareigūnai. Nežino, kur gyvena K. P. ir niekada nėra jo sekęs. Tiesiog minėto telefoninio pokalbio metu, pradėjus kalbėti apie policiją, prisiminė šiuos įvykius ir pasakė „Jaunimo linijos“ darbuotojai, kad nusižudys pats ir nužudys policijos pareigūną K. P., tačiau realaus ketinimo įvykdyti šį grasinimą jis neturėjo. Telefoninio pokalbio metu, būdamas neblaivus, taip sakė, bet nei pats žudytis, nei žudyti policijos pareigūno K. P. jis negalvojo, nenorėjo ir neturėjo tam galimybių. Pareigūną K. P. žinojo, kadangi jis patruliuodavo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Telefoniniai pokalbiai, kurių metu jis pasakė galintis nusižudyti ir nužudyti policijos pareigūną K. P., buvo du ir truko maždaug po valandą laiko. Anksčiau jis keturis kartus bandė žudytis skustuvu, o paskutinį kartą peiliu, persipjaudamas abiejų rankų venas. Dėl šių savižudybių du kartus buvo gydomas Žiežmarių ligoninėje, kai atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, o kitus du kartus buvo gydomas Naujoje Vilnioje (t. 1, b. 1. 56-57, 62-63).

Tuo tarpu teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. P. parodė, jog su A. K. bendravo atlikdamas tarnybines pareigas. Pažįsta tiek jį, tiek jo brolį nuo tada, kai (duomenys neskelbtini) buvo jų įgaliotinis. A. K. dažnai darė administracinius teisės pažeidimus, teko pastarąjį vežti į Lukiškes, pradėti ikiteisminį tyrimą. Jokie santykiai jų nesiejo, konfliktų tarp jų nekilo, grasinimų iš jo nebuvo sulaukęs, nebent buvo tik kažkoks konfliktiškas bendravimas kaip su pažeidėju. Gal pastarasis kažką grasinančio ir buvo pasakęs, bet jis rimtai tokių pasakymų nepriėmė. Kaltinamasis buvo žinomas kaip mėgstantis pavartoti alkoholį, visi jo pažeidimai įvykdyti jam esant neblaiviam. Dėl įvykio su alumi prisimena, kad patruliuojant su kolega pastebėjo viešoje vietoje alų geriantį A. K., nusprendė jį pristatyti į komisariatą, teko parversti ant žemės, dėl ko alus išsipylė. Matyt jam šis įvykis įstrigo. Sulaikymų metu yra tekę panaudoti fizinę jėgą, tačiau išskirtinių situacijų su juo nebuvo. Paskutinį kartą kaltinamąjį matė daugmaž 2012 metais, kai vežė į Lukiškių TI-K. Iki tol dėl A. K. jokios baimės nejautė ir apie tai, kad grasino jį nužudyti, sužinojo tuomet, kai jam paskambino pareigūnai. Sužinojęs aplinkybes, pasijuto nejaukiai. Žinodamas, jog kaltinamasis yra vartojantis alkoholį, save žalojantis, nestabilus, pagalvojo, jog šis gali įvykdyti išsakytus grasinimus. Baisu buvo dėl savęs ir šeimos iki jo sulaikymo, nes nežinojo jo ketinimų. Jeigu kaltinamasis tiek laiko atsiminė įvykį su alumi, vadinasi, jis apie jį galvojo. Šiuo metu baimės dėl A. K. nejaučia, nes suprato, kad šis grasinimo įvykdyti realiai neketino, tačiau nėra užtikrintas, kad jis savo ketinimų nerealizuos (t. 1, b. l. 183).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. A. parodė, jog įvykio metu dirbo „Jaunimo linijoje“ savanore. Darbo metu paskambino jaunuolis, kuris sakė, kad jį kankina nemiga, blogai jaučiasi, prieš tai kurį laiką vartojo alkoholį. Jis pasakojo, kad yra bandęs žudytis, vartojo narkotikus. Praėjus 30-40 min., klausiant apie gyvenimo tikslus, jaunuolis pasakė, kad jo brolis sėdi kalėjime, jo tikslas – aplankyti brolį, o po to jokių tikslų gyvenime nebeturi. Ji paklausė, ar tai reiškia, kad jis nori nusižudyti, po ko vaikinas pasakė, kad to padaryti negali ir nurodė, jog po brolio aplankymo eis į komisariatą ir nužudys vieną pareigūną, po ko jį kiti pareigūnai nušaus. Skambinantysis sakė, kad praeityje tas pareigūnas jį įžeidė ir pažemino, išpylė ant galvos alų. Vaikinas nurodė pareigūno vardą ir pavardę, sakė, kad žudyti eis į komisariatą, kuriame pareigūnas dirba, ir ten peiliu perrėš jam gerklę. Kalbėdamas apie tą pareigūną buvo piktas, susierzinęs, jai atrodė, kad vaikino grasinimai yra realūs, dėl ko pasibaigus pokalbiui pranešė apie tai tarnybos vadovui (t. 1, b. l. 193-199).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. A. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 15 d., apie 1.00 val., į „Jaunimo liniją“ paskambino vaikinas. Pokalbio pradžią pradėjo skųsdamasis nemiga. Vaikinas minėjo, kad aštuonias dienas vartoja alkoholį, anksčiau keturis kartus yra bandęs žudytis, sakė, kad dieną prieš šį pokalbį jis buvo pasiėmęs peilį, norėdamas nusižudyti, tačiau neišdrįso. Vaikinas sakė, kad anksčiau bausmę atliko įkalinimo įstaigoje, kur vartojo tabletes nuo nemigos ir amfetaminą, buvo perdozavęs, išvežtas į ligoninę. Be to, namuose persipjovė venas, pats išsikvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Po to vaikinas pasakė, kad jis daugiau taip negyvens. Jai paklausus, ar jis kalba apie savižudybę, vaikinas atsakė, kad jam to daryti nereikės, už jį tai padarys kiti. Jis pasakė, kad nueis į policiją ir policijos pareigūnui peiliu perpjaus gerklę, po ko jį nušaus kiti policijos pareigūnai. Vaikinas pasakė, kad šį veiksmą planuoja atlikti maždaug po dešimties dienų, po to kai kalėjime aplankys savo brolį. Pasakodamas, dėl ko jis nori nužudyti policijos pareigūną, jaunuolis sakė, jog prieš kelis metus su draugu ėjo namo rankose nešdamasis alaus butelį, privažiavo policijos pareigūnai, kurie pareikalavo eiti namo. Jis pasakė, kad iš pradžių surūkys cigaretę ir tada eis namo. Policijos pareigūnams nepatiko jo atsakymas ar tai, kad jis nusikeikė, todėl šie jį sumušė. Vienas iš pareigūnų (vyresnis) apipylė jį alumi. Po to jį išvežė į blaivyklą, iš kurios jis visas smirdantis alumi turėjo grįžti į namus. Vaikinas nuolat kartojo nesuprantantis, kodėl tas pareigūnas apipylė jį alumi, šiuos žodžius kartojo su dideliu įsiūčiu. Vaikinas pasakė, kad tam policijos pareigūnui jis niekada neatleis, jau seniai planuoja jam atkeršyti. Nurodė, internete susiradęs jį alumi apipylusio policijos pareigūno vardą ir pavardę. Sakė, kad tai K. P., internete sužinojo, kur jis dirba, tačiau konkrečios pareigūno darbo vietos nepasakė. Jis nuolat piktinosi, kad pareigūnas apipylė jį alumi, iš balso tono suprato, kad jis buvo įpykęs, jautėsi pažemintas. Liudytojos teigimu, pokalbio pradžioje vaikinas buvo gana ramus, tačiau kalbėdamas apie įvykį, kurio metu policijos pareigūnas jį apipylė alumi, iš balso tono ir emocijų jautėsi, kad vaikinas jaučia didelį pyktį, yra įsiutęs. Jai vaikino grasinimas nužudyti policijos pareigūną K. P. pasirodė realus, kadangi apie įvykį skambinantysis pasakojo su dideliu pykčiu, nuolat jį prisimindavo, jautėsi pažemintas. Kadangi grasinimas nužudyti policijos pareigūną K. P. jai pasirodė realus, apie tai ji pranešė emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovui. Be to, pokalbio metu vaikinas paminėjo, kad jo abi rankos yra supjaustytos (t. 1, b. 1. 25-27).

2016 m. rugsėjo 20 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog ant A. K. kairės rankos dilbio vidinės pusės matyti daugybiniai apie 4 cm ilgio pjautinių žaizdų randai. Pastarasis nurodė, kad randai atsirado per tris kartus tyčia susipjausčius skustuvo peiliuko ašmenimis (du kartus įkalinimo įstaigoje, trečiąjį kartą – namuose) (t. 1, b. 1. 64-69).

VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2016 m. rugsėjo 22 d. pažymoje nurodyta, kad A. K. šioje ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2014-11-15 iki 2014-11-19. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, vartojant kelias medžiagas, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 88).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog A. K. pirmą kartą gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2011 m. ir vėliau du kartus 2012 m. gydytas Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje. Visų hospitalizacijų metu diagnozuota: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei narkotines medžiagas (opioidus, stimuliatorius). Klinikiniame vaizde fiksuota impulsų kontrolės stoka, agresyvaus, impulsyvaus, save žalojančio elgesio epizodai (t. 1, b. 1. 102).

Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, kad A. K., paskambinęs emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ telefonu, grasino peiliu nužudyti policijos pareigūną K. P.. Liudytojos I. D. ir I. A. nurodė, kad bendraudamas jis nuolat kryptingai kalbėjo, jog jo tikslas - sužaloti būtent tą policijos pareigūną, kuris sulaikymo metu yra jį apipylęs alumi. K. P. patvirtino, kad A. K. jam yra žinomas, jis keletą kartų buvo jį sulaikęs dėl to, kad pastarasis viešoje vietoje gėrė alų, keikėsi necenzūriniais žodžiais bei šiukšlino, piktybiškai nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtą veiką, vieno sulaikymo metu buvo išlietas alus, kas atitinka A. K. I. D. ir I. A. išsakytus teiginius, už ką jis ketina atkeršyti policijos pareigūnui. Tai, kad A. K. jo sulaikymo aplinkybių nepamiršo, tie įvykiai jam sukelia agresiją, norą atkeršyti policijos pareigūnui nužudant jį peiliu, patvirtina, kad savo grasinimus jis gali realizuoti bet kada: apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, paūmėjus agresijai ar psichinei būklei, praradus savikontrolę ir pan. Juolab, kad telefoninio pokalbio metu A. K. nurodė, kad K. P. ketina nužudyti peiliu - „perrėžti jam gerklę“. Ketinimas žaloti buvo nukreiptas į užpuolimo metu lengvai pasiekiamą bei gyvybiškai pavojingą kūno vietą, grasinama panaudoti lengvai prieinamą, laikyti ir su savimi nešiotis civilinėje apyvartoje nedraudžiamą įrankį. Be to, A. K. grasinimai K. P. atžvilgiu buvo susiję ne tik su policijos pareigūno veikla jį sulaikant, bet ir su pastarojo noru numirti – būti nušautam policijos pareigūnų po to, kai jis durs peiliu policijos pareigūnui K. P., nes pats nusižudyti nepajėgė. Iš liudytojų I. D. ir I. A. parodymų matyti, kad bendraudamos su A. K. jos siekė pastarąjį nuraminti, nukreipti pokalbį kita linkme, tačiau jis nuolat grįždavo prie ketinimų atkeršyti K. P. ir grasinimų jį nužudyti. Tai paneigia pirmosios instancijos nuosprendžio teiginius, kad apie pyktį K. P. ir planus jam atkeršyti A. K. papasakojo lyg „tarp kitko“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ištirtos faktinės aplinkybės leidžia kritiškai vertinti ir paneigia tiek A. K. teiginius, kad jis neturėjo realaus ketinimo įvykdyti savo grasinimą, tiek analogiškas pirmosios instancijos teismo išvadas, nes grasinimus nužudyti policijos pareigūną K. P. A. K. išsakė du kartus skirtingiems asmenims, grasinimų turinys, t. y. asmuo, kurį ketinama nužudyti, nužudymo įrankis, kūno vieta, į kurią ketinama durti, bei kitos planuojamos įvykdyti nusikalstamos veikos realizavimo aplinkybės nesikeitė, emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ darbuotojos tokį grasinimą įvertino kaip realų. Vertinant A. K. grasinimų realumą atsižvelgtina ir į jį, kaip veikos subjektą, charakterizuojančias aplinkybes: jis linkęs konfliktuoti su aplinkiniais, agresyviai elgtis jų atžvilgiu, be jokios priežasties naudoti fizinį smurtą, žaloti ne tik kitus, bet ir pats save, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. K. nebrangina ne tik kitų asmenų, bet ir savo sveikatos bei gyvybės. Juolab, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2016-09-22 pažyma ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-11-16 specialisto išvada patvirtina, jog jam diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei narkotines medžiagas (opioidus, stimuliatorius), klinikiniame vaizde fiksuota impulsų kontrolės stoka, agresyvaus, impulsyvaus, save žalojančio elgesio epizodai. Be to, nors savo grasinimus jis išsakė skirtingiems asmenims, tačiau abiem atvejais grasinimas buvo grindžiamas tais pačiais motyvais, to paties asmens atžvilgiu, nurodant tokį pat grasinimų realizavimo būdą, kas rodo aiškų ir kryptingą A. K. nusistatymą bei tikslą.

Todėl natūralu, kad A. K. grasinimas nužudyti, pasinaudojant žalojančiu ir gyvybę galinčiu atimti įrankiu, nukentėjusiajam sukėlė bauginančią situaciją, jis išsigando dėl savo paties ir savo šeimos narių sveikatos bei gyvybės. Neabejotina ir tai, kad A. K. suvokė, jog grasinimą išsakė bei išreiškė taip, kad emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ darbuotojos I. D. ir I. A., o sužinojęs apie grasinimus nužudyti ir nukentėjusysis K. P. patikėjo, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios minėtų darbuotojų ir nukentėjusiojo būsenos, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nors A. K. grasinimus nužudyti išsakė ne tiesiogiai nukentėjusiajam, o bendraudamas su emocinę paramą teikiančios tarnybos savanorėmis, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. išsakyti nevienkartiniai, pasikartojančio pobūdžio, to paties turinio grasinimai to paties pareigūno atžvilgiu, nebuvo pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, kas sudaro pakankamą pagrindą jo veiksmus vertinti kaip grasinimą nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, A. K. pripažindamas nekaltu ir išteisindamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuosprendis gali būti grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro nuoseklią bei logišką grandinę ir patvirtina A. K. kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis, iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs į emocinės paramos tarnybą „Jaunimo linija“, bendraudamas telefonu su šios tarnybos savanorėmis 2016 m. rugsėjo 12 d., laikotarpiu nuo 2.05 val. iki 3.34 val., ir 2016 m. rugsėjo 15 d., laikotarpiu nuo 1.11 val. iki 2.13 val., grasino peiliu nužudyti policijos pareigūną K. P.. Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl A. K. skirtinos bausmės.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimo žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į nusikalstamos veikos pasekmes (sukeltas išgąstis, baimė), į tai, kad A. K. ankščiau teistas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Du kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur jam diagnozuoti emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, vartojant kelias medžiagas, priklausomybės sindromas. Du kartus gydytas Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje, kur jam diagnozuoti emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį bei narkotines medžiagas (opioidus, stimuliatorius). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog A. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Įvertinus visas šias bei įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko turtinę padėtį, A. K. skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas mažesnis nei prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš A. K. valstybės naudai 55,01 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato užmokestis.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu.

Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas asmens, iš kurio tokias išlaidas prašoma priteisti, atžvilgiu pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas ir šis asmuo pripažįstamas kaltu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nagrinėjamas prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pabloginti A. K. teisinę padėtį, todėl tiek jo paties, tiek jo gynėjo dalyvavimas buvo ypač svarbus ir būtinas. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant įstatymo imperatyvui dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir siekiant užtikrinti tinkamą asmens, kurio teisinę padėtį prašoma bloginti, teisę į gynybą, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. K. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendį dėl A. K. išteisinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 20 MGL (732,20 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę A. K. nustatyti 16 MGL (602,56 eurų) dydžio baudą. Paskirtos baudos sumokėjimo terminą nustatyti šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – panaikinti.

A. K. išaiškinti, kad paskirtą baudą reikia per šešis mėnesius sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinei. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. netenkinti.